Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms nustatytina, kad atsakovas A. J. yra tėvas, o T. – A. J. sūnus. Ieškovės teigimu gimus sūnui T. ji su vaiko tėvu jau gyveno atskirai, tėvas sūnaus nematė, jo nelankė, nors ieškovė siuntė jam sūnaus nuotraukas, iš pradžių apie sūnų atsakovas teiravosi, nuo pat vaiko gimimo yra atsiuntęs 880 Eur. R. S. ne tik praleidžia daugiausia laiko su sūnumi, bet ir skiria daugiausia laiko ir dėmesio jo priežiūrai, sprendžia visus kitus su vaiko auginimu susijusius klausimus, todėl natūralu ir tikėtina, kad vaikui gyvenant kartu su motina, nuolat būnant jos prižiūrimam, tarp jų susiformavęs stiprus tarpusavio emocinis ryšys ir išsivystęs psichologinis vaiko prieraišumas prie mamos. Ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute, kur sudarytos geros gyvenimo sąlygos mažamečiui augti, be to, mama rūpinasi vaiko sveikata, todėl mano, kad T. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove R. S. geriausiai atitiktų vaiko poreikius. Nurodo, kad siekiant, jog vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, iš atsakovo turi būti priteista ieškovės R. S. prašoma išlaikymo suma ir įsiskolinimas. Be to, nurodo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su atsakovu tvarka nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos medžiaga, ieškovės ir jos atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais, liudytojos D. S. parodymais nustatyta, kad ieškovei R. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. S., vaiko tėvystė neįregistruota. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, nepilnametis T. S. gyvena su ieškove ir yra pastarosios išlaikomas. Atsakovui nepripažįstant tėvystės, ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nepilnamečiam sūnui nustatymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Spręsdamas vaiko tėvystės nustatymo klausimą, teismas pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais (CK 3.3 straipsnis) ir atsižvelgia į vaiko teisę žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2016 m. liepos mėn. susipažino su atsakovu, pradėjo susitikinėti, o neužilgo kartu apsigyveno atsakovo nuomojamame bute. Planavo susituokti, kurti šeimą, susilaukti vaikų, todėl nusprendė, kad tam reikia užsidirbti pinigų ir 2016 m. lapkričio mėn. išvyko į Angliją, kur kartu apsigyveno Peterbor miestelyje, pradėjo dirbti. Po keturių mėn. pasijuto besilaukiant, todėl grįžo į Lietuvą dėl sveikatos patikrinimo ir tyrimų atlikimo, o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. S. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai patvirtino, kad nepilnamečio sūnaus T. S. tėvas yra atsakovas A. J.. Atsakovas teismui el. paštu atsiųstame prašyme nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Teismas sprendžia, kad išdėstytos aplinkybės, t. y. ieškovės paaiškinimai ir atsakovo tėvystės pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti ir nustatyti, kad atsakovas A. J. yra biologinis T. S. tėvas, o T. S. yra atsakovo sūnus (CK 3.140 straipsnio 4 dalis, 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsni), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvena atskirai, ieškovė su sūnumi gyvena Lietuvoje, atsakovas Anglijoje, byloje tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo sūnumi, yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, vaiką lavina ir ugdo, rūpinasi sūnaus laisvalaikiu, jo sveikata, T. yra labai prisirišęs prie mamos, sūnų ir mamą sieja glaudus tarpusavio ryšys, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir institucijos teikiančios išvadą atstovė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad šalių nepilnametis sūnus yra prisirišęs prie motinos, o su biologiniu tėvu faktiškai nėra bendravęs, su juo jo nesieja jokie socialiniai, emociniai ryšiai, T. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku nustatymo

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas norėdamas matytis su sūnumi privalo iš anksto pranešti vaiko motinai ne vėliau kaip prieš tris dienas SMS žinute ar kitomis elektroninėmis priemonėmis bei be motinos raštiško sutikimo negali sūnaus išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę, atsakovas su ieškovės ieškinio reikalavimu sutinka. Pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus atsakovo gyvenamąją vietą, jo išreikštą poziciją, šalių sūnaus amžių (2 metai), darytina išvada, kad nėra jokio faktinio pagrindo riboti atsakovo A. J. ir jo sūnaus T. S. bendravimą, todėl nustatytina ieškovės siūloma tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei pateikė vaiko poreikių lentelę, jog šiuo metu sūnui per mėnesį išleidžia apie 450,00 Eur, o ieškinyje nurodė, kad sūnui išlaikyti išleidžia apie 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutinka iš dalies – prašo priteisti 100 Eur dydžio išlaikymą, tačiau jokių duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė. Ieškovės paaiškinimais, liudytojos parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė nedirba, sūnų išlaiko iš gaunamų socialinių išmokų ir tėvų paramos, nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei tai, kad mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba (kiekvieną dieną gauti pusryčius, pietus, vakarienę, taip pat pagal poreikį ir užkandžius (priešpiečius bei pavakarius tarp pagrindinių maitinimų), įvairių vitaminų, o ligos atvejais ir vaistų, apranga bei avalynė kiekvienu metų sezonu, praustis įvairių higienos priemonių (muilo, šampūno, dantų šepetukų, dantų pastos ir kt.), kitų namų apyvokos daiktų, kaip rankšluosčiai, patalynė, indai ir kt., ugdymo priemonių, gyvenamasis būstas, taip pat siekiant, jog vaikas augtų švarioje aplinkoje būtinos ir įvairios valymo bei drabužių skalbimo priemonės, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas), teismas sprendžia, kad ieškovės prašomo dydžio išlaikymas yra realus ir būtinas tokio amžiaus vaiko būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, būtina įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, gali užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Pažymėtina, kad išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.3, 1.5 straipsniai), be to, turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje jokių pajamų negauna, nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, gyvena Anglijoje, tačiau jokių duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė. Pažymėtina, kad vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to jai yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Kaip jau minėta, atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį Anglijoje nepateikė, todėl teismas nustatyti atsakovo realios turtinės padėties neturi galimybės. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo blogą sveikatos būklę, neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui gauti pakankamas pajamas, nėra, o ieškovei, kurios turtinė padėtis yra pakankamai prasta, su kuria gyvena šalių sūnus, neišvengiamai tenka didesnė finansinė našta, susijusi su vaiko nuolatinio, kasdieninio, materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, tai, kad atsakovo reali turtinė padėtis nėra nustatyta, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikiamą minimalią sumą, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui T. S. išlaikyti priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir ją iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant į ieškovės banko sąskaitą (CK 3.208 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio bei formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 920,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d., skaičiuojant po 200,00 Eur už kiekvieną mėnesį, atskaitant atsakovo sumokėtus 880 Eur, nurodydama, kad atsakovas vengia bendrauti su sūnumi ir jokio materialinio išlaikymo sūnui nėra teikęs nuo 2019 m. gegužės 23 d. Byloje nustatyta, kad dar iki šalių sūnaus gimimo ieškovė sugrįžo gyventi į Lietuvą, kur 2017 m. gruodžio 28 d. pagimdžiusi sūnų, nuo pat gimimo juo rūpinasi ir išlaiko, iš esmės viena, atsakovui prie sūnaus išlaikymo prisidedant tik epizodiškai, todėl yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovės prašomo dydžio periodinės išmokos ginčo laikotarpiu sūnui buvo reikalingos, tačiau teismo vertinimu, neabejotina, kad ieškovės nurodyto išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu (t. y. nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.) sūnui T. S. reikėjo maisto, drabužių, avalynės, higienos ir buities priemonių, vaistų, vitaminų, ugdymo ir lavinimo priemonių, buvo reikalingas gyvenamasis būstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu reikėjo tenkinti būtinuosius nepilnamečio sūnaus T. S. poreikius, o atsakovas prie jos išlaikymo minėtu laikotarpiu neprisidėjo tik epizodiškai, iš atsakovo priteistinas 3 920,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už dvejus metus, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. (iki ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 200,00 Eur per mėnesį, išsiminuojant atsakovo teiktą 880 Eur išlaikymą (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-5337-18606 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu ieškovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei žyminio mokesčio išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 217,00 Eur (75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo su išvestiniais reikalavimais dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo + 54,00 Eur (200,00 Eur X 12 mėn. X 3 proc. X 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo + 88,00 Eur (3 920,00 Eur X 3 proc. X 75 proc. ) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 8,12 Eur, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo priteistinos 244,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. birželio 15 d. pažymą Nr. (12.33) PT-2257 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o T. S. yra atsakovo A. J. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką šiomis sąlygomis:

1) norėdamas matytis su sūnumi T. S., tėvas A. J. privalo iš anksto pranešti vaiko motinai R. S. ne vėliau kaip prieš tris dienas SMS žinute ar kitomis elektorinių ryšių priemonėmis;

2) sūnaus tėvas A. J. be motinos R. S. raštiško sutikimo negali nepilnamečio sūnaus T. S. išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d. iki T. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išmokas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui T. S. 3 920,00 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.

Paskirti ieškovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus T. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 217,00 Eur žyminį mokestį ir 8,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 225,12 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 244,72 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 72 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.