- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-337-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-593-956/2020 pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., D. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė panaikinti antstolio A. B. 2019 m. spalio 30 d. patvarkymą patenkinti suinteresuoto asmens D. K. skundą kaip nepagrįstą, atnaujinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tęsti 2018 m. gruodžio 4 d. privalomojo nurodymo priverstinį vykdymą D. K. atžvilgiu.
2. Nurodė, kad inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai 2018 m. gruodžio 3 d. atliko statinio – karvidės patikrinimą ir nustatė, kad statybvietė nesutvarkyta. 2018 m. gruodžio 3 d. surašė faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o statinio-karvidės savininkei D. K. 2018 m. gruodžio 4 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ją iki 2019 m. birželio 4 d. sutvarkyti statybvietę. 2019 m. birželio 7 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2019 m. liepos 19 d. privalomąjį nurodymą pateikė vykdyti antstoliui, o antstolis 2019-10-02 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis, gavęs D. K. skundą, 2019 m. spalio 30 d. patvarkymu panaikino 2019 m. spalio 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. spalio 2 d. privalomąjį nurodymą, motyvuodamas tuo, kad D. K. nėra pastato – karvidės savininkė. Tačiau pareiškėjos nuomone, D. K. yra pastato – karvidės savininkė.
3. Antstolis A. B. 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir vykdomąją bylą perdavė teismui. Nurodė, kad spręsdamas skolininkės D. K. skundą, rėmėsi valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenų bazėje esančia naujausia informacija, iš kurios matyti, kad nuosavybė į statinius, tame tarpe pastatą – karvidę, skolininkei D. K. priklausė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Pardavus turimą nuosavybę, statinio savininkas V. K. nuosavybės fakto VĮ „Registrų centas“ neįregistravo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos privalomas nurodymas nebuvo naikinamas ir nebuvo vertinamas jo teisėtumas, o buvo remtasi CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu (nustatytos kitos akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti) ir skolininkės skunde pateikta informacija, VĮ „Registrų centras“ išrašu bei kita prie skundo pateikta informacija. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, antstolis sutiko su skolininkės skundu, t. y. kad ji nėra pastato - karvidės savininkė. Pareiškėja duomenų apie tai, kad skolininkė būtų priėmusi palikimą po V. K. mirties nėra pateikusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio A. B. veiksmų tenkino, panaikino antstolio A. B. 2019 m. spalio 30 d. patvarkymą patenkinti 2019 m. spalio 24 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš antstolio A. B. 3,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje 2019 m. spalio 1 d. pareiškėja pateikė vykdyti 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo sutvarkyti pastato - karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), statybvietę laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Antstolis A. B. 2019 m. spalio 2 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti pareiškėjos pateiktą 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priėmė privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskaičiavo vykdymo išlaidas. 2019 m. spalio 24 d. antstolio A. B. kontoroje gautas skolininkės D. K. skundas, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. spalio 2 d. privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2019 m. spalio 30 d. priėmė patvarkymą patenkinti skolininkės D. K. 2019 m. spalio 24 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Taip pat nustatė, kad 2015 m. liepos 1 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi D. K. pardavė, o V. K. įgijo pastatą – karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugsėjo 8 d. 16 val. 1 min. 8 s. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše su istorija nurodyta, kad D. K. yra pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkė, įrašas galioja nuo 2014 m. vasario 5 d.; 2018 m. lapkričio 7 d. 9 val. 42 min. 52 s. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad D. K. yra pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkė, įrašas galioja nuo 2014 m. vasario 5 d.; 2019 m. spalio 23 d. 15 val. 29 min. 14 s. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad V. K. yra pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 26 d.; 2019 m. spalio 28 d. 17 val. 57 min. 11 s. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad V. K. yra pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 26 d.; 2019 m. spalio 29 d. 13 val. 59 min. 22 s. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše su istorija nurodyta, kad V. K. yra pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 26 d., o D. K. yra buvusi minėto pastato savininkė, įrašas galiojo nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2019 m. birželio 26 d.; 2019 m. lapkričio 30 d. 14 val. 21 min. 45 s. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše su istorija nurodyta, kad V. K. yra pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 26 d., o D. K. yra buvusi minėto pastato savininkė, įrašas galiojo nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2019 m. birželio 26 d.
7. Nurodė, kad pareiškėja įpareigojo D. K. sutvarkyti pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybvietę, laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų iki 2019 m. birželio 4 d., tačiau iki nustatytos datos privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Skolininkė D. K. privalomojo nurodymo neskundė, nors tokią teisę turėjo. Teismas nurodė, kad vykdymo procesas pradėtas ne pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-71-766/2015, o pagal pareiškėjos 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, juolab, suinteresuotas asmuo D. K. jo net ir neskundė. Todėl kol teisme nėra iškeltos bylos dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, jis (privalomas nurodymas) gali būti teikiamas antstoliui priverstiniam vykdymui ir antstolis neturi pagrindo jo nepriimti vykdyti.
8. Pažymėjo, kad neišviešinta pirkimo-pardavimo sutartis negali būti panaudota prieš sąžiningas trečiąsias šalis bei negali sukelti joms jokių neigiamų pasekmių, juo labiau negali sudaryti pagrindo pripažinti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus negaliojančiu.
9. 2015 m. liepos 1 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi D. K. pardavė, o V. K. įgijo pastatą – karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 8.4. punkte buvo numatyta, jog prieš trečiuosius asmenis šalys šią sutartį bei vėlesnius jos sąlygų pakeitimus ir papildymus gali panaudoti ir teisines pasekmes minėtiems asmenims ši sutartis bei vėlesni jos sąlygų pakeitimai ir papildymai sukelia tik įstatymų nustatyta tvarka įregistravus šią sutartį ar jos sąlygų pakeitimus ir papildymus viešame registre, kurį tvarko VĮ „Registrų centras“. D. K. 2019 m. birželio 18 d. VĮ „Registrų centras“ pateikė prašymą išregistruoti parduotą nekilnojamąjį turtą (įskaitant pastatą – karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi 2015 m. liepos 1 d. nekilnojamąjį turtą pardavė V. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad D. K. elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, visiškai nesirūpino savo teisėmis ir teisėtais interesais, nors tam ir turėjo visas galimybes. Dėl šios priežasties ji ir turi prisiimti visas dėl savo neveikimo kylančias neigiamas pasekmes, šiuo atveju vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad neišviešinta 2015 m. liepos 1 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartis negali būti panaudota prieš sąžiningas trečiąsias šalis (šiuo atveju pareiškėją), juo labiau negali sudaryti pagrindo spręsti apie privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus pagrįstumą / nepagrįstumą.
10. Teismas darė išvadą, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, nepagrįstai rėmėsi D. K. skunde nurodytais argumentais bei prie skundo pateiktais rašytiniais įrodymais, bei neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2015 m. liepos 1 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo išviešinta tik 2019 m. birželio 26 d. Teismas laikė, kad tuo metu, kai pareiškėja surašė 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1565-(19.29), pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkė buvo D. K..
11. Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nebuvo sprendžiamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas ar jo teisėtumo klausimas, teismas darė išvadą, kad antstolio A. B. 2019 m. spalio 30 d. patvarkymas patenkinti 2019 m. spalio 24 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pareiškėjos skundą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
13. Nurodo, kad teismo nutartis savyje yra aiškiai prieštaringa, nes vienoje nutarties vietoje teismas vertina 2018 m. gruodžio 4 d. privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą, o kitoje dalyje nurodo, kad teismas pasisako tik dėl antstolio veiksmų, kadangi privalomojo nurodymo teisėtumas, neginčijant paties nurodymo, neturi įtakos skundžiamo patvarkymo pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kai “pareiškėja surašė 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkė buvo D. K.”. Toks teismo teiginys pagrįstas tik tuo, kad 2015 m. liepos 1 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo išviešinta 2019 m. birželio 26 d. Taip nuspręsdamas teismas aiškiai neteisingai aiškino nuosavybės teisės į pastatą perėjimo momentą sandorio (pirkimo-pardavimo sutarties) pagrindu. CK 6.393 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Tokio nuosavybės įgijimo pagrindo, kaip išviešinimas, įstatymas neįtvirtina (CK 4.47 straipsnis). 2018 m. gruodžio 4 d. pastato savininkas buvo V. K., o ne D. K., todėl 2018 m. gruodžio 4 d. privalomas nurodymas buvo duotas asmeniui (D. K.), kuris dar 2015 m. liepos 1 d. perdavė nuosavybės teisę į pastatą V. K.. Dėl klaidingo teisės normų, reguliuojančių nuosavybės teisės įgijimo momentą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, teismas padarė klaidingą išvadą, kad 2018 m. gruodžio 4 d. privalomojo nurodymo adresatas teisingas.
15. Teismas pats nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše įrašas, galiojantis nuo 2019 m. birželio 26 d., rodo, jog pirmiau minėto pastato savininkas yra V. K.. Vien šią aplinkybę nustatęs teismas turėjo vertinti, kaip gi turėjo atrodyti antstoliui 2018 m. gruodžio 4 d. privalomojo nurodymo priėmimas vykdyti įpareigojant nurodymą vykdyti ne pastato savininką D. K., kada pastato savininkas yra visai kitas asmuo – V. K.. Todėl visiškai nepagrįstai teismas nurodė, kad antstoliui esą nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti pareiškėjos privalomąjį nurodymą vykdymui.
16. Teismas nepaaiškino, kaip tai derėtų su teisėtumu bei pagrįstumu bei teisėtumu, jeigu antstolis būtų teikęs nurodymus asmeniui, kuris net nėra pirmiau minėto savininkas, kaip tai dera su minėto pastato savininko teisių apsauga, jo pareigomis ir kokiu pagrindu D. K. galėtų veikti objekte, kuris jai jokiu pagrindu nepriklauso, o nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui (V. K.).
17. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e271-766/2015 patenkino pareiškėjos ieškinį dėl įpareigojimo sutvarkyti statybvietę atsakovui V. K. ir įpareigojo „atsakovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 18 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti statinio-karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybvietę laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų“. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pagal CPK 18 straipsnį privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Teismas nenagrinėjo ir nepaaiškino, kaip CPK 18 straipsnio nuostatos dera su 2018 m. gruodžio 4 d. privalomojo nurodymu.
Šalies argumentai
18. Apeliantė mano, kad antstolis teisingai įvertino visas pirmiau minėtas reikšmingas aplinkybes ir 2019 m. spalio 30 d. priėmė pagrįstą bei teisėtą patvarkymą. Po Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo byloje Nr. e2-71-766/2015 priėmimo, neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios lemtų, kad D. K. būtų perėjusios V. K. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos pareigos. Teismo motyvas, kad esą vykdymo procesas pradėtas ne pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-71-766/2015, o pagal pareiškėjos 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą, yra aiškiai nepagrįstas, nes vykdymo proceso pagal 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą pagrįstumas negali būti vertinamas atsietai nuo pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-71766/2015. Mano, kad apeliantei neperėjo prievolė, siejusi mirusįjį V. K. ir išieškotoją materialiuose teisiniuose santykiuose. Skolininko mirties atveju vykdomoji byla nutraukiama remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Dėl to pareiškėjos veiksmai surašant 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą D. K. yra niekiniai, negaliojantys, kadangi tokiam veikimui iš viso nėra jokio teisinio pagrindo ir tokie veiksmai prieštarauja Radviliškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiam procesiniam sprendimui bei jo pagrindu teismo išduotam vykdomajam raštui, kuris yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Toks pareiškėjos veikimas iš esmės reiškia įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimą, kas yra visiškai nesuderinama su teismo sprendimo privalomumu ir teisingumo vykdymu. Naujo skolininko (nagrinėjamu atveju D. K.) įtraukimas reiškia procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas asmeniui, kuriam teismas nenustatė jokių pareigų. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne pareiškėjos arba antstolio prerogatyva. Visų šių argumentų teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl dar ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį.
20. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 29 d. (kada, kaip nurodo pareiškėja, ji antstolės buvo informuota apie tai, kad skolininkas V. K. mirė) iki 2018 m. gruodžio 3 d. (kada pareiškėja nurodo, jog atliko statinio-karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), patikrinimą), pareiškėja praktiškai nieko nedarė visus metus bei neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios keistų (ar galėtų pakeisti) pirmiau išvardintuose teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas dėl atsakovo V. K. pareigų bei atsakomybės.
21. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 4 d. privalomojo nurodymo surašymą pašalinti pažeidimus grindžia dar 2014 m. sausio 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. R-346 bei dar 2014 m. rugsėjo 8 d. išrašu iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kur nurodyta, kad tada D. K. buvo pirmiau minėto nekilnojamojo turto savininkė. Tačiau tiek pirmiau minėta pirkimo-pardavimo sutartis, tiek pirmiau minėtas išrašas buvo jau tuo metu, kada pareiškėja kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu bei atsakovu nurodė būtent V. K., o ne D. K., nes iš tikro V. K. ir buvo tinkamas atsakovas pagal pareiškėjos ieškinį, ką ir konstatavo teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
22. Pareiškėjos 2018 m. gruodžio 4 d. privalomojo išdavimo metu D. K. jau daugiau nei 3 metus nebuvo pirmiau minėto statinio-karvidės savininke. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja nepagrįstai nagrinėjamu atveju rėmėsi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 13 straipsnio 4-5 dalimis, nes D. K. nė vienu iš Įstatyme įtvirtintų subjektu nėra. Be to, statybos patikrinimo aktas nesurašytas, kuris tik ir galėtų būti pagrindu surašyti privalomąjį nurodymą (bet tik tinkamam, Įstatyme nurodytam subjektui).
Šalies argumentai
23. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. surašydama privalomąjį nurodymą vadovavosi 2018 m. lapkričio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kur buvo nurodyta, jog D. K. yra pirmiau minėtų nekilnojamųjų daiktų savininkė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ši aplinkybė jau buvo: 1) tada, kai Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė pirmiau minėtą 2015 m. sausio 23 d. sprendimą, kur atsakovu buvo konstatuotas V. K. ir tik jam nustatytos konkrečios pareigos; 2) tada, kai teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pratęsė sprendimo vykdymo terminą įpareigodamas atsakovą V. K.; 3) tada, kai pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, kur skolininkas buvo V. K.. Negali būti toleruojama tokia situacija, kada pareiškėja atsakingu už teisės pažeidimus laikė V. K., su pareiškėjos tokiu vertinimu sutiko teismas, o tada, kai skolininkas V. K. mirė, staiga pareiškėja nusprendė kitaip – kad atsakinga esą yra D. K..
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė CK 1.75 straipsio 1, 2 dalies, 6.393 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad kai pareiškėja surašė 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, pastato karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkė buvo D. K.. Šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo, išskyrus atvejus, kai civilinis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio registravimo. Sudarant nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, daikto perdavimo, bet ne registracijos viešame registre pagrindu. D. K. 2015 m. liepos 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi perleido pastatą-karvides V. K., todėl pastato-karvidžių savininkas buvo V. K..
25. Pareiškėja neturi teisinio santykio, susijusio su sandorio dalyku, kaip tai suprantama pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį, kadangi pareiškėja veikia pagal jai viešosios teisės nustatytą kompetenciją. Be to, kai pareiškėja kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, ji žinojo apie 2015 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nes Nekilnojamojo turto registro išraše toks juridinis faktas buvo registruotas. Todėl nėra suprantama, ką teismas turėjo mintyje nurodydamas, kad neišviešinta 2015 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis negali būti panaudota prieš pareiškėją.
26. Apeliantė pateikė įrodymus, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. nėra pastato-karvidžių savininkė ir, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos konkrečios pareigos V. K.. Tai lėmė, jog antstolis negalėjo priimti vykdyti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą, kadangi atsirado kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Atsiliepimas
27. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Inspekcija prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, ir Inspekcijoje nebuvo duomenų apie privalomojo nurodymo teisėtumo kvestionavimą, nebuvo iškelta bylų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcija pagrįstai kreipėsi į antstolį, prašydama pradėti privalomojo nurodymo priverstinį vykdymą. Sutiko su teismo nutartyje išdėstytais motyvais bei juos dar kartą nurodė savo atsiliepime į atskirąjį skundą. Apeliantė nenurodė jokių pagrįstų motyvų, dėl ko nutartis turėtų būti panaikinta. Priežiūros įstatymas, nustatydamas subjektą, kam surašomas privalomasis nurodymas, kaip prioritetą įvardija statytoją, ir tik jo nesant – statinio savininką. Taigi nesant statytojo (jam mirus), teisėtai ir pagrįstai privalomasis nurodymas buvo surašytas ginčo statinio savininkui (skolininkei), kita vertus, privalomojo nurodymo subjektas nėra šios bylos dalykas, nes skolininkė neginčijo privalomojo nurodymo teisėtumo, tame tarpe nekėlė ir klausimo, ar tinkamam subjektui surašytas privalomasis nurodymas. Inspekcija kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija veikė teisės aktų – lex specialis – Priežiūros įstatymo nuostatų nustatytų reikalavimų ribose.
28. Apeliantė ginčija teismo nutartį faktinėmis aplinkybėmis, kurios nesusiję su privalomojo nurodymo nevykdymu ir nesudaro pagrindo pripažinti teismo nutartį nepagrįsta ir ją panaikinti. Vien apeliantės nesutikimas su jai nepalankia teismo nutartimi, negali būti laikomas pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Šalies argumentai
29. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad, pateikiant vykdymui privalomąjį nurodymą, būtų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar antstolis A. B. pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiktą privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. K. buvo įpareigota sutvarkyti statinio – karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), statybvietę laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų.
32. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
33. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nors 651 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąrašas, kliūčių, kurioms esant, antstolis turi atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
34. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis A. B. 2019 m. spalio 2 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2018 m. gruodžio 4 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos Privalomąjį nurodymą sutvarkyti statinio – karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), statybvietę laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų (v. b. l. 3-6). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2019 m. birželio 4 d. Inspekcijos įgaliotiems pareigūnams 2019 m. birželio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, privalomasis nurodymas buvo perduotas vykdyti priverstinai antstolio kontorai. Antstolis A. B. 2019 m. spalio 2 d. patvarkymu priėmė privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskaičiavo vykdymo išlaidas. 2019 m. spalio 24 d. skolininkė D. K. kreipėsi į antstolio kontorą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. spalio 2 d. privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis A. B. 2019 m. spalio 30 d. patvarkymu patenkino skolininkės D. K. skundą ir panaikino 2019 m. spalio 2 d. patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus vykdomojoje byloje (v. b. l. 12-14, 16-18, 56-57). Išieškotoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 27 d. pateikė skundą antstolio kontorai ir prašė panaikinti antstolio A. B. 2019 m. spalio 30 d. priimtą patvarkymą (b. l. 3-8). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 21 d. nutartimi panaikino antstolio A. B. 2019 m. spalio 30 d. patvarkymą (b. l. 50-54).
35. Apeliantė nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartimi panaikinti antstolio A. B. 2019 m. spalio 30 d. patvarkymą. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nes 2018 m. gruodžio 4 d. surašant privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkas buvo V. K.; nesutinka su teismo išvadomis, kad antstoliui nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti pareiškėjos privalomąjį nurodymą vykdymui, kadangi nuo 2015 m. liepos 1 d. apeliantė nėra pastato-karvidžių savininkė, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos konkrečios pareigos V. K. (sutvarkyti statinio-karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybvietę), ko pasekoje privalomasis nurodymas negali būti vykdomas.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
37. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
38. Kaip teisingai yra nurodžiusi atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, įstatymas numato tik dvi sąlygas, kurioms esant privalomasis nurodymas nėra perduodamas priverstiniam vykdymui: 1) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, arba 2) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nagrinėjamu atveju, antstoliui buvo pateiktas vykdyti privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad D. K. buvo įpareigota sutvarkyti statinio – karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), statybvietę laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, tačiau šie nustatyti nurodymai nustatytu terminu nėra įvykdyti, statybvietė nesutvarkyta. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, ir nenustačius duomenų apie privalomojo nurodymo teisėtumo kvestionavimą, ar bylos iškėlimo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagrįstai kreipėsi į antstolį, prašydama pradėti jo priverstinį vykdymą. Kadangi, antstoliui buvo pateiktas vykdyti privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vykdytinas ir nenuginčytas, antstolis patikrinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pagrįstai priėmė pateiktą vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).
39. Apeliantės argumentai apie tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu įpareigojo V. K. per 18 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti statinio-karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybvietę, laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, dėl ko laikytina, jog privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir negali būti vykdomas, nepagrįsti. Kaip patvirtina bylos duomenys privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas ne pagal minėtą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą, o atskirame procese, skirtingu pagrindu. Todėl minėtas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas akivaizdžia kliūtimi antstoliui priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą.
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė atskiruoju skundu iš esmės kvestionuoja privalomojo nurodymo teisėtumą, t. y. mano, jog privalomasis nurodymas negalėjo būti išduotas jos atžvilgiu, nes ji nėra statinio savininkė, o sutvarkyti statybvietę buvo įpareigotas V. K., kurio teisių ir pareigų apeliantė neperėmė ir jai jos negalėjo būti perkeltos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai turi būti atliekama ne byloje dėl antstolio veiksmų, o atskirame procese, ginčijant privalomą nurodymą tiesiogiai teisme, kaip tai numatyta teisės aktuose.
41. Šiuo atveju, byla yra nagrinėjama dėl antstolio veiksmų teisėtumo, o ne dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar pagrįstumo. Antstolis pagal CPK 651 straipsnį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalėjo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti jam pateikiamo vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, tai neįeina į jo kompetenciją. Taigi, kaip minėta, apeliantė, manydama, kad vykdomasis dokumentas (privalomasis nurodymas) yra neteisėtas ar nepagrįstas, gali jį ginčyti teismine tvarka, pateikiant pareiškimą teismui, o ne skundžiant antstolio veiksmus.
42. Kaip jau minėta nutarties 39 p., nagrinėjamu atveju vykdymo procesas yra pradėtas pagal pareiškėjos 2018 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Apeliantės nurodomas procesas pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-71-766/2015 yra skirtingas ir neturėtų būti siejamas su vykdomąja byla, kurioje skundžiami antstolio veiksmai. Todėl apeliantės argumentai, jog ji nepagrįstai yra įtraukiama kaip nauja skolininkė vykdomojoje byloje pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-71-766/2015, ar yra keičiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas, t.p. nepagrįsti ir atmetami.
43. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad, pateikiant vykdymui vykdomąjį dokumentą būtų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžios kliūtys priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nagrinėjamu atveju galėtų būti minėtos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant privalomasis nurodymas nėra perduodamas priverstiniam vykdymui, o būtent: 1) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, arba 2) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Minėta, kad šių sąlygų nebuvo, taigi nebuvo ir akivaizdžių kliūčių priimti vykdymui aptariamą vykdomąjį dokumentą. O antstolio atliktas privalomojo nurodymo teisėtumo vertinimas 2019 m. spalio 30 d. patvarkymu patenkinant 2019 m. spalio 24 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas.
44. Skundo argumentai apie tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje galimai nepagrįstai pasisakė apie nuosavybės teisės (ne-)išviešinimo teisines pasekmes, t.p. nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes apie privalomo nurodymo teisėtumo neginčijimą atskirame teismo procese teisės aktų nustatyta tvarka (nutarties 40, 41 p.).
45. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad antstolio A. B. 2019 m. spalio 30 d. patvarkymas patenkinti 2019 m. spalio 24 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas.
46. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.