Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo bei atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei E. V. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų sprendimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį ieškovei E. V. ir atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, kiti tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo 1 752,40 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukros išlaikymui už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Kauno miesto 26-ajame notarų biure 2018 m. balandžio 11 d. sudarytą povedybinę sutartį Nr.1813 (toliau – ir Vedybų sutartis); 4) po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti taip: 4.1) pagrindinis reikalavimas – po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) su 1/3 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau Žemės sklypas ir Gyvenamasis namas kartu – Ginčo turtas), kurių vidutinė rinkos vertė 48 000 Eur, o atsakovui natūra priteisti 2/3 dalis Žemės sklypo su 2/3 dalimis Gyvenamojo namo, kurių vidutinė rinkos vertė 96 066 Eur; 4.2) alternatyvus reikalavimas (netenkinus pagrindinio reikalavimo) – po santuokos nutraukimo atsakovui natūra priteisti Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, kurių vidutinė rinkos vertė 144 100 Eur, o ieškovei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją 48 000 Eur už jam atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto – minėto Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo, kurių vidutinė rinkos vertė 144 100 Eur, – dalį; 5) nutraukus santuoką, kreditinio įsipareigojimo kreditorei AB SEB bankui pagal 2017 m. gegužės 2 d. Kredito sutartį Nr. 03A1718211658-F8 (toliau – ir Kredito sutartis) nemodifikuoti, šalis palikti solidariais skolininkais; 6) nutraukus santuoką, kreditinį įsipareigojimą UAB „Ignitis“ dėl 2 828,67 Eur dydžio skolos priteisti atlyginti šalims lygiomis dalimis po 1 414,33 Eur; 7) po santuokos nutraukimo šalims nepriteisti materialinio išlaikymo vienai iš kitos; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“); 9) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, o patikslintą priešieškinį atmesti. Ieškovė savo reikalavimus ir nesutikimą su patikslintu priešieškiniu grindė tuo, kad ji nemato perspektyvos išsaugoti šeimos santykius, todėl santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su ieškove, atsakovo teikiamo dukrai išlaikymo dydžio bei atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos yra išspręsta šioje byloje sudaryta taikos sutartimi. Tačiau atsakovas nėra teikęs dukrai pakankamo išlaikymo 2022 m., todėl prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių, įvertinus atsakovo teiktą išlaikymą, t. y. 1 752,40 Eur. Esminis šalių ginčas yra dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo, nes šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), už kurį mokėjo kredito grąžinimo įmokas, investavo apie 30 000 Eur, atlikdamos turto pagerinimus – išgriovė vieną sieną, sujungė svetainę su virtuvės patalpa, sumontavo virtuvės baldus, buitinę techniką, įrengė dušo patalpas, iš esmės pertvarkė miegamąjį, prieškambarį, įvedė dujinį šildymą, privežė žemių sklypo reljefui pakelti ir išlyginti, prie namo įrengė terasą ir apsauginius bortus, už ieškovės motinos pinigus įrengė saulės kolektorių. Statybines medžiagas šalys įgijo iš bendrų lėšų, taip pat finansiškai prisidėjo abiejų šalių motinos. Pripažįsta, kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą už 47 000 Eur atsakovas asmeninėmis lėšomis sumokėjo 32 000 Eur, tačiau santuokoje įgyto minėto turto vertė yra padidėjusi ir sudaro 144 000 Eur. Nors nekilnojamasis turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovas darė psichologinį poveikį ieškovei, apkaltino neištikimybe, ketino palikti ir privertė pasirašyti povedybinę sutartį, kuria nustatytas sutuoktinių turtinio režimo atskirumas, notarei atsisakius tvirtinti turto dalies atsisakymo atsakovui sutartį. Tuo metu ieškovė laukėsi ir, psichologiškai spaudžiant atsakovui, sudarė povedybinę sutartį, kuri pablogino ieškovės finansinę padėtį. Ieškovė buvo atsakovui ištikima, o draugų turėti galima. Pasirašius povedybinę sutartį, šalių lėšos netapo atskiros. Ieškovei auginant kūdikį ji negalėjo uždirbti lėšų, o atsakovas sumokėtas už kreditą lėšas vertina kaip jo asmenines lėšas. Sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki, negalioja, todėl prašė teismo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018 m. balandžio 11 d. sudarytą Vedybų sutartį. Anksčiau šios sutarties ieškovė neginčijo, nes iki galo nesuprato jos sąlygų, turinio, sukeliamų pasekmių ir jos nenaudingumo sau. Ieškovė prašė padalyti turtą natūra, nes su dukra neturės kur gyventi. Šeimos teisę apsaugotų turto padalijimas po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Ieškovė sutiko, kad atsakovas prie nekilnojamojo turto įgijimo prisidėjo didesne dalimi, todėl prašė priteisti jai po 1/3 dalį Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo, o atsakovui po 2/3 dalis šio turto arba priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra atsakovui, jai priteisiant 48 000 Eur kompensaciją. Tai, kad atsakovas po povedybinės sutarties sudarymo dengė paskolą bankui, nereiškia, jog šalys susitarė dėl turto padalijimo kitaip. Be to, ir ieškovė yra mokėjusi paskolos įmokas. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė nurodė, kad reikalavimo priteisti jai 4 500 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nereiškia, nes automobilis parduotas. Kreditinio reikalavimo AB SEB bankui ieškovė prašė nemodifikuoti ir palikti šalis solidariais skolininkais. Ieškovė prašė priteisti 2 828,67 Eur skolą kreditorei UAB „Ignitis“ iš abiejų šalių lygiomis dalimis – iš jos priteisti 414,33 Eur, nes ji yra sumokėjusi kreditorei 1 000 Eur, o iš atsakovo priteisti 1 414,33 Eur.

3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovui priklauso 98/100 dalys, o ieškovei priklauso 2/100 dalys nekilnojamojo turto, kurį sudaro Žemės sklypas ir Gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2017 m. balandžio 26 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ML-2616; 2) iš atsakovo ieškovei priteisti 2 882 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančias, tačiau atsakovui atitenkančias 2/100 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad atsakovo skola kreditorei UAB „Ignitis“ yra 929,46 Eur, o ieškovės skola kreditorei UAB „Ignitis“ yra 1 899,21 Eur; 4) priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

4. Atsakovas prašė tenkinti patikslintą priešieškinį, su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys susituokė. 2017 m. balandžio 25 d. atsakovas už 32 000 Eur pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), ir kitą dieną – 2017 m. balandžio 26 d. – už 47 000 Eur pirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini). Trūkstama 15 000 Eur suma buvo sumokėta iš 2017 m. gegužės 2 d. AB SEB banko suteiktos šalims paskolos. Paskolą atsakovas norėjo imti savo vardu, bet bankas ją suteikė tik abiem sutuoktiniams, nors įmokos buvo nurašomos tik iš jo sąskaitos. Ieškovė yra sumokėjusi iš viso per du kartus apie 300 Eur. 2018 m. balandžio 11 d. šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė visiško turto atskirumo teisinį režimą. Atsakovas nevertė ieškovės pasirašyti povedybinės sutarties ir šią sutartį šalys sudarė po to, kai atsakovas užklupo ieškovę su kitu vyru. Atsakovas norėjo skirtis, tačiau ieškovė netrukus pradėjo lauktis vaiko ir atsakovas sutiko nesiskirti, tačiau norėjo, kad būtų aiškiai atskirtas jų abiejų turtas. Ieškovė su tuo sutiko, todėl atsakovas nesutiko dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia. Sudarius povedybinę sutartį paskola buvo mokama tik iš atsakovo asmeninių lėšų ir tai patvirtina atsakovo sąskaitos banke išrašai. Kartu atsakovas išlaikė ir šeimą. Be to, atsakovas pardavė turėtas žemes, mišką ir visas lėšas dėjo į gyvenamąjį namą, kurį pats remontavo, dar lėšų namo gerinimui davė atsakovo mama. Saulės kolektoriai pirkti už ieškovės mamos lėšas, tačiau tai yra kilnojamasis turtas, kolektoriai neprijungti ir nenaudoti. Nuo paskolos suteikimo 2017 m. gegužės 2 d. iki povedybinės sutarties sudarymo 2018 m. balandžio 11 d. šalys iš bendrų sutuoktinių lėšų grąžino 1 531,21 Eur, todėl ieškovės dalis, dengiant paskolą, sudaro 765,61 Eur, tai yra 2/100 dalis šalių įsigytame nekilnojamame turte, o kitos 98/100 dalys priklauso atsakovui. Atsakovas nesutiko nekilnojamąjį turtą dalytis natūra, nes šalių santykiai yra ypač konfliktiški, šalys negali gyventi viename name. Sutiko, kad nekilnojamasis turtas jam būtų priteistas natūra, ieškovei priteisiant 2 882 Eur kompensaciją. Ieškovė turi galimybę gyventi pas savo mamą arba gali nuomotis būstą. Ieškovė savo turtą – automobilį – prašė priteisti tik jai, o tai rodo, kad povedybinę sutartį prašoma naikinti tik tam, kad jai tektų daugiau nekilnojamojo turto. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu nemodifikuoti prievolės AB SEB bankui ir šalis palikti solidariais skolininkais, įmokų mokėjimą kreditorei priteisiant iš jo. Nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo dukrai reikalavimu, nes išlaikymas visada buvo teikiamas. 2022 m. šalys gyveno kartu kaip šeima, atsakovas pirko viską, ko ieškovė paprašė, išlaikė šeimą ir papildomai duodavo ieškovei pinigų. Išlaikymą vaikui prašoma priteisti ir už laikotarpį, kai buvo priteistas laikinas išlaikymas. Skolą kreditorei UAB „Ignitis“ prašė priteisti iš abiejų šalių dalimis – po 929,46 Eur iš kiekvienos šalies. Skolą už komunalines paslaugas turi mokėti tas, kuris tuo naudojasi. Iš 2 899,21 Eur skolos ieškovė 2024 m. gegužės mėn. sumokėjo 1 000 Eur, likusi iki 2023 m. gruodžio 18 d. susidariusi skola 1 858,92 Eur iš šalių turi būti priteista po lygiai.

5. Trečiasis asmuo UAB „Ignitis“ ieškiniu prašė priteisti jam solidariai iš ieškovės ir atsakovo 1 828,67 Eur skolą už gamtines dujas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Ignitis“ nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. dujų pirkimo–pardavimo sutarties tarp UAB „Ignitis“ ir atsakovo pagrindu tiektos dujos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Dujų suvartojimas apskaičiuojamas pagal skaitiklio rodmenis, tačiau rodmenis šalys deklaravo ne kas mėnesį. 2024 m. balandžio 13 d. pagal 2024 m. kovo 13 d. rodmenis buvo apskaičiuota skola, susidariusi nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. kovo 13 d. Kadangi 2024 m. gegužės 22 d. buvo sumokėta 1 000 Eur, tai šalių skola trečiajam asmeniui UAB „Ignitis“ yra 1 828,67 Eur. Prašė priteisti šią skolą iš abiejų sutuoktinių solidariai, nes prievolė kyla iš sandorio, būtino bendrajai jungtinei nuosavybei išlaikyti. Taip pat prašė priteisti iš abiejų sutuoktinių 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į šalių ieškinį, priešieškinį ir jų patikslinimus nurodė, kad šalių prievolė turi likti nemodifikuota, šalys turi likti solidariais skolininkais, neprieštaravo, jog įmokų mokėjimas kreditorei būtų priteistas iš atsakovo R. V..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu nusprendė: 1) tenkinti iš dalies ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį; 2) tenkinti visiškai trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Ignitis“ ieškinį; 3) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką; 4) pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės; 5) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 6) tarpusavio išlaikymo šalims nepriteisti; padalyti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą taip: 6.1. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise Žemės sklypą, Gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini); 6.2 priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už jam tenkantį natūra santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – 22 806,22 Eur; 6.3 pripažinti lėšas, gautas už parduotą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą ieškovės vardu, asmenine ieškovės nuosavybe ir jų nedalyti; 7) nustatyti, kad nutraukus šalių santuoką įsipareigojimai kreditorei AB SEB bankui pagal 2017 m. gegužės 2 d. kredito sutartį Nr. 03A1718211658-F8 lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; 8) priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Ignitis“ 1 828,67 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Ignitis“ 20,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; 10) priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Ignitis“ 20,62 Eur bylinėjimosi išlaidų; 11) kitų ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų netenkinti; 12) priteisti iš ieškovės valstybei 1 074 Eur žyminio mokesčio ir 9,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 13) priteisti iš ieškovės atsakovui 1 654,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; 14) priteisti iš atsakovo valstybei 108 Eur žyminio mokesčio ir 13,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 15) priteisti iš atsakovo ieškovei 3 609,63 Eur bylinėjimosi išlaidų; 16) pavesti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų finansų skyriui pervesti Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje saugomą civilinėje byloje ieškovės įmokėtą 437 Eur užstatą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip žyminio mokesčio dalį.

8. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės. Teismas nustatė, kad dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo šalys yra sudariusios šioje byloje mediacijos procese taikos sutartį, kuri 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi yra patvirtinta.

9. Teismas nustatė, kad esminis ginčas byloje yra kilęs dėl šalių turimo nekilnojamojo turto – Ginčo turto pasidalijimo, ginčų dėl kilnojamojo turto nėra. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Ginčo turtas buvo įgytas šalių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise. Šalių santykiai yra ypač konfliktiški, pereinantys į muštynes ir daiktų gadinimą. Esant tokiems šalių tarpusavio santykiams gyvenamojo namo, pritaikyto gyventi vienai šeimai, padalijimas natūra nebūtų racionalus ir protingas, sudarytų sąlygas tolimesniems tarpusavio ginčams, todėl, teismo vertinimu, teisingiausia turtą dalyti vienai šaliai priteisiant turtą natūra, kitai – kompensaciją. Teismas nusprendė, kad Ginčo turto padalijimas, priteisiant jį natūra atsakovui, o ieškovei išmokant kompensaciją, yra teisingiausias ir protingiausias variantas, be to, ieškovė savo turtinę padėtį nurodė esant sunkia – kaskart tikslindama reikalavimus prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o tai rodo ribotas ieškovės galimybes išmokėti atsakovui kompensaciją už dalijamą turtą.

10. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovei, teismas įvertino svarbias aplinkybės, kad apie 2/3 dalis (32 000 Eur) Ginčo turto kainos buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų, kurias jis gavo Ginčo turto pirkimo išvakarėse pardavęs paveldėtą butą, o maždaug 1/3 kainos dalis (15 000 Eur) buvo sumokėta gautais pagal Kredito sutartį pinigais. Paimta paskola nėra grąžinta – 2023 m. sausio 16 d. paskolos likutis sudarė 6 775,85 Eur. Po paskolos gavimo šalys Vedybų sutartimi nustatė visišką turto atskirumą. Teismas, vertindamas ieškovės pareikštą reikalavimą pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia ir ją panaikinti, padarė išvadą, kad ieškovė laisva valia sudarė Vedybų sutartį, ją sudarydama suprato sutarties pasekmes, o Vedybų sutartis niekaip nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir nėra ieškovei išimtinai nepalanki, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, išspręstas klausimas dėl kompensacijos ieškovei dydžio už Ginčo turtą.

11. Teismas padarė išvadą, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą visos atsakovo padarytos įmokos paskolai dengti buvo sumokėtos bendrų šeimos poreikių tenkinimui už abiejų sutuoktinių prievoles Ginčo turtui, kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovo lėšos, kurias jis įdėjo į Ginčo turto pagerinimą, kaip ir ieškovės lėšos jos vardu registruotai transporto priemonei įsigyti, laikomos jų asmeniniu turtu ir tarp sutuoktinių nedalijamos. Ieškovės reikalavimas priteisti jai kompensaciją už 1/3 dalį Ginčo turto negali būti laikomas pagrįstu, teisingu ir sąžiningu. Net jeigu šalys iki ieškovei kreipiantis į teismą būtų sumokėjusios paskolą, ieškovei priklausytų kompensacija ne daugiau kaip už 1/6 dalį (tiksliau – 16 proc. (32 proc. / 2 asmenų = 16 proc.)) Ginčo turto, nes daugiau kaip 2/3 dalys (tiksliau – 68 proc.) Ginčo turto kainos buvo sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jo paveldėtą butą. Priteisti ieškovei kompensaciją už dalį Ginčo turto, už kurį sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis, būtų nepagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo turto vertės 16 proc. sudaro 23 056 Eur (144 100 Eur × 16 proc. = 23 056 Eur). Tačiau iš šios sumos turi būti atimta 1/2 dalis atsakovo sumokėtų paskolos įmokų nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. sausio 16 d. (pateikto skolos likučio dienos), tai yra 249,78 Eur ((126,10 Eur + 132,10 Eur, +120,88 Eur + 120,48 Eur) / 2 dalių = 249,78 Eur) Taigi ieškovei išmokėtina kompensacija už Ginčo turtą sudaro 22 806,22 Eur (23 056 Eur – 249,78 Eur = 22 806,22 Eur).

12. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu įregistruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ parduotas 2024 m. liepos 20 d. už 3 500 Eur, o šios lėšos nedalijamos ir laikomos asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo iš atsakovo netenkino kaip neįrodyto.

13. Teismas nustatė, kad šalys daliai kainos už Ginčo turtą sumokėti paėmė iš AB SEB banko kreditą, kurio vykdymą užtikrino hipoteka. Prievolė kreditorei AB SEB bankui kyla iš Kredito sutarties. Abi šalys prašo prievolės nemodifikuoti, palikti šalis solidariais skolininkais. Kreditorė AB SEB bankas sutiko, kad šalys liktų solidariais skolininkais, taip pat sutiko, jog įmokų mokėjimas kreditorei būtų priteistas iš atsakovo. Kadangi apskaičiuojant ieškovei priteistiną kompensaciją už Ginčo turtą nebuvo išskaičiuota nesumokėta paskolos dalis, tai teisinga ir pagrįsta šalis palikti solidariais skolininkais, prievolės nemodifikuojant. Nutraukus šalių santuoką, prievolės pobūdis nekeičiamas – šalys lieka solidariai atsakingos nurodytai kreditorei ir turi prievolę grąžinti nesumokėtą skolą.

14. Teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos UAB „Ignitis“ priteisimo iš šalių dalimis laikė nepagrįstu, o UAB „Ignitis“ ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo 6.2 punkto dalį dėl E. V. priteistos kompensacijos dydžio ir iš atsakovo ieškovei priteisti 2 882 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį natūra santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą; papildyti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo 7 punktą taip: „Bendraskolių R. V. ir E. V. tarpusavio santykiuose nustatoma, kad likusią nesumokėtą paskolos dalį iš savo asmeninių lėšų sumoka R. V.“; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; apeliantui priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

15.1. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl ieškovei priteistos kompensacijos dydžio, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Vedybų sutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2018 m. balandžio 11 d., kai buvo sudaryta Vedybų sutartis ir nustatytas atskiro turto teisinis režimas, iki šios dienos paskola buvo grąžinta tik atsakovo asmeninėmis lėšomis, ir tai patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašai. Ieškovė paskolos nemokėjo. Laikytina, kad bendrą prievolę bankui nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki šiol vykdė tik atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Teismas, į mokėtinos kompensacijos apskaičiavimą neįtraukęs viso laikotarpio, kai paskolą mokėjo asmeninėmis lėšomis tik atsakovas, rėmėsi Vedybų sutarties 4.1 punkto nuostata. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Vedybų sutarties 4.1 punktas išsprendžia tik šalių prisidėjimo prie bendrų poreikių proporcijas, tačiau šis punktas nekeičia ir nemodifikuoja sutarties 2.3, 2.3.1, 2.3.2, 2.3.3, 2.3.4, 2.3.5, 2.3.6 nustatytų atskiro turto teisinio režimo sąlygų. Vedybų sutarties 4.1 punktas negali būti aiškinamas taip, kad asmeninėmis lėšomis apmokėta bendra prievolė būtų laikoma apmokėta abiejų sutuoktinių lėšomis. Sistemiškai aiškinant Vedybų sutartį reikia daryti išvadą, kad atsakovo gautomis pajamomis apmokėta paskola, ieškovei prie paskolos mokėjimo neprisidedant, laikytina, kad skaičiuojant mokėtiną kompensacijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas atsakovo asmeninėmis lėšomis apmokėtas įmokas per visą laikotarpį nuo Vedybų sutarties sudarymo.

15.2. Teismas nevertino atsakovo atliktų ginčo nekilnojamojo turto pagerinimų. Atsakovas įrodinėjo jo asmeninėmis lėšomis atliktus Ginčo turto pagerinimus (vienos sienos pirmame aukšte išgriovimo ir virtuvės sujungimo su svetaine darbai – 200 Eur (iki vedybų sutarties); svetainės grindų (laminato) sudėjimas – 170 Eur (iki vedybų sutarties); dušo patalpos antrame aukšte įrengimas – 200 Eur (iki vedybų sutarties); miegamojo kambario einamasis remontas – 100 Eur (iki vedybų sutarties); prieškambario remontas: gipso lubos, sienų dažymas, grindys keičiamos: 150 Eur (dažai), 450 Eur (grindys), 65 Eur (dekoras), 100 Eur (gipsas) (2020 m.); dujinio šildymo įvedimas – 6 000 Eur (2020 m.); žemių į sklypą privežimas ir sklypo išlyginimas – 3 000 Eur (2020 m.); bortelių sklype sudėjimas – 800 Eur (2020 m.); terasos prie namo įrengimas – 1 000 Eur (2021 m.). Tai tik didieji / pagrindiniai darbai, tvarkant namą buvo atlikta ir kitų smulkių darbų: rozečių keitimai, grindjuosčių pakalimai, durų tvarkymas ir dažymas spynų keitimas ir pan. 2018 m. po vedybų sutarties sudarymo namo remontui išleista 560 Eur; 2019 m., pagal banko sąskaitos išklotinę, panaudoti 907 Eur, taip pat 1 000 Eur buvo pervesta ieškovei, kad atsiskaitytų už darbus; 2020 m., pagal banko sąskaitos išklotinę, panaudoti 14 221 Eur namo remontui. Visus namo vidaus remonto darbus atsakovas atliko pats savarankiškai, t. y. namas buvo sutvarkytas jo darbu ir pastangomis. Bendra asmeninių lėšų, kuriomis buvo pagerintas ginčo turtas, suma sudaro 16 634 Eur.

15.3. Teismui nusprendus pripažinti lėšas, gautas už parduotą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotą ieškovės vardu, asmenine ieškovės nuosavybe ir jų nedalyti, asmeninės ieškovės lėšos liko jai, o atsakovo asmeninės lėšos, įdėtos į turto pagerinimą, į kompensacijos apskaičiavimą nebuvo įtrauktos. Taip buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Be to, Vedybų sutarties 2.5 punktas numato galimybę gauti kompensaciją, kai yra asmeninėmis lėšomis ar darbu iš esmės pagerintas kito sutuoktinio asmeninis turtas. Asmeninėmis lėšomis ir darbu gerinant bendrąją jungtinę nuosavybę taip pat turi būti skaičiuojama kompensacija. Teismas netinkamai aiškino Vedybų sutartį, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes neatsižvelgė į atsakovo asmeninėmis lėšomis dengtą paskolą nuo Vedybų sutarties sudarymo ir neatsižvelgė į jo asmeninėmis lėšomis pagerintą ginčo nekilnojamąjį turtą.

15.4. Byloje, apskaičiuojant ieškovei mokėtiną kompensacijos dydį, prašoma nutolti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad ginčo nekilnojamas turtas buvo įgytas iš atsakovo asmeninių lėšų, vėliau asmeninėmis atsakovo lėšomis buvo dengiama paskola, taip pat atsakovo asmeninėmis lėšomis ir darbu ginčo nekilnojamas turtas buvo gerinamas. Teismo prašoma apskaičiuojant kompensaciją laikyti, kad atsakovo dalis ginčo turte – 98/100 dalys, o ieškovės dalis – 2/100 dalys. Šios dalys apskaičiuojamos taip: už perkamą 47 000 Eur vertės turtą buvo sumokėta 32 000 Eur asmeninėmis lėšomis, vadinasi, atsakovo dalis sudarė 68,08 proc.; likusi turto kaina – 15 000 Eur – buvo paskola, kurios dalis sudarė 31,92 proc. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. šalių santuokoje galiojo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. 2017 m. iš viso paskolos mokėjimų buvo atlikta už 1 117,03 Eur. 2018 metais iki balandžio 11 d. paskolos mokėjimai atlikti 3 kartus, kiekvienas po 138,06 Eur, t. y. 414,18 Eur. Taigi iš viso paskolos iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo grąžinta 1 531,21 Eur. Ieškovės dalis dengiant paskolą sudaro 765,61 Eur. Tai sudaro 1,63 proc. visoje turto įsigijimo kainoje. Paskolos likutis 2023 m. vasario 9 d. sudaro 6 775,85 Eur. Grąžinta paskolos dalis šią datą sudaro 8 224,15 Eur. Paskolą moka atsakovas. Laikytina, kad ieškovės prisidėjimas prie ginčo turto įsigijimo sudaro 2 proc., todėl jai priteistina kompensacija apskaičiuojama taip: 144 100 Eur / 100 × 2 = 2 882 Eur. Be to, atsakovas savo darbu ir asmeninėmis lėšomis ginčo turtą pagerino bendra 16 634 Eur suma, kurios ieškovė neginčijo ir nenuginčijo.

15.5. Sistemiškai sprendžiant ginčą ir priteisiant ieškovei kompensaciją tik už tą turto dalį, prie kurios įsigijimo ji yra prisidėjusi, laikytina, kad ieškovė neprivalo mokėti likusios paskolos dalies. Prievolės nemodifikuojant kreditoriaus atžvilgiu, sutuoktinių tarpusavio santykiuose nustatytina, kad likusią neišmokėtą prievolės dalį sumoka atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Esant tokiai situacijai, būtina papildyti sprendimo 7 punktą, nustatant, kad bendraskolių atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykiuose nustatoma, jog likusią neįvykdytą prievolę iš savo asmeninių lėšų įvykdo atsakovas. Toks ginčo išsprendimas apsaugos šalis nuo galimų teisinių ginčų ateityje tuo atveju, jei vienas iš bendraskolių sumokės visą paskolą ir įgis regreso teisę į kitą bendraskolį. Būtina atsižvelgti į faktinę aplinkybę, kad paskolą moka atsakovas, o ieškovė seniai to nedaro. AB SEB bankas sutiko, jog šalys liktų solidariais skolininkais, taip pat sutiko, kad įmokų mokėjimas kreditorei būtų priteistas iš atsakovo.

15.6. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo jis prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis 98/100 dalimi, todėl tokia dalimi turi būti nukrypstama nuo lygių dalių principo. Kitoks apskaičiavimas neatitiktų formuojamos teismų praktikos ir protingumo bei sąžiningumo principų. Šalys gali pasirinkti turto pasidalijimo būdą ne natūra, o naudojantis kompensacijų mechanizmu. Šiuo atveju tai sudarytų 2 882 Eur.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ignitis“ prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Ignitis“ buvo solidariai priteista 1 828,67 Eur skola, palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo išnagrinėtas klausimas dėl UAB „Iginitis“ 1 828,67 Eur skolos, nėra skundžiama, todėl šis klausimas nėra nagrinėtinas ir apeliacinės instancijos teisme, o dėl apeliaciniu skundu skundžiamos likusios teismo sprendimo dalies nepasisako.

17. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalis, kuria, padalijus šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą, ieškovei iš atsakovo priteista 22 806,22 Eur kompensacija už atsakovui natūra tenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo nurodytu būdu papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo 7 punktą, numatant, kad bendraskolių atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykiuose nustatoma, jog likusią nesumokėtą paskolos dalį iš savo asmeninių lėšų sumoka atsakovas. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Dėl ieškovei priteistos kompensacijos dydžio

21. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos 22 806,22 Eur kompensacijos ir iš atsakovo ieškovei priteisti 2 882,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovei priteistos kompensacijos dydžiu, laikosi pozicijos, kad atsakovas byloje pagrindė, jog prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo jis prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis 98/100 dalimi, todėl tokia dalimi turi būti nukrypstama nuo lygių dalių principo.

22. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje reglamentuojamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Taip pat CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

23. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, dalijamas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.117 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑111‑687/2020 27 punktą). Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai).

25. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis, 2017 m. balandžio 25 d. atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį (paveldėtą) butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 32 000 Eur. Šalys 2017 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 47 000 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (Ginčo turtą). Ieškovė ir atsakovas, kaip kredito gavėjai, 2017 m. gegužės 2 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 03A1718211658-F8, kuria šalims buvo suteikta 15 000 Eur paskola Ginčo turtui pirkti su sąlyga, kad perkamas turtas bus įkeistas.

26. Kredito sutartis, kuria šalims buvo suteikta paskola Ginčo turtui pirkti, sudaryta šalių santuokos metu. Apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog, nutraukus šalių santuoką, įsipareigojimai kreditorei AB SEB bankui pagal 2017 m. gegužės 2 d. Kredito sutartį lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Remiantis bylos duomenimis, 2023 m. sausio 16 d. paskolos pagal Kredito sutartį likutis sudarė 6 775,85 Eur, taigi paskola nėra iki galo grąžinta.

27. Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio 11 d. sudarė Vedybų sutartį, patvirtintą Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. 1813), joje nuo sutarties sudarymo dienos nustatytas sutuoktinių visiško atskirumo turtinis režimas (sutarties 2.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2025 m. vasario 24 d. sprendimą, netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, apeliacine tvarka neapskųsta.

28. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad šalims įgyjant Ginčo turtą už 47 000 Eur dalis šio turto kainos – 32 000 Eur (t. y. apie 2/3 dalis) – buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų, gautų pardavus jo paveldėtą butą, o 15 000 Eur (t. y. maždaug 1/3 dalis) kainos buvo sumokėta lėšomis, gautomis pagal 2017 m. gegužės 2 d. Kredito sutartį. Byloje Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) – rinkos vertei nustatyti. Teismo eksperto parengtame Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akte Nr. 371 nurodyta, kad vertės nustatymo dieną (2024 m. kovo 16 d.) Ginčo turto rinkos vertė – 144 100 Eur. Apeliacine tvarka iš esmės nekilo ginčo dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

29. Apeliaciniame skunde dėstomais argumentais atsakovas grindžia savo poziciją, kad turėtų būti laikoma, jog ieškovės prisidėjimas prie Ginčo turto įsigijimo sudaro 2 proc. (2/100 dalis), todėl jai priteistina kompensacija turėtų sudaryti 2 882 Eur (144 100 Eur / 100 × 2). Apeliantas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. šalių santuokoje galiojo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, per nurodytą laikotarpį iš viso paskolos iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo grąžinta 1 531,21 Eur (2017 m. atliktų mokėjimų suma – 1 117,03 Eur; 2018 m. iki balandžio 11 d. atliktų mokėjimų suma – 414,18 Eur), dėl to ieškovės dalis dengiant paskolą sudaro 765,61 Eur, tai sudaro 1,63 proc. visos turto įsigijimo kainos.

30. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžiu grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Vedybų sutarties 4.1 punktą kitų sutarties nuostatų, nustatančių atskiro turto teisinio režimo sąlygas, kontekste. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bendrą prievolę grąžinti paskolą bankui nuo 2018 m. balandžio 11 d., kai buvo sudaryta Vedybų sutartis ir nustatytas atskiro turto teisinis režimas, iki šios dienos vykdė tik atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių Vedybų sutarties nuostatas.

31. Apelianto akcentuojamos Vedybų sutarties 2.3 punkto ir 2.3.1, 2.3.2, 2.3.3, 2.3.4, 2.3.5, 2.3.6 papunkčių nuostatos yra numatytos Vedybų sutarties 2 dalyje, kurioje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Vedybų sutarties 2.3 punkte numatyta, kad šia sutartimi sutuoktiniai nustato visiško atskirumo turtinį režimą ir po šios sutarties sudarymo, t. y. 2018 m. balandžio 11 d. kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, įskaitant 2.3.1–2.3.6 papunkčiuose numatytą turtą, pinigines lėšas, pajamas ir kita, pažymint tai, kad šis sąrašas nėra baigtinis. Vedybų sutarties 4 dalyje numatytos nuostatos, susijusios su sutuoktinių išlaidomis šeimos poreikiams tenkinti. Vedybų sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad sutuoktiniai susitaria išlaidas, susijusias su sutuoktinių bendrų vaikų išlaikymu, prievolių, susijusių su šeimos poreikių tenkinimu, vykdymu, taip pat kitas išlaidas, susijusias su bendrų šeimos poreikių tenkinimu, padengti proporcingai jų gaunamoms pajamoms ar kitomis sutuoktinių sutartomis proporcijomis.

32. Apeliantas remiasi Vedybų sutarties 2.3 punkto nuostatomis dėl sutuoktinių visiško atskirumo turtinio režimo ir laikosi pozicijos, kad sistemiškai aiškinant Vedybų sutartį turėtų būti vertinama, jog paskola apmokėta atsakovo gautomis pajamomis, ieškovei prie paskolos mokėjimo neprisidedant. Tačiau šiuo atveju reikšminga įvertinti, kad Vedybų sutarties 4.1 punkte sutuoktiniai buvo numatę susitarimą išlaidas, susijusias su prievolių, susijusių su šeimos poreikių tenkinimu, vykdymu, taip pat kitas išlaidas, susijusias su bendrų šeimos poreikių tenkinimu, padengti proporcingai jų gaunamoms pajamoms ar kitomis sutuoktinių sutartomis proporcijomis. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo iš šalių bankų sąskaitų išrašų byloje pagrįstai nustatytos aplinkybės, jog sutuoktiniai gaunamas lėšas naudojo savo ir šeimos poreikiams tenkinti ir taip pat iki bylos iškėlimo teisme dienos pervedinėjo vienas kitam įvairias pinigų sumas.

33. Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovo argumentus dėl lėšų panaudojimo sutuoktinių bendrai prievolei grąžinti paskolą, reikšminga įvertinti tai, kad sutuoktiniai nevedė tikslios šeimos poreikiams tenkinti panaudojamų lėšų apskaitos, konkrečių tokio pobūdžio išlaidų apskaičiavimų bylai nepateikė, nenurodė, kokiomis proporcijomis pagal jų gaunamas pajamas ar kitokį sutuoktinių sutarimą dėl proporcijų, kaip tai numatyta Vedybų sutarties 4.1 punkte, dengė išlaidas ir prievoles, susijusias su bendrų šeimos poreikių tenkinimu. Tokių aplinkybių neįrodinėja ir tikslių proporcijų nenurodo ir apeliantas, teigdamas, kad Vedybų sutarties 4.1 punktas išsprendžia tik šalių prisidėjimo prie bendrų poreikių proporcijas. Apeliantas apeliaciniame skunde nesiremia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neįvertino kokių nors konkrečių byloje esančių įrodymų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti ir išskirti, kiek ir kokiomis proporcijomis per pakankamai ilgą laikotarpį po Vedybų sutarties sudarymo kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie visumos bendrų šeimos poreikių patenkinimo ir bendrų šeimos prievolių vykdymo. Kadangi sutuoktiniai nevedė panaudojamų lėšų apskaitos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nesant nurodytų tikslių duomenų iš esmės objektyviai neįmanoma apskaičiuoti, kurio iš sutuoktinių indėlis į šeimos biudžetą ar lėšų panaudojimas savo asmeninėms reikmėms didesnis.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė pagrįstą išvadą, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą visos atsakovo atliktos įmokos paskolai dengti buvo sumokėtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti už abiejų sutuoktinių prievoles Ginčo turtui, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustatyta pakankamo pagrindo pripažinti, jog bendrą prievolę bankui nuo 2018 m. balandžio 11 d. vykdė vien tik atsakovas iš savo asmeninių lėšų, dėl to tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

35. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2018–2020 m. laikotarpiu atsakovo atliktų ginčo nekilnojamojo turto pagerinimų. Apeliantas nurodo, kad jo asmeninės lėšos, įdėtos į turto pagerinimą, nebuvo įtrauktos į kompensacijos apskaičiavimą ir remiasi Vedybų sutarties 2.5 punktu, numatančiu galimybę gauti kompensaciją, kai asmeninėmis lėšomis ar darbu iš esmės pagerintas kito sutuoktinio asmeninis turtas.

36. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo lėšos, kurias jis įdėjo į Ginčo turto pagerinimą, kaip ir ieškovės lėšos jos vardu įregistruotai transporto priemonei įsigyti, laikomos jų asmeniniu turtu ir tarp sutuoktinių nedalijamos. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vertino atsakovo argumentus dėl atsakovo lėšų Ginčo turtui pagerinti panaudojimo.

37. Vedybų sutarties 2.5 punkte numatytas sutuoktinių susitarimas, kad visi vieno sutuoktinio turto pagerinimai kito sutuoktinio lėšomis ar darbu asmeninės nuosavybės teise atitenka tam iš sutuoktinių, kurio nuosavybė buvo pagerinta, įskaitant ir esminius turto pagerinimus (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Sutuoktinis, savo lėšomis ar darbu iš esmės pagerinęs kito sutuoktinio asmeninį turtą, įgyja teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą.

38. Pažymėtina tai, kad atsakovas, nurodomu laikotarpiu atlikdamas pažymimus remonto darbus Ginčo turte (žemės sklype ir gyvenamajame name), kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir kuriame sutuoktiniai gyvena, prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Byloje Ginčo turto rinkos vertė nustatyta atlikus teismo ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, iš Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. 371 duomenų matyti, kad buvo atlikta turto apžiūra. Reikšminga įvertinti tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovei priteistino kompensacijos dydžio, įvertino ir atsižvelgė į tai, jog daugiau kaip 2/3 dalys (tiksliau – 68 proc.) Ginčo turto kainos buvo sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis ir atsakovui kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai nukrypo nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimu Ginčo turtas priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Taigi Ginčo turtas (su atsakovo nurodomais pagerinimais) po santuokos nutraukimo atsakovui lieka natūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė, kad Ginčo turtas pagerintas iš esmės ir tokia apimtimi, jog atsakovo indėlis turėtų būti kompensuotas papildomai. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo konstatuoti apelianto nurodomo šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovei priteisiamos kompensacijos dydžio, nepagrįstai neįvertino atsakovo lėšų Ginčo turtui pagerinti panaudojimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, nustatė, kad daugiau kaip 2/3 dalys, o tiksliau – 68 proc. Ginčo turto kainos (t. y. 32 000 Eur iš 47 000 Eur), buvo sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jo paveldėtą butą, ir priteisti ieškovei kompensaciją už šią Ginčo turto dalį būtų nepagrįsta. Iš skundžiamos teismo sprendimo dalies motyvų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, jog 32 proc. Ginčo turto kainos (t. y. 15 000 Eur iš 47 000 Eur) buvo sumokėta lėšomis, gautomis pagal Kredito sutartį, dėl to ieškovei priklausytų ne didesnė kaip 16 proc. (1/2 dalis iš 32 proc.) kompensacija už Ginčo turtą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos 22 806,22 Eur kompensacijos dydį, nustatė, kad Ginčo turto vertės 16 proc. sudaro 23 056 Eur (144 100 Eur × 16 proc.), tačiau iš šios sumos papildomai atėmė 249,78 Eur, t. y. 1/2 dalį atsakovo sumokėtų paskolos įmokų nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. sausio 16 d., ir nustatė, kad ieškovei išmokėtina kompensacija už Ginčo turtą sudaro 22 806,22 Eur (23 056,00 Eur – 249,78 Eur).

40. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2023 m. sausio 16 d. paskolos pagal Kredito sutartį likutis sudarė 6 775,85 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad paskolos likutis 2023 m. vasario 9 d. sudaro 6 775,85 Eur, t. y. toks pats, kokį nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tai atitinka apelianto nurodomus duomenis, kad grąžinta paskolos dalis nurodytoms datoms sudaro 8 224,15 Eur (15 000 Eur – 6 775,85 Eur).

41. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl ieškovei išmokėtinos kompensacijos dydžio apskaičiavimo, atsižvelgia į tai, kad anksčiau nurodytų motyvų pagrindu buvo atmesti kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog bendrą prievolę grąžinti paskolą bankui nuo 2018 m. balandžio 11 d., kai buvo sudaryta Vedybų sutartis, vykdė vien tik atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės prisidėjimas prie Ginčo turto įsigijimo sudaro tik maždaug 2 proc. (t. y., kaip teigia apeliantas, 1/2 dalį 2017 metais ir iki 2018 m. balandžio 11 d. iš bendrų sutuoktinių lėšų sumokėtų paskolos įmokų (1 531,21 Eur / 2 = 765,61 Eur), sudarančių 1,63 proc. turto įsigijimo kainos)).

42. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad maždaug 32 proc. Ginčo turto kainos buvo sumokėta lėšomis, gautomis pagal šalių santuokos metu sudarytą Kredito sutartį (15 000 Eur iš 47 000 Eur). Nurodyta 32 proc. dydžio Ginčo turto dalis sudaro 46 112 Eur nustatytos dalytino Ginčo turto vertės (t. y. 144 100 Eur x 32 proc.). Tačiau šalys iki ieškovės kreipimosi į teismą paskolos pagal Kredito sutartį nebuvo sumokėję.

43. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui apskaičiuojant ieškovei priteistiną kompensaciją už jos Ginčo turto dalį, nebuvo išskaičiuota nesumokėta paskolos dalis. Pažymėtina, kad Ginčo turtas pirmosios instancijos teismo sprendimu yra priteistas atsakovui natūra asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į apelianto nurodomą aplinkybę, kad paskolą moka tik atsakovas, o ieškovė to nedaro, taip pat į apelianto reiškiamą reikalavimą, nemodifikuojant prievolės kreditoriui, sutuoktinių tarpusavio santykiuose nustatyti, jog likusią neišmokėtą prievolės dalį sumoka atsakovas iš savo asmeninių lėšų, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užkirsti kelią galimiems šalių teisiniams ginčams ateityje, apskaičiuojant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, reikšminga atsižvelgti ir į nesumokėtą Ginčo turtui įsigyti paimtos paskolos dalį.

44. Atsižvelgtina į duomenis, kad yra grąžinta truputį daugiau nei pusė šalių bendros paskolos – grąžinta paskolos dalis sudaro 8 224,15 Eur. Ieškovei tenkanti 1/2 dalis grąžintos paskolos sudaro 4 112,08 Eur (8 224,15 Eur / 2), tai sudarytų 8,75 proc. dalį visoje turto įsigijimo kainoje (4 112,08 Eur x 100 / 47 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, 8,75 proc. nustatytos Ginčo turto vertės sudaro 12 608,75 Eur (144 100 Eur x 8,75 proc.). Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus Ginčo turto dalį, prie kurios įsigijimo ieškovė yra prisidėjusi (8,75 proc.), ir dar nesumokėtą paskolos dalį, ieškovei už Ginčo turtą išmokėtina kompensacija sudaro 12 608,75 Eur. Toks kompensacijos dydis, esant byloje nustatytų aplinkybių visumai, pripažintinas kaip teisingas ir pagrįstas.

Dėl prievolės AB SEB bankui

45. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad, nutraukus šalių santuoką, įsipareigojimai kreditorei AB SEB bankui pagal 2017 m. gegužės 2 d. Kredito sutartį lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodytos teismo sprendimo dalies neginčija. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktą, nurodant, kad bendraskolių atsakovės ir ieškovo tarpusavio santykiuose nustatoma, jog likusią nesumokėtą paskolos dalį iš savo asmeninių lėšų sumoka atsakovas.

46. Pažymėtina tai, kad atsakovas 2024 m. birželio 20 d. patikslintame atsiliepime į priešieškinį sutiko, jog Kredito sutartis nemodifikuojama, ir kartu nurodė, kad likusių įmokų mokėjimo klausimas turi būti sprendžiamas sistemiškai su turto padalijimu, t. y. tas, kam lieka turtas, turi ir sumokėti likusią paskolos dalį. Byloje pateiktuose atsiliepimuose į šalių procesinius dokumentus trečiasis asmuo kreditorė AB SEB bankas sutiko, kad po santuokos nutraukimo šalys liktų solidariai atsakingos Bankui už prievolių pagal Kredito sutartį vykdymą, taip pat sutiko, jog įmokų mokėjimas kreditorei būtų priteistas iš atsakovo R. V..

47. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui vidiniuose šalių santykiuose nenustačius solidariosios prievolės pagal Kredito sutartį vykdymo tvarkos, ieškovei ar atsakovui vykdant prievolę, kylančią iš Kredito sutarties, būtų vadovaujamasi bendraisiais prievolių teisės principais – atlikusi mokėjimus pagal Kredito sutartį, šalis turėtų teisę regreso tvarka iš kitos šalies atgauti dalį sumokėtų įmokų (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Ginčo turtas pirmosios instancijos teismo sprendimu yra priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o nustatant kompensacijos dydį ieškovei už atsakovui natūra tenkančią didesnę Ginčo turto dalį yra įvertinta turto dalis, prie kurios įsigijimo ji yra prisidėjusi, ir atskaityta dar nesumokėta paskolos dalis, daro išvadą, kad, nemodifikuojant šalių prievolės pagal Kredito sutartį kreditoriaus AB SEB banko atžvilgiu, likusią neišmokėtą prievolės pagal Kredito sutartį dalį turi mokėti atsakovas iš savo asmeninių lėšų.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis apie ypač konfliktiškus šalių santykius, siekiant užkirsti kelią galimiems šalių tarpusavio teisiniams ginčams ateityje, jei vienas iš bendraskolių, atlikęs mokėjimus pagal Kredito sutartį, įgytų regreso teisę į kitą bendraskolį, yra pagrindas patenkinti apeliacinio skundo reikalavimą ir papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktą apelianto nurodytu būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

50. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą ir nusprendęs ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų abiejų šalių reikalavimų dalis, nustatė galutines bylinėjimosi išlaidų paskirstymui aktualias proporcijas: ieškovei iš atsakovo priteistina 58,5 proc., o atsakovui iš ieškovės priteistina 41,5 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą ir nustačiusi pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, vertindama, kad proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 53,5 proc., o atsakovui iš ieškovės – 46,5 proc. bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51. Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 433 Eur žyminis mokestis, 450 Eur už ekspertizę ir 4 287,30 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į tai ir į apeliacinės instancijos teismo nustatytas galutines bylinėjimosi išlaidų paskirstymui aktualias proporcijas, ieškovei iš atsakovo priteisiama išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma sudarytų 3 301,11 Eur ((1 433 Eur + 450 Eur + 4 287,30 Eur) x 53,5 proc.). Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 128 Eur ir 89 Eur žyminis mokestis bei 3 770 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteisiama išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, sudarytų 1 853,96 Eur ((128 Eur + 89 Eur + 3 770 Eur) x 46,5 proc.).

52. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, patikslintam ieškiniui ir priešieškiniui esant iš dalies patenkintiems, atlikus šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių (piniginių) reikalavimų dėl pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 447,15 Eur (3 301,11 Eur – 1 853,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

53. Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, atitinkamai pakeičiamos pirmosios instancijos teismo sprendimu iš šalių valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: iš ieškovės – 11,06 Eur (23,79 Eur × 46,5 proc.); iš atsakovo – 12,73 Eur (23,79 Eur × 53,5 proc.).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai nustatė ieškovei iš atsakovo priteisiamos kompensacijos už atsakovui natūra tenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos dydį, papildant teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir šalių tarpusavio santykiuose nustatant, kad likusią nesumokėtą paskolos dalį iš savo asmeninių lėšų sumoka atsakovas, bei atitinkamai pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 449 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovo apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 19 924,22 Eur (22 806,22 Eur – 2 882 Eur). Išnagrinėjus apeliacinį skundą ir sumažinus ieškovei iš atsakovo priteisiamos kompensacijos dydį (22 806,22 Eur – 12 608,75 Eur = 10 197,47 Eur), laikytina, kad patenkinta 51 proc. apelianto reikalavimų. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 722,67 Eur ((449 Eur + 968 Eur) x 51 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6.2 punktą dėl ieškovei E. V. priteistos kompensacijos dydžio – sumažinti ieškovei E. V. iš atsakovo R. V. priteistą piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nustatant 12 608,75 Eur (dvylikos tūkstančių šešių šimtų aštuonių eurų, 75 ct) kompensacijos dydį.

Papildyti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktą taip: „Bendraskolių atsakovo R. V. ir ieškovės E. V. tarpusavio santykiuose nustatoma, kad likusią nesumokėtą paskolos dalį iš savo asmeninių lėšų sumoka atsakovas R. V.“.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies 12, 13, 14 ir 15 punktuose nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nustatant tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą:

„Priteisti ieškovei E. V. iš atsakovo R. V. 1 447,15 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. V. valstybei 1 074 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660) ir 11,06 Eur (vienuolika eurų, 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo R. V., valstybei 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660) ir 12,73 Eur (dvylika eurų 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662).“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. V. iš ieškovės E. V. 722,67 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.