Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė

nukentėjusiojo įgaliotajam atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, įstatyminiam atstovui A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)Šilutės m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji mušdama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sūnui, tai yra 2019 m. gegužės 28 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, po įvykusio tarpusavio žodinio konflikto su sūnumi D. M., sudavė pastarajam šlapiu virtuviniu skuduru septynis kartus į kairės pusės kaktą, bei delnu du kartus į kairės pusės kaktą ir skruostą, taip padarydama nukentėjusiajam D. M. taškines kraujosruvas kaktos kairės pusės smilkinio krašto odoje ir sukeldama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. M. kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad sūnui nesudavė nei skuduru, nei ranka. Sūnus ją apkalbėjo, nes labai norėjo gyventi su tėvu. Tuo metu tarp jos ir buvusio vyro A. M. vyko teisminiai procesai dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Viską surežisavo buvęs vyras. 2019 m. kovo mėnesį, ji ne kartą kreipėsi į Vaikų teisės dėl to, kad buvęs vyras nuteikinėja sūnų prieš ją ir dukrą. Ji ėmė kontroliuoti savo sūnų: stebėti apie ką jis susirašinėja su draugais, tėčiu. Pastebėjo, jog sūnus labai daug netiesos rašo tėčiui. 2019 m. gegužės 28 d. tarp jos ir sūnaus kilo labai didelis konfliktas. Sūnus tėčiui per Messenger programą parašė, jog namie nėra maisto, nes ji jo negamina. Dėl to kilo konfliktas. Ji šaukė ant jo, klausė ar nori jog ji nuvestų į policiją dėl melavimo, sakė, kad jį gali už tai nubausti. Buvo paėmusi sūnui už rankų. Jokių muštynių nebuvo. Viskas vyko jos pietų pertraukos metu, po kurios ji grįžo į darbą. Sūnų užrakino namuose. Išeidama iš sūnaus atėmė kompiuterio laidą, mobilaus ryšio telefoną. Vėliau per vaikų apklausą sužinojo, jog A. M. buvo atvažiavęs į Šilutę tarp 15-17 val., pasiėmė dukrą iš draugės, kad ši atrakintų duris ir išleistų (duomenys neskelbtini), kad jiedu galėtų susitikti. Šlapiu skuduru ar ranka sūnui nesudavė. Sūnui buvo suėmusi už riešų, nes norėjo nuvesti į policiją. Sūnus tam priešinosi. Sūnus verkė ir sakė, jog niekur neis. Ji taip pat verkė. Mano, kad gal sūnus su buvusiu vyru surežisavo ir suplanavo sužalojimą. Galbūt buvęs vyras sūnui kažką padarė, jog jam liktų kraujosruva. Sūnui nesudavė. Santykiai su sūnumi buvo geri, tačiau, jie pasikeitė po to, kai buvęs vyras sužinojo, jog ji nusipirko butą. Viskas prasidėjo 2019 m. vasario mėnesio gale, kovo mėnesio pradžioje. Dukra pasakojo, jog buvęs vyras sūnui pažadėjo nupirkti keturratį, padėti išsilaikyti teises, nupirkti mobilųjį telefoną- iPhone. Su sūnumi bardavosi dėl tvarkos, higienos, buities tvarkymosi, mokslų. Jį kontroliuodavo dėl pamokų, treniruočių lankymo, nes jis turi problemų dėl antsvorio. Sūnus sakė, jog nori išeiti gyventi pas tėtį dėl to, jog yra per daug kontroliuojamas. Po įvykio su sūnumi bendrauja, jis bendrauti nori. Jis atvažiuoja, pabūna keletą dienų. Ji bandė jo klausti kodėl jis taip pasielgė, tačiau sūnus nieko jai neatsakė, tik patraukė pečiais. Ji daugiau ta tema su juo nekalba.

Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 28 d., apie 12 val., namuose, kompiuteriu susirašinėjo su tėčiu. Iš darbo parėjusi mama dėl to supyko, trenkė jam septynis kartus su šlapiu skuduru į kairės pusės kaktą. Po to, mama delnu du kartus trenkė per kairės pusės kaktą ir skruostą. Apie tai jis papasakojo tėčiui su kuriuo nuėjo į vaikų teises. Mama neatsiprašė jo už savo elgesį (t. 1, b.l. 48-50).

Nukentėjusysis D. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad buvo pavasaris, tikslios datos nepamena, apie pietus grįžęs iš mokyklos parašė tėčiui, kad yra namuose. Mama parėjusi iš darbo ir supratusi, kad jis susirašinėja su tėvu labai supyko, trenkė jam šlapiu skuduru septynis kartus į kaktos kairę pusę, dar porą kartų delnu į tą pačią vietą. Jam skaudėjo, jis verkė. Mama atėmė raktus, kompiuterį ir išvažiavo į darbą, Jai išvažiavus jis mėgino suskaičiuoti smūgius tam, kad apie tai galėtų pasakyti Vaikų teisėms. Apie 16 val. grįžusi sesuo pasakė, kad jo laukia tėtis. Sesei sugrįžus jis buvo blogos nuotaikos. Sesei apie konfliktą nepasakojo. Su tėčiu važiavo į parduotuvę, tuomet jam apie tai ir papasakojo. Jis seniai norėjo gyventi su tėvu. Tėvas jam sakė, jei pasakys Vaiko teisėms, bus lengviau išeiti gyventi pas jį (t. 1, b.l. 91-93).

?Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos nustatyta nukentėjusiojo D. M., jo atstovo pagal įstatymą A. M. bei įtariamosios L. M. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos (t. 1, b.l. 22-25).

Iš Šilutės r. (duomenys neskelbtini)ir Šilutės (duomenys neskelbtini) charakteristikų nustatyta, kad D. M. charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 28, 31).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 30 d. išvados Nr. G 912/2020 (03) nustatyta, jog objektyvios apžiūros metu nustatytas D. M. kaktos kairėje pusėje smilkininiame krašte, plaukų augimo riboje 3x2,5 cm nežymus patinimas ir smulkios raudonos (taškinės) kraujosruvos odoje. D. M. dėl taškinės kraujosruvos kaktos kairės pusės smilkininio krašto odoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 100).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. V. parodė, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį užfiksavo kairėje kaktos pusėje smilkininiame krašte 3×2.5 cm nežymų patinimą. To patinimo plote, odoje buvo smulkios raudonos taškinės kraujosruvos. Kitų kūno sužalojimų nebuvo. Šios taškinės kraujosruvos kairės pusės smilkininio krašto odoje galėjo būti padarytos sudavus per smilkinį ranka arba šlapiu skuduru vienu poveikiu. Šis paviršinis kaktos sužalojimas - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, todėl savo išvadą patvirtina. Sužalojimas padarytas buka jėga. Detalizuoti negali, nes sužalojime neužfiksuota forma ar kokios kitos savybės. Sužalojimas galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku. Šlapiu skuduru mušant nelabai lieka žymių. Smūgis būna skausmingas, tačiau sužalojimo nelieka. Sudavus ranka į kaktą galėjo likti toks sužalojimas. Šiuo atveju nesimatė poodinės kraujosruvos. Buvo tik nežymus patinimas. Nuo smūgio delnu, galėjo likti rutuliuko formos sužalojimas. Tokios galimybės negalima atmesti. Smūgis delnu - buka jėga. Delnas bukas daiktas.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 30 – vasario 27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-8/2020 nustatyta, kad tiek D. M. pasakojimas ekspertizės metu, tiek duoti parodymai buvo nuoseklūs, atitinka pirminio atsiskleidimo esmę bei jam būdingus individualius psichologinius ypatumus: vidutinį pažintinių gebėjimų lygį, adekvatų suvokimą ir mąstymą, adekvačias atminties galimybes, jo kalbos išsivystymą, socialinį supratingumą bei asmenybei būdingus ypatumus. D. M. nenustatyta nei padidinto įtaigumo, padidinto fantazavimo. D. M. pagal jam būdingus pažintinės veiklos ir asmenybės ypatumus galėjo suvokti juridiškai reikšmingų įvykių aplinkybes, suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę bei galėjo duoti parodymus apie tai. D. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankami, nuoseklūs, realistiški (t. 1, b.l. 128-137).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2019-05-28, apie 10:30 val., sūnus prisijungė prie Messenger. Jis parašė ir paklausė ar jau baigėsi pamokos, sūnus atsakė, kad jiems projektinė diena, ir kad namuose nėra ką valgyti, klausė ar neatvažiuos į Šilutę. Susirašinėjo su sūnumi iki 12 val., po to jis jam nebeatsakė. Prieš tai kalbėjosi telefonu, sūnus sakė, kad yra atimtas telefonas. Pamatęs, kad sūnus kurį laiką nėra prisijungęs, paskambino dukrai. Apie 14-15 val. atvažiavęs į Šilutę, iš draugės pasiėmė dukrą, kurios paprašė pažiūrėti kur yra (duomenys neskelbtini). Dukra atėjo kartu su (duomenys neskelbtini), kuris atrodė apsimiegojęs ir apsiverkęs. Papasakojo, kad mama, pamačiusi kad jie susirašinėja, atėmė telefoną, kompiuterį, jį užrakino ir jį gerai „ataudė“ su šlapiu skuduru ir ranka trenkė jam į galvą, buvo užsiėmęs už galvos kairės pusės. Pačiupinėjęs pajuto kaktoje pakilimą, t. y. „guzą“. Viską girdėjo automobilyje buvusi dukra (duomenys neskelbtini). Jis abiem vaikams davė po porą eurų ir jie nuėjo kažko nusipirkti. Sūnui sakė, kad reikės viską papasakoti Vaikų teisėms. Sūnus sutiko, todėl susitarė kitą dieną po pamokų tai ir padaryti (b.l.62-63, t. 1).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įstatyminis atstovas A. M. parodė, kad sūnus D. M. pasakė, jog mama iš jo viską atėmė ir dar gerai "ataudė", t. y. su šlapiu skuduru ir delnu trenkė. Ant D. M. galvos kairėje pusėje buvo „guzas“. Tuo metu jokie civiliniai santykiai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo, nesisprendė. Buvo atjungtos visos sūnaus priemonės per kurias su sūnumi bendravo. Per dukrą sūnus jam pasakė, jog gavo pylos. Apie tai sužinojęs su sūnumi nuėjo į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Įvykio nematė. Sūnus pasakojo, jog gavo mušti, dėl to jog bendravo su juo. Su sūnumi nesitarė nei dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, nei kaip dėl to reikėtų elgtis. Sūnui nežadėjo, jog už persikraustymą pas jį jam nupirks keturratį, motorolerį. Vaikas pats norėjo su juo gyventi, to daryti jo nevertė. Ant vaiko matėsi sužalojimo žymė. Ji buvo nežymi. Šiuo metu vaikas bendrauja su mama.

Liudytoja E. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad brolis D. M. anksčiau buvo sakęs, jog gyvens su tėčiu iki teismo. Ji buvo pas draugę, kai paskambino tėtis ir paprašė susitikti. Ji sutiko. Tėtis liepė paduoti raktus (duomenys neskelbtini)i, nes jis raktų neturi ir negali išeiti. Kai atrakino duris (duomenys neskelbtini) susirašinėjo su tėčiu telefonu per Messenger. Brolis atrodė laimingas, ant veido jokių žymių nesimatė. Tėtis ją nuvežė atgal pas draugę, o (duomenys neskelbtini) su tėčiu išvažiavo. (duomenys neskelbtini) nesiskundė tėčiui, apie tai, kad mama jį sumušė (duomenys neskelbtini) jai nepasakojo, kad mama jį sumušė. Mama su (duomenys neskelbtini) dažnai bardavosi dėl jo mokslų, dėl higienos, nes po treniruočių nesiprausdavo. (duomenys neskelbtini) siųsdavo tėčiui nuotraukas iš šaldytuvo prieš tai išėmęs produktus ir skųsdavosi, kad nėra ką valgyti. Tėtis duodavo pinigų, (duomenys neskelbtini) pirkdavo čipsų, kolos (t. 1, b.l. 94-96).

Liudytoja I. P. parodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje Šilutės savivaldybėje. Jai žinoma, kad po įvykio su vaiku ir jo tėčiu bendravo skyriaus specialistė L. S.. 2019 m. gegužės 29 d. į skyrių kreipėsi vaiko tėtis. Jis į skyrių atvyko su vaiku. Tėtis nurodė, jog vaikas galimai yra patyręs smurtą, jog prieš jį smurtavo mama. Jie pateikė prašymus raštu, nurodė, jog į teisėsaugos institucijas nesikreipė, prašė tarpininkauti. Vaiko tėtis nurodė, kad sūnus patyrė smurtą iš mamos, kad mama vaikui sudavė du kartus į veido sritį ir apie 7 kartu skudurėliu per veidą. Vadovaujantis teisės aktais informaciją apie galimą nusikalstamą veiką skyrius perdavė teisėsaugos institucijoms.

Liudytoja A. M. parodė, kad L. M. pažįsta, nes ji jos buvusio sutuoktinio žmona. Jų santykiai nei draugiški, nei priešiški. Su A. M. judviejų santykiai nutrūkę, nebendrauja. Žino, kad L. M. yra kaltinama, jog prieš sūnų (duomenys neskelbtini) pakėlė ranką. Gyvendama kartu su A. M. ne kartą girdėjo, kaip jis nuteikinėjo sūnų prieš mamą, kaip jis turi elgtis gyvendamas su mama. Yra girdėjusi, kaip (duomenys neskelbtini) klausdavo tėčio, kada jis nueis į Vaikų teises, nes jau nori persikraustyti pas tėtį. Jiedu kalbėdavosi dviese, jai nedalyvaujant. Tikslios datos negali nurodyti, bet vieną dieną lipant į apačią iš antro aukšto girdėjo pokalbį apie tai, jog (duomenys neskelbtini) susitrenkė galvą per futbolo treniruotę. Tuo metu (duomenys neskelbtini) dar pas juos negyveno. Kai (duomenys neskelbtini) atvyko pas juos gyventi ant jo kaktos nematė nei guzo, nei paraudimo. (duomenys neskelbtini) su tėčiu nuolat bendravo Messenger programėlės pagalba, nes A. M. nuolat būdavo išvykęs. Tėvas darė didžiulę įtaką (duomenys neskelbtini)i, kai jis pas juos gyveno. Tėtis sūnui nuolat liepdavo meluoti. Jei (duomenys neskelbtini)i mamai parašydavo žinutę, tai į ją jis galėdavo atsakyti tik su tėčio leidimu. Tėtis tuoj pat parašydavo ką atrašyti, o tik po to (duomenys neskelbtini) žinutę persiųsdavo mamai. 2019 m. gegužė 28 d. paskambino A. M. ir pranešė, jog parsiveža (duomenys neskelbtini), nes prieš jį smurtavo mama ir, kad jie buvo Vaiko teisėse. Kai A. M. parsivežė (duomenys neskelbtini), jis buvo linksmas, ant jo veido jokių sužalojimų nesimatė. Kai buvo nustatoma (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta, tai prieš vykstant į teismą A. M. padėdavo (duomenys neskelbtini)i lapą, kuriame būdavo surašyti klausimai ir parengti atsakymai į klausimus. (duomenys neskelbtini) juos mokėsi. Atsakymus į klausimus paruošdavo A. M. advokatė V. S..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, o tais pačiais veiksmais galima sukelti alternatyvius padarinius: fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą.

Aukščiau aptartos aplinkybės, visų pirma, leidžia spręsti apie ilgai besitęsiančius konfliktiškus ir konkurencingus nukentėjusiojo mamos ir tėvo tarpusavio santykius, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu (parinkimu), kategorišką siekį, kad vaikas gyventų pas tėvą ir galimai dėl to susiformavusią atitinkamą vaiko elgseną. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamosios L. M. ir nukentėjusiojo tėvo A. M. vyko teisminis procesas dėl sūnaus D. M. gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje pateiktų Messenger programos susirašinėjimo žinučių nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo D. M. ir jo tėvo A. M. vyko intensyvus bendravimas, dėl galimybės gyventi su tėvu. Iš E. M. parodymų nustatyta, kad D. M. išimdavo maisto produktus iš šeimos šaldytuvo ir fotografuodavo jo turinį, o nuotraukas siųsdavo tėvui, kas leidžia pagrįstai manyti jog jis siekė paveikti Institucijos atstovus bei tėvą dėl jam palankaus sprendimo.

Nukentėjusiojo D. M. parodymai nesutampa su įstatyminio atstovo A. M. parodymais. A. M. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad įvykio dieną, prie jo automobilio, iš namų sūnus atėjo apsiverkęs, užsiėmęs už kaktos, pasakė, kad mama jį šlapiu skuduru ir ranka „ataudė“ dėl to, kad jis kalbėjosi su juo, pokalbį girdėjo dukra (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiuoju apklaustas D. M. parodė, kad atėjęs pas tėvą į automobilį, apie jo ir mamos konfliktą jam nieko nesakė. Jis tėvui pasakė vėliau, išeinant iš parduotuvės „Iki“.

Liudytoja apklausta E. M. parodė, kad atrakinusi duris išleido brolį, kuris neatrodė nusiminęs ar nusiverkęs. Apie tai, kad mama jį mušė, jis nei tėvui, nei jai nieko nesakė, ant jo veido jokių mušimo žymių nesimatė.

Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kas kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Nagrinėjamoje byloje teismas remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų rinkimo, vertinimo ir panaudojimo, mano, kad, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai kaltinančių įrodymų, kad būtų paneigta L. M. nekaltumo prezumpcija ir ji būtų pripažinta kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjo vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

Nukentėjusiojo D. M. parodymus teismas vertina kaip paveiktus konfliktiškų tėvų tarpusavio santykių, tuo metu vykusio jo gyvenamosios vietos nustatymo proceso bei dėl jo siekio gyventi su tėvu. Liudytoja A. M. patvirtino, kad tėvas sūnui turėjo didžiulę įtaką, derindavo vaiko pokalbių SMS žinutėmis su mama turinį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis kartu su įstatyminiu atstovu kreipėsi į teismo ekspertą praėjus dviems dienoms po tiriamo įvykio, todėl neatmestina galimybė, kad eksperto užfiksuotą nežymų patinimą kairiajame smilkinyje nukentėjusysis galėjo patirti ir kitomis aplinkybėmis.

Kaltinamajai L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais

nusprendžia:

L. M. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.