Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienė ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nuteistasis įpareigotas per visą bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausta nuteistajam visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 2 d., apie 19.50 val. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. 30 durų, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš N. R., tai yra tris kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį prie kairės ausies, po to dar du kartus rankos kumščiu sudavė į kairės veido pusės lūpą ir antakį bei užlaužė dešinės rankos nykštį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam N. R. sukėlė fizinį skausmą, o dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešinėje plaštakoje bei nugaros abiejose pusėse, kraujosruvos viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. Alytaus apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį R. R. kaltu nurodė, kad nukentėjusiojo N. R., liudytojų P. B. ir V. B. parodymai bei rašytiniai įrodymai – 2020 m. kovo 2 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, 2020 m. kovo 2 d. policijos pareigūno M. R. tarnybinis pranešimas dėl papildomos informacijos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. 223/2020 (06) pripažintini įrodymais ir konstatuotina, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti. Taip pat teismas kritiškai įvertino kaltinamojo parodymus kaip gynybinę poziciją.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. R. gynėjas advokatas Jonas Zenevičius prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, prašo jį išteisinti, o baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, bylą patikrinęs tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus pripažįsta, kad nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje yra pagrįstos ir teisingos.

6. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. R. nurodė, kad 2020 m. kovo 2 d. apie 19 val. grįžo namo, buvo išgėręs alaus. Tarp jo ir sugyventinės M. R. sūnaus N. R. kilo žodinis konfliktas dėl skalbimo mašinos. Skalbimo mašina priklauso jam, todėl nenorėjo, kad ja naudotųsi N. R.. Atėjusiam į jo kambarį N. R. pasakė, kad nesinaudotų jo skalbimo mažino. Dėl to N. R. iš jo kambario išėjo nepatenkintas, vartodamas necenzūrinius žodžius. Jis ketino išeiti į lauką kol N. nusiramins, tačiau N. pamatęs jį stovintį prie lauko durų, priėjęs pradėjo daužyti į krūtinę. Pasakė, jog dabar jis gaus į galvą. Jis nuo N. R. gynėsi ir gindamasis sudavė N.. Buvo N. R. prispaudęs prie turėklų, kad jis jo nemuštų. N. jam užsuko abiejų rankų pirštus. Po to, N. pradėjo jį dusyti. Atvykę policijos pareigūnai juos išskyrė. V. B. nematė šio įvykio, ji pasirodė, kai atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį išvežė į komisariatą, kur jam buvo sutvarstyti sužaloti piršai. Dėl N. R. veiksmų jo atžvilgiu, parašė pareiškimą policijai. Tikslo sužaloti N. R. neturėjo, jam smūgius sudavė gindamasis (2 t., b. l. 61-62).

7. Iš R. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apklausiamas įtariamuoju apie įvykį davė kiek detalesnius parodymus apie konflikto priežastis bei jo ir N. R. veiksmus (1 t., b. l. 114, 115, 122). Ikiteisminio tyrimo metu R. R. nurodė, kad įvykio dieną konfliktas tarp jo ir N. R. kilo dėl skalbimo mašinos. Pastebėjęs, kad yra dingęs jo skalbimo mašinos lovelis skirtas skalbimo priemonėms pilti, pasakė N. R., jog jis nesinaudos jo skalbimo mašina. Po ko tarp jo ir N. R. kilo žodinis konfliktas. Šį konfliktą girdėjo visi namiškiai. Jie pradėjo ginčytis, nes N. R. norėjo pasisavinti jo skalbimo mašiną. Po to, jis nupjovė skalbimo mašinos laido galiuką, kad N. R. ja negalėtų pasinaudoti, nes ta mašina priklauso jam. Išgirdęs N. R. kalbant apie policiją, ketino išeiti į kiemą, kad daugiau nekiltų konfliktų. Jam susiruošus išeiti, prie jo priėjo N. R. ir pradėjo kumščiais smūgiuoti į nugarą, sudavė 3 smūgius. Tada atsisuko, jie išėjo į laiptinę ir ten pradėjo muštis. Tuo metu vyko grumtynės ir jie vienas kitam sudavinėjo smūgius. Galėjo tuo metu N. R. suduoti smūgius į veidą, bei į konkrečią vietą jis nesitaikė, tiesiog jam smūgiavo kur papuola. Po to N. sudavė jam dar kelis smūgius į krūtinę, o jis jam atgal. Tada N. R. sugriebė jam už dešinės rankos bevardžio piršto bei kairės rankos didžiojo piršto ir juos užsuko. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai kurie juos išskyrė. Visą konfliktą išprovokavo pats N. R., nes jis jam nedavė savo skalbimo mašinos, dėl to jis iškvietė pareigūnus, o jis smūgius sudavė tik gindamasis.

8. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. R. nurodė, kad R. R. yra jo mamos sugyventinis. R. R. buvo paprašęs sukeisti šaldytuvą su skalbimo mašina vietomis. Skalbimo mašina visi naudojosi bendrai. Įvykio dieną R. R. namo grįžo neblaivus ir jų įvyko konfliktas. R. R. pasakė, kad neduos jam naudotis skalbimo mašina ir paėmęs peilį nupjovė skalbimo mašinos laidus. Tuomet jis atjungė skalbimo mašiną. Dėl įvykusio konflikto sūnus iškvietė pareigūnus. Kai R. R. bandė pasišalinti iš namų jis jį sulaikė laiptinėje ir tarp jų įvyko muštynės. Atvažiavę pareigūnai R. R. išvežė į policijos komisariatą. Jam R. R. sudavė į galvos sritį, kairę akį, užlaužė dešinės rankos nykštį. Iš burnos bėgo kraujas, nes buvo sužalota gleivinė. R. R. smūgiavo kumščiu. Jis R. R. stvėrė už striukės, kad jis nepabėgtų. Tuo metu R. R. smūgių nesudavė. R. R. pradėjo jį mušti tuo metu, kai jis jį sugriebė už striukės. Visą šį įvykį matė motina ir jo draugė, kuri juos bandė skirti. Gindamasis nuo R. R., pastarajam sudavė į šoną. Šonkaulių R. R. nesulaužė. Buvo parašęs raštą dėl susitaikymo, tačiau R. R. nesutiko taikytis (2 t. , b. l. 59-60). Šiuos iš esmės nuoseklius N. R. parodymus patvirtina ir 2020 m. kovo 2 d. N. R. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys bei įvykio vietos apžiūra, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie N. R. marškinėlių suplėšymą (1 t., b. l. 10-14, 47-49).

9. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas P. B. nurodė, kad tarnybos metu buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Su kolega nuvykę į įvykio vietą, penktame aukšte rado įsikibusius vienas į kitą du vyrus, kurie grūmėsi. N. R. ant lūpų matėsi kraujas bei buvo suplėšyti marškiniai. R. R. atrodė nenukentėjęs. N. R. nurodė, kad R. R. jį mušė, todėl jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. R. R. komisariate prašė pleistro, nes jo krumpliai buvo sužaloti. Apie įvykį R. R. nieko nekalbėjo (2 t., b. l. 60).

10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad įvykio dieną apie 18 val. būdama savo kambaryje, kur be jos buvo N. R. ir jo 14 m. sūnus, išgirdo garsų durų uždarymą. Netukus išgirdo, kad namo grįžo girtas R. R.. Girdėjosi, kad kambaryje R. R. triukšmauja. Ji paprašė N. nueiti pažiūrėti, kas vyksta. Kai N. R. nuėjo, prasidėjo riksmai. Kalbėjo kažką apie peilio paėmimą. N. R. riktelėjo jai kviestų policiją, nes R. R. turi peilį. Ji to nematė, bet suprato iš kalbų, kad R. R. su peiliu pjauna skalbimo mašinos laidus. Vėliau R. R. su peiliu atbėgo į kambarį ir jį padėjo ant stalo. Kambaryje buvo M. R., kuri kažkur paslėpė atneštą R. R. peilį. Policiją iškvietė N. R. sūnus. R. R. nuėjo į kambarį, tačiau kai jam pasakė, kad tuoj atvažiuos policija, jis pradėjo rengtis ir ketino išeiti iš buto. N. R. jį bandė sustabdyti, tačiau išėjo į laiptinę, kur pradėjo muštis. R. R. mušė N., o pastarasis gynėsi. Abu buvo susikibę. N. R. norėjo R. R. sulaikyti suėmęs už striukės, kad neišeitų. Matė kaip R. R. sudavė N. į lūpą bei suplėšė marškinėlius. M. R. bandė juos skirti, todėl visų smūgių nematė (2 t., b. l. 60-61). Teisėjų kolegijos nuomone, priešinai nei nurodo nuteistasis skunde, nėra pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, nes jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad ji siektų apkalbėti nuteistąjį byloje nenustatyta.

11. Nukentėjusiojo N. R. sužalojimo faktą ir sunkumą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog N. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešinėje plaštakoje bei nugaros abiejose pusėse, kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 74).

12. Bylos duomenimis nuteistasis R. R. tiek ir pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad būtent nukentėjusysis buvo smurtinių veiksmų iniciatorius, t. y. nuteistasis gynėsi nuo N. R. smurtinių veiksmų, todėl jo veiksmai tūrėtų būti vertinami kaip būtinoji gintis. Nuteistasis R. R. iš esmės neneigia galėjęs suduoti smūgius nukentėjusiajam ir konflikto metu dėl jo veiksmų buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, tačiau tai buvo atsakas į paties nukentėjusiojo panaudotą smurtą jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad R. R. įvykusiame konflikte dalyvavo išimtinai gindamasis nuo nukentėjusiojo. Būtinosios ginties situacijos nėra tais atvejais, kai fizinis smurtas naudojamas ne tik gynybos, bet ir puolimo tikslais.

13. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė BK numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, jog besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje, iš kurių viena – asmens gyvybė, sveikata, lytinė laisvė ir pan. Pažymėtina, kad pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir kitų aplinkybių. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423-2011, 2K-568-139/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, ypatingai didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurių priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinosios ginties panaudojimą pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

14. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, 2020 m. kovo 2 d. apie 19.50 val., bute kuriame gyvena tiek nuteistasis R. R., tiek ir nukentėjusysis N. R., įvyko žodinis konfliktas dėl skalbimo mašinos naudojimosi. Įvykusio konflikto fakto ir motyvų neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. Iš tarpusavyje sutampančių R. R. ir N. R. parodymų dalies dėl įvykusio konflikto priežasčių, spręstina, kad po to kai į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, nuteistasis R. R. ketino pasišalinti iš būsto. Todėl nukentėjusysis siekdamas sulaikyti R. R. iki tol kol atvyks policijos pareigūnai sugriebė už striukės. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis sugriebęs R. R. už striukės butų iš karto pradėjęs naudoti fizinį smurtą R. R. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius duomenis ir įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo duotais paaiškinimais ar teigti, jog jie yra akivaizdžiai melagingi ar šmeižiantys nuteistąjį. Nukentėjusysis N. R. tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams bei vėlesnių apklausų metu bei akistatos su R. R. metu, iš esmės nuosekliai ir nekeisdamas prieš tai duotų paaiškinimų esminių aplinkybių nurodė, kad po to kai jis bandė R. R. sulaikyti iki tol kol atvyks policijos pareigūnai, R. R. pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, suplėšė marškinėlius. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad gindamasis nuo R. R. jis bandė suduoti smūgius ir pačiam R. R., abu grūmėsi, o juos išskyrė atvykę policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentus dėl fizinio konflikto tikrojo iniciatoriaus, sprendžia, kad R. R. pozicija, jog pirmasis smurtauti pradėjo nukentėjusysis, laikytina gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sumažinti savo padarytų veiksmų pavojingumą. Kaip jau paminėta, šių nuteistojo paaiškinimų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys, t. y. bylos medžiagoje nėra neginčijamų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog pirmas smurtauti pradėjo būtent N. R.. Tai, kad N. R. sugriebė R. R. už striukės siekdamas, jog jis nepasišalintų iki atvykstant iškviestai policijai, nėra pagrindo pripažinti, jog tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis į R. R. sveikatą. Nors R. R. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos aplinkybės dėl kokių priežasčių N. R. jį bandė sulaikyti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimo tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Iš nuoseklių nukentėjusiojo parodymų nustatyta, jog jo tikslas buvo R. R. sulaikyti iki atvykstant policijos pareigūnams.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad aplinkybę, jog prieš jį buvo smurtauta ir jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis pats įvykio metu buvo sužalotas. Iš tiesų byloje esanti 2020 m. kovo 5 d. teismo medicinos specialisto išvada, patvirtina, kad R. R. konstatuotos kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose plaštakose, odos nubrizinimas kairėje plaštakoje, kurios padarytos ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, veikiant abi plaštakas kietais bukais žalojančiais daiktais, smūgiuojant jais ar atsitrenkiant į juos (1 t., b. l. 99). Vertinant nuteistojo R. R. parodymų patikimumą ir minėtoje specialisto išvadoje nurodytus duomenis, pažymima, jog dėl to paties įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal R. R. pareiškimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl galimai šioje byloje nagrinėjamo konflikto metu N. R. veiksmų, dėl kurių R. R. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata. Minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinta N. R. veika ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų patvirtinančių, jog N. R. padarė nusikalstamą veiką. Šis prokuroro nutarimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie paliko nutarimą galioti ir R. R. skundus atmetė (2 t., b. l. 99-105). Pažymima, kad pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad N. R. veiksmuose R. R. atžvilgiu buvo pradėtas ar tiesiogiai gesiantis pavojingas kėsinimas į nuteistojo sveikatą. Vien tai, jog N. R. siekdamas sulaikyti R. R., pastarajam sugriebė už striukės, negali būti vertinama kaip pavojingi, tyčiniai veiksmai, keliantys pavojų nuteistojo R. R. sveikatai. N. R. sugriebdamas R. R. už striukes neatliko tokių veiksmų, kuriuos būtų galima pripažinti keliančiais realią tiesioginę grėsmę nuteistojo R. R. sveikatai, dėl kurios jam būtų reikėję gintis pačiam ar ginti kitus asmenis. Priešingai, pats nuteistasis R. R., būdamas neblaivus, pasižymėjo impulsyviu elgesiu tiek žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju, tiek ir pastarajam jį sugriebus už striukės, pradėjo naudoti fizinį skurtą.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, kuri sudarytų pagrindą R. R. gintis, ir sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik gynybinė versija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra kad 2020 m. kovo 2 d., apie 19.50 val. daugiabučio namo laiptinėje, prie buto Nr. 30 durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš N. R. - tris kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį prie kairės ausies, po to dar du kartus rankos kumščiu sudavė į kairės veido pusės lūpą ir antakį bei užlaužė dešinės rankos nykštį, taip nukentėjusiajam N. R. sukėlė fizinį skausmą, o dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešinėje plaštakoje bei nugaros abiejose pusėse, kraujosruvos viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, nežymiai sutrikdė sveikatą. R. R. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos patvirtina iš dalies jo paties parodymai, nuoseklūs nukentėjusiojo N. R. parodymai apie jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Jo atžvilgiu R. R. atliktus smurtinius veiksmus patvirtina ir liudytojų V. B., P. B. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai ir konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

17. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, paliko neišspręstas abejones dėl įvykio aplinkybių ir R. R. kaltės, o skundžiamame nuosprendyje daromų išvadų nepagrindė išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai ir iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl R. R. kaltės yra nepagrįstos.

18. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje padarytos išvados dėl R. R. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra pagrįstos įrodymais, todėl tenkinti nuteistojo R. R. apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais argumentais ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.