Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „C. G.“, UAB „Regejus“, asociacija „Lietuvos antstolių rūmai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. A. ir atsakovas E. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Šalių vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra. Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo procesinis elgesys byloje buvo pasyvus. Atsakovas, nors turėjo galimybę, nepareiškė nei sutikimo, nei prieštaravimo dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos duomenimis, šalys nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, aplinkybė, kad nei viena iš šalių neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti, patvirtina, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo sau ieškovė priteisti neprašo, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, buities ir namų apyvokos daiktus pasidalino iki santuokos nutraukimo, todėl su tuo susiję klausimai nespręstini.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė prašė pripažinti, kad įsipareigojimai kreditorėms UAB „C. G.“, UAB „Regejus“, asociacijai „Lietuvos antstolių rūmai“, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d nutartyje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjęs, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Byloje nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. A. kreditorių UAB „Regejus“, asociacijos Lietuvos antstolių rūmai naudai, pradėta (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį raštą, išduotą Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl ši prievolė, atsiradusi iki santuokos įregistravimo, vadovaujantis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, pripažintina asmenine atsakovo E. A. prievole.

Antstolio Nikolajaus Alenino kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. A. kreditorės UAB „C. G.“ naudai, pradėta (duomenys neskelbtini), pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys)(žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis, 2014 m. birželio 9 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 40).

Kreditorė UAB „C. G.“ atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti, kad atsakovo prievolė po santuokos nutraukimo liktų asmenine jo prievole, nes ši prievolė nebuvo skirta vien tik asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų prievolės solidarumą, prie pateikto atsiliepimo į ieškinį, nepateikė. Ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neinformavo ieškovės apie tai, kad jis kreipėsi dėl teisinių paslaugų suteikimo siekdamas nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nėra paneigtos. Kreditorė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė buvo informuota apie atsakovo sudarytą teisinių paslaugų sutartį su UAB „C. G.“. Kreditorei UAB „C. G.“ kreipusis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo, pagal teisinių paslaugų sutartį, nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo solidariai iš abiejų ginčo šalių. Šios aplinkybės bei tai, kad atsakovas dėl teisinių paslaugų suteikimo į kreditorę kreipėsi vienas, sutartį sudarė neinformavęs sutuoktinės, bylos duomenimis tuo metu sutuoktiniai jau gyveno skyrium, leidžia spręsti, kad atsakovo prisiimta prievolė, kilusi iš teisinių paslaugų sutarties sudarytos su UAB „C. G.“, nėra solidarioji, todėl ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo E. A. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 109,00 Eur žyminis mokestis ir 800,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 909,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, 909,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovei.

Byloje susidarė 13,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę kreditorėms UAB „Regejus“, asociacijai Lietuvos antstolių rūmai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti asmenine atsakovo prievole.

Atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę kreditorei UAB „C. G.“, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti asmenine atsakovo prievole.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 909,00 Eur (devynių šimtų devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,38 Eur (trylikos eurų 38 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.