- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1275-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14161-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- B. Š.
- Ieškovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Aukodeita“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-454/2023 pagal ieškovo J. P. patikslintą ieškinį atsakovei B. Š. dėl teisės įrengti buitinių nuotekų tinklus be bendraturčio sutikimo, ir atsakovės B. Š. priešieškinį ieškovui J. P. dėl teisės prijungti centralizuotus buitinių nuotekų šalinimo tinklus be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Aukodeita“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. P. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti teisę įrengti buitinių nuotekų tinklus 0,3201 ha žemės sklype, unikalus Nr., į pastatą, unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ ir / ar jos viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės parengtą ir / ar patvirtintą nuotekų tinklų į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, suteikiant teisę UAB „Kauno vandenys“ koreguoti projektą pagal Kauno plėtros planą ir įteisinti šiuos tinklus, įskaitant servituto šiems tinklams nustatymą ir įregistravimą, be bendraturtės atsakovės B. Š. (toliau – atsakovė) sutikimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė įsakymą Nr. D1-256 dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – Aplinkos ministras) 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-398 „Dėl Lietuvos Aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo remiantis nuotekų surinkimo tinklai tiesiami nuo centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos prijungiami gyvenamieji būstai, finansavimo šaltinis ir projekto numeris Europos Sąjungos (toliau – ES) ir valstybės biudžeto lėšos. 2022 m. liepos 19 d. Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą Nr. T-373 „Dėl Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų namų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Projekte nurodoma, kad skiriama 100 proc. prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, išlaidų finansuoti. Projekto laimėtojas yra UAB „Kauno vandenys“. Pastaroji skelbia viešuosius pirkimus dėl rangovo, kurio viena iš pareigų bus techninio projekto rengimas į kiekvieną turtinį vienetą (gyvenamąjį namą), įskaitant, bet neapsiribojant, kad UAB „Kauno vandenys“ lieka įrengtų tinklų nuosavybė, priežiūra ir aptarnavimas. 2022 m. rugsėjo 9 d. UAB „Kauno vandenys“ ieškovą informavo, kad turi galimybę prisijungti pagal Kauno miesto savivaldybės priimtą 2022 m. liepos 19 d. sprendimą „Dėl Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų namų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir/arba nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Sąrašo sudarymo ir sutarties pasirašymo laikotarpis iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 12 d. su UAB „Kauno vandenys“ pateikė pasirašytą sutartį Nr. 84-53-2022 dėl buitinių nuotekų tinklų statybos (sklypo ribose) bei papildomus dokumentus, t. y. žemės sklypo planą, nuosavybės dokumentus bei bendraturčių sutikimus. Sutartis įsigalioja APVA patvirtinus projekto „Privačių namų prijungimas prie Kauno miesto nuotekų surinkimo infrastruktūros pagal LAAIF programą“ finansavimą. 2022 m. rugsėjo 15 d. el. paštu ieškovas gavo iš UAB „Kauno vandenys“ pranešimą, kuriuo buvo informuotas, jog sutartis negali būti pasirašyta, nes reikalingas visų bendraturčių sutikimai. 2022 m. rugsėjo 7 d. el. paštu ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė pasirašyti nesutiko, nurodydama, kad jai svarbi teismo eksperto išvada, kurios būtina sulaukti. Atsiradus naujoms aplinkybėms, kad UAB „Kauno vandenys“ rangovas rengs visus techninius projektus gyvenamųjų namų prijungimui prie centralizuotos nuotekų infrastruktūros, netenka prasmės eksperto išvada dėl UAB „Techkonsult“ paruošto pastato nuotekų tinklo prijungimo prie magistralinių tinklų projekto. 2011 m. gegužės 25 d. ieškovas įgijo 63/3201 dalis 0,3201 ha žemės sklypo ir 161/1000 dalį pastato - kultūros namų, esančių Kauno m. sav. adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 63/3201 dalys ieškovui, 2868/3201 dalys atsakovei, 270/3201 dalys Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, o pastatui tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi tvarka. Pastate nėra įrengti nuotekų šalinimo tinklai, kurių įrengimą dabartiniu metu finansuoja ES struktūriniai fondai, o atsakovė nepateikia raštiško sutikimo, t. y. kliudo buitinių nuotekų tinklų įrengimui. Pagal 2017 m. lapkričio 15 d. sutartį Nr. 74-162 „Dėl buitinių nuotekų statybos“, UAB „Kauno vandenys“, kaip vykdytojas įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis pastatyti buitinių nuotekų tinklo atšaką iki užsakovų pastatų buitinių nuotekų šulinio (išleistuvo). Sutarties įvykdymui darbų atlikimo konkursą laimėjo UAB „Seraja“, kuri negali atlikti statybos darbų minėtai atšakai įrengti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus reikalavimo, išdėstyto Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2018 m. spalio 10 d. rašte Nr. 43-4-410 „Dėl buitinių nuotekų išvados įrengimo adresu (duomenys neskelbtini)“ - „Buitinių nuotekų tinklų įrengimui reikalingas visų bendrasavininkų raštiškas sutikimas“. Nuotekų šalinimo išvadai iš namo, jau yra įrengti atskirai mūriniam priestatui, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui ir medinio namo pirmam aukštui, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui VšĮ „Aukodeita“. Bendro naudojimo kieme (įvažiavime) yra įrengtos 350 mm diametro kinetės (tarpusavyje sujungtos nuosekliai). Nuotekų centralizuotam šalinimui trūksta tik atšakos iki buitinių nuotekų magistralinio tinklo adresu (duomenys neskelbtini), kurios rangovas UAB „Seraja“ negali įrengti dėl atsakovės nesutikimo. Atsakovė perteklinai rengia papildomus projektus, tikisi, kad likusieji bendraturčiai padengs dalį projekto parengimo ir įgyvendinimo išlaidų, kai tuo metu šis projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Atsakovė nenurodydama priežasčių kodėl nesutinka duoti sutikimo, sudaro kliūtis įgyvendinti savo teisę į geresnį gerbūvį, įskaitant, bet neapsiribojant, kad atsakovė negyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos gyvenamoji vieta yra V.. Ieškovas buvo priverstas naudotis lauko WC, o dabartiniu metu jį panaikinus, negali gyventi savo turte, turėjo skubos tvarka įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi su šeima.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas nenurodė, kokiomis konkrečiomis teisės normomis jis grindžia UAB „Kauno vandenys“, kaip viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, teisę rengti ir / ar koreguoti nuotekų tinklų į negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), privačiame sklype, statybos projektą. Nenurodė argumentų, kurie patvirtintų, jog lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimas, prijungiant juos prie miesto centralizuotų tinklų pagal UAB „Techkonsult“ parengtą statybos projektą Nr. E-01-SP, kaip nors pažeistų jam priklausančios 161/1000 Kultūros pastato dalies eksploatavimo sąlygas. 2022 m. lapkričio 16 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22-79 nenustatyta jokių bendraturčių teisių pažeidimų dėl supaprastintame projekte Nr. E-01-SP suprojektuotų lauko nuotakynės statybos darbų ir/ar šio projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Pagal patikslintą ieškovo ieškinį nėra aišku, kuris lauko tinklų statybos konkurso laimėtojas, kokioje žemės sklypo vietoje, ar visiems kultūros pastato bendraturčiams UAB „Kauno vandenys“ ir/ar jos viešuosius pirkimus laimėjusi įmonė teisės aktų nustatyta tvarka parengs, suderins bei patvirtins buitinių nuotekų tinklų projektą. Nėra aišku kaip UAB „Kauno vandenys“, kaip vykdytojas, būtų įsipareigojęs suprojektuoti ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinti ir patvirtinti, buitinių nuotekų tinklus visiems šio pastato bendraturčiams, sutartį sudarė tik su vienu iš bendraturčių, t. y. ieškovu. Ieškovas neatitinka 2021 m. liepos l d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-398 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos apraše“ patvirtintai gyventojų sąvokai. Nėra jokių garantijų, jog UAB „Kauno vandenys“, kaip viešas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kuris gali vykdyti tik jam įstatymu pavestas funkcijas, prisiims papildomą teisės aktuose nenumatytą įpareigojimą bei sugebės už ieškovą įgyvendinti jo, kaip galimo lauko nuotekų tinklų statytojo teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka parengti, suderinti ir patvirtinti buitinių nuotekų tinklų 0,3201 ha žemės sklype, į kultūros pastato, adresu adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, kurios nelaikomos atskiru turto vienetu, nes joms nėra suteiktas atskiras unikalus numeris, statybos projektą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė pripažinti jos teisę 0,3201 ha žemės sklype, unikalus Nr., prijungti prie pastato, unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini), centralizuotus buitinių nuotekų šalinimo tinklus, atliekant statybos darbus pagal UAB ,,Techkonsult“ projektą Nr. E-01-SP, bei viešame registre įregistruoti šiuos tinklus be bendraturčio ieškovo sutikimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad adresu adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti keturi nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypas, kurio savininkai ieškovas (63/3201 dalys), atsakovė (2868/3201 dalys) ir Lietuvos Respublika (270/3201 dalys); pastatas – Kultūros namai, kurio savininkas ieškovas (161/1000 dalis); negyvenamos patalpos (unikalus Nr.) kurios savininkai atsakovė (1/2 dalis) ir atsakovės brolis V. S. (1/2 dalis), bei negyvenamos patalpos (unikalus Nr.), kurios savininkas VšĮ ,,Aukodeita“. 2016 m. adresu (duomenys neskelbtini) buvo pravesti magistraliniai miesto nuotekų tinklai. Buvo paprašyta UAB ,,Kauno vandenys“ išduoti technines nuotekų prisijungimo sąlygas ir jas gavus, atestuota įmonė UAB „Techkonsult“ projekto užsakovei 2017 m. parengė statybos supaprastintą projektą Nr. E-01-SP ,,Lauko buitinių nuotekų tinklai adresu (duomenys neskelbtini)“, pagal kurį pastato buitinių nuotekų surinkimo šulinys sujungiamas su miesto magistralinio tinklo šuliniu Nr. 106. Atsakovė prisiima pilną atsakomybę atlikti statybos darbus, prijungiant du pastato (unikalus Nr. 1993-8016-8010) buitinių nuotekų išvadus, patenkančius į surinkimo šulinį F1-2, per 48,0 m ilgio nuotekų F1 nuotekų tinklą su tarpiniu gelžbetoniniu šuliniu, prijungti prie miesto magistralinio nuotekų šalinimo tinklo šulinio Nr. 106 pagal 2017 m. paruoštą UAB ,,Technoconsult“ statybos projektą Nr. E-01-SP. Žemės sklypas, tiek pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojamas visų bendraturčių sutarimu. Tačiau bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendro naudojimo elektros, sanitarinė-techninė įranga, šildymo, vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo sistema, jokio tarpusavio sutarimo dėl šių bendro naudojimo objektų naudojimo tvarkos nesudarė. Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta žemės sklypo suformavimo 1994 m. kovo 29 d. metu: A - bendro naudojimo dalis 499 kv. m, B - atsakovės 2702 kv. m dalis. Dėl šios priežasties tarp ieškovo ir atsakovės, prijungiant ginčo pastatą, prie UAB „Kauno vandenys“ komunalinių tinklų, atliekant statybos darbų finansavimą iš ES ir Kauno miesto savivaldybės piniginių lėšų kilo ginčas pagal kurio (ieškovo ar atsakovės) pateiktą statybos dokumentaciją - rangovas UAB ,,Seraja“, turėjo atlikti pastato, (unikalus Nr.), prijungimo prie UAB „Kauno vandenys“ adresu (duomenys neskelbtini) eksploatuojamų komunalinių buitinių nuotekų šalinimo tinklų per bendros dalinės nuosavybės priklausantį žemės sklypą. Ginčas kilo kurio iš bendraturčių, ir kurio autoriaus projektas, atitinka teisės aktų reikalavimus. UAB ,,Techkonsult“ projektas parengtas pagal visus STR reikalavimus - yra pateiktas žemes sklypo planas, statinio patalpų planai, topografinė nuotrauka, registro išrašai, aiškinamasis raštas, UAB ,,Kauno vandenys“ techninės prisijungimo sąlygos, lauko buitinės nuotekynės planas ir išilginis profilis. Kadangi projekte numatytas pastato nuotekų esamo surinkimo šulinio sujungimas su miesto magistralinio tinklo šuliniu, reiškia, kad du esami pastato nuotekų išvadai pilnai pajungiami. Medinio namo I-as ir II-as aukštai sujungti vienu bendru išvadu, o mūrinis priestatas turi savo atskirą išvadą ir abu šie išvadai suvesti į surinkimo šulinį Nr. F1-2. Todėl visos pastato buitinės nuotekos surenkamos taip pat, kaip ir anksčiau, ir nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos.
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovės nurodyta aplinkybė apie naudojimosi tvarkos nustatymą neatitinka tikrovės, nes tarp bendraturčių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, ji nepatvirtinta notaro biure ir neįregistruota VĮ Registrų centre. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta žemės sklypo suformavimo 1994 m. kovo 29 d. metu: A-bendro naudojimo dalis 499 kv. m ir B - atsakovės 2702 kv. m. dalis, A ir B sklypų dalys nurodytos namų valdos žemės sklypo ribų plane. Žemės įstatymo 30 straipsnio I dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Atsakovė siekdama atlikti nuotekų pajungimo darbus pagal jos projektą, siekia sau finansinės naudos. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą dėl projektavimo darbų yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.
7. Trečiasis asmuo VšĮ „Aukodeita“ su patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nuosavybės teise valdo tik ginčo pastato dalį, o žemės sklypo nevaldo. Nors pagrindinio pastato paskirtis yra nurodyta kultūros, tačiau šis pastatas padalintas suformuojant ir registruojant atskirus turtinius vienetus skirtingais registrais. Atsakovei priklausanti pastato dalis yra įregistruota kaip negyvenamosios patalpos, registro tipas patalpos butai, paskirtis kultūros, tačiau patalpai nesuteiktas pilnas adresas. Registrų centro duomenys nurodo, kad šioje dalyje pastato yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas. Ieškovui priklausanti pastato dalis yra nustatyta, kaip O. K. ir A. K. gyvenamoji vieta, nors pastato dalies paskirtis nėra nustatyta. Registrų centro duomenys nurodo, kad šioje dalyje pastato yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas. VšĮ „Aukodeita“ priklausanti dalis pastato, yra įregistruota, registro Nr. 20/238310 daikto pagrindinė naudojimosi paskirtis yra kita- negyvenamoji patalpa - negyvenamosios patalpos, kurioms nėra suteiktas pilnas adresas. Registro centro duomenimis patalpose yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Tačiau VšĮ „Aukodeita“ neturi komunalinio nuotekų šalinimo. 0,3201 ha žemės sklype yra įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: vandens tiekimo ir nuotekų paviršinių nuotekų tvarkymo, infrastruktūros, apsaugos zonos, elektros tinklų apsaugos zonos, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos. Vertinant šiuos prieš trečiuosius asmenis išviešintus duomenis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė paskirtis yra kultūros namai, tačiau juose esantys kiti turtiniai vienetai turi savo registro numerius ir jiems suteiktos kitos paskirtys. Duomenys gali būti ištaisomi tik bendru bendraturčių susitarimu, įvykdžius specialius reikalavimus, iš kurių vienas yra prijungimas prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Nesant tarp bendraturčių komunikavimo duomenys nėra ištaisyti, taip pat dėl tų priežasčių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tačiau vertinant faktą, kad žemės sklype yra jau įregistruotos vandentiekio lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų, įrenginių apsaugos zonos, mano, jog ir toliau šią pareigą turi vykdyti specializuotas paslaugas atliekančios į įmones, šiuo metu UAB „Kauno vandenys“ ir ar jų viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija. Nuo 2014 m. atsakovei yra teikiami visi įmanomi pasiūlymai dėl kanalizacijos tinklų prijungimo prie centralizuotų tinklų, tačiau nei vienas iš pasiūlytų variantų atsakovei netiko. Visuose pateiktuose pasiūlymuose atsakovė nenurodė realių priežasčių, argumentų, kurie tiksliai apibrėžtų jos pažeistų teisių ribas. Atsakovės papildomame atsiliepime nurodyta informacija, kad šis projektas taikomas tik gyvenamiesiems namams, yra neteisingas, nes įsakyme yra nurodoma, kad projekto sąlygos taikomos gyventojams, t. y. fiziniams asmenims, todėl ieškovas atitinka visas įsakyme nurodytas sąlygas ir jam priklausanti pastato dalis patenka į projekto įgyvendinimo ribas, įskaitant, bet neapsiribojant, kad ieškovui priklausančiose patalpose yra nustatyta teisė, O. K. ir A. K. gyventi iki gyvos galvos. Atsakovei pateikus UAB „Technokonsult“ projektą, pagal kurį siūloma bendraturčiams įrengti kanalizacijos tinklus, bendraturčiai ne tik negali tinkamai realizuoti savo teises, bet patirs ir papildomas išlaidas, juolab, kad ieškovo 2022 m. rugsėjo 12 d. pasirašyta sutartis su UAB „Kauno vandenys“ suteikia bendraturčiams kanalizacijos tinklus įsirengti nemokamai, atleidžiant juos nuo pareigos, toliau administruoti kanalizacijos tinklus. Patenkinus atsakovės priešieškinį bendraturčiai atsiduria teisinėje priklausomybėje, t. y. ateityje norint remontuoti, prižiūrėti kanalizacijos tinklus, teks gauti atsakovės pritarimą, kuris gali užtrukti nemažą laiko tarpą, ką įrodo 9 m. derybų. Esant tokiems bendraturčių nesutarimams svarstyti apie savarankišką kanalizacijos tinklų įrengimą, rangovų samdymą ir tinklų statybos priežiūrą bendru sutarimu yra visiškai neįmanoma, nors įstatymas nurodo, kad visų bendraturčių teisės ir pareigos yra vienodos, o bendras turtas valdomas bendru susitarimu. Siekiant užkirsti kelią tolimesniems konfliktams tarp bendraturčių reikalinga tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Pripažino teisę J. P. įrengti buitinių nuotekų tinklus 0,3201 ha žemės sklype, unikalus Nr. į pastatą, unikalus Nr. adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Kauno vandenys“ ir/ar jos viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės parengtą ir/ar patvirtintą nuotekų tinklų į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, suteikiant teisę UAB „Kauno vandenys“ koreguoti projektą pagal Kauno plėtros planą ir įteisinti šiuos tinklus, įskaitant servituto šiems tinklams nustatymą ir įregistravimą, be bendraturtės B. Š. sutikimo. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovės valstybei 20,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nurodė, jog atsakovė siekdama prie centralizuotų tinklų prisijungimo pagal jos paruoštą projektą, neišsprendžia dėl ateityje šios privačios tinklų atšakos eksploatavimo ir priežiūros tvarkos bei finansavimo. Ši našta atitektų bendraturčiams. Pagal ieškovo siūlomą galimybę prisijungti prie centralizuotų tinklų, pareiga rūpintis šiais tinklais bei juos prižiūrėti tektų specializuotai įmonei, t. y. UAB „Kauno vandenys“. Atsakovės siūlomas prisijungimas pagal jos paruoštą projektą ekonomiškai nėra naudingas kitiems bendraturčiams, nes ieškovo pasiūlytas variantas yra finansuojamas iš ES ir valstybės lėšų. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nėra pagrįstas objektyviais argumentais, pažeidžia kitų bendraturčių teises bei teisėtus lūkesčius.
10. Teismas nurodė, kad šalys siekia turėti galimybę prisijungti prie nuotekų tinklo. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Atsakovė nenurodo, kokios teisės bus pažeistos, jei bus prijungimas prie nuotekų tinklų iš ES ir valstybės lėšų, nors ji taip pat siekia to paties tikslo kaip ir ieškovas.
11. Teismas nurodė, jog UAB ,,Kauno vandenys“ yra Kauno miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, turinti teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą, teikti nuotekų tvarkymo paslaugą bei sudaryti tinklų eksploatacijos sutartis. Tai vienintelis vandens tiekėjas savivaldybės teritorijoje, valdantis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei teikiantis viešąją vandens tiekimo paslaugą pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatas, norėdamas prijungti prie vandentiekio ar nuotekų tinklo, priklausančio tiekėjui, naujus vartojus, abonentas (vartotojas) turi gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka. Turi būti pateiktas raštiškas patalpos savininko sutikimas. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vykdymo nustatymas daiktinės teisės nuostatomis, t. y. remiantis tik vandens tiekimo infrastruktūros priskyrimo nuosavybėn aspektu, reikštų netinkamą šios funkcijos – vandens nepertraukiamo tiekimo ir nuotekų šalinimo – vykdymą ir vandens vartotojų teisių pažeidimą. Atsakovė neginčija ieškovo siūlomo projekto, nestabdo jo vykdymo, tiesiog siekia tapti dalies tinklo savininke, atitinkami neleisdama įgyvendinti ieškovui teisės prisijungti prie tinklų. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė.
12. Teismas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė B. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas už teismo ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas sprendime visiškai nevertino priešieškinyje reikšmingų aplinkybių, nurodytų eksperto išvadoje, nepagrįstai atmetė rašytinius įrodymus, patvirtinančius priešieškinio pagrįstumą. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, kuris priklausytų nuo tam tikrų iš anksto nenuspėjamų sąlygų. Teismas pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, esančius byloje rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, kurių visai nepaminėjo, arba jų netyrė ir nevertino, arba išdėstė argumentus remiantis nieko nepagrįsta prielaida, kad atsakovės pateiktas „projektas numato tik jos patalpų prijungimą“, dėl ko neva jis “neišsprendžia dėl ateityje šios privačios tinklų atšakos eksploatavimo ir priežiūros tvarkos bei finansavimo“.
13.2. Teismui darant išvadą, jog atsakovė pateikė jos individualiai parengtą projektą tik dėl jos patalpų prijungimo, faktiškai nesutiko su 2022 m. lapkričio 16 d. teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog UAB „Techkonsult“ supaprastintame projekte Nr. E-01-SP „numatyti du nuotekų išleistuvai iš pastato aptarnauja visus tris pastato bendrasavininkus“, tačiau savo nesutikimą ginčo sprendime niekaip nemotyvavo ir tuo pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas.
13.3. Jeigu ieškovas duotų sutikimą iš ES struktūrinių fondų ir savivaldybės biudžeto lėšų įgyvendinti atsakovei jos, kaip galimo statytojo, teisę pagal pateiktą vykdytojams „UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Seraja“ statybos projektą, nekiltų jokių klausimų, nei dėl atsakovės tikslų, nei dėl ateityje šios privačios tinklų atšakos eksploatavimo ir priežiūros tvarkos bei finansavimo.
13.4. Teismui dėstant šalių nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias bendraturčių nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektų, adresu adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimą, be jokio teisinio pagrindo nustatė, jog pastatas - Kultūros namai, kurio savininkas neva yra ieškovas, neva jau yra įtrauktas arba gali būti įtrauktas į UAB „Kauno vandenys“ atitinkamą sąrašą. Ginčo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes iš nurodytų duomenų negalima įsitikinti, kad Kultūros pastate yra gyvenamosios paskirties būstas. Ieškovas savo vardu viešame registre įregistravo nuosavybės teisę į Kultūros 161/1000 pastato dalį, bet ne į gyvenamąjį būstą, todėl jis neatitinka Aplinkos ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. Dl-398 6.4 punkte patvirtintos gyventojo sąvokos. Vien dėl to, Kauno miesto savivaldybės institucijos gali pilnai, arba bent iš dalies, atsisakyti finansuoti Nekilnojamojo turto registruose 20/68903, Nr. 20/238309, ir Nr. 20/238310 įregistruotus objektus.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Teismas ginčo sprendimu priverstinai priteisė ieškovui teisę į abstraktų sutikimą, bet ne konkretiems statybos darbams, pagal konkretų statybos projektą, atlikti, o apskritai bendrai teisei į buitinių nuotekų tinklų 0,3201 ha žemės sklype, į pastato ir negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklų statybos projektavimą ir statybą, tinklų įregistravimą be žemės sklypo bendraturtės atsakovės sutikimo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-390- 701/2018 suformuotos praktikos.
13.6. Vien tas faktas, kad ieškovas, kaip naujas abonentas (vartotojas), norėdamas prisijungti prie vandentiekio ar nuotekų tinklo, priklausančio tiekėjui, iki šiol negavo iš UAB „Kauno vandenys“ jokių techninių sąlygų pastato priestato mūrinės dalies buitinių nuotekų sistemos prijungimui prie UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojamų centralizuotų nuotekų tinklų projekto parengimui ir derinimui, paneigia jo teisę būti Kultūros pastato, buitinių nuotekų tinklų atšakos statybos užsakovu.
13.7. Nėra aišku, kokį siūlomą ieškovo projektą turėjo omenyje teismas sprendime konstatuodamas, kad „atsakovė neginčija ieškovo siūlomo projekto, nestabdo jo vykdymo“, kai ieškovas nepateikė jokio statybos projekto. Teismo išvada, kad atsakovė „tiesiog siekia tapti dalies tinklo savininke, atitinkamai neleisdama įgyvendinti ieškovui teisės prisijungti prie tinklų“, nėra pagrįsta nei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, nei poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, nei procesinių bylos dokumentų ir faktinių aplinkybių, kurios plačiai ir išsamiai aprašytos atsakovės priešieškinyje, duomenimis, ir dėl ko turi būti vertinama kritiškai bei spendimas naikinamas.
13.8. Ieškovas, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė advokato L. M. atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas turėjo atmesti prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo. Ieškovo naudai už advokato pirmosios instancijos teisme suteiktą pagalbą priteistos išlaidos po 200 Eur/ 1 val. apie 3 kartus viršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose maksimalaus dydžio išlaidas. Ieškovo advokatas 2023 m. kovo 29 d. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes nespėjo susipažinti su bylos medžiaga, bet teismas tokio prašymo nepatenkino ir bylą išnagrinėjo iš esmės, tačiau tenkino 2023 m. kovo 30 d. ieškovo prašyme nurodytą priteisti sumą už susipažinimą su bylos medžiaga 2 val. 400 Eur. 2 val. pokalbis telefonu, įvertintas 400 Eur neatitinka rekomendacijose pagrįstų išlaidų.
13.9. Teisėjas A. Š. šiurkščiai pažeidė CPK 269 straipsnio nuostatas, nes pats, o ne CPK 269 straipsnio 4 dalyje nurodyti teisėjai, net 4 (keturis) kartus (motyvuojant dėl bylų tvarkaraščio ir darbo krūvio, kurie negali būti priskiriami prie objektyvių priežasčių), nustatė kitą, negu buvo nurodyta posėdyje 2023 m. balandžio 18 d. data, sprendimo paskelbimo datą.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. P. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Apeliacinis skundas nepagrįstas ir nemotyvuotas, prieštaraujantis visų bendraturčių interesams. Atsakovė 2018 m. spalio 15 d. raštu informavo UAB „Seraja“, kad projektui nepritaria ir išreiškė nesutikimą su projekto brėžiniu nurodydama, kad jis neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų, tačiau paties projekto neginčijo, jo vykdymo nestabdė. Atsakovė, atsisakiusi dalyvauti projekte, pateikė jos individualiai parengtą projektą tik dėl jos patalpų prijungimo, tai prieštarautų projekto finansavimo tikslingumui, nes į projektą buvo įtrauktas visas namas ir finansuojamas viso namo prijungimas prie miesto nuotekų infrastruktūros, o ne atskiros patalpos.
14.2. Atsakovės siūlomas prisijungimas pagal jos paruoštą projektą ekonomiškai nėra naudingas kitiems bendraturčiams, nes ieškovo pasiūlytas variantas yra finansuojamas iš ES ir valstybės lėšų. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nėra pagrįstas objektyviais argumentais, pažeidžia kitų bendraturčių teises bei teisėtus lūkesčius. Šalys tarpusavyje nesutaria, konfliktuoja, nepavyksta priimti bendro sprendimo dėl tikslo įgyvendinimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia turėti galimybę prisijungti prie nuotekų tinklo. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Nagrinėjamoje byloje tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl teisės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų įgyvendinimo būdo. Ieškovas siekia, pasinaudodamas vykdomu projektu dėl Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų namų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir/arba nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuris finansuojamas Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis, prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos. Atsakovė prisijungimą prie centralizuotų nuotekų tinklų siekia vykdyti pagal jos parengtą projektą.
17. Ieškovas, atsakovė ir valstybė yra žemės sklypo, unikalus Nr., esančio adresu (duomenys neskelbtini)bendrasavininkai: ieškovui priklauso 63/3201 dalys, atsakovei –2868/3201 dalys, valstybei –270/3201 dalys (turto patikėtinis-Nacionaline žemes tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) (1 t., b. l. 15-16). Šiame žemės sklype yra pastatas - Kultūros namai (unikalus Nr.). Ieškovui priklauso 161/1000 dalis šio pastato (1 t, b. l. 13-14). Pastate yra negyvenamoji patalpa (unikalus Nr.), kurios savininkai atsakovė (1/2 dalis) ir atsakovės brolis V. S. (1/2 dalis) bei negyvenamoji patalpa (unikalus Nr.), kurios savininkė UAB ,,Aukodeita“.
18. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį pripažindamas ieškovui teisę įrengti buitinių nuotekų tinklus pagal UAB „Kauno vandenys“ ir/ar jos viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės parengtą ir/ar patvirtintą nuotekų tinklų į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą be atsakovės sutikimo. Su šiuo sprendimu nesutinka atsakovė, apeliaciniu skundu prašydama sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti.
19. Nagrinėdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako, kodėl atsakovės (apeliantės) nurodomų asmenų UAB „Kauno vandenys“ ir/ar jos viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės neįtraukimas į bylą pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
20. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja, be kitų atvejų, tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – kaip minėta, sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu buvo pripažinta teisė ieškovui įrengti buitinių nuotekų tinklus be atsakovės sutikimo. Sprendimu nėra modifikuotos jokios nei UAB „Kauno vandenys“, nei kito asmens materialiosios teisės ir pareigos, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme nėra nuspręsta dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai, kad ieškovui suteikta teisė įvesti nuotekų tinklus pagal UAB „Kauno vandenys“ ir/ar jos viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės parengtą ir/ar patvirtintą nuotekų tinklų statybos projektą, projekto rengėjui nesukuria jokių teisių ir / ar pareigų. Dėl ko teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo yra teisiškai nepagrįstas.
21. 2022 m. liepos 19 d. Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą Nr. T-373 „Dėl Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų namų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Šiame projekte yra nurodoma, kad skiriama 100 procentų prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, išlaidų finansuoti (7.2 punktas). Projekto laimėtojas yra UAB „Kauno vandenys“. UAB „Kauno vandenys“ skelbė viešuosius pirkimus dėl rangovo, kurio viena iš pareigų bus techninio projekto rengimas į kiekvieną turtinį vienetą (gyvenamąjį namą), įskaitant, bet neapsiribojant, kad UAB „Kauno vandenys“ lieka įrengtų tinklų nuosavybė, priežiūra ir aptarnavimas. Pagal minėto Tarybos sprendimo 3.5 punktą prijungimas prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas apima darbus (paslaugas) (geodezinius matavimus, techninio projekto parengimą, tinklų įrengimą (nutiesimo ir prijungimo) darbus, vykdomosios dokumentacijos parengimą), kurie atliekami prijungiant namą prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Tačiau tam, kad ieškovas galėtų pasinaudoti galimybe dalyvauti projekte, turi pateikti visų bendraturčių sutikimą. Atsakovė sutikimo neduoda, kadangi pageidauja, jog prisijungimas būtų vykdomas išimtinai pagal jos užsakymu parengtą projektą. Byloje nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuotekų šalinimo išvadai iš namo, jau yra įrengti atskirai mūriniam priestatui, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui ir medinio namo pirmam aukštui, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui VšĮ „Aukodeita“. Bendro naudojimo kieme (įvažiavime) yra įrengtos 350 mm diametro kinetės (tarpusavyje sujungtos nuosekliai). Nuotekų centralizuotam šalinimui trūksta tik atšakos iki buitinių nuotekų magistralinio tinklo adresu (duomenys neskelbtini), kurios rangovas negali įrengti dėl atsakovės nesutikimo. Kaip visiškai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis grėsmę bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (iš esmės sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, tai yra, kad sutikimo davimo atveju bus pažeistos iš esmės kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovė, jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie galimą jos teisių pažeidimą, jeigu prisijungimas prie nuotekų tinklų bus vykdomas pagal prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros programą finansuojamą iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų, nenurodė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pageidavimas, kad prisijungimo darbai būtų vykdomi pagal jos užsakymu parengtą projektą negali būti vertinamas kitaip nei, kad išimtinai atsakovės subjektyvus noras, kad būtų patenkinti jos poreikiai neatsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog patenkinus ieškinį, ieškovas gali bandyti prisijungimą įgyvendinti pagal ieškovo anksčiau parengtą projektą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu suteikta teisė įrengti buitinių nuotekų tinklus pagal UAB „Kauno vandenys“ ir/ar jos viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės parengtą ir/ar patvirtintą nuotekų tinklų į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, t. y. projektą, kuris dar tik bus rengiamas. Šioje dalyje, teisėjų kolegija mano, esant tikslinga pasisakyti dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir tokiu būdu priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kurioje tapačios arba esminių panašumų turi tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Ieškovės nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2018 m. spalio 26 d. nutartyje Nr. e3K-3-390-701/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl bendraturčio teisės atlikti statybos darbus (rekonstrukciją) ir būtent šių faktinių aplinkybių kontekste buvo pateiktas išaiškinimas, kad pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra kitokios. Kaip jau buvo minėta, pagal vykdomą projektą prijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų apima ne tik darbus, bet ir paslaugas tarp jų ir projekto bei visos dokumentacijos parengimą, tačiau tam, kad vykdytojas galėtų pradėti rengti projektinę dokumentaciją yra reikalingas visų bendraturčių sutikimas, o atsakovė šio sutikimo neduoda. Akivaizdu, kad šioje stadijoje pats projektas dar nėra parengtas dėl ko jis ir nėra pateiktas nei teismui, nei atsakovei. Atsakovės pageidavimas, kad projektas būtų rengiamas neturint bendraturčių sutikimų, prieštarautų vykdomo projekto sąlygoms. Taigi faktinių bylų aplinkybių nesutapimas lemia negalimumą remtis apeliantės nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais nagrinėjamoje byloje.
22. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priėmė sąlyginį sprendimą. CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta jokių papildomų sąlygų, kurios gali turėti įtakos teismo sprendimo vykdymui, tokių sąlygų nenurodo ir atsakovė, o apeliacinio skundo argumentas, kad „ teismas turbūt net neįsivaizdavo ir nesuprato kiek visko gali atsitikti ar neatsitikti“ niekaip nepagrindžia, kad buvo priimtas sąlyginis sprendimas.
23. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog ieškovas nėra gavęs techninių sąlygų dėl ko negali būti buitinių nuotekų tinklų atšakos statytoju. Teisėjų kolegija atsakydama į šį skundo argumentą pažymi, kad visą projektinę dokumentaciją, vykdydama Kauno mieste esančių objektų prijungimą prie centralizuotų nuotekų tinklų, rengia UAB ,,Kauno vandenys“, kuri yra Kauno miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir turinti teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą, teikti nuotekų tvarkymo paslaugą bei sudaryti tinklų eksploatacijos sutartis. Tai – vienintelis vandens tiekėjas savivaldybės teritorijoje, valdantis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei teikiantis viešąją vandens tiekimo paslaugą pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Būtent šis subjektas ir išduoda technines prisijungimo sąlygas dėl ko apeliantės argumentas dėl negalimumo be jos sutikimo rengti statybos projektą dėl nuotekų tinklų pajungimo nesant šios įmonės išduotų techninių sąlygų yra logiškai ydingas.
24. Teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad galimai ieškovas neturėtų teisės dalyvauti minėtame projekte, nes jis neatitinka projekte nustatytų sąlygų dėl ginčo objekto paskirties, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje nėra vertinamas sprendimo įtraukti objektą į Programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą teisėtumas. Taip pat nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas ieškovo pateikto projekto dėl prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų ydingumas, nes ieškovui pakeitus ieškinio reikalavimą, šio projekto atitikimas teisės aktų reikalavimams tapo nebeaktualus.
25. Vertindama apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dėl priešieškinio atmetimo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje dalyje teismo sprendimo motyvai yra itin lakoniškai, tačiau nesutinka, kad teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, pasisakė dėl abiejų šalių pagrindinių argumentų ir atsikirtimų, pateikė savo argumentus, dėl kurių ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Akcentuotina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju byloje buvo kilęs ginčas dėl to, kaip bus įgyvendinamas objekto prijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų. Ieškovas siekė, kad objekto prijungimas būtų vykdomas dalyvaujant vykdomame projekte, pagal kurio sąlygas visus darbus atlieka ir projektinę dokumentaciją parengia projekto vykdytojas (vienintelis subjektas teikiantis centralizuotą geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą), o atsakovė priešieškiniu siekė, kad prijungimo darbai būtų atliekami pagal jos užsakymu parengtą projektą. Pirmosios instancijos teismui pripažinus ieškovui teisę be atsakovės sutikimo įrengti buitinių nuotekų tinklus pagal UAB „Kauno vandenys“ ir/ar jos viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės parengtą ir/ar patvirtintą nuotekų tinklų į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, tapo negalimas atsakovės priešieškinio reikalavimų patenkinimas. Akivaizdu, kad vieno objekto prijungimas prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų pagal skirtingus projektus nėra įmanomas, o jeigu jis ir būtų techniškai galimas – tokio rezultato nesiekė ir pati atsakovė, t. y. pateiktu priešieškiniu ji nesiekė, kad jos valdomos patalpos būtų prijungtos prie centralizuotų nuotekų tinklų pagal jos projektą, o ieškovo pagal kitą. Atsakovė pageidavo, kad prijungimas iki buitinių nuotekų magistralinio tinklo adresu (duomenys neskelbtini) būtų vykdomas išimtinai tik pagal jos parengtą projektą.
26. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. kovo 29 d. vykusiame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą nutarta atidėti. 2023 m. kovo 30 d., t. y. sekančią dieną po bylos išnagrinėjimo, ieškovo atstovas į bylą pateikė prašymą priteisti 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad prašymas teikiamas pasibaigus bylos nagrinėjimui, kadangi nebuvo galima žinoti kiek užtruks 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą yra aiškiai įtvirtinta, kad išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti jau po bylos išnagrinėjimo dėl ko šios išlaidos negalėjo būti priteisiamos. Tuo atveju, jeigu būtų pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidas galima pateikti ir po bylos išnagrinėjimo, remiantis ieškovo atstovo nurodomu argumentu, kad nebuvo žinoma kiek užtruks teismo posėdis, būtų iš esmės paneigtas įstatymo leidėjo įtvirtintas reguliavimas, nes visais atvejais, kuomet byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, niekada nėra iš anksto žinoma tiksli teismo posėdžio trukmė.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas po bylos išnagrinėjimo priimdamas į bylą atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus bei priteisdamas šias išlaidas netinkamai pritaikė CPK 98 straipsnį, kas sudaro pagrindą teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 100,00 Eur žyminis mokestis ir 1 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 100 Eur (paliekant tik išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra procesinis prašymas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitoks išsprendimas nevertintinas kaip materialinio teisinio reikalavimo išsprendimas ir nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tik pakeičiama jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti įrodymai – mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos ieškovo nurodyto dydžio išlaidos. Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Ieškovo patirtos išlaidos priteisimos iš bylą pralaimėjusios šalies (apeliantės).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sumažinti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) iki 100 Eur (vieno šimto eurų).
Priteisti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.