Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Juridinę reikšmę turintis faktas, jog S. K. priėmė palikimą likusį po sutuoktinio Z. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti reikalingas nustatyti tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo E. B. mama yra S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudariusi santuoką su Z. K., mirusiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą ir priėmė mirusios motinos palikimą. Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarė 2024 m. rugsėjo 30 d. išdavė pareiškėjui liudijimą apie palikimo priėmimo faktą. Deja, pavedėjimo teisės liudijimą notarė išdavė tik pusei turto, t. y. tik mirusios motinos daliai. Paaiškėjo aplinkybė, jog po pareiškėjo motinos S. K. sutuoktinio Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), S. K. nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo priėmimo po sutuoktinio mirties. Pareiškėjo motina S. K. po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėdama turtą valdyti. Vienintelis turtas, kurį S. ir Z. K. buvo įgiję, yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina S. K. ir jos sutuoktinis Z. K. gyveno šiame bute. Po sutuoktinio mirties S. K. viena gyveno bute, jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Taigi, butas visada buvo rūpestingai prižiūrimas, nes pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties bute nuolat gyveno.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Iš pareiškėjo bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio Z. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. S. K. prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, tvarkė jį, mokėjo už komunalines paslaugas ir administravimą, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Po Z. K. mirties faktiškai visą jo turėtą turtą valdė, disponavo ir prižiūrėjo S. K..

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo Z. K. mirties į notarų biurus dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjo mama S. K. priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio Z. K. mirties, faktiškai šį turtą valdydama ir valdė jį kaip savą iki savo mirties, faktiškai šį turtą valdydama ir valdo faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.