Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Šilalės rajono savivaldybės administracija, S. G., D. B., O. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos mama A. G. mirė (duomenys neskelbtini)., o tėvas J. G. – (duomenys neskelbtini) d. Iki pat savo mirties pareiškėjos tėvai gyveno 1918 metais pastatytoje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Sodybos pastatai yra A. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tačiau po mamos mirties pareiškėjai pradėjus tvarkytis paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, jog pastatai neįregistruoti VĮ Registrų centre jos tėvų vardu. Todėl pareiškėjos užsakymu buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tačiau VĮ Registrų centras prašymą įregistruoti sodybą, jos tėvų vardu atmetė, motyvuojant tuo, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o pareiškėja negali minėtų pastatų įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėja nurodė, jog aplinkybę, kad jos tėvai gyveno ir valdė sodybą ir ūkio paskirties pastatus, kurie dėl nežinomų aplinkybių nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, patvirtina registruoti įrašai (duomenys neskelbtini) kaimo Šilalės rajono ūkinėse knygose. Be to, pastatai yra jos mamai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pareiškėja tvirtina, jog jos tėvai A. G. ir J. G. sodybą (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai ir sąžiningai, atvirai, teisėtai bei nepertraukiamai visą laiką ją valdė. Minėtoje sodyboje visą laiką gyveno, prižiūrėjo, laikė galvijus ir kitus gyvulius. Tėvai yra jai pasakoję, jog sodybos pastatai buvo pastatyti jos senelių. Pareiškėja nurodė, jog rūpinosi tėvų laidotuvėmis, o po jų mirties perėmė tėvų valdytą sodybą ir ja rūpinasi bei tvarko. Tačiau ji negali susitvarkyti paveldėjimo teisės dokumentų, nes yra praleidusi įstatymo nustatytus terminus. Todėl teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtą sodybą ji paveldėjo faktiškai pradėjusi ją valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija neprieštarauja, kad būtų patenkintas I. S. pareiškimas bei nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę įgijo į (duomenys neskelbtini), tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Pažymėjo, kad Šilalės rajono savivaldybė nuosavybės ar kita teise nevaldo aukščiau minėto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), minėti statiniai nėra įtraukti į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šių statinių perdavimo jai nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

9. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja I. S., gimusi (duomenys neskelbtini) d., yra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., jauniausia dukra. Be pareiškėjos, A. G. ir J. G. susilaukė dar trijų vaikų – S. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., D. B., gimusios (duomenys neskelbtini) d., ir O. G., gimusios (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjos tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini) d. ((duomenys neskelbtini) d. mirties liudijimas III-OK Nr. 478923), jo sutuoktinė A. G. – (duomenys neskelbtini) d. ((duomenys neskelbtini) d. medicininis mirties liudijimas Nr. 21-45965224). VĮ Registrų centre A. G. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo (toliau - Archyvo) išduotų Šilalės rajono Upynos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1961-1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991-2002 m. (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r. ūkinių knygų ištraukų kopijų matyti, kad A. G. ir J. G. priklausė ūkis, adresu (duomenys neskelbtini). su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos seniūnas 2022 m. lapkričio 9 d. pažymoje nurodė, jog J. ir A. G. iki mirties deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos iniciatyva parengta minėtų statinių kadastrinių matavimų byla. Kadastrinių matavimų metu gyvenamajam namui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams (šuliniui) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, jog statiniai pastatyti 1918 metais. Pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti pastatus viešajame registre, tačiau jos prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Šilalės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad nuosavybės ar kita teise nevaldo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), minėti statiniai nėra įtraukti į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šių statinių perdavimo jai nuosavybės teise. Pareiškėja teigia, jog tėvams mirus, ji rūpinosi jų laidotuvėmis, pradėjo prižiūrėti, tvarkyti ir valdyti tėvams priklausiusią sodybą. Šią aplinkybę patvirtina Šilalės rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad po J. G. mirties ir po A. G. mirties sodybą su visais statiniais perėmė, tvarko ir valdo dukra I. S.. 2023 m. birželio 21 d. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo rašto duomenimis, peržiūrėjus Šilalės rajono notarinės kontoros archyvinio fondo 1990-1992 m. dokumentus, informacijos apie užvestą paveldėjimo bylą po J. G. mirties nerasta. Šilalės rajono notarų biuro 2023 m. birželio 5 d. liudijime nurodyta, kad po A. G. mirties, Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiosios palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla dėl mirusiosios turto paveldėjimo biure nėra užvesta. Patikrinus duomenis Testamentu registre, paaiškėjo, kad minėtos mirusiosios palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas. Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys S. G., D. B. ir O. G. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl tėvų palikimo priėmimo, palikėjų palikimas priimtas nebuvo. Suinteresuoti asmenys S. G., D. B. ir O. G. raštiškai patvirtino, kad pareiškėja, mirus tėvams, jų palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutaris civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

11. Pareiškėja teismui nurodė, kad jai yra žinoma, jog gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno A. ir J. G. pastatė jos seneliai, tačiau jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų tą faktą, nėra išlikę. Teismas netikėti šiomis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo, kadangi priešingų duomenų byloje nėra ir teismui jų nėra pateikta. Aplinkybę, jog pareiškėjos tėvai gyveno ir valdė sodybą su pagalbiniais pastatais patvirtina įrašai 1961-2002 metų (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r. ūkinėse knygose. Iš 1961 – 2022 metų (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r. ūkinėse knygose esančių įrašų apie J. G. ūkį kopijų matyti, kad nuo 1961 m. fiksuota, jog J. G. ir A. G. su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Mirus sutuoktiniui nuo 1990 m. balandžio 1 d. A. G. viena valdė 1918 m. pastatytą gyvenamąjį namą ir kitus aukščiau šiame pareiškime aprašytus statinius. Upynos apylinkėje vestose (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose, A. ir J. G. valdytų pastatų gyventojais fiksuoti ir jų vaikai.

12. 2022 m. spalio 25 d. statinių kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, aprašyti J. G. ir A. G. valdyti statiniai (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Taigi iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog statiniai faktiškai egzistuoja. Taigi šie objektai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai. Kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti statinių išsidėstymo planai, pastatų ir jų sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.

13. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, iš bylos duomenų matyti, kad, turtas, kuriam pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, formaliai niekam nepriklauso, tačiau dėl tam tikrų priežasčių turtas, kuriuo A. ir J. G. seniai naudojosi kaip savu bei dėl kurio nuosavybės pretenzijų niekas nereiškė ir nereiškia, nebuvo perduotas jų nuosavybėn, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Jokie kiti asmenys minėtu turtu nesinaudojo. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti buvusių turto valdytojų A. G. ir J. G. nesąžiningumą, t. y. kad jie būtų pripažinę, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į objektus, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jų valdymo arba kad jie būtų žinoję apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. G. ir J. G. nurodytą turtą valdė sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad turto valdytojai A. G. ir J. G. nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į šį turtą, buvo įsitikinę, kad nėra kitų asmenų, kurie yra daikto savininkai, ir patys elgėsi kaip šio nekilnojamojo daikto savininkai, patvirtina, kad jie valdė jį kaip savą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. ir J. G. labai ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdė minėtą turtą, gyveno gyvenamajame name ir pagalbiniuose pastatuose (duomenys neskelbtini). (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Per nepertraukiamą naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų naudojimo ar jų statybos neteisėtumo. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs prašymą įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, atsisakė registruoti nuosavybės teises, nurodydamas, kad nepateikti dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastatų įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad jos tėvai A. G. ir J. G. apie 60 metų nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai naudojosi aptariamu nekilnojamuoju turtu, iki pat savo mirties valdė kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūrėjo ir saugojo.

15. Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad gyvenamasis namas, svirnas, 2 tvartai, daržinė, kiti inžineriniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) visą 60 metų laikotarpį buvo valdomi teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad A. G. ir J. G. pastatus būtų valdę neteisėtai - jie elgėsi kaip daiktų savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už juos į pastatus neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad A. G. ir J. G., pagal įgyjamąją senatį buvo įgiję nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini).

16. Faktas nustatomas tikslu viešajame registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos.

Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti

17. Iš pareiškėjos I. S. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) d., ir A. G. mirties (duomenys neskelbtini) d., liko jiems priklausęs nekilnojamasis turtas. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėja I. S. bei jos brolis S. G. ir seserys D. B., O. G. nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, paveldėjimo teisės liudijimai niekam nebuvo išduoti. Suinteresuoti asmenys S. G., D. B., O. G. atsiliepimuose nurodė, jog su I. S. pareiškimu sutinka.

18. Pagal J. G. mirties metu galiojusio 1978 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalies (1964 m. liepos 7 d. redakcija) nuostatą, palikimą mirusiojo įpėdiniai galėjo priimti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėja tokio pareiškimo nepadavė. To paties CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. liepos 7 d. redakcija) yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

19. Pareiškėjos mama A. G. mirė galiojant 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku

20. Nors pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą ir nesikreipė, tačiau po savo tėvų mirties likusį palikimą – žemės sklypą su jame esančiais pastatais priėmė kaip palikimą ir juos valdė. Šią aplinkybę patvirtina Šilalės rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad po J. G. mirties ir po A. G. mirties sodybą su visais statiniais perėmė, tvarko ir valdo dukra I. S.. Būtent ji ėmėsi tvarkyti tėvų sodybos įteisinimą, užsakė parengti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad I. S. po tėvų mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po J. G. ir A. G. mirties jų dukra I. S. rūpinosi palikėjų turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėja priėmė po palikėjų mirties palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

21. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) d., ir J. G., gimęs (duomenys neskelbtini) d., miręs (duomenys neskelbtini) d., įgyjamąja senatimi buvo įgiję nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tikslu viešajame registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., ir J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties likusį palikimą priėmė dukra I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.