- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- I-8330-535/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02888-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. K. skunde (b. l. 1-2) prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad 2014-04-11 atvyko į pataisos namus, kur buvo 12 parų kartu su karantino kameroje, kurioje iš viso buvo laikomi 12 asmenų. Pareiškėjas teigia, kad kameroje buvo labai mažai vietos, galėdavo vaikščioti tik 1 valandą kiemelyje, dėl to buvo suvaržyta galimybė judėti. Nuo 2014-04-23 iki 2015-02-12 pareiškėjas buvo perkeltas į pataisos namų gyvenamąją patalpą Nr. 406. Iš viso šioje patalpoje buvo 10 nuteistųjų. 2015-02-12 iki 2015-11-16 pareiškėjas buvo perkeltas į gyvenamosios patalpos 105 sekciją ir 106 sekciją. Čia pareiškėjas nurodo gyvenęs kartu su 5 nuteistaisiais kiekvieną dieną nuo 7 val. ryto iki 23 val. nakties (savaitgaliais iki 24 val.). Pareiškėjas nurodo, kad gyveno minėtų sekcijų 406 gyvenamoje patalpoje. Šios patalpos nėra tinkamai įrengtos, čia anksčiau buvo kabinetai, juose yra netinkami langai ir ventiliacija, dėl to pareiškėjui trūkdavo oro, jis blogai jausdavosi. Savo poziciją atsakovas remia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plano patvirtinimo“ ir teigia, kad gyvenamųjų patalpų plotai neatitinka numatytų reikalavimų.
Nuo 2015-02-12 iki 2015-11-16 pareiškėjas nurodo buvęs perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 305, ten kartu su pareiškėju buvo 10 asmenų. 2015-11-18 pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę kur atlikinėjo bausmę kamerose (1 kamera, 11 kamera, 16 kamera, 7D kamera, 1 kamera, 16 kamera, 7 kamera, 2 kamera, 9 kamera). Pareiškėjas nurodo, kad perkėlus jį iš 7D kameros į 1 kamerą bei iš 7 kameros į 2 kamerą buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjas turėjo būti laikomas kamerų tipo patalpose (toliau – KTP), o vietoj to jis buvo baudos izoliatoriaus (toliau – BI) tipo patalpose. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo naudotis kištukiniu lizdu. Pareiškėjas nurodo, kad visu kalėjimo metu patalpos buvo per mažas. Skundo papildyme pareiškėjas nurodo, kad 2016-05-23 iki 2016-05-26 jis vėl buvo perkeltas į 1 kamerą, kuri yra BI tipo. Nuo 2016-05-26 iki 2016-05-31 pareiškėjas buvo perkeltas į 9 būrį 302 sekciją iš drausminės grupės, šioje patalpoje kartu su pareiškėju bausmę atliko 10 asmenų.
Atsiliepimas
Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 6-13) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2014-04-11. Jis buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamąją patalpą, kurioje gyveno nuo 2014-04-11 iki 2014-04-23. Vėliau pareiškėjas buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 7-404. Tuo tarpu Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-111 pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei.
Atsakovas nurodo, kad negali pateikti duomenų, kurioje karantino patalpoje pareiškėjas buvo. Atsiliepime pažymima, kad yra dvi karantino patalpos pažymėtos Nr. 108 ir Nr. 109. Karantino patalpos Nr. 108 plotas yra 14,39 kv. m, įrengta 4 miegamos vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. ploto. Karantino patalpos Nr. 109 plotas yra 19,78, joje įrengtos 3 dviaukštės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam ten 3,3 kv. m ploto. šie plotai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo kameros, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Jose nuteistieji laikomi trumpą laiko tarpą, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Karantino patalpoje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kintantis asmenų skaičius kameroje turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus arba juos paskirsčius į būrius, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau bendro kameros ploto.
Vilniaus pataisos namuose vienoje rinkmenoje nėra sisteminama informacija apie tuo pat metu tam tikroje gyvenamojoje patalpoje laikomus asmenis. Pareiškėjas skunde neįvardijo, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu atliko bausmę kartu su juo nurodytose patalpose, jis taip pat nenurodė, koks plotas teko vienam asmeniui.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Vilniaus pataisos namų septintojo būrio gyvenamoje patalpoje Nr. 404 (bendrabučio tipo), pirmojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 06 ir Nr. 05 (bendrabučio tipo), baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 1, Nr. 3, ketvirtojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 305 (bendrabučio tipo), drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 6D, 7D, 11D, kamerų tipo patalpoje Nr. 8, devintojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 302 (bendrabučio tipo). Pirmojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 05 plotas yra 16,64 kv. m, įrengta 5 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. Pirmojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 06 plotas yra 16,33 kv. m., įrengta 5 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. Ketvirtojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 305 plotas yra 33,15 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų. Vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. septintojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 404 plotas yra 14,93 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,7 kv. m devintojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 302 plotas yra 31,94 kv. m, įrengtos 10 miegamų vietų. Vienam nuteistajam tenka apie 3,2 kv. m. Baudos izoliatoriaus patalpos Nr. 1 plotas yra 13,05 kv. m, įrengta 3 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 4,4 kv. m ploto. Baudos izoliatoriaus patalpos Nr. 3 plotas yra 13,64 kv. m, įrengta 3 miegamosios vietos. Nuteistajam tenka apie 4,5 kv. m. ploto. kamerų tipo patalpos Nr. 8 plotas – 11,33 kv. m, įrengta 2 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 5,7 kv. m. Drausmės grupės gyvenamos patalpos Nr. 6D plotas yra 14,66 kv. m., įrengta 4 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,7 kv. m. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 7D plotas yra 14,39 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 11 D plotas yra 19,45 kv. m, įrengta 5 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,69 kv. m.
Pažymėjo, kad nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 11.1 ir 12.2 punktuose nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Praktiškai tas pats reglamentavimas išliko ir pakeitus šių Taisyklių 11¹, 11¹.1, 11.¹.2 punktų nuostatas, t. y. nuo 2015-09-01 numatyta, kad „iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 11¹p. 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus); 11¹. 2 p. 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Atkreipė dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus bei galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-poilsio kambarys. Nuteistieji nuo 7.00 val. iki 23.00 val. gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius ir užsiimti kita leistina veikla. Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Vilniaus pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje. Pažymėjo, kad pataisos įstaigoje Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, pabloginančių jo padėtį, nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai ir patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus pataisos namai administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Skunde minimu laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus pataisos namų bausmės atlikimo rėžimo pažeidimų šiose baudos izoliatoriaus kamerose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: BI patalpose Nr. 1, Nr. 3, KTP Nr. 8, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 7 D, Nr. 6 D, Nr. 11D.
Atsakovas pažymi, kad KTP Nr. 8, BI patalpose Nr. 1 ir Nr. 3, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 6 D, Nr. 7 D ir Nr. 11 D pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus pataisos namų administracijos valia. Šiose patalpose jis atlikinėjo nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos rėžimo reikalavimų pažeidimus bei izoliuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytais pagrindais. Patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios. Pagrindas ten patekti atsiranda tik padarius nusižengimą, pažeidus pataisos įstaigos tvarką. Gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, dydis visose pataisos įstaigos drausminės grupės gyvenamosiose bei baudos izoliatoriau kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismai skirtingai vertina drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir baudos izoliatoriau kamerų tipo patalpų ploto skaičiavimą. Vilniaus pataisos namų nuomone, sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar baudos izoliatoriaus kamerose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą ploto, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik išimtinai šioje patalpoje esantys nuteistieji. Atsižvelgiant į Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 nuostatas, patalpa yra pastato dalis, atribota nuo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpų durys turi tik vieną išėjimą, t. y. išėjimą į bendrąjį sektoriaus koridorių. Sanitarinis mazgas, esantis baudos izoliatoriaus kamerose, neturėtų būti teismo įvertintas kaip atskira patalpa.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skiriamas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti vėdinimą, gauti natūralios šviesos, į kalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines kalinamojo savybes, jo amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai ir abstrakčiai teigia, kad Vilniaus pataisos namai pažeidžia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad visos patalpos yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 11.4, 11.5 ir 11.8 punktai numato kaip turi būti prižiūrimi gyvenamieji kambariai. Atsiliepime teigiama, kad visos pataisos namų gyvenamosios patalpose (bei kamerų tipo patalpos, baudos izoliatoriai) įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengti inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolat atlikdami remonto darbai. Patalpos aprūpinamos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1R-139. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Higienos normos 22 punkto, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti
Informuoja, kad visuomenės sveikatos centras nuolat vykdo kontrolę, kaip pataisos namuose yra laikomasi Higienos normoje nustatytų reikalavimų. Akcentuoja, kad Visuomenės sveikatos centras atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus bei surašo patikrinimo aktus. Neplaniniai patikrinimai yra atliekami kai gaunamas skundas ar nusiskundimas iš suinteresuotų asmenų dėl galimai netinkamų sąlygų pataisos įstaigoje.
Pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namų gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Šis pastatas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2006-09-06 aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiškai renovuoti ir 2006 m. perduoti eksploatuoti. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad perkėlus jį į kamerų tipo patalpą jis negalėjo turėti virdulio. Atsakovas nurodo, kad pagal BVK 96 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 patvirtinto „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 220 punktą, nuteistiesiems, perkeliamiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, neleidžiama turėti elektros prietaisų, tokių kaip virdulys. Todėl nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pažeistos Pareiškėjo teisės.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ galioję ginčui aktualiu laikotarpiu, 11 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Pareiškėjas dalį ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis. BVK 145 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu aktuli redakcija) buvo nustatyta, kad Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentavo, kad drausminei grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymais ar skundais. Nurodo, kad skundas aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.
Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui. Jis taip pat privalo įrodyti ir pagrįsti priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepaaiškino neturtinės žalos apskaičiavimo ir nepateikė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos sumą. Mano, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės. Jis taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos fizinei ar psichinei sveikatai. Tvirtina, kad Vilniaus pataisos namai jokiais veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atsovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo prigimtį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos, Vilniaus pataisos namų, neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas yra nurodytas teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pagal šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2014-04-11 iki 2014-04-23 buvo laikomas Vilniaus PN karantino patalpoje Nr. 108 arba Nr. 109. Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu gyveno patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami, tačiau nurodė, kad karantino patalpoje Nr. 108, kurios plotas yra 14,39 kv. m., yra 4 miegamosios vietos. Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, yra 6 miegamosios vietos. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, minėtose patalpose laikant 6 asmenis, kiekvienam iš jų tenka po daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (3,6 kv. m. karantino patalpoje Nr. 108 ir 3,3 karantino patalpoje Nr. 109). Atsakovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Vilniaus pataisos namų Vilniaus pataisos namų septintojo būrio gyvenamoje patalpoje Nr. 404 (bendrabučio tipo), pirmojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 06 ir Nr. 05 (bendrabučio tipo), baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 1, Nr. 3, ketvirtojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 305 (bendrabučio tipo), drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 6D, 7D, 11D, kamerų tipo patalpoje Nr. 8, devintojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 302 (bendrabučio tipo). Pirmojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 05 plotas yra 16,64 kv. m, įrengta 5 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. Pirmojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 06 plotas yra 16,33 kv. m, įrengta 5 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. Ketvirtojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 305 plotas yra 33,15 kv. m, įrengta 10 miegamų vietų. Vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. septintojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 404 plotas yra 14,93 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,7 kv. m devintojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 302 plotas yra 31,94 kv. m, įrengtos 10 miegamų vietų. Vienam nuteistajam tenka apie 3,2 kv. m. Baudos izoliatoriaus patalpos Nr. 1 plotas yra 13,05 kv. m, įrengta 3 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 4,4 kv. m ploto. Baudos izoliatoriaus patalpos Nr. 3 plotas yra 13,64 kv. m, įrengta 3 miegamosios vietos. Nuteistajam tenka apie 4,5 kv. m ploto. Kamerų tipo patalpos Nr. 8 plotas – 11,33 kv. m, įrengta 2 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 5,7 kv. m. Drausmės grupės gyvenamos patalpos Nr. 6D plotas yra 14,66 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,7 kv. m. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 7D plotas yra 14,39 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos 11D plotas yra 19,45 kv. m, įrengta 5 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,69 kv. m. Taigi, laikant pareiškėją šioje patalpoje teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjo teiginiai, kad minėtoje patalpoje buvo laikoma dvylika asmenų, nėra niekuo pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys gali nuo 7.00 val. iki 23.00 val. laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, būrio lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, renginius, užsiimti kita leidžiama veikla. Nuteistieji neturi visą laiką praleisti vien tik gyvenamojoje patalpoje. Kadangi kiti nuteistieji dieną dalyvauja leidžiamose veiklose, dieną ne visi asmenys būna gyvenamojoje patalpoje, todėl likusiems asmenims tenka dar daugiau laisvo patalpų ploto.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 8, baudos izoliatoriaus patalpose Nr. 1 ir Nr. 3, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 6 D, Nr. 7 D ir Nr. 11 D Pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus pataisos namų administracijos valia, o todėl, kad pažeidė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus (b. l. 19, 20, 21, 23-24, 25-26, 29-30, 32-33, 36, 37-38, 39-4041-42 ). Vadinasi, pareiškėjas pagrįstai buvo perkeltas į baudos izoliatoriaus, kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamąsias patalpas.
Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes perkėlus jį į kamerų tipo patalpą jis negalėjo naudotis kištukiniu lizdu ir turėti virdulio. Atsakovas nurodo, kad pagal BVK 96 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 patvirtinto „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 220 punktą, nuteistiesiems, perkeliamiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, nėra leidžiama turėti elektros prietaisų, tokių kaip virdulys. Teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus PN veiksmai buvo teisėti, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Konstatavus, kad atsakovės darbuotojai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.