- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 1-27-333/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-01118-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Kaltinamasis
- A. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei ir Aidai Krušinskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, gynėjai Onai Klinavičienei, nukentėjusiajam E. J. ir teismo medicinos ekspertui L. U. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. kaltinamas tuo, kad 2013-11-18 18.53 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės trečiojo aukšto koridoriuje, būdamas valstybės tarnautoju - eidamas (duomenys neskelbtini) postinio pareigas, priešais kamerą Nr. 9 kitų asmenų akivaizdoje E. J. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą: dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į nugaros sritį ir taip viršijo įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, kuriame numatyta, kad „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 2, 4 ir 8 p., kuriame numatyti valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo, 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 6 p. nustatytas valstybės tarnautojo prievoles: „Laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, „Gerbti žmogaus teises ir laisves“, „Laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...> nepiktnaudžiauti tarnyba“, „Laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“; Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 3 p., kuriuose numatyta, kad pareigūnas privalo „Gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves“, „Užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus <...>“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 p., kuriame numatyta, kad „Tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo“, o 4.1 p. įpareigoja pareigūnus tarnybinėje veikloje „Gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves“; 4.2 p. - „Užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugą, o prireikus imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų suteikta medicinos ar kita būtina pagalba“; 4.3 p. - neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų“; 4.4 p. - „Naudoti jėgą tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina, ir tik teisėtam tikslui pasiekti“; 4. 6 p. - „Saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo“, ir dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi buvo sumenkintas policijos autoritetas, sumažintas pasitikėjimas policija bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas bei nukentėjusysis E. J., kadangi buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata dėl nugaros sumušimo.
Tuo A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d.
Kaltinamasis A. K. kaltės dėl jam reiškiamo kaltinimo padarius nusikaltimą nepripažino ir parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) vyresniuoju postiniu, budėtojo padėjėju. Esąs statutinis valstybės tarnautojas. Policijos sistemoje pradėjo dirbti nuo 1998 metų. Esantis supažindintas su pareigybinėmis instrukcijomis. 2013-11-18 dirbo budėtojo padėjėju. Vakare gavo pranešimą, kad iš areštinės trečio aukšto į antrą aukštą leidžiami „šniūrai“. Užlipo į trečią aukštą ir atidarė kameros Nr. 9 duris. Prie kameros atėjo su trečio aukšto postiniu R. D.. Šioje kameroje buvo trys asmenys: E. J., K. U. ir A. M.. R. D. liko stovėti prie kameros durų, o pats užėjo į vidų bei ten esantiems asmenims liepęs išeiti į koridorių ir atsistoti veidu į sieną. E. J. koridoriuje stovėjo viduryje, tiesiai priešais duris ir galėjo viską stebėti, kas vyksta kameros viduje, o jam iš dešinės atsistojo K. U., iš kairės – A. M.. E. J. buvo apsirengęs džemperiu su kapišonu. K. U. ir A. M. stovėjo ramiai, o E. J. jau išeidamas išreiškė priekaištus dėl elektros atjungimo kamerose, dėl negauto perdavimo. Perdavimas iš tikrųjų buvo iš jo motinos ir E. J. apie jį žinojo. Dėl to ir buvo pagrindinis jo nepasitenkinimas. Apžiūrėjęs kamerą ant lango krašto pastebėjo padėtą vadinamą „meškerę“, iš popieriaus pagamintą lazdelę, ant kurios galo buvo pririštas raištis. Kitas raiščio galas su svareliu buvo nuleistas iki antro aukšto. Jį traukiant, nutrūko. Bet vėliau išėjęs į lauką tą galą rado su pririštu muilo svareliu ir rašteliu. Po kameros apžiūros išeidinėjo į koridorių kairėje rankoje laikydamas ištrauktą susuktą raištį, o dešinėje – popierinę lazdelę. Tiek būnant kameroje ir vykdant apžiūrą, tiek išeidinėjant į koridorių E. J. pastoviai gręžiojosi ir kalbėjo. Jam paliepęs stovėti nusisukus veidu į sieną, bet E. J. neklausė. Kadangi nepakluso jo nurodymams, todėl priėjęs prie E. J. dešine ranka, tuo pat metu laikydamas joje popierinę lazdelę, suėmęs ties juosmens sritimi už vilkėto džemperio ir stipriai A. J. pasukęs į sieną bei priglaudęs. E. J. į tai sureagavo pasakydamas žodžius „ką čia darai, ko daužaisi“. Kaip suprato, tuo jis norėjo atkreipti kitose kamerose esančių areštuotojų dėmesį, sukelti bruzdesį. E. J. pasukimo momentu vaizdo įraše girdimi taukšėjimo garsai, tai galėjo būti garsai iš kitų kamerų. Manantis, kad susidariusioje situacijoje, kada E. J. nepakluso jo nurodymams, neteisėtiems veiksmams nutraukti buvo būtina panaudoti fizinę jėgą. Negalėjęs stovėti ir bartis su E. J. dėl nepaklusimo bei negauto perdavimo. Kai areštuotuosius suleido į kamerą, E. J. paprašė iškviesti budintįjį. Jo prašymą įvykdęs bei tuo pačiu budėtoją paprašęs iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kad užfiksuoti E. J. būklę, kad jis pats savęs nesusižalotų, o paskui neapkaltintų pareigūnų, nes tokių atvejų yra buvę. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo per pusvalandį. Iš budėtojo sužinojo, jog medikai konstatavo E. J. nugaros sumušimą, nors budėtojas D. L., nuvedęs E. J. pas medikus, sakė nieko nematęs. Po šio įvykio tą patį vakarą surašęs tarnybinį pranešimą dėl fizinės jėgos panaudojimo fakto pažeidimui užkardinti. Pranešimą adresavo policijos komisariato viršininkui. Dėl fizinės jėgos panaudojimo E. J. buvo įspėjęs, kai apžiūrinėjo kamerą, nors vaizdo įraše to nesigirdi, bet ne dėl jo (kaltinamojo) kaltės. Fizinę jėgą pažeidimo užkardymui panaudoti buvo būtina, nes E. J. savo elgesiu norėjo sukelti sumaištį kitose kamerose ir tai jam iš dalies pavyko, girdėjosi bruzdesys, šūkaliojimai, trepsėjimas. Be to, koridoriuje buvo išvesti trys areštuotieji, o pareigūnai buvo tik du, todėl tai laikytina pavojinga situacija. Prie savęs turėjęs specialiųjų priemonių: guminę lazdą, antrankius, dujas, bet fizinės jėgos panaudojimas buvo adekvačiausias esamai situacijai. Dėl įvykio policijos komisariato vadovybė atliko tyrimą, bet neįžvelgė jokių pažeidimų, nuobaudos neskyrė.
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2013-11-18 buvo atvežtas į areštinę (duomenys neskelbtini), nes teisme turėjo nagrinėti bylą. Toje pačioje kameroje gyveno su K. U. ir A. M.. Iš kameros, esančios trečiame aukšte, iki antro aukšto buvo nuleista virvė su rašteliu. Tai pastebėję pareigūnai priėjo prie kameros durų langelio ir kažką pasakė. Į tai sureagavęs ir pradėjęs šaukti. Kadangi kameroje buvo triukšmaujama, policijos pareigūnai liepė apsiraminti, bet vis tiek nesiliovė. Tuomet neužilgo atėjo A. K. su kitu pareigūnu ir liepė išeiti iš kameros. Stovėjo prie sienos ties kameros durimis, todėl galėjo stebėti kaip daroma krata. K. U. ir A. M. stovėjo jam iš abiejų pusių. Norėdamas pamatyti, kas vyksta kameroje, buvo pasisukęs į tą pusę, daugiau pasukęs galvą. Matė, kad A. K. per langą ištraukė iš paklodės padarytą virvę, prie kurios buvo pririštas raštelis ir cigaretės. Taip pat rado iš popieriaus pagamintą „strėlę“ virvei nuleisti. Kai A. K. paklausė, kieno virvė, jį užsipuolęs, kad nieko nežinantis. A. K. kelis kartus liepė nusisukti į sieną, tačiau jam nepaklusęs. Tada pareigūnas suėmė jam už rankos ar nugaros ir pasuko, liepdamas užsisukti į sieną. Pareigūno prisilietimas jį sunervino, todėl pradėjęs šaukti. A. K. jam nesudavė, tik bandė pasukti į sieną. Paraudimas nugaroje galėjo atsirasti gal kai suėmęs pasuko. Matė, kad A. K. vienoje rankoje laikė virvę, o ką kitoje, neprisiminė. Paskui liepė grįžti į kamerą. Kadangi tą dieną jis negavo perdavimo, todėl virvė buvo naudojama, kad iš kitos kameros pasiimti cigarečių. Savaitę laiko perdavimo negavimas, kur buvo cigaretės ir arbata, jį buvo sunervavęs, todėl to pasėkoje užsipuolęs A. K., paskui liepęs iškviesti greitąją pagalbą. Medikai jį apžiūrėjo ir jokios pagalbos nesuteikė, nes jiems niekuo nesiskundęs. Po A. K. prisilietimo jokio skausmo nejautęs ir kameroje buvusiems K. U. ir A. M. nesiskundęs. Tą dieną tokioje būsenoje buvęs dėl abstinencijos, nes vartoja narkotikus. Dėl netinkamo elgesio rašė pasiaiškinimą, bet pareigūną apkalbėjo siekdamas, kad pats negautų nuobaudos. Paskirtos nuobaudos neskundęs. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai apie įvykio aplinkybes parodymų nedavęs, tik pasirašęs jos pateiktuose lapuose, nes tuo metu buvęs Lazdijų areštinėje ir nenorėjo vykti į Alytų. Be to, tyrėja minėjo, kad byla bus nutraukta. A. K. savo elgesiu jo neįžeidė, jo veiksmų nevertinantis kaip smurtavimo, neturintis prieš jį jokių nusistatymų ar piktumo, o pats įvykio metu elgęsis ne pagal nustatytas taisykles. A. K. prie jo prisilietė vieną kartą.
2013-11-19 rašydamas paaiškinimą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui (t. 1, b. l. 14) E. J. nurodė, kad pareigūnas užėjo į kamerą ir išsinešė siūlą. Kai atsakęs, jog nežinantis kam jis priklauso, pareigūnas pradėjo rėkauti ir kirto jam į nugarą, o, kai atsisuko, jis dar kartą kirto ir liepė eiti į kamerą. Taip pat nurodė, kad koridoriuje stovėjo veidu į sieną kaip priklauso stovėti suimtajam ar nuteistajam, pareigūnui nepriešgyniavęs.
2013-12-18 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju (t. 1, b. l. 56-58) E. J. parodė, kad, kuomet A. K. dar buvo kameroje, jis keletą kartų atsisukinėjo į jį ir kelis kartus pasakė, kad nežinantis nieko apie leidžiamus kameroje „arklius“ (virves). Išėjęs iš kameros A. K. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nugarą ties juosmeniu. Neprisimena, kad pareigūnas būtų liepęs nusisukti į sieną. Kai jo paklausęs, ką jis darantis, tuomet A. K. dar kartą sudavė vieną smūgį kumščiu į nugarą. Jokių reikalavimų ir pretenzijų jis neišsakė. Kameroje jokių virvių ir „meškerės“ nematęs. Be to, parodęs, kad tokiu pareigūno elgesiu nepadaryta jam didelė žala, bet pareigūno veiksmai nepateisinami.
Liudytojas K. U. parodė, kad įvykio laiku buvo (duomenys neskelbtini) areštinėje, toje pačioje kameroje kartu su A. M. ir E. J.. Iš kameros per langą į antrą aukštą leido „arklį“ (virvę, padarytą iš paklodės). E. J. ir A. M. to nematė. Beleidžiant ji atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį, o į garsą sureagavo policijos pareigūnai. A. K. su kitu pareigūnu atėjo apžiūrėti kameros, jiems liepė išeiti į koridorių ir stovėti prie sienos. Į kamerą užėjo A. K.. Stovėdami sukinėjosi ir žiūrėjo, ką pareigūnas daro. Pareigūnas liepė nusisukti į sieną. Labiausia pareigūno neklausė E. J.. Kadangi jis neklausė, todėl A. K. priėjęs suėmė ir pasuko jį į sieną. Už kur suėmė, peties ar rankos, neprisimenantis. Tuomet E. J. vėl atsisukęs pareigūnui pradėjo kažką aiškinti. A. K. E. J. daugiau nieko nedarė. Pareigūnas iš kameros išsinešė popierinę lazdelę ir leistą virvę, ant kurios galo buvo pririštas muilo gabaliukas ir raštelis, kurį pats parašęs. Jame prašė gal arbatos ir cigarečių. Po apžiūros suleido atgal į kamerą. Tuomet E. J. pradėjo reikalauti iškviesti greitąją pagalbą. Kodėl, nežinantis. Jokių sužalojimų E. J. jam nerodė. Ikiteisminio tyrimo metu pasirašė apklausos protokolą neskaitęs, todėl nežino, kas ten buvo surašyta. Apie įvykį tyrėjai nepasakojęs. Dažnai taip būna, kad tyrėjai savais žodžiais surašo protokolus ir duoda tik pasirašyti. Teisme duodamų parodymų niekas neįtakoja. Teisme perskaitytame liudytojo apklausos protokole, surašytame ikiteisminio tyrimo metu, parašyta netiesa. Įvykio dieną E. J. blogai jautėsi gal dėl narkotikų abstinencijos, reiškė nepasitenkinimą dėl perdavimo negavimo.
2013-12-12 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju (t. 1., b. l. 61-62) K. U. parodė, kad pareigūnas A. K. būdamas kameroje reiškė pretenzijas, šaukė ant jų norėdamas išsiaiškinti, kas per kameros lango orlaidę į lauką nuleido virvę. Niekas iš jų neprisipažino. E. J. atsisuko į pareigūną ir taip pat pasakė, kad nieko nežino. Tada pareigūnas pakeltu tonu kreipėsi į E. J.. Šis kalbėdamas vis atsisukinėjo. Kadangi nei vienas neprisipažino, tai supykdė pareigūną, jis susinervavo ir nieko nesakęs sudavė E. J. vieną smūgį kumščiu į dešinę nugaros juosmens pusę. E. J. atsisuko į pareigūną klausdamas „ką čia darai“. Pareigūnas atsakė, kad ką nori, tą daro ir dar kartą E. J. kumščiu sudavė vieną smūgį į nugaros sritį. Po šių suduotų smūgių E. J. pareikalavo, kad būtų iškviesta greitoji medicininė pagalba, kadangi skundėsi nugaros skausmais. Būnant kameroje E. J. parodė savo nugarą, ant kurios matėsi dvi sumušimo žymės, t. y. paraudimas ir kraujosruva. Pats dėl šio įvykio niekaip nebuvo paveiktas, tik šiek tiek nustebo, kad pareigūnas smurtavo be jokios priežasties prieš kameros draugą.
Liudytojas A. M. parodė, kad dėl progresuojančios ligos visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Tuo metu vienoje areštinės kameroje sėdėjo su E. J. ir K. U.. Jie abu per langą leido „arklius“, tai yra ant siūlo pakabintą raštelį, cigaretes. Tai pastebėję policijos pareigūnai atėjo patikrinti kameros. Visus tris išvedė iš kameros ir sustatė priešais kameros duris veidu į sieną. Kurie pareigūnai buvo atėję, apie ką kalbėjo bei ką jie rado kameroje ir išsinešė, neprisiminė. Pats stovėjęs ramiai, nesigręžiojęs, ar E. J. gręžiojosi ir pareigūnas jam liepė nusisukti į sieną, neprisiminė. Prisiminė, kad vienas pareigūnas kirto E. J. į šoną, kiek kartų ir kodėl ar ką sakė, neprisiminė. Matė judesį ir garsą, panašų į bumbtelėjimą, kaip rankos kumščiu suduotum į delną. E. J. į tai niekaip nesureagavo. Vėliau E. J. iškvietė greitąją pagalbą, nes skaudėjo šoną. Ar E. J. rodė skaudamą vietą, neprisiminė. Dėl įvykio jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje apklausinėjo atvykusi tyrėja. Protokolo pats neskaitė, jį perskaitė tyrėja, pasirašęs. Ką tuomet pasakojęs, neprisimena. Perskaitytas protokolas surašytas ne jo šnekamąja kalba.
2014-01-14 Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju (t. 1, b. l. 68-70) A. M. parodė, kad prieš vakarinį patikrinimą netikėtai atėjo areštinės postiniai ir liepė išeiti iš kameros. Dėl kokių priežasčių liepė išeiti, nepamena. Jų kameroje tuo metu jokių incidentų nebuvo. E. J. buvo ramus, su pareigūnais nesiginčijo. Nepamena, kad tą vakarą pro langus būtų leidžiami taip vadinami „arkliai“, kad E. J. kitais būdais būtų bandęs susisiekti su kitais nuteistaisiais. Nematęs, kad kameroje būtų taip vadinama „meškerė“ ir kameros draugai tuo būtų užsiėmę. Kai išvedė į koridorių, E. J. stovėjo jam iš dešinės pusės. Koks pokalbis buvo tarp pareigūno E. J., nepamena dėl ligos – išsėtinės sklerozės. Nepamenantis, kad pareigūnas, išėjęs iš kameros, būtų turėjęs kokius nors daiktus. Tik pamenantis, kad pareigūnas E. J. sudavė daugiau kaip vieną, bet ne daugiau kaip tris smūgius kumščiu ties juosmeniu. Dėl ko pareigūnas pavartojo fizinį smurtą, negali paaiškinti, nes nepamena jų pokalbio. Pareigūno elgesio nesuprato. Grįžus į kamerą E. J. parodė sužalojimus, t. y. matėsi keli sužalojimai, paraudimai, kraujosruvos. Buvo nustebęs dėl pareigūno elgesio, nusivylęs ir pasipiktinęs.
Liudytoja O. B. K., dirbusi Alytaus greitosios medicinos pagalbos stotyje bendruomenės slaugytoja, parodė, kad į policijos komisariatą buvo iškvietimas dėl sumušimo. Areštinės medicinos kabinete apžiūrėtas E. J. skundėsi nugaros skausmais juosmens srityje. Ant nugaros sumušimo žymių nepastebėjusi. Kad tai sumušimas, sprendė pagal E. J. nusiskundimus. Kai jam paspaudusi juosmens srityje, jis sakė, jog skauda. Jokių nubrozdinimų, mėlynių ar sumušimo žymių nebuvo, gal koks paraudimas, bet jau neprisimenanti. Pati pildžiusi iškvietimo kortelę. E. J. aiškino, kad jį sumušė policijos pareigūnas. Jos vertinimu tai buvo nereikšmingas sumušimas ir dėl to greitosios medicinos pagalbos kviesti nereikėjo. E. J. suleido nuskausminamųjų vaistų, nes jis to prašė. Neužtikrinta, kad E. J. skaudėjo, nes jis galėjo tik suvaidinti skausmą. Tai sprendžianti iš praeities praktikos, nes kartais į areštinę būna iškvietimai neva dėl didelio ligonio, o, kai apžiūri, pasirodo, kad ten nieko baisaus.
2014-01-27 apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja (t. 1, b. l. 71-72) Ona B. K. parodė, kad, kiek prisimenanti, E. J. skundėsi skausmu pulsuojant nugaros srityje. Matėsi, kad žymės paliktos neseniai. Negalinti pasakyti kiek paraudimų nugaroje buvo, tačiau vienas tikrai.
Liudytojas R. D., dirbęs (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, parodė, kad įvykio dieną dirbo areštinės postiniu trečiame aukšte. Vakare kameroje Nr. 9 išgirdo triukšmą, daužymą į sienas, grindis. Pažiūrėjęs pro durų langelį nieko įtartino nepastebėjo. Taip pasikartojo kelis kartus. Dar kartą pažiūrėjęs pamatė, kad E. J., pasilypėjęs ant spintelės, kažką darė prie orlaidės. Kažkuris iš esančiųjų kameroje pasakė „pavarykit cigarečių“. Apie situaciją pranešė policijos budėtojui, kuris atsiuntė A. K., kad patikrinti, kas dedasi kameroje. A. K. buvusiesiems kameroje liepė išeiti į koridorių. Jie išėjo ir sustojo prie sienos. Apžiūrėjęs kamerą A. K. pro langą išsitraukė iš paklodžių padarytą virvę, ant kurios galo buvo pririštas raštelis. E. J., pamatęs, kad ištraukė virvę, pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kalbėjo pakeltu tonu, gynėsi, kad ne jis leido, gręžiojosi į kameros pusę. A. K. kelis kartus jam liepė stovėti veidu į sieną. Kadangi E. J. nevykdė pareigūno nurodymų, A. K. priėjo prie jo ir suėmęs už drabužių pasuko į sieną. Po kameros apžiūros nuteistuosius vėl grąžino į vidų. Kamera Nr. 9 yra šalia jo posto, už sienos, todėl girdėjo kaip nuteistieji tarėsi kviesti greitąją pagalbą, sakė, gal ką „pavarysim ant pareigūno“. Netrukus E. J. pradėjo belsti į kameros duris ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, neaiškindamas priežasties. Kadangi ją kviesti nuteistajam paprašius privalu, tai ir padaręs. E. J. žinojo iš seniau, jis dažnai būdamas areštinėje prašydavo kviesti greitąją pagalbą dėl įvairių priežasčių, tai jam abstinencija, tai dar kas nors. Apie fizinio smurto panaudojimo faktą E. J. atžvilgiu jis bei A. K. surašė tarnybinius pranešimus ir atidavė areštinės vadovui G. G..
Liudytojas D. L., dirbantis (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Areštinės specialistu, parodė, kad įvykio dieną dirbo. Iš areštinės trečio aukšto postinio gavo pranešimą, kad kameroje Nr. 9 areštuotieji vykdo neteisėtą veiklą, leidžia virvę. Situacijos išsiaiškinimui pasiuntė savo padėjėją A. K.. Būdamas savo darbo vietoje girdėjo trečiame aukšte triukšmą, E. J. balsą. Jį atpažįsta pagal balsą, nes jis dažnai būna areštinėje, yra konfliktiška asmenybė. Grįžęs po kameros apžiūros A. K. atsinešė rastą virvę ir dar kažką, paruoštą perduoti. Jis sakė, kad įvyko incidentas su E. J., šis nevykdė jo nurodymų stovėti veidu į sieną. Vėliau E. J. pareikalavo iškviesti greitąją pagalbą, bet nenurodė priežasties. Kai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, dalyvavo apžiūrint E. J., bet ant jo kūno nieko nepastebėjęs. Gal medikė ką nors matė. Ji darė įrašus iškvietimų registracijos žurnale. E. J. nurodė, kad jį sumušė policijos pareigūnas. Dėl įvykio buvo surašyti tarnybiniai pranešimai ir pirminė medžiaga atiduota areštinės viršininkui. Girdėjo, jog E. J. skyrė nuobaudą. E. J. dažnai būdamas areštinėje prašo kviesti medikus ar kreipiasi pas areštinės medikę vaistų, raminamųjų, nes jis yra narkomanas. Jis visada būna suirzęs, konfliktiškas. Įvykio dieną E. J. teiravosi pas pareigūnus, kodėl jam uždrausti perdavimai.
Liudytoja D. T., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja, parodė, kad nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Apklausė įtariamąjį, nukentėjusįjį ir liudytojus. Jie visi geranoriškai davė parodymus. E. J. buvo nustebęs dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, džiaugėsi, kad buvo atkreiptas dėmesys į jo skundą, prašė , kad būtų tęsiamas tyrimas ir pareigūnas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apklausų protokolus surašė apklausiamų asmenų akivaizdoje. Po to jie skaitė patys arba perskaitydavo ji. A. M. daug ko neprisiminė dėl jo ligos. K. U. apklausos metu buvo arogantiškas, bet parodymus davė savo noru.
Liudytojas G. G., dirbantis (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės viršininku, parodė, kad kaltinamasis A. K. yra jo pavaldinys, dirbantis areštinės vyresniuoju postiniu. Dėl jo darbo nuo 1998 m. priekaištų neturintis, charakterizuojantis kaip gerą darbuotoją. Apie 2013-11-18 įvykį jam pranešė pats A. K., kai sekančią dieną atėjęs ryte į darbą. Jis pateikė pareigūnų tarnybinius parnešimus apie įvykusį incidentą su E. J. dėl leidžiamo pro kameros langą vadinamo „arklio“ ir fizinės jėgos panaudojimo užtikrinant pareigūno reikalavimų įvykdymą. Pagal pateiktą medžiagą skyrė E. J. nuobaudą, postinio A. K. veiksmuose pažeidimų neįžvelgė. Fizinė jėga buvo panaudota tiek, kad įvykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus. A. K. papasakojo, kad E. J. neklausė jo nurodymų ir nestovėjo veidu į sieną, todėl jis panaudojo fizinę jėgą. E. J. yra probleminis ir nepaklusnus, su juo teko ne kartą bendrauti. Jis mėgsta ginčytis. Areštinės patalpos filmuojamos, todėl atliekant įvykio tyrimą buvo pateiktas vaizdo įrašas. Peržiūrėjęs įrašą neįžvelgė A. K. elgesyje su E. J. neteisėtų veiksmų ar reikalavimų. Vaizdo įraše girdimi dunksėjimai galėjo būti garsai, sklindantys iš vandentiekio arba ventiliacijos vamzdynų. Pareigūno reikalavimas turėjo būti įvykdytas, priešingu atveju nesusitvarkytų su nuteistaisiais. E. J. teigė, kad jis vartoja narkotikus ir blogai jaučiasi, nes į areštinę buvo atvežtas prieš kelias dienas. Dėl pareigūno veiksmų E. J. skundo nerašė.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
2013-12-04 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu (t. 1, b. l. 1-2) panaikintas 2013-11-24 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2013-11-18 įvykio policijos areštinėje su E. J. siekiant pilnutinai išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimo policijos pareigūnų piktnaudžiavimo.
2013-11-24 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados tyrėjo nutarimu (t. 1, b. l. 9-10) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2013-11-18 padaryto E. J. nugaros sumušimo pagal LR BK 228 str. (piktnaudžiavimas). Pripažinta, kad policijos pareigūnas A. K. teisėtų jo reikalavimų įvykdymui panaudojo fizinę jėgą pagal jam suteiktus įgaliojimus.
Tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 11), gautu iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties, informuota, kad 2013-11-18 pagal iškvietimą atvykus į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę nuteistajam E. J. nustatytas nugaros sumušimas, suteikta medicininė pagalba. Nuteistasis teigė, kad jį sumušė policijos pareigūnas.
Tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 12), surašytu 2013-11-18, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės vyresnysis postinis A. K. informavo komisariato viršininką, kad 2013-11-18 apie 18.45 val. reaguodamas į trečiojo posto postinio R. D. pranešimą apie įtartiną kameros Nr. 9 areštuotųjų elgesį, atėjo į kamerą ir liepė jiems išeiti į koridorių. Kameroje rado per lango orlaidę nuleistą iš paklodžių padarytą virvę, ant kurios galo buvo muilo gabaliukas ir raštelis. Koridoriuje stovėjęs E. J. atsisukinėjo į kameros pusę, garsiai reiškė nepasitenkinimą dėl negauto perdavimo ir areštinės režimo. Nurodžius nešaukti ir nusisukti veidu į sieną, E. J. nepakluso. Siekdamas įvykdyti savo nurodymą įspėjo areštuotąjį, kad bus panaudota fizinė jėga, bet E. J. nepakluso, todėl suėmė už rūbų nugaros srityje ir apsuko veidu į sieną. Tuomet E. J. ėmė šaukti, jog jį sumušęs, reikalavo kviesti pamainos vyresnįjį ir iškviesti greitąją med. pagalbą.
Tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 13), surašytu 2013-11-18, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės vyresnysis postinis R. D. informavo komisariato viršininką nurodydamas analogiškas 2013-11-18 įvykio aplinkybes kaip ir postinis A. K.. Jis nurodė, kad areštuotasis E. J. reikalavimų netriukšmauti, stovėti veidu į sieną nevykdė, toliau rėkavo. Tada budintis padėjėjas A. K. paėmė minėtą areštuotąjį už jo rūbų ir jėga apsuko veidu į sieną.
2013-11-21 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės viršininko nutarimu Nr. 20 (t. 1, b. l. 15) E. J. pareikšta nuobauda – papeikimas už tai, kad 2013-11-18 apie 18.45 val. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, išėjus iš kameros stovėti veidu į sieną, priešgyniavo. Su nutarimu E. J. supažindintas 2013-11-22.
Vaizdo įrašo apžiūros protokole (t. 1, b. l. 19-22) užfiksuota ir peržiūrėjus vaizdo įrašą matoma, kad vaizdo įraše pavaizduoti 2013-11-18 įvykiai nuo 6.32 val. (18.32 val. pagal 24 valandų skaičiavimo sistemą) iki 7 val. (19 val.). Vaizdas ir garsas vaizduojamas areštinės koridoriuje. Kelis kartus girdisi bildesys ir kalbėjimo garsai. Kai pasigirsta šūksniai, policijos pareigūnas prieina prie kameros Nr. 9 ir pasižiūri pro stebėjimo langelį. Vėliau jis dar kartą prieina prie tos pačios kameros ir paklausia dėl leidžiamų „šniūrų“. Prie šio pareigūno prieina antras pareigūnas (A. K.) ir atrakina kameros duris bei nurodo visiems išeiti. Į koridorių išeina trys asmenys ir atsistoja prie sienos priešais kamerą. Viduryje stovintis asmuo, su gobtuvu ant galvos, kažką kalba su pareigūnu, esančiu kameroje, petimi ramstosi į sieną ir žvilgčioja į kamerą. Tas pats asmuo kalbasi su pareigūnu, stovinčiu prie durų, apie perdavimus, pasimatymus. Ir toliau tęsiasi šio asmens pokalbis su pareigūnu, esančiu kameroje. Jis teigia, kad nieko nežino apie leidžiamus „šniūrus“. Kai pareigūnas išeina iš kameros, šis asmuo neva prisipažįsta leidęs „šniūrus“, kalba atsisukęs į pareigūną. Pareigūnas kairėje rankoje laiko kažką panašaus į virves, o dešinėje – ploną strypelį. Jie kalbasi kažką tarpusavyje. Tuomet pareigūnas jam nurodo stoti veidu į sieną. Pasigirsta du dunksėjimo garsai. Vaizdas susiliejęs, bet matomas pareigūno judesys dešine ranka link minėto asmens su gobtuvu. Šis asmuo paklausia „ką tu čia darai“ bei ištaria dar kelis neaiškius žodžius. Jam kažką atsako pareigūnas ir nurodo eiti į kamerą. Asmuo prašo iškviesti viršininką ir dar kažką pasako. Suėjus trims areštuotiesiems į kamerą netrukus girdisi iš kameros prašymas iškviesti sesutę ir viršininką.
Lietuvos teismo ekspertizių centro Skaitmeninės informacijos eksperto išvadoje (t. 1, b. l. 27-29) nurodyta, kad pateiktas tyrimui vaizdo įrašas, užfiksuotas 2013-11-18 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, yra ištisinis. 06-53-03 val. policijos pareigūnas, atlieka staigų judesį – nenustatytą veiksmą – dešine ranka/objektu, laikomu dešinėje rankoje. Panašiu laiku, 06-53-04 val., asmuo su gobtuvu stovi prie sienos veidu atsisukęs į pareigūną. Policijos pareigūno, kuris išeina iš kameros, dešinėje rankoje laikomas objektas savo dydžiu ir forma panašus į virbą, kairėje rankoje laikomas objektas panašus į virvių pluoštą arba sulankstomą virvę.
Teismo medicinos specialisto eksperto L. U. išvadose (t. 1, b. l. 32, 35) nurodyta, kad dėl E. J. padarytų sužalojimų tyrimas atliktas pagal medicininius dokumentus. Nustatyta, kad padarytas nugaros sumušimas, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko, vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis E. J., K. U. ir A. K. parodymais tikėtina, kad nugaros sumušimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį į nugaros sritį. Mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo gautis E. J. suėmus už drabužių nugaros srityje ir apsukant veidu į sieną.
Teismo medicinos ekspertas L. U., apklaustas teisme, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadas surašęs pagal pateiktą vienintelį medicininį dokumentą – greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelę, kurioje buvo pažymėta diagnozė – nugaros sumušimas. Nukentėjusiojo E. J. tiesiogiai neapžiūrėjęs. Vaizdo įrašai jam taip pat nebuvo pateikti. Sužalojimo atsiradimo mechanizmą išvadoje nurodė pagal pateiktas tyrėjo užduotyje įvykio aplinkybes, kad nukentėjusysis buvo suimtas už drabužių nugaroje ir pasuktas. Pagal tokias aplinkybes mažai tikėtinas nugaros sumušimas. Daugiau tikėtina, kad tai buvo trauminis poveikis. Paraudimas ant kūno gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kadangi pats neapžiūrėjęs nukentėjusiojo kūno, todėl negalintis kategoriškai atsakyti, kokie fiziniai faktoriai galėjo sukelti paraudimą jo nugaroje. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą nieko negalintis pasakyti apie sužalojimo atsiradimo mechanizmą, kai nematęs paties sužalojimo, medicininėje dokumentacijoje sužalojimas nebuvo aprašytas. Vaizdo medžiagoje smūgio sudavimo nematantis. Matęs kaip kaltinamasis buvo E. J. suėmęs už drabužių ir jį pasuko.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 38-39) užfiksuota, kad 2013-11-18 19.01 val. gautas iškvietimas į Alytaus areštinę (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis – sumuštas. Apžiūrėtas asmuo – E. J.. Nustatyta minkštųjų audinių sumušimas, skausmas nugaroje. Diagnozė – nugaros sumušimas. Nelaimingas atsitikimas.
Pažyma (t. 1, b. l. 43) patvirtina, kad E. J. supažindintas su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės Vidaus tvarkos taisyklėmis.
Daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 45-48) užfiksuota ir apžiūrint daiktinius įrodymus teisme nustatyta, kad ant popieriaus lapelio užrašyta „Zdarova, Ką Jūs gero. O Jūs neturit flešiuko“. Popierinis vamzdelis padarytas iš susukto panašaus į žurnalo lapą, 50 cm ilgio, apie 0,2-1 cm skersmens. Protokole užfiksuota, kad vamzdelyje jokių sulankstymų, plyšimų nėra. Apžiūrint teisme nustatytas įlenkimas storesniame gale, apie 10 cm nuo galo, ir plonesniame gale, apie 4 cm nuo galo. Polietileniniame ryšulėlyje yra daiktas, panašus į ūkiško muilo gabaliuką. Prie jo pririštas siūlas, sujungtas su 1 cm pločio keturiomis tarpusavyje surištomis medžiagos atraižomis, kurių bendras ilgis apie 7,5 m.
Informacijoje (t. 1, b. l. 54) nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje E. J. buvo laikomas nuo 2013-11-12 iki 2013-11-26, A. M. buvo laikomas nuo 2013-11-05 iki 2013-11-19, K. U. buvo laikomas nuo 2013-11-05 iki 2013-11-19.
Parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 82-84) ir vaizdo įraše užfiksuota kaip įtariamasis A. K. parodė, kad išvestas iš kameros E. J. stovėjo petimi atsirėmęs į sieną ir stebėjo jo veiksmus kameroje. Išėjęs iš kameros nurodė E. J. stovėti veidu į sieną, bet šis nepakluso. Stengdamasis įvykdyti savo reikalavimą suėmė dešine ranka už drabužių nugaroje ir apsuko veidu į sieną. Tuomet E. J. pradėjo šaukti ką jis darantis, ko daužosi. E. J. vis tiek kalbėjo, norėjo destabilizuoti padėtį areštinėje. Netrukus visiems areštuotiesiems asmenims liepė grįžti į kamerą. Kitose kamerose prasidėjo bruzdesys, daužymasis.
Viešosios tvarkos skyriaus areštinės vyresniojo postinio pareigybės aprašyme, patvirtintame 2008-10-09 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 52-V-11 (t. 1, b. l. 109), nurodyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės vyresnysis postinis yra statutinis valstybės tarnautojas, įpareigotas mokėti vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, mokėti juos teisingai taikyti tarnybinėje veikloje (6.2 punktas). Esant būtinumui vykdo areštinės budėtojo funkcijas (7.9 punktas). A. K. supažindintas 2008-10-10.
Išraše iš asmens bylos (t. 1, b. l. 110) nurodyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos areštinės policininku. Nuo 2008-10-01 (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės (poskyrio teisėmis) vyresnysis postinis, statutinis valstybės tarnautojas.
Darbo laiko apskaitos žiniaraštis (t. 1, b. l. 114-118) patvirtina, kad A. K. 2013-11-18 dirbo nuo 8.00 val. iki 2013-11-19 8.00 val.
Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų į policijos areštinę registracijos žurnale (t. 2, b. l. 50-52) įrašu Nr. 80 užfiksuota, kad iškvietimas 2013-11-18 19.10 val. dėl E. J.. Kvietimo priežastis – sk. nugarą, sumuštas. Diagnozė - nugaros sumušimas.
Šių byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, ar pasitvirtino kaltinimas A. K., kad jis būdamas valstybės tarnautoju, eidamas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės vyresniojo postinio pareigas areštinėje kitų asmenų akivaizdoje E. J. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą: dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į nugaros sritį ir taip viršijo įgaliojimus, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi buvo sumenkintas policijos autoritetas, sumažintas pasitikėjimas policija bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, bei nukentėjusysis E. J., kadangi buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata dėl nugaros sumušimo.
Vertinant įrodymus ir sprendžiant šioje byloje ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str. 1 d., būtina nustatyti, ar buvo viršyti įgaliojimai bei ar dėl to buvo patirta didelė žala.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, jog būtina nustatyti tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (ar neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys 2A-3/2008, 2K-64/2013).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Taigi, kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, visų pirma, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti, o manydamas, kad pareigūnas veikė neteisėtai, gali pasinaudoti savo teise apskųsti pareigūno veiksmus atitinkama tvarka. To paties įstatymo 23 straipsnis, kuriame reglamentuojamos prievartos rūšys ir jos panaudojimo sąlygos, nustato, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybiniai pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti policijos pareigūno A. K. reikalavimų teisėtumą bei jo įvykdymui taikytų priemonių pagrįstumą. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse įtvirtintos asmenų, laikomų policijos areštinėje, pareigos: vykdyti teisėtus policijos areštinės pareigūnų nurodymus, mandagiai elgtis su policijos areštinės pareigūnais, darbuotojais ir tarpusavyje (9.3 punktas); draudžiama priešgyniauti policijos pareigūnams, atsisakyti arba vengti vykdyti jų teisėtus reikalavimus (10.1 punktas). Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis E. J. nevykdė policijos pareigūno reikalavimo, priešgyniavo, su pareigūnu elgėsi nemandagiai, sukiojosi, ne visada stovėjo veidu į sieną. Kaltinamasis A. K. nurodė, kad prievarta jo reikalavimui įvykdyti buvo būtina, nes iš kameros buvo išvesti trys asmenys, o pareigūnai buvo tik du, E. J. elgėsi destruktyviai, priešgyniavo, ginčijosi, sukiojosi, siekė sukelti sumaištį. Tai, kad pareigūno reikalavimas nebuvo vykdomas, patvirtina vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad paskutiniu momentu prieš prievartos panaudojimą A. K. išsakius reikalavimą, E. J. jo nevykdė. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 47 punkte nurodyta, kad išvedant ir uždarant asmenis į kamerą, policijos pareigūnai turi imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pabėgimo ar užpuolimo. Pripažintina, kad policijos pareigūnas A. K. esamomis aplinkybėmis, kai iš kameros išvesti trys areštuotieji asmenys, pasirinko tinkamas atsargumo priemones, jo reikalavimas stovėti nusisukus veidu į sieną buvo teisėtas bei pagrįstas. Tačiau Policijos veiklos įstatymas suteikia teisę policijos pareigūnui panaudoti prievartą atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes, naudojant prievartą policijos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių (23 straipsnis). Tiriamo įvykio metu sunkių pasekmių išvengta, nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nežymiai, bet nustatyta, kad tuojau pat po prievartos panaudojimo reikalavimui įvykdyti areštuotieji asmenys buvo suleisti į kamerą. Jokio tiesiogiai gresiančio realaus pavojaus niekam nekilo. Tai rodo, jog prievartos, kaip kraštutinės priemonės, panaudojimas nebuvo būtinas. Kadangi prievartos panaudojimas nebuvo būtinas, todėl tuo kaltinamasis A. K. viršino savo įgaliojimus.
Kaltinamajam A. K. reiškiamame kaltinime fizinės prievartos panaudojimas nesiejamas su jokiomis aplinkybėmis ir priežastimis, tiesiog nurodoma, kad suduodamas du smūgius į nugaros sritį nukentėjusiajam taip viršijo įgaliojimus. Tačiau byloje aplinkybė dėl fizinės prievartos panaudojimo priežasties yra labai svarbi ir vertintina. Visi įvykyje dalyvavę ar jį matę asmenys fizinės prievartos panaudojimo aplinkybės neneigė. Kaltinamasis A. K. nurodė, kad reikalavimą stovėti veidu į sieną išsakė keletą kartų, tačiau nukentėjusysis E. J. jo nevykdė, gręžiojosi, atsisukinėjo į kameros pusę. Tokio reikalavimo išsakymą ir jo nevykdymą patvirtino byloje apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas R. D., kuris dalyvavo kameros apžiūroje ir matė įvykį. Liudytojai, policijos pareigūnai D. L. ir G. G. taip pat parodė, kad po įvykio A. K. jiems pasakojo, kad įvyko incidentas su E. J., nes šis nevykdė jo nurodymų stovėti veidu į sieną. Tą pačią aplinkybę patvirtino apklausiamas teisme nukentėjusysis E. J. ir liudytojas K. U.. Nors E. J., tuojau pat po įvykio rašydamas paaiškinimą (t. 1, b. l. 14) teigė, kad koridoriuje stovėjo veidu į sieną kaip priklauso stovėti suimtajam ar nuteistajam, pareigūnui nepriešgyniavo, o ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju tyrėjos nurodė, kad prieš suduodamas smūgį į nugarą A. K. jam jokių reikalavimų ir pretenzijų neišsakė. Liudytojas K. U. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju nurodė, kad E. J. kalbėjo su pareigūnu, atsisukinėjo ir tai pareigūną sunervino. Šio įvykio tiesioginis liudytojas A. M. teisme neprisiminė kaip elgėsi E. J., apie ką kalbėjo su pareigūnu, tik prisiminė, kad pareigūnas kirto E. J. į šoną. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. teigė, kad E. J. buvo ramus, su pareigūnais nesiginčijo, neprisiminė, dėl ko pareigūnas prieš E. J. pavartojo fizinį smurtą.
Taigi, nukentėjusiojo E. J. bei liudytojų K. U. ir A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme yra prieštaringi. Vertinant kaltinamojo, nukentėjusiojo ir visų liudytojų, buvusių įvykio vietoje, parodymus objektyviausiu ir patikimiausiu įrodymu dėl šių aplinkybių išsiaiškinimo pripažintinas įvykio vaizdo įrašas ir specialisto išvada, atlikus vaizdo įrašo tyrimą (t. 1, b. l. 27-29). Vaizdo įraše matosi, kad išėjus areštuotiesiems iš kameros viduje esantis policijos pareigūnas ir stovintis prie durų bendravo su areštuotuoju, stovinčiu viduryje, būtent E. J.. E. J. gręžiojosi, buvo net visu kūnu atsisukęs į kameros pusę, ginčijosi su pareigūnais. Policijos pareigūnas, išėjęs iš kameros, A. K., išsakė reikalavimą stoti veidu į sieną ir tuojau pat, be jokių įspėjimų buvo atlikti fizinės prievartos veiksmai. Kokiu konkrečiu veiksmu (veiksmais): stipriai sugriebiant A. K. už drabužių nugaros srityje bei pasukant E. J. į sieną ar suduodant smūgį (smūgius) į E. J. nugarą, buvo tai padaryta tiksliai vaizdo įraše nesimato. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tai buvo padaryta atliekant staigų judesį – nenustatytą veiksmą – dešine ranka/objektu, laikomu dešinėje rankoje. Žiūrint vaizdo įrašą šis veiksmas abejotinai galėtų būti vertinamas kaip smūgis kumščiu, nes pareigūno abi rankos buvo nuleistos, ištiestos. Tačiau kita svarbi aplinkybė, kad prievartos panaudojimo pasėkoje buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. J. sveikata.
Šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis A. K. fizinę prievartą pavartojo savo reikalavimo įvykdymui, tačiau prievartos panaudojimui jokių pagrįstų priežasčių nebuvo, todėl tuo jis elgėsi neteisėtai.
Toliau būtina nustatyti, ar kaltinamojo A. K. tarnybinių įgaliojimų viršijimu padaryta didelė žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, jis negali būti nurodytas formaliai, bet konkrečiai motyvuotas. Nurodoma, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičius, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Šio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama ir baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga, Teismų praktika, Nr. 26; kasacinės nutartys 2K-355/2009, 2K-P-267/2011, 2K-100/2014).
Vadovaujantis nurodytais didelės žalos nustatymo kriterijai, pripažintina, jog A. K. veiksmais didelė žala nebuvo padaryta. Konfliktinė situacija įvyko uždaroje patalpoje, kelių asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajam E. J. teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau šią išvadą ekspertas padarė tik vadovaudamasis vieninteliu medicininiu dokumentu – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašais, sužalojimas nebuvo konkrečiai aprašytas, nukentėjusysis eksperto neapžiūrėtas. Atsižvelgiant į tai, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta tuojau pat, pusvalandžio bėgyje apžiūrėtas E. J. ir jį apžiūrėjusi medikė O. B. K. stebėjo tik paraudimą nugaros srityje labiau tikėtina, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, o ne padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos ekspertas L. U., dalyvavęs teismo posėdyje ir matęs incidento vaizdo įrašą, negalėjo kategoriškai tvirtinti ir nusakyti jo išvadose konstatuoto kūno sužalojimo atsiradimo mechanizmo, teikė tik tikėtinas išvadas. Šioje situacijoje kritiškai vertintini liudytojų A. M. ir K. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jie po įvykio matė E. J. nugaroje keletą kraujosruvų, sužalojimų, paraudimų, kai tuojau pat po incidento E. J. buvo apžiūrėtas medikės ir konstatuoti kitokie faktai, sužalojimas medikės, liudytojos O. B. K., teigimu pagrinde nustatytas pagal nusiskundimus, teisme nurodė, kad matė paraudimą.
Labai reikšminga šioje byloje nukentėjusiojo E. J. pozicija. Vertintina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne nukentėjusiojo E. J. iniciatyva, jis skundo dėl pareigūno veiksmų nerašė. Apklausiamas liudytoju tyrėjos E. J. konstatavo, kad jam pareigūno veiksmais nepadaryta didelė žala. Teismo posėdžio metu E. J. pareiškė, kad A. K. savo elgesiu jo neįžeidė, jo veiksmų nevertinantis kaip smurtavimo, neturintis prieš jį jokių nusistatymų ar piktumo. Įvykio metu pats elgęsis neadekvačiai, nes negavo perdavimo, apie kurį žinojo, bei dėl narkotinės abstinencijos. Nesureikšmindamas įvykio nukentėjusysis atsisakė dalyvauti tolesniuose teismo posėdžiuose, net teismo posėdžio metu elgėsi arogantiškai, atsisakė pats skaityti liudytojo priesaiką, vengė atsakinėti į prokurorės klausimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam įvykis nebuvo reikšmingas, nesukėlė neigiamų pasekmių.
Įvykis visuomenėje nesukėlė jokio rezonanso, padaryti veiksmai buvo vienmomentiški, A. K. einamos pareigos – areštinės vyresnysis postinis policijos sistemoje nėra labai svarbios.
Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pripažintina, kad A. K. savo veiksmais viršino įgaliojimus, tačiau tuo nepadaryta didelė žala asmeniui, valstybei ar institucijai, kurioje jis dirba, jo veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, o tik kaip drausminis nusižengimas, nes fizinės prievartos panaudojimas jo teisėtų reikalavimų įvykdymui nebuvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, A. K. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. K. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Daiktinius įrodymus – raštelį, popierinę lazdelę ir medžiaginę virvę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Vaizdo medžiagą palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.