- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-1379-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- Trakų rajono apylinkės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- A. P., Beižonių vaikų
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Trakų rajono apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovui A. U. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. P., Beižonių vaikų globos namai
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui A. P. 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-07-14 atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio lytiškai santykiavo su nepilnamete A. P.. Dėl atsakovo padaryto išžaginimo tretysis asmuo patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą, kurios pasekmes jaus visą gyvenimą.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka atlyginti A. P. 10000 Lt dydžio neturtinę žalą. Teigė, kad nusikalstamo padarymo metu nukentėjusioji pati pas jį atėjo, todėl provokavo jį padaryti nusikaltimą. Nurodė, kad jokios prievartos nebuvo. Pažymėjo, kad neturi jokio turto ir piniginių santaupų, tačiau dirba pataisos įstaigoje. Sutiko, kad neturtinės žalos atlyginimas būtų išskaičiuojamas ir jo gaunamo atlyginimo. Po nusikaltimo padarymo A. P. sveikata nepablogėjo. A. P. savo neatsargiais ir provokuojamais veiksmais prisidėjo prie neturtinės žalos atsiradimo, todėl dalį atsakomybės turi prisiimti ir pati.
Tretysis asmuo A. P. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad nusikaltimu padarytos žalos padarinius jaučia iki šiol. Taip pat nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą teismas spręstų savo nuožiūra.
Tretysis asmuo Beižonių vaikų globos namai su ieškiniu sutiko, o jo dydžio klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui A. P. 50000 Lt neturtinės žalos.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 149 straipsnio 3 dalyje (nepilnamečio asmens išžaginimas), t. y. kad jis 2007-07-14 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete A. P., kuri įvykio metu negalėjo visapusiškai ir teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo aktyviai pasipriešinti įtariamojo veiksmams, neišleido nukentėjusiosios A. P., kuriai išėjus iš buto, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. jėga, ją įsitraukė atgal, užrakino buto duris, paslėpė raktus, atėmė telefoną, tuo palauždamas jos pasipriešinimą ir nepaisydamas A. P. prašymų nutraukti nusikalstamą veiką, liepė nusirengti, grasindamas fiziškai susidoroti su ja, tuo atimdamas galimybę priešintis. Nukentėjusiajai, kurios pasipriešinimas buvo palaužtas, bijant fizinio smurto, pačiai nusirengus ir atsigulus į lovą bei kaltinamajam patenkinus su ja lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu prieš jos valią, A. U., nepaisant A. P. verkimo, nusikalstamos veikos nenutraukė ir lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią, dėl ko jai plyšo mergystės plėvė, buvo padarytas odos nubrozdinimas kairėje kirkšnyje ir odos įdrėskimas kairėje krūtyje.
Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki nusikalstamo padarymo trečiasis asmuo nebuvo turėjusi lytinių santykių ir kad dėl atsakovo padaryto nusikaltimo jos atžvilgiu ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą, kurios pasekmes jaus visą gyvenimą, nes atsakovo nusikalstami veiksmai A. P. atžvilgiu sukėlė mergaitei didelį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, dėl jų patyrė pažeminimą. Taip pat dėl atsakovo nusikaltimų veiksmų ji patyrė didelę baimę, išgąstį, jaučia nepasitikėjimą vyrais, tapo uždara. Teismas konstatavo, kad tretysis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, todėl akivaizdu, kad atsakovo padarytos neturtinės žalos trečiajam asmeniui neįmanoma objektyviai įvertinti pinigais, nes tokio nusikaltimo padarinius nukentėjęs tretysis asmuo jaus visą likusį savo gyvenimą.
Teismas padarė išvadą, kad byloje duomenų, dėl kurių būtų galima konstatuoti pagrindą prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimui, nėra. Įvertinęs ieškovo reikalavimą, trečiojo asmens atžvilgiu padaryto nusikaltimo pobūdį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas padarė išvadą, kad prašomas priteisti 50000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas atsakovo padarytam deliktui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo A. P. iš atsakovo, sumažinant neturtinės žalos dydį. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad jau iki įvykio A. P. elgesys nebuvo tinkamas: draugaudama su suaugusiu vyru E. V. girtaudavo, rūkydavo, nelankydavo mokyklos, bėgdavo iš namų. A. P. nuo mažens buvo uždaro būdo. Vievio sanatorijos internatinės mokyklos pateikiamoje A. P. charakteristikoje įrašyta: "Bendruomenėje mergaitė nelabai moka sugyventi, dažnai pykstasi su draugėmis, nemoka tolerancijos". Vievio gimnazijos charakteristikoje įrašyta: "ji yra uždara, klasėje draugų neturi, linkusi draugauti su vyresniais už save. Taigi A. P. netapo uždaro būdo dėl įvykusio įvykio, ji tokia buvo visada.
2. A. P. nejautė jokios baimės vyrams, po įvykio turėjo lytinių santykių. Tai paneigia ieškovo argumentus, kad A. P. nepasitiki vyrais, po įvykio tapo uždara. Teismas neatsižvelgė nei į pateiktas A. P. charakteristikas, nei į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą. Teismas nepateikė motyvų, kodėl neatsižvelgia į minėtas aplinkybes ir remiasi vien tik ieškovo pateiktais argumentais, kurie byloje neįrodyti.
3. Trakų rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pagrindo neturtinės žalos dydžiui sumažinimui.
4. Teismas savo sprendime pateikė motyvą, kad neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į visas konkrečias bylos aplinkybes, vadovavosi tik bendromis LR CK įtvirtintomis nuostatomis (kriterijais). Šiuos kriterijus teismas turi ne tik įvardinti teismo sprendime, o pateikti motyvuotus argumentus, kodėl būtent toks žalos dydis yra priteistinas.
5. Nuosprendyje konstatuota, kad A. U. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį.
6. Sutinka atlyginti A. P. 10000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą, neginčijamai konstatavo, kad A. P. atsakovo nusikalstamais veiksmais buvo padaryti fiziniai sužalojimai, bei jos atžvilgiu buvo naudojama psichinė prievarta. Taip pat buvo nustatyta, kad A. P. dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu socialinė darbuotoja E. V., kuri pažinojo A. P. tiek iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo, tiek po jos, teigė, kad po įvykio A. P. elgesys pasikeitė. Pasakodama apie įvykį, mergaitė jautėsi nepatogiai. Pradėjo nuolat bėgti iš namų, kurį laiką jautėsi pasimetusi. Be to, po šio įvykio ji jautė tėvų spaudimą, kurie ją pačią kaltino dėl išžaginimo. Kad dėl nuskalstamos veikos padarymo A. P. jautė ir jaučia neigiamus padarinius iki šiol, patvirtino ji pati bei Vilniaus vaikų socializacijos centro darbuotoja nagrinėjant civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme. Pati A. P. apklausos metu teigė, kad ji sapnuodavo įvykį. Vilniaus vaikų socializacijos centro darbuotoja G. A. teisminio nagrinėjimo metu taip pat pasakojo, kad kai A. P. pas juos atvyko į centrą, ji vaikščiojo kaip šešėlis, nekalbėjo, niekur nedalyvavo, sėdėjo savo kambaryje, kampe ir linguodavo kaip nervinio tipo asmuo. Ją kankino nemiga, košmarai.
2. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat į tai, kad šis nusikaltimas padarytas nukentėjusiosios brandos ir vystymosi laikotarpiu, kad nusikaltimo pasekmės yra jaučiamos ilgą laiką. Nors atsakovas teigia, kad jis šiuo metu niekur nedirba, atlieka bausmę, neturi turto, todėl negali atlyginti žalos, tačiau manytina, kad atsižvelgiant į jauną atsakovo amžių, į jo sveikatos būklę pakankamai realu, kad atsakovas, turėdamas norą, išėjęs iš įkalinimo įstaigos galės susirasti darbą ir atlyginti dalimis A. P. padarytą žalą.
3. Atsakovas išžagino nepilnametę, dėl to ši patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, jo padarytas nusikaltimas sunkus, todėl nuteistojo turtinė padėtis sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą negalėjo turėti ne tik lemiamos, bet ir ženklios reikšmės. Per didelis nuteistojo turtinės padėties sureikšminimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, nes jų paskirtis yra siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
4. Atsakovas ne tik suprato, kad veikia neteisėtai, t.y. prieš nukentėjusiosios valią, bet ir siekė padaryti žalą. Todėl pagrindo mažinti A. P. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymą, netinkamo taikymo, netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo teisminės praktikos analogiškose bylose taikymo. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo motyvais kolegija iš dalies sutinka.
Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Dėl to būtina išsamiai išsiaiškinti bei įvertinti individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005).
Byloje nustatyta, kad apeliantas Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 3 d. už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo su nepilnamete prieš jos valią, šioje dalyje teismo nuosprendis po peržiūrėjimo apeliacine tvarka buvo paliktas nepakeistas. Taigi nuosprendžiu konstatavus atsakovo kaltę, faktiškai nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra įrodyta, ko neginčija ir atsakovas. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį – 50000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki nusikaltimo padarymo A. P. buvo neturėjusi lytinių santykių ir kad dėl atsakovo padaryto nusikaltimo jos atžvilgiu ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą, kurios pasekmes jaus visą gyvenimą, nes atsakovo nusikalstami veiksmai sukėlė mergaitei didelį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, dėl jų patyrė pažeminimą, didelę baimę, išgąstį, jaučia nepasitikėjimą vyrais, tapo uždara, priteisė iš atsakovo 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė neturtinės žalos dydį, neužtikrinantį teisingumo, be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką panašiose bylose.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal savo pobūdį tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.
Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Dėl to teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiosios elgesį bei jos asmenybę, o taip pat į išliekamuosius reiškinius po nusikaltimo padarymo, nors šios aplinkybės šioje konkrečioje byloje yra reikšmingos. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-103/2009, 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino 2010-07-10 Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorės D. K. pateiktos informacijos apie nukentėjusiąją A. P.. Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorė nurodė, kad paauglė mokykloje praleisdavo daug pamokų be pateisinamų priežasčių, nenakvodavo namuose, dėl netinkamo elgesio buvo įtraukta į policiją dominančių vaikų apskaitą, prieš ir po įvykio artimai bendravo su už save vyresniu (pilnamečiu) E. V. (b.l. 14). Taip pat teismas nepasisakė ir dėl 2007-09-06 Elektrėnų savivaldybės Vievio gimnazijos klasės auklėtojos V. D. pateiktos charakteristikos apie A. P.. Charakteristikoje nurodyta, kad A. P. nelankė devynių dalykų pataisų ir buvo palikta antriems metams kartoti kurso šeštoje klasėje, keletą kartų nenakvojo namie ir tėvai nežinojo, kur ji yra. A. P. apibūdinta kaip linkusi draugauti su vyresniais už save (b.l. 33). Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino 2007-11-29 teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte nustatytų aplinkybių, kurios, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turi reikšmės įvertinant neturtinės žalos dydį. Ekspertizės akte nustatyta, kad A. P. nesupranta jos atžvilgiu atliktų veiksmų padaromos žalos, pavojingumo, tolesnių pasekmių; nukentėjusioji neišgyvena dėl patirtos prievartos, neišgyvena dėl galimų pasekmių, tik pyksta ant įtariamojo dėl prarastos nekaltybės; A. P. neneigė turinti su draugu lytinių santykių (b.l. 34-38). Ekspertizės akte nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo vartojusi alkoholį.
Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, neabejotina, kad dėl atsakovo įvykdyto prieš nukentėjusiąją nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą bei pažeminimą. Tačiau taip pat atsižvelgiama į pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį, kuris iš dalies sudarė sąlygas nusikaltimui įvykti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji toliau gyvena lytinį gyvenimą su vyresniu už save vyru, į aukščiau nurodytas išvadas apie trečiąjį asmenį, darytina išvada, kad dėl patirtos prievartos nukentėjusioji išgyvena, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija neproporcinga trečiojo asmens patirtai neturtinei žalai. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ir vadovaujantis teismų praktika panašiose bylose bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturtinės žalos dydį mažina iki 20000 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą neturtinę žalą iš nusikaltimą ir neturtinę žalą padariusio asmens (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.). Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, iš atsakovo priteistos valstybei bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 622,52 Lt (CPK 93 str. 5 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu priteistos iš atsakovo A. U. trečiajam asmeniui A. P. neturtinės žalos dydį sumažinti iki 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt, o priteistas iš atsakovo A. U. iš valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 622,52 Lt (šešių šimtų dvidešimt dviejų litų 52 ct).