- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- e2-5242-674/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00101-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras
dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei R. Bardauskienei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovei S. G., trečiasis asmuo BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią S. G., vaikų J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2. Ieškovės atstovė paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018-08-02 sprendimu S. G. ir J. B. laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečių judviejų vaikų J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tuo metu Teismas padarė išvadą, kad atsakovai siekia sudaryti sąlygas nepilnamečiams augti tėvų šeimoje, nėra visiškai nusišalinę nuo jų priežiūros, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje situacija gali pasikeisti. Šiaulių apylinkės teismo 2019-06-10 sprendimu S. G. buvo pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas, o J. B. neterminuotai apribota tėvo valdžia jų vaikų V. ir J. B. atžvilgiu. Teismas iš byloje nustatytų aplinkybių padarė išvadą, kad atsakovė S. G. siekia susigrąžinti į šeimą vaikus, teigiami poslinkiai leidžia manyti, kad atsakovė dar daugiau dėmesio skirs savo nepilnamečiams vaikams. Atstovė nurodė, kad atsakovės siekis susigrąžinti vaikus į šeimą visada buvo tik deklaratyvus, motina nuo vaikų paėmimo iš šeimos, tai yra 2017 m. gegužės 29 d., nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdama pati juos auginti. Iš antstolės Eurikos Rulienės 2020-03-13 pateiktos informacijos darytina išvada, kad vaikų motina S. G. yra visiškai nusišalinusi nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nuo vaikų paėmimo iš šeimos motina vaikų išlaikymui yra skyrusi tik 80 eurų. Po laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo, motina nėra prisidėjusi prie pareigos teikti priteistą materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams V. ir J. B.. Teise matytis su vaikais motina taip pat nesinaudoja, nesiekia su jais atstatyti tarpusavio ryšį. Vykdant nuolatinės globos priežiūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai Raseinių rajone lanko globojamus vaikus, bendrauja su vaikų globėjais, aiškinasi kaip vykdomos globėjo pareigos, vertina ar pasikeitęs tėvų elgesys su vaiku ir kt. 2019-12-16 Skyriaus specialistei lankant globojamus vaikus V. ir J. B. vaikų globėja paaiškino, kad vaikų motina S. G. paskutinį kartą savo vaikus aplankė 2019 m. rugsėjo mėnesį. Susitikimas vyko globėjos iniciatyva (globėja pasiūlė atvykti pasiimti maisto produktų vaikų motinai, savo dukteriai, bei aplankyti vaikus). Pati motina globėjai neskambina, vaikų ugdymu, sveikata nesidomi. Globėja, siekdama, kad motinos ir vaikų ryšys nenutrūktų galutinai, pati skambina vaikų motinai, kviečia atvykti, siunčia jai vaikų nuotraukas. Motina, atvykusi aplankyti vaikus, šiltų jausmų jiems nerodo, neapsikabina, su jais nežaidžia, bendrauja minimaliai, dažniausiai užsiima savais reikalais, kalbasi telefonu. Vaikai su motina bendrauja nenoriai, V. mamą vadina vardu, J. šalinasi motinos, tačiau pati motina nesiima jokios iniciatyvos užmegzti atitolusį ryšį su vaikais. Apie tai, kad situacija ir šiuo metu nepasikeitė, t.y. motina vaikų nelanko, jais nesidomi, vaikų globėja patvirtino telefoninio pokalbio metu 2020-03-31 bendraudama su Skyriaus specialiste. Atsakovė ne tik vaikų globėjos, bet ir socialinių darbuotojų ne kartą buvo raginta bendrauti su vaikais, tačiau ji nuolat rasdavo pasiteisinimų dėl ko negalinti su jais bendrauti. Raseinių socialinių paslaugų 2020-03-17 rašte pateikta informacija, kad siekiant, jog atsakovė įgytų tėvystės įgūdžių, bendravimo su vaikais įgūdžių, S. G. 8 mėnesius buvo ieškoma tėvystės įgūdžių mokymų grupė, kuri jai patiktų. Raseinių krizių centro 2020-03-17 rašte pateikta informacija, kad S. G. nuo 2019-09- 24 pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, kurie vyko 2019 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais. Vyko 12 užsiėmimų, S. lankė 2 užsiėmimus. Užsiėmimuose buvo neaktyvi, piktinosi socialinių darbuotojų darbu. Iš Raseinių rajono, Girkalnio pagrindinės mokyklos, kurioje yra ugdoma mažamečiai V. ir J., VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos vaikams, pateiktos informacijos, matyti, kad atsakovė nesikreipė į minėtas įstaigas, nesidomėjo vaikų sveikata, ugdymo poreikiais. S. G. gyvena su sugyventiniu R. K.. Šeima augina mažametę dukterį I. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Šeimai yra paskirta atvejo vadyba, nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinės paslaugos. Socialines paslaugas šeimai teikia Raseinių socialinių paslaugų centras. 2019-11-04, 2019-12-30 pagal gautus pranešimus dėl mažametės I. K. teisių pažeidimo buvo vertintas grėsmės lygis vaikui. Grėsmės vaikui lygis nustatytas nebuvo. 2019-11-04 gautame pranešime nurodyta, kad galimai neblaivi S. G. su sugyventiniu R. K. ir mažamete dukterimi lankėsi (duomenys neskelbtini), kur tarp susirinkusiųjų kilo konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Aiškinantis aplinkybes S. G. patvirtino, kad lankėsi pas sugyventinio seserį, kur tarp jos sugyventinio ir jo sesers vyro kilo konfliktas. Moteris neigė, kad jie su sugyventiniu buvo neblaivūs. 2019 m. gruodžio 28-29 d. į šeimą net kelis kartus buvo kviečiami policijos pareigūnai, kadangi tarp atsakovės ir sugyventinio kilo konfliktas, S. G. į namus nenorėjo įsileisti neblaivaus R. K.. R. K. spardė buto duris, tačiau iki atvykstant policijos pareigūnams, pasišalino. Po šio įvykio R. K. prisipažino, kad tokiais veiksmais kenkia šeimos gyvenimui, sutiko pasikalbėti su specialistais dėl priklausomybės alkoholiui. 2020-02-06 vykusiame atvejo vadybos posėdyje vyras prisiėmė atsakomybę dėl savo netinkamo elgesio, sutiko su visais jam pasiūlytais problemų sprendimo būdais, tačiau 2020-04-01 gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyr. policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apie 2020-04-01 00:31 val. vykusį šeimyninį konfliktą (duomenys neskelbtini). Pateiktoje informacijoje nurodyta, kad konflikte dalyvavo blaivi S. G. ir neblaivus R. K. bei kiti neblaivūs asmenys. S. G. girtavimo atvejų nėra užfiksuota, tačiau moteris su dukra lankosi aplinkoje, kurioje vartojamas alkoholis, kyla konfliktai. Taip pat prisiimtų įsipareigojimų, nevartoti alkoholio, nesilaiko ir kartu gyvenantis jos sugyventinis. Skeptiškai S. G. galimybes auginti vaikus V. ir J. B. vertina ir Raseinių miesto seniūnija, kuri 2020-03-16 raštu pateikė informaciją, kad S. G. niekada - nesikreipė į seniūniją dėl pagalbos siekiant susigrąžinti vaikus V. ir J. į šeimą. Taip pat 2019-11-05 seniūnija yra gavusi skundą dėl į S. G. nuomojamą butą ateinančių pašalinių neblaivių asmenų, kurie laiptinėje triukšmauja, bute nuolat verkia vaikas ir leidžiama labai garsi muzika, R. K. dažnai grįžta neblaivus. Atsakovė yra konfliktiško būdo, į jai išsakytas pastabas dažnai reaguoja neadekvačiai, dėl susidariusios situacijos linkusi kaltinti kitus, nenoriai priima specialistų pagalbą. 2020-03-17 Raseinių socialinių paslaugų centras pateikė informaciją apie S. G.. Pateiktoje formacijoje nurodyta, kad S. G. ne kartą buvo raginta bendrauti su vaikais J. ir V., juos aplankyti, pasikalbėti su jais telefonu, tačiau pastebima, kad ji vengia su vaikais bendrauti, nuolat randa pasiteisinimų. Moteris pati teigia, kad supranta, jog reiktų atnaujinti bendravimą su vaikais, tačiau jai trūksta vidinės motyvacijos, sunku įveikti nuoskaudas bendraujant su vaikų globėja. Jos sugyventinis, kuris ketino padėti sugyventinei susigrąžinti teisę pačiai auginti vaikus, kartą nuvykęs pas vaikus sukonfliktavo su jų globėja ir nežada ten daugiau vykti, S. G. yra pasakojusi, kad jos motina, vaikų globėja, perdavė kalėdinę dovanėlę I., tačiau ji pati savo vaikų švenčių progomis nesveikinusi. Bendraujant su S. G. pastebima, kad ji V. ir J. vadina I. broliu ir I. sese, susidaro įspūdis, jog mama su vyresniais vaikais neturi jokio emocinio ryšio. Sprendžiant klausimą Teisme dėl laikino motinos valdžios apribojimo bei laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo atsakovė pripažino, kad per mažai bendravo su vaikais V. ir J., per mažai skyrė dėmesio jiems. Tačiau iš surinktos informacijos, matyti, kad atsakovė pati suprasdama, jog nepakankamai skyrė dėmesio savo vaikams po Sprendimo priėmimo ne tik nesiekė atstatyti ryšius su vaikais, bet juos nutraukė. Vaikus aplankė tik vieną kartą, nesidomėjo jų ugdymu, sveikata, nesistengė įgyti žinių, kaip reikia atstatyti tarpusavio ryšį su vaikais, auklėti ir auginti dukterį, turinčią emocijų ir elgesio sutrikimų, mokymosi sunkumų.
3. Ieškovės atstovė nurodė, kad Teismas jau du kartus padarė išvadą, kad atsakovė S. G. siekia sudaryti tinkamas sąlygas mažamečiams vaikams augti jos šeimoje, nori ir siekia susigrąžinti vaikus į šeimą, užmegzti su jais ryšį bei dalyvauti jų auklėjime ir ugdyme. Tačiau, kaip matyti iš šiame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, kurias pagrindžia pridedama rašytinė informacija, situacija visiškai nesikeičia, atsakovė nesiima jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, yra nusišalinusi nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą, yra nutraukusi ryšius su vaikais, nesidomi jų ugdymu, sveikatos priežiūra, vaikai motinos nepažįsta.
Atsakovė S. G. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Ji nurodė, kad su vaikais paskutinį kartą matėsi 2019 metų rugsėjo mėnesį. Su vaikais telefonu nebendrauja, nes jie dar per maži. Ji savo mamos nevadina mama, vadina vardu. Ji negali kitaip mamos vadinti, nes yra susipykusios. Jos vaikai ją irgi vadina vardu. Išlaikymo vaikams neteikia, nes neturi pinigų. Nelankė tėvystės įgūdžių kursų , nes jai netinka tie kursai, ji nelankys kursų. Socialinė darbuotoja siūlė ją nuvežti iki vaikų, juos aplankyti, bet tą dieną ji negalėjo, o daugiau nesiūlė. Dėl to ji nevažiavo. Kai ji vaikų globėjai paskambina, tai ji sako, kad viskas gerai su vaikais. Ji net nežinojo, kad vaikas yra neįgalus. Su ugdymo įstaiga nebendravo, su gydytojais taip pat nebendravo. .
Atsiliepimas
BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras pateikė atsiliepimą kur nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, prašo tenkinti visus ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atsiliepimu nurodė, kad S. G. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos teikiamos nuo 2015-08-26. Paslaugų teikimas visą jo laikotarpį buvo apsunkintas dėl sugyventinių S. G. ir R. K. nuolat keičiamos gyvenamosios vietos, dėl nenoro bendradarbiauti, priimti siūlomą pagalbą, esamų šeimoje problemų nepripažinimo, slėpimo, nuolat besikeičiančių sugyventinių ketinimų gyventi kartu. Šeimoje auga (duomenys neskelbtini) gimusi dukra I. K.. Gimus S. G. dukrai, pastebima, kad moteris geba rūpintis vaiku, nepaisant to, kad reikalinga nuolatinė socialinės darbuotojos priežiūra. Neramina tai, kad S. G. sugyventinis neatsisako išgėrinėjimo, nevykdo įsipareigojimų, nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, nepriima siūlomos pagalbos dėl gydymosi, bendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, tie asmenys lankosi ir šeimos namuose. Dėl girtavimo ir agresyvaus R. K. elgesro kviečiami policijos pareigūnai. Namuose tuo metu būna ir mažamete jų duktė I. K.. Pastebima tai, kad sugyventiniai, slėpdami R. K. girtavimą, dažnai išvyksta iš namu ir į socialinės darbuotos skambučius neatsiliepia. Paskutinis žinomas konfliktas vyko Šeimos namuose 2020 m. kovo 31 d. vėlai vakare, kai S. G. kvietė policijos pareigūnus dėl konflikto jos bute. Policijos pareigūnas moteris informavo, kad L. J. (R. K. sesuo), ir jos vyras K. J. neblaivūs sukonfliktavo dėl alkoholio ir senų nuoskaudų, pranešime nurodoma, kad „neblaivus vyras išlaužė buto duris, agresyvus, puola muštis. Prašo paskubėti". Pareigūnai nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad blaivi S. G. prižiūri savo mažametę dukrų I. K., kitiems bute buvusiems asmenims nustatyti girtumai: L. J. - 2,55 prom. girtumas, K. J. - 0,91 prom., R. K. - 0,75 prom. J. vaikai prieš atvykstant policijos pareigūnams buvo nuvesti pas kaimynystėje gyvenančią močiutę. Neblaivūs asmenys policijos pareigūnams neišsakė jokių pretenzijų, pareiškimų nerašė, konfliktas išspręstas taikiai, K. J. išvyko nakvoti pas brolį. 2020-04-01 telefonu susisiekus su S. G. ir R. K. vyras pripažino, kad yra išgėręs alkoholio, tačiau tvirtino vietoj negirtaujantis, o yra atvykęs pas seserį padėti jai spręsti šeimyninių konfliktų. Vyriškis pasisakė, kad vakarykščio konflikto metu sesers vyras jam pradūrė koją šlaunies srityje, į medikus nesikreipė, dėl girtavimo gailisi. Šiuo metu šeima gyvena nuomojame dviejų kambariu bute bendrabučio tipo name adresu (duomenys neskelbtini). R. K. namuose atliko būtiną remontą. Siekiant, kad S. G. įgytų tėvystės įgūdžių, bendravimo su vaikais įgūdžių motinai buvo siūloma lankyti tėvystės įgūdžių kursus, tačiau moteris vis atsisakydavo juos lankyti, nes vis rasdavo tam priežasčių - tai sveikata neleidžia, tai grupė ar jos vedantysis nepatinka. 2019 m. rugsėjo 24 d. pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžiu mokymus, kurie vyko 2019 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais. Vyko dvylika užsiėmimu, tačiau Sandra dalyvavo tik dviejuose užsiėmimuose, kuriuose buvo pasyvus dalyvis, tik reiškė pasipiktinimą socialinių darbuotojų darbu. S. G. nuolat buvo motyvuojama lankyti savo vaikus, kad nenutrūktų emocinis ryšys tarp vaikų ir motinos, tačiau S. G. nuolat atrasdavo priežasčių, kodėl to padaryti negali. Moteris dažnai atsisakydavo, kaip ji pati teigia, dėl nuolatinių konfliktų su savo motina, serganti pati, blogas oras, neturi pinigų kelionei, o socialinei darbuotojai pasiūlius pavėžėjimą tarnybiniu transportu į susitikimą su vaikais, sekdavo kitokios atsisakymo priežastys - neturinti pinigų dovanoms, bijanti užkrėsti ir taip dažnai sergančius vaikus peršalimo ligomis. Sugyventinis R. K. ne kartą buvo išsakęs ketinimą padėti S. G. susigrąžinti teisę pačiai auginti ir rūpintis savo vaikais, tačiau ir pats pripažįsta, kad vaikų aplankyti buvo nuvykęs tik kartų, su vaikais nebendravęs, sukonfliktavęs su A. G. ir daugiau ten vykti neketinantis. Socialinių darbuotojų bendravimą apsunkina ir konfliktiškas S. G. bendravimo būdas. Moteris dėl įvairių susidariusių sunkumų šeimoje nuolat kaltina kitus, atsisako priimti siūlomą pagalbą. Dėl riboto moters suvokimo tikslingai skirstant šeimos pajamas, Vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. TS-218 „Dėl socialinių išmokų teikimo asmenims, patiriantiems socialines rizikas" patvirtintu tvarkos aprašu vykdoma šeimos gaunamų socialinių išmokų kontrolė. S. G. neįgyvendina motinos valdžios dėl savo pačios kaltės, dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, negeba sukurti ir užtikrinti vaikams saugių ir palankių gyvenimo sąlygų. Atsižvelgiant į esamą šeimos padėtį, nepakankamas motinos pastangas ir siekį bendrauti su savo vaikais ir palaikyti artimą tarpusavio ryšį vertinant esamą ryšį, situacija kelia abejonių ar S. G. vaikai J. B. ir V. B. artimiausiu metu gali grįžti į mamos šeimą. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Iš gimimo įrašo kopijų matyti, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra S. G., tėvas J. B.. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia S. G., nepilnamečių vaikų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja A. G.; iš S. G. priteistas materialinis išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 29 d., iki vaikų pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas S. G., nepilnamečių vaikų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Sprendime nurodyta, kad laikinas motinos valdžios apribojimas pratęstas, nes matyti teigiami pokyčiai, ji su sugyventiniu R. K. augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą I.. Šeimai skirta atvejo vadybininkė, nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinės paslaugos. Šiuo metu S. G. nedirba dėl motinystės atostogų, bet ketina įsidarbinti. Planuoja vaikus susigrąžinti į šeimą. Minimas sprendimas įsiteisėjęs, todėl jame konstatuojamos faktinės aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 dalis). S. G. buvo teikiamos socialinės paslaugos – atvejo vadyba. S. G. buvo įsipareigojusi lankyti savo vaikus J. ir V. globėjos namuose, tačiau vaikų nei lankė, nei lanko. Paskutinį kartą vaikus lankė 2019 m. rugsėjo mėnesį. Nelankymui nuolat randa pasiteisinimą. R. K. žadėjo padėti S. G. susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau nuvykus pas globėją sukonfliktavo su A. G. ir pastangos baigėsi. S. G. siūlyta lankyti tėvystės įgūdžių grupę, tačiau ji neranda tinkamos grupės; nesilanko Psichikos sveikatos centre. S. G. sunkiai priima jai išsakomas pastabas, greitai supyksta, vėliau vengia kontakto. S. G. sugyventinis lingęs girauti, konfliktiškas. I. K. gyvena namuose, ji prižiūrima. (duomenys neskelbtini) informavo, kad dėl V. ir J. B. ugdymo kreipiasi į globėją A. G., kuri vaikus prižiūri, juos aprūpina ir jais rūpinasi. Su vaikų tėvais pedadogai nėra bendravę. Vaikų sveikata taip pat rūpinasi globėja, vaikų močiutė A. G.. Iš antstolės E. Rulienės pažymos matyti, kad S. G. vaikams turi mokėti kiekvienam po 120 Eur kas mėnesį. Ji yra sumokėjusi tik 80 Eur 2019-02-08. Raseinių krizių centro rašte nurodyta, kad S. G. 2019 m. rugsėjo 24 d. pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus. Vyko 12 užsiėmimų, S. G. buvo dviejuose užsiėmimuose. Užsiėmimuose buvo neaktyvi, piktinosi socialinių darbuotojų darbu. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnija nurodė, kad S. G. dėl pagalbos siekiant susigrąžinti vaikus į seniūniją niekada nesikreipė. Buvo gauta skundų dėl garsiai sklindančios muzikos, vaiko verksmo iš S. G. buto, taip pat, kad ten lankosi pašaliniai neblaivūs asmenys, R. K. dažnai grįžta neblaivus. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK pateikė informaciją, kad nuo 2019-12-28 iki 2020-02-05 gauti trys pranešimai dėl S. G. ir R. K. elgesio. Visais iškvietimo atvejais S. G. buvo blaivi, R. K. - neblaivus. 2019-12-18 Globojamų vaikų aplankymų aktuose nurodyta, kad mama vaikus per metus aplanko kokius 3 – 4 kartus. Atvykusi būna apie kelias valandas, tačiau dažniausia su jais nebūna užsiima savo reikalais, kalba telefonu. Vaikams šiltų jausmų nejaučia, jų neapkabina. Paskutinį kartą vaikus lankė 2019 m. rugsėjo mėnesį globėjos iniciatyva. Globėja norėtų, kad mama dažniau lankytų vaikus, skirtų jiems dėmesio. V. mamą vadina vardu, Ju. mamos nepriima. Globėjai su vaikais juos ugdant problemų nekyla. Globėja savo pareigas atlieka tinkamai. Motinos elgesys su vaikais po laikino motinos valdžios apribojimo nepasikeitė. Neišnyko nuolatinės globos priežastys ir tikslinga ją tęsti.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir motinos atskyrimo nuo vaikų
5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).
6. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR CK 3.180 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.). Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.
7. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė S. G. neatlieka pareigų auklėti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, nesirūpina jų materialine, socialine ir dvasine gerove. Ji pilnai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, jais visiškai nesidomi, neteikia išlaikymo. Su vaikais bendrauja pagal reikalą, dažnai tik kviečiama globėjos. S. G. laikinai apribojus motinos valdžią, buvo teikiamos socialinės paslaugos, užregistruota į pozityvios tėvystės kursus, tačiau S. G. pagalbą priima vangiai, yra pikta, priešiškai nusiteikusi. S. G. nesiekia keisti savo elgesį ir susigrąžinti vaikus, nors šiuo metu augina mažametę dukrą I. K. gimusią (duomenys neskelbtini).
8. Tėvų valdžia apribota gali būti tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. S. G. laikinas motinos valdžios apribojimas taikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., kuris pratęstas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu. Iš to matyti, kad išnaudotos galimybės S. G. keisti savo gyvenimo būdą siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės S. G. ryšys su savo mažamečiais vaikais J. B. ir V. B. nutrūkęs, vaikai mamos nepriima kaip artimo: dukra mamą vadina vardu, o sūnus jos nepriima. Atsakovė savo vaikų nelanko, globėjos kviečiama atvykti pas vaikus, skatinama su jais bendrauti. Nors 2019 m. birželio 10 d. Teismo sprendimu S. G. motinos valdžia apribota laikinai, nes buvo matyti teigiami pokyčiai siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau po sprendimo priėmimo pastangos baigėsi ir toliau ji nebesiekia susigrąžinti vaikus, ieško priežasčių nelankyti jų, visiškai nededa pastangų atkurti ryšį su savo mažamečiais vaikais, nenustatyta, jokio suinteresuotumo vaikų gerove. S. G. tik vieną kartą mokėjo išlaikymą vaikams ir tai tik iš dalies – 80 Eur (2019-02-08). Atsakovė neatlieka ir tikėtina neatliks motinos pareigų savo nepilnamečių vaikų V. B. ir J. B. atžvilgiu. Šiai dienai S. G. visiškai nusišalinusi nuo vaikų auginimo, jų materialinio išlaikymo ir fiziologinių, dvasinių bei socialinių poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes teismas mano, kad motinos valdžia S. G. nepilnamečių vaikų J. B. ir V. B. atžvilgiu turi būti apribojama neterminuotam laikui.
10. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 str. 3 d.).
11. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti motinos valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei S. G. neterminuotai apribojama motinos valdžia vaikų atžvilgiu, o tėvui J. B. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų J. B. ir V. B. atžvilgiu, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nepilnamečiams vaikams V. B. ir J. B. nustatymo ir globėjo jiems paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
12. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).
13. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), visos patirtos bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 400-409 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos nustatymo procesą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.