- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-369-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44433-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- T. S., E. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) T. S. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams T. S. ir E. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų T. S. ir E. P. 6.250,00 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017-02-12 (duomenys neskelbtini), dėl T. S., vairavusio E. P. priklausančią transporto priemonę Ford Galaxy, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A6. Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė Ford Galaxy nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas kompensavo išmokėtą 6.250,00 EUR draudimo išmoką.
3. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad transporto priemonė Ford Galaxy eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris galiojo nuo 2016-06-20 iki 2017-06-19.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų T. S. ir E. P. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui , 6.250,00 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip priteisė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovai pateikė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, galiojusį nuo 2016-06-20 iki 2017-06-19, draudikas If P&C Insurance AS. Ieškovas pateikė duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, jog 2016-10-13 ginčo transporto priemonę apdraudė AB „Lietuvos draudimas“, draudimas galiojo iki 2017-01-12.
6. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 6 straipsnio 10 dalis nustato, kad transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Taigi, draudėjui E. P. ir draudikui AB „Lietuvos draudimas“ pasirašius 2016-10-12 draudimo sutartį, pasibaigė 2016-06-20 draudimo sutarties galiojimas. Vadinasi, nuo 2017-01-13, kai baigėsi su AB „Lietuvos draudimas“ pasirašytos draudimo sutarties galiojimas, transporto priemonė Ford Galaxy buvo neapdrausta, nes su If P&C Insurance AS pasirašyta draudimo sutartis laikoma pasibaigusia nuo 2016-10-13.
7. Teismas nusprendė solidariai iš atsakovų ieškovui priteisti 6.250,00 EUR dydžio nuostolių atlyginimą Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, numatantį, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovas, atlyginęs If P&C Insurance AS 6.250,00 EUR žalą, patyrė 6.250,00 EUR dydžio nuostolių ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovai T. S. ir E. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Automobilis nuo 2016-06-20 iki 2017-06-19 buvo apdraustas draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS. Šio draudimo apsaugos galiojimo metu vienas iš apeliantų nutarė ginčo laikotarpiu vykti į Didžiąja Britaniją. Minėta privalomojo draudimo sutartis galiojo tik Lietuvos Respublikoje ir kitose ES šalyse, tačiau negaliojo Didžiojoje Britanijoje. Dėl šios priežasties apeliantas T. S. kreipėsi į UADBB „Benefita draudimas“, kurios darbuotojai nurodė, jog apeliantas, norėdamas apdrausti ginčo automobilį Didžiojoje Britanijoje galiojančiu privalomuoju draudimu, turi sudaryti privalomojo draudimo sutartį su draudimo bendrove „Lietuvos draudimas“, kuri vienintelė Lietuvoje teikia privalomojo draudimo paslaugas, galiojančias Didžiojoje Britanijoje.
8.2. Apeliantams nebuvo pranešta, kad draudimo sutartis su draudimo kompanija If P&C Insurance AS yra nutraukta, apeliantai iki šiol nėra gavę jokio pranešimo iš draudiko apie sutarties nutraukimą nesuėjus jos terminui. Tuo atveju, jei draudimo sutartis būtų nutraukta anksčiau jos pasibaigimo termino, apeliantams turėtų būti grąžinta nepanaudota draudimo įmokos dalis, tačiau jokios nepanaudotos draudimo įmokos dalies iki šiol jie nėra gavę.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai bei argumentai yra iš esmės analogiški apelianto teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytiems prieštaravimams bei argumentams, dėl kurių Biras jau yra išsamiai pasisakęs, todėl šiuo atsiliepimu nesikartoja.
9.2. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad remiantis ieškovo 2008-03-12 rašto dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir bendraatsakovių atsiliepimo priedo Nr. 2 lentelės duomenimis matyti, jog apeliantų privalomojo draudimo sutartis su If P&C Insurance AS laikoma nutraukta būtent nuo 2017-02-01. Apelianto minėtoje lentelėje nurodytus duomenis paaiškina Biro 2017-12-06 ieškinio 14 priedas, kuriame If P&C Insurance AS darbuotoja paaiškina, kad If P&C Insurance AS draudimo sutartis Nr. 05/201587 pasibaigė 2016-10-13, nes draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ dėl tos pačios transporto priemonės Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nuo 2016-10-13 įsigaliojusi draudimo sutartis Nr.394420964/01 ir pagal tai buvo paskaičiuotas apeliantui grąžintinas nepanaudotos draudimo įmokos likutis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-20 E. P. ir If P&C Insurance AS sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 05/2015875, kurios galiojimo terminas nuo 2016-06-20 iki 2017-06-19. Draudimo sutarties liudijime nurodytos valstybės, kuriose suteikiama draudimo apsauga (tarp jų nurodyta ir Didžioji Britanija) (b. l. 90-91). 2016-10-13 E. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 394420964/01, kurios galiojimo terminas nuo 2016-10-13 iki 2017-01-12. 2017-02-12 (duomenys neskelbtini), dėl T. S., vairavusio E. P. priklausančią transporto priemonę Ford Galaxy, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A6. Remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalimi, sudarius kelias draudimo sutartis, nustoja galioti anksčiau sudaryta draudimo sutartis, transporto priemonė buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl to Biuras kompensavo If P&C Insurance AS išmokėtą 6.250,00 EUR draudimo išmoką nukentėjusiajam, o ieškovas (biuras) reikalauja išmokėtos sumos grąžinimo iš atsakingo asmens (TPVCAPDĮ 23 straipsnis).
13. Apeliacijos dalykas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo ir nutraukimo klausimas.
14. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, jog draudimo sutartis sudaryta su If P&C Insurance AS negalioja, nes apeliantams nebuvo pranešta apie draudimo sutarties su draudimo kompanija If P&C Insurance AS nutraukimą, apeliantai iki šiol nėra gavę jokio pranešimo iš draudiko apie sutarties nutraukimą nesuėjus jos terminui.
15. Draudimo sutarties nutraukimo ir pasibaigimo pagrindus draudiko iniciatyva nustato TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis, kur numatyta, kad įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Tokiu atveju nutraukiant draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas ir pagal šią draudimo sutartį išmokėtas sumas
16. Apeliantai nepagrįstai teigia apie teisės aktų nuostatų nesilaikymą, sudarius antrąją draudimo sutartį. Draudimo sutarties nutraukimo ir pasibaigimo atvejus reglamentuojančios įstatymo nuostatos taikytinos tik galiojančios sutarties atžvilgiu. TPVCAPDĮ 6 straipsnio 10 dalis įtvirtino, jog valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Ši įstatymo nuostata yra specialioji norma, nustatanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo trukmę, sudarius vėlesnę sutartį. Draudėjui E. P. ir draudikui AB „Lietuvos draudimas“ pasirašius 2016 m. spalio 13 d. sutartį Nr. 394420964/01, pasibaigė 2016 m. birželio 20 d. draudimo sutarties Nr. 05/2015875 sudarytos su draudiku If P&C Insurance AS galiojimas, todėl draudikas neturėjo pareigos nutraukti nebegaliojančią sutartį pagal apeliantų nurodomas bendrąsias civilinės teisės ar specialiojo įstatymo normas.
17. Lietuvos teisės aktuose nustatyta privaloma šios rūšies viešosios sutarties sudarymo tvarka, ją sudarant turi būti vadovaujamasi teisės aktais (CK 6.988 straipsnio 3 dalis), taip pat Lietuvos banko (priežiūros institucijos) patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PZU Lietuva“v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-3-162/2013).
18. Apeliantai skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia ir aplinkybėmis, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog antroji draudimo sutartis buvo sudaryta su draudimo bendrove „Lietuvos draudimas“, kuri vienintelė Lietuvoje teikia privalomojo draudimo paslaugas, galiojančias Didžiojoje Britanijoje, o pirmoji privalomojo draudimo sutartis galiojo tik Lietuvos Respublikoje ir kitose ES šalyse, tačiau negaliojo Didžiojoje Britanijoje.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip yra nurodyta šios nutarties 15 punkte, remiantis TPVCAPDĮ 6 straipsnio 10 dalies nuostatomis jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir šalys negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, nepriklausomai nuo jokių apeliantų nurodomų ar kitų priežasčių. Nepaisant to, teismas pažymi, jog apeliantai nurodydami, jog pirmoji draudimo sutartis negaliojo Didžiojoje Britanijoje nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o byloje esančioje Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. 05/2015875 be kita ko nurodytos valstybės, kuriose suteikiama draudimo apsauga, tarp kurių nurodyta ir Didžioji Britanija (b. l. 90-91) (CPK 178 str.).
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovų nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsni, 178 straipsnis).
23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.