Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje S. G. (S. G.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovė vadovaujasi faktu, kad transporto priemonė įvažiavo į nepaženklintą duobę, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad kelyje duobė buvo, kad transporto priemonė įvažiavo į duobę ir patyrė žalą. Teigia, kad aplinkybė, jog buvo pranešta policijai nereiškia, kad atsakovė yra atsakinga už žalą ir kelyje buvo duobė. Pažymėjo, kad ieškovė 2015 m. gegužės 5 d. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pretenziją ir prašė atlyginti žalą. Nurodė, kad siekiant tinkamai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir atsakyti į gautą prašymą dėl žalos atlyginimo atsakovė kreipėsi dėl informacijos ir papildomų duomenų pateikimo, tačiau ieškovė prašomų duomenų nepateikė. Mano, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp kelio nepriežiūros ir autoįvykio, nepagrindė žalos dydžio. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiajam asmeniui S. G. (S. G.) apie bylos nagrinėjimą pranešta procesinius dokumentus įteikiant asmeniškai. Trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovės atstovių paaiškinimų nustatyta, kad transporto priemonė Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti trečiajam asmeniui, t.y. draudėjui S. G., nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. buvo apdrausta transporto priemonių draudimu, draudiko, t.y. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 7,8). 2015 m. kovo 10 d. apie 13.22 val., Klaipėdoje, Šilutės plente, ties sankryža su Vingio gatve įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliai: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G. ir Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę (b.l. 86-89, 100-106). Klaipėdos apskrities VPK nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadintas transporto priemonės Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės kairės pusės ratas (b.l. 10). Atlikus minėto automobilio techninę apžiūrą UAB „Inchape motors“ nustatyta, kad dėl 2015 m. kovo 10 d. eismo įvykio metu padarytos žalos reikalingas automobilio galinės kairės pusės padangos keitimas, galinio bei priekinio kairės pusės ratlankio remontas, ratų suvedimas, remonto darbus su medžiagomis įkainojant 330,30 Eur sumai (b.l. 13-26). Ieškovė 2015 m. balandžio 24 d. „Pranešimu apie žalos atlyginimą“, informavo S. G., kad dėl naujų detalių nusidėvėjimo ir besąlyginės išskaitos nuspręsta išmokėti 204,47 Eur draudimo išmoką (b.l. 27). Minėta suma 2015 m. balandžio 27 d. pervesta automobilio remonto darbus atlikusiam servisui UAB „Inchape motors“ (b.l. 28). Ieškovė 2015 m. gegužės 5 d. pateikė pretenziją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 204,47 Eur žalos atlyginimo regreso teise (b.l. 29). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 22 d. raštu „Dėl draudiminio įvykio Šilutės pl./Vingio g. sankryžoje“ paprašė ieškovės pateikti papildomus bei kitus dokumentus dėl galimos atsakovės civilinės atsakomybės (b.l.79).

Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra išaiškinęs, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.

Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji yra Klaipėdos miesto gatvės - Šilutės plentas- savininkė.

Byloje esantys Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 10 d. eismo įvykio schema (b.l. 104-106,), trečiojo asmens S. G. bei kitų vairuotojų, kurių automobiliai tuo pačiu metu pateko į eismo įvykį rašytiniai paaiškinimai (b.l. 91-98), eismo įvykio foto lentelės (b.l. 100-103), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2015 m. kovo 10 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. tarnybiniai pranešimai (b.l. 88,89) patvirtina, kad Šilutės plente, Klaipėdoje, ties sankryža su Vingio gatve, kelio važiuojamojoje dalyje duobė buvo. Minėti duomenis taip pat pavirtina aplinkybę, kad būtent dėl kelio važiuojamojoje buvusios duobės draudėjo S. G. automobilis pateko į eismo įvykį. Įvertinus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 17 d. raštą (b.l. 10), UAB „Inchape Motors“ 2015 m. kovo 24 d. remonto sąmatą (b.l. 24,25) bei ankščiau nurodytus duomenis, kurie patvirtina duobės ir eismo įvykio buvimo faktą, darytina išvada, kad dėl transporto priemonės patekimo į eismo įvykį, t.y. įvažiavimo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, draudėjo automobiliui buvo padaryta žala. Nustačius nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad duobė laikytina kelio konstrukcijos trūkumu, todėl vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustainėjami. Byloje atsakovė ginčija draudėjo rūpestingumą siekiant išvengti eismo įvykio. Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 87) nustatyta, kad draudėjas savo veiksmais neįvykdė administracinės teisės pažeidimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, kad be draudėjo automobilio į eismo įvykį pateko kiti du automobiliai patvirtina, kad draudėjas negalėjo išvengti eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad eismo įvykio metu draudėjas buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, draudėjas negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio 1 dalies. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl draudėjo automobilio padarytos žalos atsakinga atsakovė - Klaipėdos miesto savivaldybė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl draudėjo patirtos žalos ieškovė išmokėjo 204,47 Eur draudimo išmoką (b.l. 28). Atsakovė neginčijo remonto išlaidų ar išmokėtos draudimo išmokos dydžio, todėl nustačius, kad dėl žalos atsiradimo draudėjo automobiliui atsakinga atsakovė, atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką bei į ankščiau minėtas įstatymo nuostatas, nustatančias, kad išmokėjus draudimo išmoką, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 204,47 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10,78 Eur kompensacinių palūkanų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. birželio 8 d. Civilinio kodekso 6.53 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Byloje esanti ieškovės 2015 m. gegužės 5 d. pretenzija bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 22 d. raštas „Dėl draudiminio įvykio Šilutės pl./Vingio g. sankryžoje“ patvirtina, kad ieškovė reikalavo iš atsakovės įvykdyti prievolę bei atlyginti turtinę žalą dėl draudėjo S. G. turto sugadinimo. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 22 d. rašto nustatyta, kad atsakovė, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusiais su ieškovės reikalavimu, minėtu raštu prašė pateikti papildomą informaciją. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė atsakovei nesuteikė papildomų duomenų, nepateikė jokio atsakymo į minėtą atsakovės raštą. Įvertinus šią aplinkybę negalima daryti išvados, kad atsakovė vengė įvykdyti prievolę. Tuo pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmestinas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.37 straipsnis).

Iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 70,08 Eur išlaidų už ieškinio parengimą (b.l. 5,31,32), 15,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 30), 6,45 Eur dokumentų vertimo išlaidų (b.l. 84,81), 90,64 Eur kelionės išlaidų (b.l. 67-72, 82, 112-115,), iš viso 182,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus bylos apimtį ir bylos sudėtingumą, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Patenkinta 95 procentai ieškovės pareikštų reikalavimų (204,47 Eur × 100 proc./215,25 Eur), todėl iš atsakovės priteistina 173,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str. straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 204,47 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016 m. birželio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 173,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atemesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.