- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-393-430/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02371-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-1205/2024 nutraukta pareiškėjų D. Č. ir M. Č. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 6.2 punktą po santuokos nutraukimo visas nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjos M. Č. asmeninėn nuosavybėn, o M. Č. įsipareigojo išmokėti 8 000 Eur kompensaciją D. Č., lygią pusei viso nekilnojamojo turto vertės.
2. 2025 m. birželio 23 d. teisme gautas J. V. prašymas, kuriuo ji prašė remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisti iš skolininkės M. Č. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo negrąžintos 8 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašyme nurodoma, kad ji 2025 m. birželio 12 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į M. Č. iš D. Č.. Kadangi M. Č. savo įsipareigojimo sumokėti 8 000 Eur kompensaciją geruoju nevykdo, prašo priteisti iš jos 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 8 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė.
4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą, 2025 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjos J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtu. Pareiškėjai išaiškino, kad teismo nutartis, kuria pareiškimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, pateikiant procesinį dokumentą (ieškinį), atitinkantį bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnis, 135 straipsnis).
6. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą (CK 6.37 straipsnio 2 dalį, formuojamą teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėjos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo negali būti nagrinėjamas D. Č. ir M. Č. santuokos nutraukimo byloje. Pažymėjo, kad dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškėja turi reikšti savarankišką ieškinį atsakovei M. Č. atskiroje byloje. Teismo vertinimu, netinkamoje byloje pareikšto ir su esminiais formos ir turinio trūkumais procesinio dokumento pagrindu procesas yra negalimas. Kadangi pareiškėjos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo santuokos nutraukimo byloje buvo nepagrįstai priimtas, todėl prašymas paliktas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo kaip savarankišką ieškinį naujoje civilinėje byloje ir esant poreikiui nustatyti terminą trūkumams pašalinti pagal CPK 115 straipsnį. Pateikti konkrečią informaciją, kokie trūkumai turi būti pašalinti, kad byla galėtų būti nagrinėjama iš esmės. Paaiškinti, ar šie trūkumai laikomi esminiais, dėl kurių bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas, ar juos galima pašalinti vėliau nevilkinant bylos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagrindiniame prašyme pareiškėja nenurodė, kad jis teikiamas civilinėje byloje Nr. e2-471-1205/2024, nes tikslas buvo inicijuoti naują, savarankišką bylą, o ne veikti jau pasibaigusioje santuokos nutraukimo byloje. Teismas prašymą savo iniciatyva priskyrė prie minėtos santuokos bylos ir jį išnagrinėjo netinkamoje proceso stadijoje.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi, panaikinęs ankstesnę Šiaulių apylinkės teismo nutartį, aiškiai nurodė, kad klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo turi būti pakartotinai nagrinėjamas kitoje byloje, o pareiškėjai nustatomas terminas anksčiau pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į nutartyje nurodytas kasacinio teismo praktikos nuostatas. Nepaisant šio apygardos teismo nurodymo, pirmosios instancijos teismas termino trūkumams pašalinti nenustatė, o prašymą paliko nenagrinėtą.
7.3. Prašymas buvo skirtas naujai bylai inicijuoti, todėl pats teismas privalėjo jį registruoti kaip naują procesą. Pateiktame procesiniame dokumente buvo aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai (ieškinio dalykas), taip pat nurodytos jį pagrindžiančios aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), sudarė sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), ką ir padarė skolininkė M. Č. susipažinusi su reiškiamais reikalavimais ir pasinaudojo procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus grindė, pateikdama atsiliepimą, taip įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Ieškinio sumos neįmanoma šiuo atveju būti tiksliai nustatyti / apskaičiuoti, nes skolos grąžinimo momentas nėra žinomas, teismo prašoma priteisti procesines palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo momento. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 1–2 dalimis, kai procesinis dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Tik jų nepašalinus dokumentas gali būti laikomas nepaduotu.
7.4. Kauno apygardos teismas, panaikindamas ankstesnę Šiaulių apylinkės teismo nutartį, aiškiai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi suteikti terminą trūkumams pašalinti. Šio nurodymo nevykdymas laikytinas apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymu.
7.5. Palikdamas prašymą nenagrinėtą, Šiaulių apylinkės teismas pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisės į teisminę gynybą principą ir dispozityvumo principą (CPK 13 str.). Kai procesinis dokumentas akivaizdžiai skirtas naujai bylai inicijuoti, teismas negali jo laikyti pateiktu baigtoje byloje – jis privalo užvesti naują bylą arba pasiūlyti patikslinti dokumentą. Todėl teismas turėjo arba priimti mano prašymą kaip savarankišką ieškinį, arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti pagal CPK 115 straipsnį, o ne palikti prašymą nenagrinėtą.
7.6. Teismo pasirinktas būdas palikti prašymą nenagrinėtą turi ne tik procesinių, bet ir materialinių teisinių pasekmių. Dėl to, jog teismas neteisingai priskyrė prašymą pasibaigusios bylos medžiagai ir jo nenagrinėjo kaip savarankiško reikalavimo būtų pažeistos pareiškėjos teisės gauti procesines palūkanas nuo 2025 m. birželio 23 d. – faktinio prašymo pateikimo teismui momento. Toks procesinis sprendimas faktiškai eliminuoja pareiškėjos kaip kreditorės teisę į įstatymu numatytą minimalų nuostolių kompensavimą ir prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams bei teisei į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo M. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį? pripažinti, kad taikos sutartis tarp šalių galioja ir papildomi reikalavimai dėl procesinių palūkanų yra neleistini pagal įsiteisėjusią sprendimo galią? nepriteisti iš atsakovės jokių papildomų sumų už procesines palūkanas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Tarp suinteresuoto asmens M. Č., ir D. Č. (pareiškėjos J. V. brolio) buvo sudaryta taikos sutartis, kuria buvo galutinai išspręsti visų tarpusavio finansinių įsipareigojimų klausimai po santuokos nutraukimo.
8.2. Sutartyje buvo aiškiai nustatyta, kad skola bus grąžinta per 24 mėnesius, o pirmoji dalis — 4 000 Eur per 12 mėnesių. Taip pat buvo numatyta, kad nesumokėjus sumos laiku, kreditorius gali kreiptis į antstolį dėl išieškojimo. Šiuo metu skola yra išieškoma antstolio iš darbo užmokesčio pagal nustatytą limitą. Po antstolio įsikišimo naująja kreditore tapo J. V., kuri, pažeisdama sutarties esmę, pradėjo naujus teisinius veiksmus siekdama procesinių palūkanų, nors tokios palūkanos nebuvo numatytos nei taikos sutartyje, nei teismo sprendime. Procesinės palūkanos negali būti priteistos iš naujo po taikos sutarties patvirtinimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sutartis turi res judicata (galutinio sprendimo) galią, todėl joks naujas reikalavimas iš to paties teisinio pagrindo nėra galimas. Pareiškėja jau kelis kartus inicijavo procesus prieš suinteresuotą asmenį, nepaisydama to, kad visos pagrindinės bylos yra išnagrinėtos ir skola jau išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Tokie veiksmai laikytini piktnaudžiavimu teise, siekiant apsunkinti skolininkės padėtį ir vilkinti procesus. Be to, pareiškėja ignoravo bandymus taikiai susitarti dėl mokėjimų plano ir toliau inicijuoja nepagrįstus procesinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-1205/2024 nutraukta pareiškėjų D. Č. ir M. Č. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 6.2 punktą po santuokos nutraukimo visas nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjos M. Č. asmeninėn nuosavybėn, o M. Č. įsipareigojo išmokėti 8 000 Eur kompensaciją D. Č., lygią pusei viso nekilnojamojo turto vertės. Pareiškėja J. V., nurodydama, kad perėmė iš D. Č. reikalavimą į M. Č., Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą priteisti iš skolininkės M. Č. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo negrąžintos 8 000 Eur sumos remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi.
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad pareiškėjos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo negali būti nagrinėjamas D. Č. ir M. Č. santuokos nutraukimo byloje. Pažymėjo, kad dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškėja turi reikšti savarankišką ieškinį atsakovei M. Č. atskiroje byloje.
7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ankstesnę Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kurioje nurodoma, kad pareiškėjos prašymas turi būti iš naujo nagrinėjamas kitoje byloje, neatsižvelgė, kad pareiškėjos tikslas buvo inicijuoti naują bylą, tačiau teismas prašymą savo iniciatyva priskyrė prie santuokos bylos, neįvertino, kad pateiktame procesiniame dokumente buvo aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai (ieškinio dalykas), taip pat nurodytos jį pagrindžiančios aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), o jeigu teismas manė, kad procesinis dokumentas turi trūkumų, turėjo nustatyti terminą jiems pašalinti konkrečiai juos įvardydamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais sutinka.
8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą).
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Šiaulių apylinkės teismui pateikė procesinį dokumentą įvardytą prašymu (DOK- 38178). Minėtame dokumente įvardijamos ginčo šalys, t.y. pareiškėja ir jos skolininkė suinteresuotas asmuo M. Č., prašymo motyvuojamojoje dalyje įvardijamos faktinės aplinkybės ir teisės normos, kuriomis grindžiamas reikalavimas, prašymo pabaigoje aiškiai suformuluotas reikalavimas bei pridedami prašymą pagrindžiantys įrodymai. Nors pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas ir turi trūkumų, neįvardijamas kaip ieškinys, netinkamai įvardijamos procesinės šalių padėtys, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš jo turinio akivaizdu, kad pareiškėja siekė inicijuoti naują savarankišką procesą, o ne tęsti išnagrinėtą santuokos nutraukimo bylą.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo įregistruoti šį procesinį dokumentą, kaip prašymą jau išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje, o vėliau remiantis šiuo argumentu, kad jis pateiktas santuokos nutraukimo byloje palikti jį nenagrinėtu. Nurodytų argumentų pagrindu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos procesinis dokumentas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad dėl informacinės sistemos LITEKO techninių savybių šiuo atveju jau esant netinkamai užregistruotam pareiškėjos dokumentui DOK-38178, to paties dokumento pagrindu nebus galima inicijuoti naujos bylos. Atsižvelgiant į tai, gavęs bylą naujam nagrinėjimui, teismas turėtų priimti nutartį dėl pareiškėjos prašymo išskyrimo į atskirą bylą, kurios pagrindu bus galimas naujos bylos (ginčo teisena) užvedimas ir atitinkamai bylai nagrinėti paskirtas teisėjas turėtų įvertinti pareiškėjos procesinio dokumento atitiktį ieškinio reikalavimams, nustatęs trūkumus aiškiai juos įvardyti ir nustatyti pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti.
12. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareiškėjos J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo užvedant savarankišką procesą ginčo teisena.