Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. (A. M.) ir E. K. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo :

E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms.

Pagal BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes visiškai sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 20 d. (2 paros) ir nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 27 d. (1 para) bei bausmė, atlikta pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį.

A. M. (A. M.) pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) bei 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas :

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl narkotinių medžiagų pardavimo A. M.) – laisvės atėmimu 3 metams, kuris, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažintas iki 2 metų laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl narkotinių medžiagų pardavimo S. G.) – laisvės atėmimu 3 metams, kuris, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažintas iki 2 metų laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl psichotropinių medžiagų pardavimo R. S.) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, kuris, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažintas iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl narkotinių medžiagų pardavimo I. T.) – laisvės atėmimu 3 metams, kuris, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažintas iki 2 metų laisvės atėmimo;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, kuris, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažintas iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme nuo 2017 m. sausio 8 d. ir suėmime nuo 2017 m. sausio 10 d. išbūtas laikas.

Iš A. M. kaip iš nusikalstamų veikų gautos pajamos konfiskuotas 80 Eur vertės turtas.

Grynuosius pinigus – 60 Eur, paimtus iš A. M., saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje, nuspręsta perduoti į valstybės biudžetą, vykdant 80 Eur vertės turto konfiskavimą.

Nuosprendžiu A. M. asmens kratos metu paimtus daiktus – mobiliuosius telefonus, SIM kortelių laikiklius, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuspręsta sunaikinti.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu buvo nuteisti ir S. G. (S. G.), R. S. (R. S.) ir I. T. (I. T.), tačiau dėl jų teismo nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. buvo nuteistas už tai, kad padėjo asmeniui įgyti narkotinę medžiagą, o būtent : 2016 m. spalio 18 d., Visagine, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 15.29 val., susitikęs su S. G. ir jam paprašius padėti įsigyti narkotinės medžiagos – heroino, apie 15.29 val. mobilaus ryšio telefonu susisiekė su A. M., kurio mobiliojo ryšio telefone buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento numeris yra (duomenys neskelbtini), ir sutarė, kad pastarasis parduos narkotinės medžiagos, po ko tą pačią dieną apie 15.32 val., Visagine, vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje tarp daugiabučio (duomenys neskelbtini) ir Visagino „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), A. M. padedant jam (E. K.) pardavė už 20 Eur S. G. 0,026 g (17,8 %) narkotinės medžiagos – heroino. A. M. buvo nuteistas už tai, kad :

- neteisėtai laikė ir pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, o būtent : 2016 m. spalio 18 d. apie 12 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laikė prie savęs ir už 10 Eur pardavė A. M. 0,026 g (16,2 %) narkotinės medžiagos – heroino;

- neteisėtai laikė ir pardavė narkotinės medžiagos – heroino, o būtent : 2016 m. spalio 18 d. apie 15.32 val., (duomenys neskelbtini) vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje tarp daugiabučio (duomenys neskelbtini) ir Visagino „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), prie savęs laikė ir už 20 Eur, padedant E. K., pardavė S. G. 0,026 g (17,8 %) narkotinės medžiagos – heroino;

- neteisėtai laikė ir pardavė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, o būtent : 2016 m. lapkričio 18 d. apie 13.45 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laikė prie savęs ir už 20 Eur pardavė R. S. 0,197 g (20,88 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino;

- neteisėtai laikė ir pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, o būtent : 2017 m. sausio 8 d. apie 14.23 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laikė prie savęs ir už 30 Eur pardavė I. T. 0,007 g (17,9 %) narkotinės medžiagos – heroino;

- neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą – tramadolį, ir narkotinę medžiagą – metadoną, o būtent : iki 2017 m. sausio 8 d. 23.05 val., neteisėtai, turėdamas tikslą vartoti jas pats, laikė 4 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, ir 0,22 g narkotinės medžiagos – metadono, kol 2017 m. sausio 10 d. 9.50 val. šias medžiagas savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir už BK 264 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam viešuosius darbus. Skunde jis nurodo, kad vasarą jam reikia dirbti kaime. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo : panaikinti teismo nuosprendžiu paskirtą jo turto konfiskavimą 80 Eur sumai; grąžinti kratos metu iš jo paimtą mobilųjį telefoną „Microsoft“ bei vieną 50 Eur nominalo kupiūrą ir dvi 5 Eur nominalo kupiūras. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisingas dalyje dėl mobiliųjų telefonų sunaikinimo, pinigų perdavimo į valstybės biudžetą, vykdant jo turto konfiskavimą 80 Eur sumai. Skunde nuteistasis nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog telefonas „Microsoft“ susijęs su nusikalstama veika. Atkreipia dėmesį, kad iš apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, jog telefono „Microsoft“ atmintyje ir jame esančioje SIM kortelėje išsaugoti duomenys tyrimui reikšmės neturi. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo E. K. skundą atmesti, o nuteistojo A. M. skundą patenkinti iš dalies : pakeisti nuosprendį dėl teismo sprendimo sunaikinti mobilaus ryšio telefoną „Microsoft“ ir šį telefoną grąžinti A. M. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo A. M. skundas tenkinamas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. neginčija savo kaltės, įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Jis nesutinka su jam paskirta bausme – areštu, ir prašo jam skirti viešųjų darbų bausmę. Tam pagrindo nėra. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Svarbu yra ir tai, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Beje, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Už veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, E. K. skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė vieną nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, įvertino nuteistojo asmenybę – kad jis nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė areštą, kurio trukmė nesiekia įstatyme nustatyto šios bausmės vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis). Todėl, apeliantui paskirtos bausmės negalima laikyti aiškiai per griežta ar kitaip neteisinga. Kadangi bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ši bausmė nuteistajam buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nusikalstamą veiką E. K. padarė iki Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai bausmes pagal du nuosprendžius subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis. Jam skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų, kolegijos vertinimu, taip pat nėra neteisinga. Teisėjų kolegija teigiamai vertina E. K. išsakytą ketinimą dirbti kaime, tačiau nagrinėjamu atveju visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, yra svarbesnis už paties nuteistojo pageidavimus. Išanalizavus E. K. teistumo istoriją, darytina išvada, kad per pastaruosius metus jo įvykdyti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimai rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas ir akivaizdžiai nesiekia pasikeisti. Tuo tarpu kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Todėl, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, nėra jokio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.Be šio, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad BK 264 straipsnio 1 dalyje viešieji darbai kaip bausmė iš viso nėra numatyta. Byloje nėra nustatyta ir jokių BK 62 straipsnyje bei 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų parinkti apeliantui švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmę, t. y. skirti jam viešuosius darbus. Todėl, nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. neginčija savo kaltės, įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, taip pat jis sutinka ir su jam paskirta bausme bei jos dydžiu. Skunde jis nesutinka su teismo sprendimais konfiskuoti pas jį rastus 60 Eur ir sunaikinti kratos metu paimtą jo mobilaus ryšio telefoną „Microsoft“. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pastarasis nuteistojo reikalavimas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog nuteistasis A. M. iš nusikalstamos veikos gavo 80 Eur pajamų, todėl šią sumą laikė iš nusikalstamos veikos gautu rezultatu ir konfiskavo pagal BK 72 straipsnio 2 dalį. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka ir joms pritaria. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. M. neteisėtai pardavė heroiną ir metamfetaminą 4 asmenims, o būtent : 2016 m. spalio 18 d. apie 12 val. už 10 Eur jis A. M. pardavė heroino; tą pačią dieną apie 15.32 val. už 20 Eur jis pardavė heroino S. G.; 2016 m. lapkričio 18 d. apie 13.45 val. už 20 Eur jis pardavė R. S. metamfetamino; bei 2017 m. sausio 8 d. apie 14.23 val. už 30 Eur jis pardavė I. T. heroino. Šių faktinių aplinkybių nuteistasis savo skunde neginčija. Iš to akivaizdu, kad apeliantas neteisėtai iš viso gavo 80 Eur, kurie yra iš nusikalstamos veikos gautos pajamos. Todėl ši suma, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti konfiskuota. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė konfiskuotinų daiktų klausimą bei pripažino, kad A. M. kratos metu rasta 60 Eur suma yra nusikalstamu būdu gautos jo pajamos. Nors nuteistasis A. M. nurodo, kad 60 Eur turėtų būti jam grąžinta, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis, A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis negalėjo gauti pinigų iš kitų legalių šaltinių. Parduodamas narkotines ir psichotropines medžiagas jis neteisėtai gavo pinigus. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad 60 Eur suma, kurią nuteistasis A. M. turėjo su savimi ir kuri asmens kratos metu buvo iš jo paimta, buvo nusikalstamu būdu gautos jo pajamos, todėl šią pinigų sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė perduoti į valstybės biudžetą vykdant 80 Eur turto konfiskavimą iš nuteistojo. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonė – 80 Eur kaip iš nusikalstamos veikos gautų pajamų konfiskavimas – nuteistajam A. M. taikyta tinkamai, pagrįstai ir nepažeidžiant BK reikalavimų.Skunde nuteistasis A. M. tvirtina, kad teismas neteisingai nusprendė sunaikinti jo mobilaus ryšio telefoną „Microsoft“. Teisėjų kolegija su tuo sutinka. BPK 94 straipsnyje numatyta, kad priimant nuosprendį turi būti išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad : 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; 3) dokumentai, turintys šio kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo; 4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; 5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. M. asmens kratos metu, be kitų daiktų, buvo paimtas ir jo mobilusis telefonas „Microsoft“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 64 – 66 b. l.). Apžiūrint jį buvo nustatyta, kad jame ir SIM kortelėje esantys duomenys neturi reikšmės tyrimui (2 t., 67 – 75 b. l.). Tai reiškia, kad nuteistasis A. M. šiame mobiliajame telefone ir jame įdėtoje SIM kortelėje nedisponavo duomenimis, susijusiais su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymu, t. y. juose nebuvo rasti asmenų vardai, pavardės, slapyvardžiai, adresai, telefono numeriai ir pan. Dėl to yra akivaizdu, jog mobiliojo telefono „Microsoft“ su SIM kortele negalima laikyti nusikalstamos veikos priemone. Iš A. M. asmens kratos metu paimto mobiliojo ryšio telefono „Microsoft“ su SIM kortele apyvarta nėra uždrausta, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad tai yra menkaverčiai daiktai ar daiktai, kurie galėjo būti panaudoti darant kitus nusikaltimus, todėl turėtų būti konfiskuojami pagal BK 72 straipsnį. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas, kadangi jį priimant buvo neteisingai išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti :

Panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta sunaikinti A. M. (A. M.) asmens kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Microsoft“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, ir šiuos daiktus grąžinti A. M. (A. M.).

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.