- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- ATP-173-462/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00582-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2011-12-18 08.39 val., Briedžių g., Kretingos miesto ribose, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0.92 prom.). Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. pažeidimą.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-12-30 nutarimu administracinę bylą, kurioje R. D., surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., nutraukė, nesant R. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Teismas konstatavo, kad iš surinktų rašytinių įrodymų ir R. D. parodymų teismas daro išvadą, kad nepavyko surinkti pakankamai įrodymų apie tai, kad 2011-12-18 08.39 valandą, R. D., Briedžių g., Kretingos miesto ribose, vairavo transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0.92 prom.), nes pakartotino girtumo patikrinimo metu 2011-12-18 09.27 val. gautas 0.00 prom. rezultatas.
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-30 nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas nesivadovavo alkotesterio parodymais taip pat nesikreipė į Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos komisiją, siekdamas gauti galutinę išvadą dėl asmens blaivumo būsenos vairavimo metu. Pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Lion alkolmeter 500“ buvo tinkamas naudoti ir jo meteorologinė patikra buvo galiojanti, kurioje prietaisui numatyta leistina matavimo ribų paklaida. R. D. su pirminiais alkotesterio parodymais nesutiko. Vadovaujantis transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, bet iš administracinės bylos duomenų nematyti, kad R. D. būtų atlikęs tokius veiksmus.
Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas posėdyje neapklausė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno, kartu su pastaruoju dirbusio policijos pareigūno. Vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai.
R. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2011-12-30 nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo administracinė byla nutraukta nesant R. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas prašo administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują sprendimą. Nors apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodoma kokį naują sprendimą teismas turėtų priimti, tačiau iš skundo motyvų aišku, kad apeliantas siekia, jog R. D. būtų pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Administracinio teisės pažeidimo 2011-12-18 protokole grafoje „Dėl pažeidimo paaiškinu“ R. D. nurodė, jog nesenai prieš 5 minutes kolonėlėje „Milda“ buvo išgėręs alaus, nepagalvojęs išvažiavo. Sustabdė policija, nuoširdžiai gailiuosi (b. l. 4).
Policijos patrulio M. A. 2011-12-18 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sustabdė automobilį OPEL VECTRA, kurį vairavo R. D. Jam nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) 0,92 promilių laipsnis. R. D. teigė prieš 5 min., degalinėje „Milda“ buvo išgėręs alaus ir nepagalvojęs išvažiavo, dėl to labai gailisi. Piliečio prašymu, jam pakartotinai buvo atliktas girtumo patikrinimas praėjus daugiau kaip 40 min. nuo padaryto pažeidimo, R. D. alkotesterio Lion alcometer 500 Nr. 19055, pat. 1017344 pagalba nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Anksčiau girtumo pakartotinai patikrinti negalėjo, kadangi alkotesteris buvo išsikrovęs (b. l. 6).
Policijos patrulio R. B. 2011-12-18 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sustabdė automobilį OPEL VECTRA, kurį vairavo R. D. Jam nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) 0,92 promilių laipsnis. Šis pilietis teigė nesenai vartojęs alaus ir nepagalvojęs išvažiavo, sutinka su padarytu pažeidimu ir nuoširdžiai gailisi. Po pakartotinio girtumo patikrinimo, praėjus daugiau kaip 40 min., buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Anksčiau atlikti papildomą patikrinimą nebuvo galimybės, nes buvo išsikrovęs alkotesteris (b. l. 7).
Apylinkės teisme R. D. dėl šio teisės pažeidimo padarymo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-12-18 apie 08.39 val. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus. Pareigūnai patikrino girtumą alkotesterio pagalba ir nustatė 0.92 prom. girtumą. Po 40 minučių jam buvo pakartotinai patikrintas girtumas ir fiksuota, kad rezultatas 0.00 prom.. Nesutinka su pirminiais alkotesterio parodymais. Nurodė, kad 5 min. prieš pirmą kartą tikrinant girtumą, jis buvo išgėręs alaus. Prašo vadovautis pakartotinu girtumo nustatymo rezultatu ir administracinę bylą nutraukti.
Byloje yra alkotesterio „Lion alcometer 500“ parodymai, kurie patvirtina, kad 2011-12-18 08.39 val. R. D. nustatytas 0.92 prom. girtumas. Pakartotinai 2011-12-18 09.27 val., t. y. daugiau kaip po 40 min., patikrinus girtumą, buvo gautas 0.00 prom. rezultatas (b. l. 9). Byloje esantis Valstybinės metrologijos tarnybos Patikros sertifikatas Nr. 1017344 patvirtina, jog alkotesteris Lion alcometer 500 Nr. 19055 yra tinkamas naudoti iki 2012-03-26 (b. l. 10). Todėl nėra jokio pagrindo abejoti šiuo alkotesterio parodymų patikimumu.
Pažymėtina, kad R. D. policijoms pareigūnams iš karto prisipažino, jog ką tik gėrė alaus, todėl alkotesterio parodymai gali būti netikslūs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog jis pagrįstai policijos pareigūnų prašė pakartotinai patikrinti blaivumą. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išties vairavo neblaivus (0,41 promilės ar daugiau).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nedidelį alkoholio kiekį vartojo prieš pat jo patikrinimą alkotesteriu. Jo teigimu, tai įvyko prieš 5 min. iki patikrinimo. Šių jo teiginių kategoriškai nepaneigia ir kiti jau minėti (policijos patrulių tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymai) byloje surinkti duomenys.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-31 nutarime pažymėjo, kad išreikalavus matavimo prietaiso (alkotesterio Dräger Alcotest 7410), kuriuo buvo tikrinimas apelianto neblaivumas, naudojimo instrukciją, nustatyta, kad juo matavimus galima atlikti tik praėjus 15 min. po alkoholio panaudojimo. Šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra vienas iš pagrindinių, esminių. Alkotesteris Dräger Alcotest 7410 matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad iškart po alkoholio pavartojimo atliekant patikrinimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje (Administracinė byla Nr. N62 – 3686/2008). Alkotesterio „Lion alkometer 500“ naudojimo instrukcijos 8 skyriuje vienoje iš pastraipų NEGALIMA yra imperatyviai nurodyta, kad atlikti neblaivumo testo, jeigu manote, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, arba rūkė per paskutines 2 minutes. Paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad negalima naudoti prietaiso nukrypstant nuo šios instrukcijos. Esant tokioms aplinkybėms, kaip minėta, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai
Pažymėtina, kad nors teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareigos pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame nutarime taip pat išaiškino, jog būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius apelianto neblaivumą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esant tokioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje, galėjo būti vadovaujamasi ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi. Taigi galėjo būti atliktas ir pakartotinis neblaivumo patikrinimas. Dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo nagrinėjamu atveju pasisakyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos akte, nurodant, jog iš vieną kartą atlikto iškvepiamo testo nereikėjo daryti išvados; tik pakartojus bandinį ir gavus panašų rezultatą galima buvo spręsti apie vairuotojo būklę (Administracinė byla Nr. N62 – 3686/2008).
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms bei tokiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai darytina išvada, kad policijos patruliai visiškai pagrįstai (prašant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) pakartotinai patikrino jo blaivumą alkotesteriu. Byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti R. D. paaiškinimu, kad jis prieš sustabdant policijos pareigūnams buvo ką tik (prieš 5 min.) išgėręs alaus, taip pat alkotesterio ,,Lion alcolmeter 500“ 2011-12-18 09.27 val. gautasi parodymais – 0.00 prom.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar R. D. išties vairavo būdamas neblaivus, ar gauti pirminiai alkotesterio parodymai nebuvo iškreipti dėl galimai pažeistų pagrindinių šio matavimo prietaiso naudojimo reikalavimų. Visas šias iškilusias abejones apeliacinės instancijos teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas nesivadovavo alkotesterio parodymais taip pat nesikreipė į Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos komisiją, siekdamas gauti galutinę išvadą dėl asmens blaivumo būsenos vairavimo metu. Be to, apylinkės teismas posėdyje neapklausė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno, kartu su pastaruoju dirbusio policijos pareigūno. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartimi Nr. N575-881/2009, ir 2009-04-10 nutartimi Nr. N575-684/2009).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byloje esantis Gražinamasis pranešimas apie paskirtą teismo posėdį R. D. įteiktas asmeniškai 2011-12-18 (b. l. 15). Taigi šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. D. dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d. įtvirtinta, jog nagrinėjant šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Apelianto nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos buvo nagrinėjamos būtent dėl šių Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d. nurodytų administracinių teisės pažeidimų. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir konstatavo, jog vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Todėl ir vertino, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.