Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 236 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent 2012 m. lapkričio 18 d., 12 val. Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose melagingai pranešė apie jam priklausančio automobilio „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę, nurodydamas, kad minėtas automobilis 2012-11-17, apie 14 val. buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, o 2012 m. lapkričio 18 d., apie 10 val. pastebėjo, kad automobilis „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pavogtas, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2012 m. lapkričio 18 d., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, liudytojo apklausos metu nuo 12.20 iki 12.50 val., 2012 m. lapkričio 19 d. liudytojo papildomos apklausos metu nuo 15.20 iki 16 val., bei 2013 m. liepos 19 d. liudytojo papildomos apklausos metu nuo 9 iki 9.30 val. davė melagingus parodymus apie jam priklausančio automobilio „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dingimo aplinkybes.

Be to, E. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2012 m. lapkričio 18 d. policijos pareigūnams melagingai pranešė apie automobilio „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę, o 2012 m. lapkričio 19 d. kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“, adresu Aušros al. 17, Šiauliai, ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie, neva, jam priklausančio automobilio „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas „KASKO“ draudimu šioje draudimo bendrovėje, vagystę, tokiu būdu kėsinosi apgaule įgyti AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 4000 litų dydžio draudiminę išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtas automobilis buvo surastas bei 2012 m. gruodžio 17 d. jam grąžintas. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas, kad jam būtų atlyginti nuostoliai dėl automobilio sugadinimo, todėl 2013 m. birželio 6 d. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo E. S. 2538 litų sumą, tokiu būdu E. S. apgaule įgijo AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 2538 litų dydžio draudiminę išmoką.

2012 m. lapkričio 18 d. protokole - pareiškime (ikiteisminiame tyrime Nr. 40-1-407-12), užfiksuota, kad E. S. pranešė apie jam priklausančio automobilio Opel Sintra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę (8 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų matyti, kad E. S. 2012-11-18, 11.29 val. nustatytas 1,30 promilės girtumas (14 b. l.).

Iš 2012 m. lapkričio 19 d. prašymo matyti, kad E. S. prašė AB "Lietuvos draudimas" (žalos byla Nr.1317409) išmokėti draudiminę išmoką dėl automobilio "Opel Sintra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės (46-47 b. l.).

Iš 2012 m. gruodžio 19 d. prašymo matyti, kad E. S. prašė AB "Lietuvos draudimas" (žalos byla Nr.1325166) išmokėti draudiminę išmoką dėl automobilio "Opel Sintra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo po jo vagystės (51 b. l.).

AB "Lietuvos draudimas" akte prie žalos bylos Nr. 1325166 užfiksuota E. S. išmokėtina draudimo suma 2538 litai (52 b. l.).

2013 m. liepos 25 d. nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-407-12 dėl automobilio Opel Sintra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės ir spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (2-3 b. l.).

Iš 2013 m. rugpjūčio 22 d. AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad informuojama apie galimą sukčiavimą, klastojant įvykio aplinkybes ir pateikiant žinomai neteisingus duomenis dėl automobilio "Opel Sintra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės, bei prašoma pradėti tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (38 b. l.).

2012 m. lapkričio 18 d. patrulio L. R. tarnybinis pranešimas apie Gardino-Aido gatvių sankryžoje, Šiauliuose, rastus apgadintus kelio ženklus bei įvykio vietoje rastą automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), taip pat nuotraukos iš įvykio vietos (60-67 b. l.).

2012 m. lapkričio 20 d. tyrėjos A. B. tarnybiniame pranešime (ikiteisminiame tyrime Nr. 40-1-407-12) užfiksuota, kad pranešta apie prie degalinės „Statoil“, Dubijos gatvėje, Šiauliuose, surastą pagrobtą automobilį "Opel Sinatra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (72 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai: žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti.

Teismas ištyręs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, liudytojų parodymus, kaltinamojo E. S. parodymuose išdėstytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktuose ir teisiamojo posėdžio metu ištirtuose dokumentuose (2012-11-18 protokolas-pareiškimas, 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2012-12-19 prašymai išmokėti draudimines išmokas, AB „Lietuvos draudimas“ aktas prie žalos bylos, 2013-07-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, 2012-11-18 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, 2012-11-20 tyrėjos tarnybinis pranešimas, 2012-11-20 daiktų apžiūros protokolas, 2013-05-10 specialisto išvada, UAB „Šiaulių altas“ 2012-11-30 raštas dėl apžiūrimo automobilio) užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad įrodyta, jog E. S. 2012 m. lapkričio 18 d. melagingai pranešė apie jam priklausančio automobilio „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę. Apie tariamą įvykį pats nuteistasis policijos pareigūnams pranešė telefonu (7 b. l.) bei protokolu-pareiškimu (8-9 b. l.), kur savo parašu patvirtino, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, šiame pareiškime ir apklausų metu melagingai nurodė apie tariamai pagrobtą jam priklausantį automobilį „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Būtent šio protokolo-pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. 2012 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad vairuotojo durelių spynelėje laužimo žymių nėra, kad užvedimo spynelėje laužimo pėdsakų taip pat nepastebėta (73 b. l.). 2012 m. lapkričio 23 d. papildomos automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrint automobilio durelių spyneles, nustatyta, kad jos yra nesugadintos ir rakinasi originaliu raktu. Apžiūrint užvedimo spynelę, taip pat nustatyta, kad ji nesugadinta, vairo užrakinimo mechanizmas veikia, vairas yra užrakintas, jį pavyko atrakinti tik panaudojus minėto automobilio užvedimo raktą (81 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini) ” raštas patvirtina, kad po tariamai mėginto pavogti automobilio apžiūros, kurios metu be kita ko konstatuota, jog pateikto automobilio “Opel Sintra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), signalizacijos sistema yra veikianti ir nesugadinta; priima aliarmo pažeidimus; signalizacijos indikacinė lemputė rodo, kad yra įprogramuoti du valdymo pulteliai ją valdyti; signalizacijos pulteliai įprogramuojami savininkui suvedus signalizacijos programavimo prieigos keturženklį kodą ir pagal tam tikrą procedūrą pagal signalizacijos gamintojos reikalavimus jie įprogramuojami; kad važiuoti reiktų ar sulaužyti spynelės užraktą ar atsukti vairo rakinimo mechanizmo tvirtinimo varžtelius, kad atsilaisvintų vairo užraktas (86, 87 b. l.). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad buvo du automobilio raktų komplektai su signalizacijos pulteliais ir jie buvo laikomi namuose, automobilio niekam neskolino, raktelių su signalizacijos valdymu paimti niekas negalėjo. Teismas atmeta E. S. teiginį, kad jis iš policijos kiemo automobilį pasiėmė sugadinta spynele. Apie šią aplinkybę, atsiimdamas automobilį, jis nepranešė. Be to, automobilis buvo grąžintas kaltinamajam praėjus gerokai vėliau po automobilio apžiūrų. Atliekant pirminę automobilio apžiūrą, jo salone buvo rasta kraujo pėdsakų ant vairo, užvedimo spynelės, pavarų perjungimo svirties ir ant sėdynės buvusio tualetinio popieriaus rulonėlio. Teismui kelia abejonių kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, prieštaravimai. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad galinio vaizdo veidrodėlis, esantis automobilio salone, buvo švarus, nepamena, kad jis būtų kuo nors išteptas, automobilio salonas buvo švarus ir ant jo sėdynių apmušalų bei durelių apmušalų dėmių, panašių į tepalo, purvo ar kraujo, tikrai nebuvo; automobilio daiktadėžėje laikytas tualetinio popieriaus ritinėlis buvo švarus, prieš savaitę iki įvykio, išimdamas automobilio akumuliatorių, buvo įsibrėžęs į pirštą, tačiau nepamena, kad kraujas būtų lašėjęs. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis (ant nuoplovos, padarytos 2012-11-20 apžiūrint automobilį, bei nuoplovų, padarytų 2012-11-23 papildomai apžiūrint automobilį metu: nuo vairo, nuo užvedimo spynelės apdailos, nuo pavarų perjungimo svirties), ir ant tualetinio popieriaus ritinėlio, paimto automobilio "Opel Sintra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. S. genotipu (129-131 b. l.). Tuo tarpu pats kaltinamasis jau teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad penktadienį (šeštadienį dirbo tik iki 12 val.) darbe išsiėmė akumuliatorių, klemai yra skardiniai, juos dėjo tamsoje, įsirėžė į pirštą, perblokuojant sistemą rado kraują; kraują pastebėjo, kada keitė akumuliatorių; kraują nusivalė į tualetinį popierių.

Byloje nėra duomenų, kad minėti įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą tvarką. Teismas atmeta kaltinamojo gynybinę versiją, kad automobilis buvo pagrobtas. Jokių byloje abejonių, leidžiančių manyti, kad automobilis buvo kito asmens (ne kaltinamojo) valdyme be nukentėjusiojo žinios, nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuoti jokie įsilaužimo į automobilį ir jo neteisėto užvedimo požymiai. Duomenų, kad automobilio atrakinimo ir užvedimo priemonės būtų buvusio kitos asmens (ne kaltinamojo) žinioje, taip pat nėra. Priešingai, automobilyje buvo rastas kaltinamojo kraujas. Kaltinamojo nurodytos kraujo atsiradimo aplinkybės nėra nuoseklios, prieštaringos. Atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis, saugodamas savo automobilį ir matydamas, kad bėga kraujas, tuo labiau jį nusivalęs, paliktų automobilyje tiek daug skirtinguose salono vietose apžiūros metu fiksuotų kraujo dėmių. Be to, nėra pagrindo manyti (net siekiant paslėpti vagystės įkalčius), kad automobilis būtų pagrobtas centrinėje miesto dalyje, o sudalyvavus eismo įvykyje, jis vėl būtų gabenamas atgal į centrinę miesto dalį, nors atitinkamai jis važiuoti jau nebegalėjo dėl pramušto karterio. Taip pat atmestina gynybos versija, kad kaltinamasis buvo labai girtas, iš vakarėlio išvažiavo taksi, ir dalyvauti eismo įvykyje, tuo labiau, vairuoti savo automobilio negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, įrodymų tyrimo metu patvirtinta, kad automobilis „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyvavo Gardino-Aido gatvių sankryžoje, Šiauliuose, eismo įvykyje, kuomet buvo apgadinti kelio ženklai (įvykio vietoje rastas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. S., norėdamas nuslėpti minėtą eismo įvykį bei jo pėdsakus, sugalvojo versiją apie tariamai pavogtą automobilį, kad jis ar su juo susiję asmenys išvengtų administracinės atsakomybės.

Vienas iš esminių melagingo pranešimo apie aiškiai nebūtą nusikaltimą nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama aiškiai neteisinga informacija apie nusikalstamą veiką. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie aiškiai nebūtą nusikaltimą. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog E. S. suprato, kad 2012 m. lapkričio 18 d. telefonu ir Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose pateikia žinomai tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad buvo pavogtas jam priklausantis automobilis „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad niekas be jo žinios minėtu automobiliu nevažiavo ir negalėjo važiuoti, taip norėjo elgtis, t.y. veikė tiesiogine tyčia, todėl pagal nustatytas aplinkybes jo veika kvalifikuotina pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Esminis sukčiavimo (BK 182 str. 1 d.), kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236/2013).

2012-11-19 E. S. prašymai išmokėti draudimo išmokas pateikti draudimo bendrovei, aiškiai rodo kaltinamojo tikslą gauti draudimo išmoką, kadangi būtent su tokiais prašymais jis ir kreipėsi į AB “Lietuvos draudimas”. Savo prašymuose draudimo bendrovei E. S. pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, kad jo automobilis buvo pavogtas, bei nutylėjo, kas ir kur iš tikrųjų apgadino jo automobilį, kuris buvo surastas po tariamos vagystės, taigi, kaip ir pareigūnams, nurodė tikrovės neatitinkančias automobilio apgadinimo aplinkybes bei taip apgavo draudimo bendrovę. Tokio jo elgesio tikslas buvo draudimo išmoka, dėl kurios jis ir kreipėsi į AB “Lietuvos draudimas”. Draudimo bendrovės paskaičiuota E. S. išmokos dėl automobilio vagystės suma siekė 4000 Lt, kurios draudimo bendrovė neišmokėjo. 2013 m. birželio 6 d. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo E. S. 2538 litų sumą dėl automobilio apgadinimo po vagystės (38 b. l.). Kaip matyti iš AB „Lietuvos draudimo“ pateikto ieškinio (39 b. l.), jeigu draudimo bendrovė būtų žinojusi tikrąsias E. S. automobilio apgadinimo aplinkybes (kad buvo bandyta suklaidinti draudiką klastojant faktus, pateikiant neteisingus duomenis), įvykis būtų buvęs pripažintas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nebūtų buvusi išmokėta. Tai leidžia spręsti apie tai, jog draudimo išmokos mokėjimą E. S. lėmė būtent tai, kad jis nurodė tokias automobilio apgadinimo aplinkybes, kurios iš tikrųjų buvo melagingos, ir taip panaudojo apgaulę prieš draudimo įmonę, ir tik dėl šios apgaulės draudimo įmonė išmokėjo E. S. draudimo išmoką – 2538 Lt. Toks E. S. elgesys visiškai atitinka sukčiavimo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes jis žinojo, kad automobilio niekas nepagrobė, ir pranešdamas apie įvykį, t.y. apgaulės būdu, įgijo svetimą turtą.

Atitinkamai iš kaltinimų šalintinos aplinkybės, kad „iš tiesų, pats automobiliu padarė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinti Aido ir Gardino gatvių sankryžoje, saugumo salelėje, esantys kelio ženklai, po ko automobilį pastatė prie „Statoil“ degalinės, adresu (duomenys neskelbtini)“. Kadangi šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikacijai, be to, teismas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju netiria aplinkybių, kas konkrečiai nurodytomis aplinkybėmis automobilį valdė ar juo naudojosi, kaltinimų esmė dėl to nesikeičia, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus. Kaltinamasis E. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau neteistas (173 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (179 b. l.), turi oficialų pragyvenimo šaltinį (172 b. l.), teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos (BK 55 str.).

Byloje AB “Lietuvos draudimas” pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašė priteisti 2538 Lt turtinės žalos. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo, kadangi dėl jo nusikalstamų veiksmų bendrovė buvo suklaidinta ir kaltinamajam buvo išmokėta jam nepriklausanti 2538 Lt dydžio draudimo išmoka už transporto priemonės „Opel Sintra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimą (39, 44 b. l.)

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: devyni tamponai su biologiniais pėdsakais, tualetinio popieriaus ritinėlis su biologiniais pėdsakais, galinio vaizdo veidrodėlis su biologiniais pėdsakais, signalizacijos pultelis su biologiniais pėdsakais, rožinis su biologiniais pėdsakais, paimti DNR lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); kompaktinė plokštelė su garso įrašu - esanti pakete Nr. 1 prie bylos, paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir skirti 45 MGL (5850 Lt) dydžio baudą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą.

Paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

AB “Lietuvos draudimas” civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti AB “Lietuvos draudimas” iš E. S. 2538 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: devynis tamponus su biologiniais pėdsakais, tualetinio popieriaus ritinėlį su biologiniais pėdsakais, galinio vaizdo veidrodėlį su biologiniais pėdsakais, signalizacijos pultelį su biologiniais pėdsakais, rožinį su biologiniais pėdsakais, paimtus DNR lyginamuosius pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinę plokštelę su garso įrašu - esančią pakete Nr. 1 prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.