Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-196-458/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
AN2-196-458/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00051-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arvydas Daugėla
Pažeidėjas
V. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-196-458/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00051-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2018 m. sausio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. A. 2018 m. sausio 27 d. 16 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,55 promilės) girtumo laipsnis, tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2018 m. vasario 7 d. nutarimu V. A. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą 375 Eur baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 15 mėnesių.

Šalies argumentai

V. A. skundu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus 2018 m. vasario 7 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, paskirta 375 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 15 mėnesių, panaikinti ir palikti galioti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirtą 11 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi V. A. skundas netenkintas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2018 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-335-2018 paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, visų pirma, V. A. nebuvo sustabdytas vairuojantis automobilį, prie jo privažiavo pareigūnai, kai jis rengėsi iš automobilio iškrauti pašarą gyvuliams, esantiems fermoje. V. A. neneigia, kad prieš tai vairavo automobilį, bet neigia, jog buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau buvo ką tik surūkęs cigaretę. Policijos pareigūnai iš tiesų bandė nustatyti V. A. neblaivumą alkoholio matuokliu, bet po pūtimo alkoholio matuoklis ilgai nieko nerodė, o galiausiai parodė 0 promilių. Po šio pūtimo policijos pareigūnai liepė į alkoholio matuoklį pūsti dar kartą, po to alkoholio matuoklis parodė 0,55 promilės neblaivumą.

Liudytojas G. B. parodė, kad V. A. buvo tikrintas alkotesteriu ir buvo nustatytas 0,55 promilės girtumas, prieš tai 0 promilių girtumas (16.29 val.) buvo nustatytas kitam tikrintam žmogui. 2018 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 85-ANR-N-335-2018 buvo nurodyta, kad V. A. 2018 m. sausio 27 d. 16.27 val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 promilės). 0,55 promilės girtumas nustatytas 16.42 val. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kokio žmogaus 0 promilių girtumas buvo nustatytas 16.29 val.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog V. A. alkoholio nebuvo vartojęs, o buvo tik surūkęs cigaretę, alkoholio matuoklis per du kartus parodė skirtingus rodmenis, todėl jis, nesutikdamas su nustatytu 0,55 promilės neblaivumo laipsniu, vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. 2018 m. sausio 27 d. iš karto po administracinio nusižengimo protokolo surašymo per valandą nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 17.35 val. jam buvo paimtas kraujo mėginys, siekiant nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartyje nurodyta, kad neatlikta medicininė apžiūra girtumui nustatyti, aktas nebuvo pildomas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kadangi V. A. pirmą kartą teko kreiptis į ligoninę, jog duotų kraujo girtumui nustatyti, jis nežinojo, kad ligoninės darbuotojai turėjo surašyti aktą. V. A. manė, jog užtenka priduoti kraują per 1 valandą nuo protokolo surašymo, tą ir padarė. Ligoninės darbuotojai V. A. neinformavo, kad turi būti surašytas aktas, o kai buvo paimtas kraujas, išleido jį namo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareiga pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius neblaivumą. Dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo pasisakyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos akte, nurodant, jog iš vieną kartą atlikto iškvepiamo oro testo nereikia daryti galutinės išvados; tik pakartojus bandinį ir gavus panašų rezultatą, galima spręsti apie vairuotojo būklę.

Apibendrinant nurodoma, jog 2018 m. sausio 27 d. 16.42 val. V. A. nustatytas 0,55 promilės girtumas, o pakartotinio girtumo nustatymo metu, kai 2018 m. sausio 27 d. 17.35 val. buvo paimtas kraujo mėginys, etilo alkoholio nerasta. Tai, anot V. A., yra prieštaringos ir abejotinos aplinkybės. Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog kadangi priimant nutarimą neišnaudotos visos galimybės abejonėms pašalinti, laikantis administracinių nusižengimų teisenos nuostatos, kad visos abejonės tokiu atveju vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių, yra tikslinga administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo V. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti priimtus sprendimus.

V. A. teigia, kad alkoholio kiekio matuoklis parodė skirtingus duomenis. Tai yra vieną kartą nieko neparodė, o kitą kartą alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,55 promilės neblaivumą. Atsiliepime nurodoma, jog iš pradžių alkoholio kiekio matuoklis neparodė girtumo, nes V. A. pūtė ne pagal taisykles, nepakankamai oro buvo pūsta. Daroma išvada, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų (administracinio nusižengimo protokolas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510 AREA-0073“ duomenys ir kt.) dėl V. A. padaryto nusižengimo, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2018 m. vasario 7 d. nutarimu V. A. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį. Tiek iš skundo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, tiek iš apeliacinio skundo yra matyti, jog V. A. ginčija savo kaltę tik dėl vairavimo esant neblaiviam, taigi darytina išvada, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo jis neginčija. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų išvada, kad V. A. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, bylos duomenys patvirtina, jog V. A. vairuotas automobilis „Volkswagen Passat“ buvo sustabdytas 2018 m. sausio 27 d., apie 16.27 val. Patikrinus V. A. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0073, kurio tinkamumą naudoti iki 2018 m. birželio 4 d. patvirtina patikros sertifikatas Nr. 0712780 (b. l. 24), 16.42 val. V. A. buvo nustatytas 0,55 promilės girtumas (b. l. 28–29). Tai, jog tikrinant automobilio dokumentus nuo V. A. sklido alkoholio kvapas, užfiksuota policijos pareigūno K. N. tarnybiniame pranešime, tas pačias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas policijos pareigūnas K. N. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, V. A. nedavė jokių paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. A. aiškino, kad jis dvi paras buvo visiškai nevartojęs alkoholinių gėrimų, prieš pūsdamas į alkotesterį pirmą kartą buvo neseniai parūkęs, o pūsdamas antrą kartą rūkė cigaretę.

V. A. savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivus, neigia, remdamasis specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nesutikdamas su alkotesterio užfiksuotais rodmenimis, V. A. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kad jam būtų paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti. Specialisto išvadoje Nr. T-A 1163/2018 (01) nurodyta, jog 2018 m. sausio 27 d. 17.35 val. paimtame V. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 7). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nustatant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu, vertinant pirminius alkotesterio rodmenis ir lyginant juos su laboratorinio kraujo tyrimo, atlikto tikrinant asmens blaivumą, metu gautais duomenimis, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas, preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių.

Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika), 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai: asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės raštu dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad V. A. medicininė apžiūra nebuvo atlikta ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas nebuvo pildomas, kadangi V. A. prašyme nurodoma tik paimti kraują alkoholio kiekiui kraujyje ištirti (b. l. 80). Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog, nustatyta tvarka neatlikus medicininės apžiūros ir nesant Medicininės apžiūros akto, nėra galimybės nustatyti nei to, kada prasidėjo asmens patikrinimas, nei to, kada ir kokios būklės V. A. atvyko į medicinos įstaigą, taip pat ir to, koks gydytojas jį apžiūrėjo (ir ar apskritai apžiūrėjo), be to, nėra galimybės nustatyti, kaip vyko tiriamųjų medžiagų paėmimas, ar buvo paimtas reikiamas kiekis kraujo, ar buvo naudojamos tinkamos priemonės, ar mėginys buvo apsaugotas, koks laborantas atliko mėginio paėmimą ir pan. Pažymėtina, kad Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai, todėl visi anksčiau išvardyti duomenys yra būtini norint konstatuoti, jog buvo nenukrypta nuo nustatytų taisyklių, asmuo buvo tinkamai apžiūrėtas ir laikantis taisyklių buvo paimtas mėginys, ir tik tada trečiojo asmens medicininės apžiūros etapo (tiriamųjų medžiagų ištyrimas) metu gauti duomenys gali būti laikomi patikimais.

Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad iš pačios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1163/2018(01) (toliau – Specialisto išvada) matyti, jog atliekant V. A. medicininę apžiūrą nebuvo laikomasi Metodikos. Pirmosios instancijos teismo nutartyje detaliai yra aptarti visi nustatyti Metodikos pažeidimai, su jais sutikdamas, apygardos teismas konstatuotų Metodikos nesilaikymo atvejų nebekartoja. Atsikirsdamas į apelianto argumentą, jog V. A. nežinojo, kad ligoninės darbuotojai turėjo surašyti Medicininės apžiūros aktą, ir manė, jog užtenka priduoti kraują per 1 valandą nuo protokolo surašymo, apygardos teismas pažymi, jog tiek pagrindinis šalies įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), tiek Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 2 straipsnio 2 dalis) įtvirtina bendrąjį principą, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Galų gale, V. A., būdamas pilnametis, protingas, atidus ir rūpestingas asmuo, nuvykęs į gydymo įstaigą, galėjo pasidomėti, kokia yra procedūra ir kaip ji turi būti įforminta, kai medicininė apžiūra yra skirta neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1163/2018(01) matyti, kad V. A. kraujyje, paimtame 2018 m. sausio 27 d. 17.35 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 7). Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Nors specialisto išvadoje konstatuota, jog V. A. kraujyje, praėjus mažiau nei valandai nuo patikrinimo alkotesteriu, alkoholio nerasta, šiuos byloje esančius duomenis būtina vertinti kritiškai.

Visų pirma, patikrinimo alkoholio matuokliu metu V. A. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,55 promilės, jis nedaug viršijo girtumo ribą, kuriai esant asmenys apskritai netraukiami administracinėn atsakomybėn. Antra, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Suaugusio žmogaus kraujyje jam esant ramybės būsenos per 1 val. vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Taigi darytina išvada, jog kol V. A. nuvažiavo iki medicinos įstaigos, alkoholio kiekis jo kraujyje galėjo dar labiau sumažėti. Galiausiai, kaip jau minėta anksčiau, kadangi V. A. medicininė apžiūra atlikta nesilaikant Metodikos, vien specialisto išvados neužtenka, kad ji patvirtintų, jog asmens veiksmuose nesama administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju byloje pateikta specialisto išvada yra tik tarpinis medicininės apžiūros etapas. Byloje esant pateiktai vien Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadai, kuri turėtų būti tik dalis bendro asmens tyrimo, tačiau nesant Medicininės apžiūros akto, jame nurodytos bendros tiriamo asmens būklės ir atskleistų tiriamųjų medžiagų paėmimo aplinkybių, taip pat ir juo suformuluotos galutinės išvados dėl asmens blaivumo, atskira specialisto išvada, kuria ištirtas neaiškiomis aplinkybėmis paimtas ir tirti pristatytas kraujo mėginys, negali būti laikoma patikimu ir tinkamu įrodymu, paneigiančiu alkotesteriu V. A. nustatytą 0,55 promilės girtumo laipsnį ar keliančiu dėl jo abejonių.

Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nesama pagrindo abejoti alkoholio matuokliu V. A. nustatytu neblaivumo laipsniu. Byloje esantys duomenys patvirtina V. A. nustatytą girtumą – iš prietaiso atliktų matavimų rodmenų išklotinės matyti, kad 2018 m. sausio 27 d. 16.42 val. užfiksuotas 0,55 promilės girtumas (b. l. 20–23), iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 27 d. 16.42 val. 0,55 promilės girtumas nustatytas V. A. (b. l. 28–30). Šiuos duomenis dėl V. A. nustatyto girtumo patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad pamatė (duomenys neskelbtini) kaime atbuline eiga važiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, prie vairo sėdėjo V. A. Iš pat pradžių, prieš duodamas pūsti į alkotesterį, paklausė V. A., ar vartojęs alkoholio, sakė ne. Paneigė, kad V. A. patikrinimo metu įpūtė nulius, tokio fakto nėra užfiksuota. Jis žaidė su alkotesteriu, „nedapūtinėjo“. Nebūtų antrą kartą prašę pūsti, jei alkotesteris būtų parodęs nulius. Liudytojas taip pat atkreipė dėmesį, jog jautė stiprų alkoholio kvapą, sklindantį nuo V. A. Jis, kai įpūtė, lyg minėjo, kad vakar buvo vartojęs alkoholio (b. l. 33–34). Liudytojas K. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo keliu važiuojantį „Volkswagen Passat“, kuris privažiavęs fermas bandė prisiparkuoti atbuline eiga. V. A. pats priėjo prie jų tarnybinio automobilio. Užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. V. A. į alkotesterį pūtė žaisdamas. Jei pučia nestipriai, alkotesteris parodo, kad neužtenka oro. Alkotesteris neparodė nulių, todėl davė antrą kartą pūsti. Pirmą kartą po pūtimo alkotesteris parodė, kad neužtenka oro. Tikrai alkotesteris nerodė nulių. Kiekvienam pūtimui suteikiamas atskiras numeriukas ir viskas fiksuojama. Kai parodė 0,55 promilės, V. A. sakė, kad vakar buvo vartojęs alkoholio (b. l. 35–36). Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir K. N. tarnybiniame pranešime. Apklausti policijos pareigūnai teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą. Pareigūnai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į visa tai, kas yra aptarta, būtina pažymėti, jog teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, kaip jau minėta anksčiau, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nagrinėjamu atveju tik atlikto kraujo tyrimo metu, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl alkotesterio rodmenų, todėl net ir esant V. A. prašymui, policijos pareigūnai neprivalėjo V. A. pakartotinai patikrinti alkotesteriu, be to, jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga policijos pareigūnams leisti asmeniui būti pakartotinai patikrintam alkotesteriu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimas, kad, pirmą kartą jį patikrinus alkotesteriu, matuoklis parodė nulius, t. y. jog iškvėptame ore nesama alkoholio, laikytinas nepagrįstu ir teismo vertinamas kaip V. A. gynybinė versija. Abu policijos pareigūnai, liudytojai G. B. ir K. N., duodami parodymus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, jog V. A., tikrinamas alkotesteriu, iš pradžių orą pūtė netinkamai, todėl išpūsto oro nepakako blaivumui ar neblaivumui nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens girtumas buvo nustatytas tik tada, kai V. A. į alkoholio matuoklį pūtė teisingai ir jo išpūsto oro kiekis buvo pakankamas. Tokios aplinkybės yra nurodytos ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame pažymėta, jog V. A. pūtė ne pagal taisykles, buvo pūsta nepakankamai oro. Apygardos teismas visiškai pritaria ir pagrįstai kritiškam pirmosios instancijos teismo V. A. nurodytos aplinkybės, kad prieš tikrinimą alkotesteriu jis buvo surūkęs cigaretę, kas galėjo turėti įtakos tikrinimo rezultatui, vertinimui. Prie bylos medžiagos pridėtoje alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ instrukcijoje (b. l. 40–71) nėra jokių apribojimų tikrinti asmenį, rūkiusį tabako gaminius prieš tikrinimą alkotesteriu. Faktą, jog tabako gaminių rūkymas negalėjo iškreipti alkotesterio rodmenų, patvirtino ir policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde yra atkreiptas dėmesys, jog dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo pasisakyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos akte. Pažymėtina, kad būtent tokia išvada buvo padaryta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-173-462/2012. Taigi negalima tvirtinti, kad kiekvienu atveju yra būtinas pakartotinis patikrinimas alkoholio matuokliu. Išvada, jog iš vieną kartą atlikto iškvepiamo oro testo nereikėjo daryti išvados, tik pakartojus bandinį ir gavus panašų rezultatą galima buvo spręsti apie vairuotojo būklę, buvo padaryta vertinant konkrečios bylos aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją, tačiau nustatyti duomenys automatiškai negali būti taikomi ir nagrinėjamu atveju. Be to, papildomai pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos aktas yra ne norminis dokumentas, aktualus ir taikomas bendrai visiems atvejams, o priimtas konkrečios bylos kontekste, įvertinus vieno konkretaus atvejo aplinkybes.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arvydas Daugėla