- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-97-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22514-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Advokatai
- Renata Astrauskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Irenos Baguckienės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-12-22 nuosprendžio, kuriuo L. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. M. buvo kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad mušdama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sūnui, tai yra 2019-05-28, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, po įvykusio tarpusavio žodinio konflikto su sūnumi D. M., sudavė pastarajam šlapiu virtuviniu skuduru septynis kartus į kairės pusės kaktą, bei delnu du kartus į kairės pusės kaktą ir skruostą, taip padarydama nukentėjusiajam D. M. taškines kraujosruvas kaktos kairės pusės smilkinio krašto odoje ir sukeldama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir L. M. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas nors ir detaliai ištyrė įrodymus, sprendimą išteisinti L. M. motyvavo vienpusiškai, selektyviai, remdamasis tik kai kuriais įrodymais ir juos sureikšmindamas, vertindamas atskirai nuo kitų įrodymų ir tai teismui sukliudė priimti teisingą nuosprendį.
2.1 Nurodo, kad teismas, vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir darydamas išvadą, kad L. M. nesukėlė D. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo D. M. parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa ir atitinka kitus bylos įrodymus, o akcentavo tai, kad nukentėjusiojo D. M. parodymai galėjo būti paveikti konfliktiškų tėvų tarpusavio santykių, tuo metu vykusio ginčo dėl jo gyvenamosios vietos, nukentėjusiojo tėvo A. M. padarytos įtakos. Jei įvykis įvyko civilinės bylos nagrinėjimo metu tai savaime nereiškia, kad įvykio nebuvo, į tai reikalinga atsižvelgti vertinant ne tik nukentėjusiojo bet ir kitų suinteresuotų asmenų (kaltinamosios L. M., liudytojų E. M., A. M.) parodymus, kuriuos galėjo įtakoti konfliktiški ir konkurencingi nukentėjusiojo tėvų tarpusavio santykiai, susiję su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, jų kategoriškas siekis, kad vaikas gyventų pas kiekvieną iš jų. Teismas kritiškai vertino nukentėjusiojo D. M. parodymus atsižvelgdamas į liudytojų A. M. ir E. M. parodymus, nors būtent D. M. parodymų patikimumą patvirtino atlikta jo teismo psichiatrinė - psichologinė ekspertizė. Atsižvelgdamas į liudytojos A. M. parodymus, kad A. M. turėjo sūnui didžiulę įtaką, derindavo vaiko pokalbių SMS žinutėmis su mama turinį, teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent nukertėjusiojo apsigyvenimas liudytojos A. M. šeimoje pablogino tuo metu sutuoktiniais buvusių A. M. ir A. M. santykius, kad A. M. galimai kontroliavo nukentėjusiojo D. M. susirašinėjimą su savo mama L. M. šiam apsigyvenus pas juos, t. y. jau vykstančio ikiteisminio tyrimo metu ir nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiajam D. M. gyvenant su L. M. ši taip pat kontroliavo jo susirašinėjimą su tėvu. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytais duomenimis, kad nukentėjusiojo D. M. duoti parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys pirminio atskleidimo esmę bei jam būdingus individualius psichologinius ypatumus: vidutinį pažintinių gebėjimų lygį, adekvatų suvokimą ir mąstymą, adekvačias atminties galimybes, jo kalbos išsivystymą, socialinį supratingumą bei asmenybei būdingus ypatumus, į tai, kad D. M. nenustatyta padidinto įtaigumo, padidinto fantazavimo (1 t., b. l. 128-137).
2.2 Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas atsižvelgė į liudytojos E. M. parodymus, kad D. M. išimdavo maisto produktus iš šeimos šaldytuvo ir fotografuodavo jo turinį, o nuotraukas siųsdavo tėvui, ir teismas dėl to padarė išvadą, kad jis siekė paveikti Institucijos atstovus bei tėvą dėl jam palankaus sprendimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja E. M. parodė mananti, kad D. M. iš šaldytuvo išėmė batoną, ir kad jis galėjo pavalgyti pasidaręs sumuštinį ar išsikepęs blynų, o apklausiamas D. M. patvirtino, kad mamai išvykus į užsienį, jis skundėsi tėvui jog namie nėra ko valgyti, nes taip ir manė, o prieš fotografuodamas šaldytuvo turinį išėmė iš jo agurką, nes šis buvo sugedęs (1 t., b. l. 91-93). Prieštaravimas jų parodymuose, ar D. M. prieš fotografuodamas šaldytuvo turinį išėmė sugedusį agurką ar batoną, nesudaro pagrindo tikėti mažametės liudytojos E. M., gyvenančios kartu su savo mama, L. M., parodymais ir netikėti nukentėjusiojo D. M. parodymais, daryti išvadą, kad jis tokiais „nesąžiningais“ veiksmais galimai bandė įtikinti tėvą inicijuoti jo gyvenamosios vietos pakeitimą.
2.3 Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas taip pat atsižvelgė į liudytojos E. M. parodymus, kad, jai išleidus brolį pro duris, šis neatrodė nusiminęs ar nusiverkęs ir apie tai, kad jį mušė mama, nesakė nei jai, nei tėvui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019-05-30 išvada Nr. G 912/2019 (03) nustatyta, kad nukentėjusiojo D. M. objektyvios apžiūros metu nustatytas D. M. kaktos kairėje pusėje smilkininiame krašte, plaukų augimo riboje 3x2,5 cm nežymus patinimas ir smulkios raudonos (taškinės) kraujosruvos odoje, kurios galėjo būti padarytos 2019-05-28. Apklaustas teisme kaip liudytojas specialistas D. V. savo išvadą patvirtino. Papildomai parodė, kad patinimas buvo nežymus, kad paprastas žmogus jo galėjo nepastebėti, nes norint jį pamatyti, reikėjo atidžiai apžiūrėti, pačiupinėti, jis apžiūrai naudojo padidinimo stiklą, sužalojimo nenufotografavo, nes jį užfiksuoti būtų galima tik labai geru fotoaparatu, kad nežymaus sužalojimo atveju sukeliamas fizinis skausmas yra nežymus, kad po tokio sužalojimo vaikas galėjo būti ir linksmas. Tokie specialisto paaiškinimai paaiškina, kodėl liudytoja E. M. galėjo nepastebėti D. M. sužalojimo ir kodėl iš jo emocijų, veido išraiškos ji nesuprato, kad šis prieš kelias valandas yra patyręs nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindu netikėti nukentėjusiojo D. M. parodymais.
2.4 Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas suabejojo nukentėjusiojo D. M. parodymais, nes nukentėjusysis D. M., liudytoja E. M. parodė, kad D. M. apie įvykį tėvui A. M. pasakė ne iškart susitikęs ir kad to negirdėjo E. M., o apklaustas kaip liudytojas A. M. pasakė, kad D. M. apie įvykį jam pasakė iškart tik jiems susitikus. Be to E. M. parodė, kad D. M. buvo linksmas, o A. M. teigė, kad šis buvo apsiverkęs ir apsimiegojęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neteigė, kad D. M. apie įvykį pasakė būtent iškart tik jį susitikęs. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas praėjus mėnesiui po įvykio, jis parodė, kad D. M. pasakojimą girdėjo E. M., kad D. M. buvo apsimiegojęs ir apsiverkęs. Apklausos teisme metu parodė, kad nežino, ar E. M. girdėjo D. M. pasakojimą apie įvykį, nepasisakė apie D. M. išvaizdą. A. M. parodymai apie tai, ar E. M. girdėjo jų pokalbį ar negirdėjo, tai, kad D. M. jam atrodė apsiverkęs ir apsimiegojęs, jo apklausos teisme metu net nepatikslinus, kodėl jis taip teigė apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, ar jis pasakojo apie tai, ką matė, ar tai, ką girdėjo iš D. M., nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. M. parodymais.
2.5 Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis su įstatyminiu atstovu kreipėsi į teismo ekspertą praėjus dviem dienoms po tiriamo įvykio. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019-05-28 nepilnametis nukentėjusysis apie tą dieną apie 12 val. patirtą fizinį smurtą, tą pačią dieną papasakojo pavakaryje atvykusiam su juo pasikalbėti tėvui A. M.. D. M. padarytas kūno sužalojimas buvo nežymus, dėl jo į gydymo įstaigą, policiją jie nesikreipė nei įvykio nei bet kurią kitą dieną. Po pokalbio D. M. grįžo į L. M. namus, sutaręs su tėvu sekančią dieną kreiptis į vaiko teisių specialistus dėl vaiko teisių pažeidimo, nes manė, kad tai jų kompetencijos klausimas, o ne į teisėsaugos instituciją dėl padarytos nusikalstamos veikos. Būtent Institucija, po pokalbio su nukentėjusiuoju D. M. ir jo tėvu A. M. 2019-05-29 pranešė policijos įstaigai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir būtent 2019-05-30 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tą pačią dieną surašyta užduotis specialistui dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad nukentėjusiojo nuvykimas pas teismo ekspertą tik 2019-05-30 yra susijęs su nukentėjusiojo D. M. ar jo tėvo A. M. siekiu nuslėpti kažkokias D. M. padaryto sužalojimo aplinkybes.
2.6 Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis D. M. apie patirto sužalojimo aplinkybes 2019-05-28 papasakojo savo tėvui, 2019-05-29 Institucijos atstovams, 2019-05-30 VTMT specialistui, 2019-06-21 ir 2019-09-12 apklausiamas kaip liudytojas bei 2020-01-30 atliekant ambulatorinę teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizę. Ekspertizės akte nurodyta, kad jo duoti parodymai nuoseklūs, atitinkantys pirminio atskleidimo esmę bei jam būdingus individualius psichologinius ypatumus: vidutinį pažintinių gebėjimų lygį, adekvatų suvokimą ir mąstymą, adekvačias atminties galimybes, jo kalbos išsivystymą, socialinį supratingumą bei asmenybei būdingus ypatumus. D. M. nenustatyta padidinto įtaigumo, padidinto fantazavimo (1 t., b. l. 128-137). Be to ekspertizės akte nurodyta, kad po tiriamo įvykio patirto fizinio skausmo D. M. kilo adekvati jo emocinė reakcija: nuoskauda, liūdesys, išgąstis, pyktis.
2.7 Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo D. M. parodymus patvirtina objektyvūs duomenys: specialisto išvada, ekspertizės aktas, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad L. M. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sūnų D. M. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. L. M. yra teigiamai charakterizuojama, neteista, nebausta. Nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas ir tai buvo padaryta nesant jokio reikalingumo. Kadangi L. M. nepripažino savo kaltės, įvykdytas nusikaltimas artimoje aplinkoje, jai kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
4. Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija L. M. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nurodydama, kad sprendimas išteisinti L. M. motyvuotas vienpusiškai, selektyviai, kai kuriuos įrodymus sureikšminant ir vertinant juos atskirai nuo kitų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinį skundą, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, todėl nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
5. L. M. buvo kaltinama, kad namuose po įvykusio tarpusavio žodinio konflikto su sūnumi D. M., sudavė pastarajam šlapiu virtuviniu skuduru septynis kartus į kairės pusės kaktą, bei delnu du kartus į kairės pusės kaktą, taip padarydama nukentėjusiajam D. M. taškines kraujosruvas kaktos kairės pusės smilkinio krašto odoje ir sukeldama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas kaltinamąją dėl inkriminuoto nusikaltimo, padarė išvadas, kad išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai kaltinančių įrodymų, kad būtų paneigta L. M. nekaltumo prezumpcija ir ji būtų pripažinta kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija su tokiu bylos duomenų vertinimu nesutinka bei, vadovaudamasi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas.
6. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
7. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
8. Nagrinėjamu atveju sūnaus nežymiu sveikatos sutrikdymu kaltinta L. M. viso baudžiamojo proceso metu neigė, jog trenkė sūnui į veidą, ji pripažino, jog kaltinime nurodytu metu iš tiesų tarp jos ir D. M. buvo kilęs konfliktas dėl to, jog pastarasis, kaip ji teigia, pamelavo tėvui A. M., jog namie nėra maisto, buvo suėmusi sūnui už riešų, nes norėjusi nuvesti į policiją, sūnus tam priešinosi, verkė, išeidama po pietų pertraukos į darbą, paėmė kompiuterio laidą, mobilaus ryšio telefoną, raktus, kad D. M. niekur neitų, ir užrakino jį namuose.
9. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnybos) 2019-05-29 pranešimą apie tai, kad į Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių 2019-05-29 kreipėsi A. M., kuris pateikė prašymą nurodydamas, kad jo buvusi sutuoktinė L. M. 2019-05-28 smurtavo prieš jų sūnų D. M., du kartus suduodama per veidą bei septynis kartus šlapiu skuduru trenkdama vaikui į veido sritį (pridėta rašytinio A. M. prašymo kopija). Tarnybos pranešime taip pat pažymima, jog su tėvu atvykęs D. M. papasakojo, kad 2019-05-28 apie 12 val. jie susibarė su mama, kuri pradėjo ant jo šaukti bei du kartus trenkė jam į galvos sritį, po to šlapiu skuduriuku trenkė per veidą (b. l. 1-2, t. 1). Prie Tarnybos pranešimo pridėta D. M. surašyto paaiškinimo kopija, iš kurios matoma, kad D. M. raštu aprašė konflikto aplinkybes, nurodydamas, jog mama jam trenkė už tai, kad apie ją negražiai parašė tėčiui, buvo paliktas užrakintas, neturėjo nei telefono, nei kompiuterio, po smūgio delnu kairėje kaktos pusėje atsirado guzas, kurį palietus skauda.
Žemesnės instancijos teismas
10. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju pripažintas D. M. buvo apklaustas du kartus. 2019-06-21 apklausoje parodė, jog gegužės mėnesį, antradienį, apie 12 val., kai mama grįžo iš darbo, jis buvo namuose, susirašinėjo su tėčiu kompiuteriu, tai pamačiusi mama pradėjo keiktis ir 7 kartus šlapiu skuduru jam trenkė į kairės pusės kaktą, po to dar du kartus delnu į kairės pusės kaktos ir skruosto sritį, po to pasiėmė kompiuterį, telefoną, raktus ir jį užrakinusi išėjo į darbą, o jį paskui iš namų išleido grįžusi sesuo, jis apie tai papasakojo tėčiui, su kuriuo nuėjo į vaikų teises (b. l. 48, t. 1).
11. 2019-09-12 nukentėjusysis D. M. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklausiamas 2019-06-21, pažymėjo, jog konflikto dieną per pietus mama parėjo namo, jis susirašinėjo su tėčiu, mama supyko ir iš virtuvės paimtu šlapiu skuduru apie 7 kartus trenkė jam, D. M., į kaktos kairę pusę ir dar porą kartų delnu į tą pačią vietą, jis juto skausmą, po to mama paėmusi nešiojamą kompiuterį, raktus išvažiavo, o apie 4 valandą grįžusi sesuo išleido ir pasakė, jog apačioje laukia tėtis, kuriam ne iškart pasakė apie konfliktą, o po to, kai nuvežė sesę pas draugę, su tėčiu sutarė kitą dieną nueiti į vaikų teises, kur jis, D. M., sakė tiesą (b. l. 91-93, t. 1).
12. Byloje Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-10-30 nutartimi nukentėjusiajam D. M. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos – psichologinė ekspertizė, kuri, kaip nurodyta pačiame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-8/2020 (toliau – Ekspertizės akte), buvo atlikta 2020-01-30, ekspertės bendravo su nukentėjusiuoju, kuris vėlgi papasakojo apie tai, kad konflikto metu mama jam sudavė 7 kartus šlapiu skuduriuku ir 2 kartus delnu į kaktos sritį.
13. Apie tai, kad 2019-05-28 susitikus su sūnumi, šis papasakojo, jog mama jį „ataudė“, trenkė į galvą šlapiu skuduru ir delnu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė kaip liudytojas apklaustas A. M.. Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta Tarnybos atstovė I. P. nurodė, jog į skyrių 2019-05-29 atvyko tėtis ir vaikas, su jais bendravo kita specialistė, pradinė informacija buvo tokia, kad vaiko tėtis nurodė, kad sūnus patyrė smurtą, mama vaikui sudavė du kartus į veido sritį ir apie 7 kartus skudurėliu per veidą, jie pateikė prašymus, nurodė, kad nesikreipė į teisėsaugą, prašė tarpininkavimo, Tarnyba informaciją apie galimą nusikalstamą veiką perdavė teisėsaugos institucijoms.
14. Nors skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo D. M. parodymai įvertinti kaip paveikti konfliktiškų tėvų tarpusavio santykių, tuo metu vykusio jo gyvenamosios vietos nustatymo proceso bei siekio gyventi su tėvu, tačiau tokia išvada vienpusiška ir selektyvi, o šeimoje tarp tėvų susiklosčiusi konfliktinė situacija savaime nepaneigia nukentėjusiojo parodymų. Iš aptartų bylos duomenų visumos matyti, jog nukentėjusysis D. M. apie patirto sužalojimo aplinkybes 2019-05-28 papasakojo savo tėvui, 2019-05-29 Tarnybos specialistei, 2019-06-21 ir 2019-09-12 ikiteisminio tyrimo apklausose bei 2020-01-30 atliekant ekspertizę. Kiekvieną kartą jis nurodė apie mamos jam į veido sritį suduotus smūgius skudurėliu ir delnu. Be kita ko, tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir atliekant ekspertizę, D. M. jau gyveno su tėvu, taigi skundžiamame nuosprendyje įvardintas vaiko siekis gyventi su tėvu jam nebebuvo aktualus, tačiau jo pasakojimai apie konfliktą su motina ir jos veiksmus iš esmės išliko tokie patys. Kaip matyti iš vaizdo įrašuose užfiksuotų D. M. apklausų ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo apklausiamas specialisčių, atskirame kambaryje, jo buvo paprašyta sakyti tiesą ir vaikas tai pažadėjo daryti, be to, kaip jis pažymėjo ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, „vaiko teisėms“ sakęs tiesą, taigi nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusysis apklausų metu galėjo būti kaip nors neteisėtai veikiamas ar įtakojamas pasakoti išgalvotas aplinkybes. Kaip matyti, nukentėjusysis apie konflikto aplinkybes, patirtą motinos fizinį smurtą nuosekliai skirtingu laiku kartojo skirtingiems asmenims, tvirtino, jog sako tiesą, nurodė konflikto laiką, eigą, savo bei motinos veiksmus, jo numanomas motinos elgesio priežastis. D. M. parodymai iš dalies sutampa ir su pačios L. M. parodymais, kuri iš esmės neigia tik smūgių sūnui sudavimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad tiek D. M. pasakojimai ekspertizės metu, tiek duoti parodymai nuoseklūs, atitinkantys pirminio atskleidimo esmę bei jam būdingus individualius psichologinius ypatumus: vidutinį pažintinių gebėjimų lygį, adekvatų suvokimą ir mąstymą, adekvačias atminties galimybes, jo kalbos išsivystymą, socialinį supratingumą bei asmenybei būdingus ypatumus; D. M. nenustatyta padidinto įtaigumo, padidinto fantazavimo (1 t., b. l. 128-137). Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad po tiriamo įvykio D. M. jutęs fizinį skausmą, kilo adekvati jo emocinė reakcija: nuoskauda, liūdesys, išgąstis, pyktis, o ekspertinio tyrimo metu pateikti D. M. paaiškinimai taip pat atitinka buvusius emocinius išgyvenimus. Apie D. M. pateiktose ugdymo įstaigų charakteristikose taip pat neminima, jog ugdytinis būtų linkęs nesakyti tiesos, nutylėti, meluoti, išsigalvoti, ar iškreipti realias aplinkybes.
15. Nors, kaip užsimenama ekspertizės akte, ekspertizės metu D. M., pasakodamas apie mamos suduotus smūgius parodė ties dešiniu smilkiniu, ši aplinkybė nemenkina nukentėjusiojo pasakojimo patikimumo. Ekspertizė buvo atlikta praėjus jau pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykio, nukentėjusiojo sužalojimas buvo nežymus, todėl neatitikimas dėl D. M. ekspertėms parodytos sudavimo vietos veide nevertinamas kaip išskirtinai reikšmingas.
16. Nukentėjusiojo D. M. parodymai procese atitinka ir objektyviai jam nustatytą sužalojimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019-05-30 išvadoje Nr. G 912/2020 (03) (toliau – Specialisto išvada; b. l. 100, t. 1) nurodoma, jog objektyvios apžiūros metu nustatytas D. M. kaktos kairėje pusėje smilkininiame krašte, plaukų augimo riboje 3x2,5 cm nežymus patinimas ir smulkios raudonos (taškinės) kraujosruvos odoje. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialisto išvadą pateikęs specialistas D. V., kuris savo išvadą patvirtino ir nurodė, jog D. M. buvo apžiūrėtas 2019-05-30 pagal tyrėjos užduotį, sužalojimas buvo nežymus, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (kaip patikslino, laiko tarpu iki 3 parų), sudavus per veidą ranka ar šlapiu skuduru vienu smūgiu, smūgis skausmingas. Specialistas taip pat parodė, jog patinimas ne visada matomas, reikia jį pačiupinėti, praėjus trims valandoms po smūgio, vieni sužalojimą gali matyti, kiti ne, po tokio sužalojimo vaikas galėjo būti linksmas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip matyti, specialisto išvada bei specialisto parodymai pirmosios instancijos teisme, atitinka nukentėjusiojo D. M. nurodytą sužalojimo lokalizaciją, mechanizmą ir taip tik sustiprina nukentėjusiojo parodymų patikimumą.
17. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog liudytojos E. M. teigimu, atrakinusi namų duris ir išleidusi brolį, kuris neatrodė nusiminęs, ant jo veido jokių mušimo žymių nematė, tačiau tokie liudytojos, kuri pati konflikto nematė ir negirdėjo, parodymai nukentėjusiojo parodymų nepaneigia ir prieštaravimo tarp šių parodymų nėra, kadangi, kaip teismo posėdyje paaiškino specialistas, sužalojimas buvo nežymus ir galėjo būti nepastebėtas.
18. Skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis kartu su įstatyminiu atstovu į ekspertą kreipėsi praėjus dviem dienoms po tiriamo įvykio, todėl neatmesta galimybė, kad patinimą kairiajame smilkinyje nukentėjusysis galėjo patirti ir kitomis aplinkybėmis. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliaciniame skunde teisingai atkreiptas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2019-05-28 D. M. apie tą dieną apie 12 val. patirtą fizinį smurtą papasakojo pavakaryje atvykusiam su juo pasikalbėti tėvui A. M.. D. M. padarytas kūno sužalojimas buvo nežymus, dėl jo į gydymo įstaigą, policiją jie nesikreipė nei įvykio nei kurią kitą dieną. Po pokalbio D. M. grįžo į L. M. namus, sutaręs su tėvu sekančią dieną kreiptis į vaiko teisių specialistus. Būtent Tarnyba po pokalbio su nukentėjusiuoju D. M. ir jo tėvu A. M. 2019-05-29 pranešė policijos įstaigai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir būtent 2019-05-30 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tą pačią dieną surašyta užduotis specialistui dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Jau rašydamas paaiškinimą Tarnybai 2019-05-29, D. M. nurodė, kad po mamos smūgio delnu į veido sritį, jam kairėje kaktos pusėje atsirado guzas, kurį palietus jaučia skausmą. Tokį, paaiškinimą visiškai atitinkantį sužalojimą, kitą dieną (2019-05-30) nustatė ir specialistas, apžiūrėjęs D. M.. Šių aplinkybių visuma paneigia prielaidą, kad nukentėjusiojo nuvykimas pas teismo ekspertą tik 2019-05-30 yra susijęs su nukentėjusiojo D. M. ar jo tėvo A. M. siekiu nuslėpti kažkokias D. M. padaryto sužalojimo aplinkybes.
19. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta ir buvusi A. M. sutuoktinė A. M., kuri su A. M. dar gyveno nagrinėjamo įvykio metu, užsiminė, jog tikslaus laiko neprisimena, bet yra girdėjusi pokalbį apie tai, kad D. susitrenkė galvą per futbolo treniruotę. Tokie šios liudytojos parodymai bylos duomenų neatitinka. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, specialisto buvo pasiteirauta apie sužalojimo per futbolo treniruotes galimybę ir jis paaiškino, jog jei vaikas būtų susižalojęs į virpstą – sužalojimas būtų žymus, nuo kamuolio nebūtų likęs žymus sužalojimas, kadangi kamuolys elastingas. Taigi specialisto paaiškinimai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo teiginiais apie jam nustatyto sužalojimo kilmę. Kita vertus, liudytojos A. M. parodymai, kolegijos vertinimu, nėra visiškai patikimi, kadangi ji yra buvusi nukentėjusiojo tėvo sutuoktinė, apklausiama pripažino, jog su D. nesutarė, taigi liudytoja dėl priešiško nusistatymo apie su įvykiu susijusias aplinkybes galėjo nurodyti ir neobjektyviai. Vertinant A. M. parodymus, kad A. M. turėjo sūnui didžiulę įtaką, derindavo vaiko pokalbių SMS žinutėmis su mama turinį, atsižvelgtina į tai, kad būtent nukentėjusiojo apsigyvenimas liudytojos A. M. šeimoje, kaip ji nurodė teisme, pablogino tuo metu sutuoktiniais buvusių A. M. ir A. M. santykius. Be to, A. M. galimai kontroliavo nukentėjusiojo D. M. susirašinėjimą su savo mama L. M. šiam apsigyvenus pas juos, t. y. jau vykstančio ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusiajam D. M. gyvenant su L. M. ši taip pat kontroliavo jo susirašinėjimą su tėvu.
20. Kaip matyti iš L. M. parodymų, ji kelia prielaidą, jog D. M. ir A. M. situaciją surežisavo, suplanavo sužalojimą, galbūt netgi A. M. sūnui kažką padarė, jog liktų kraujosruva. Tokie teiginiai vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, kurią paneigia bylos duomenų visuma. Iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis gyveno su motina. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė L. M., nesutarimai prasidėjo 2019 metų kovo mėnesį, vyras nuteikinėjo sūnų, todėl ji ėmėsi kontroliuoti savo sūnų, stebėti, apie ką jis susirašinėja su draugais, tėvu. Kaip teisiamajame posėdyje pažymėjo ir L. M. gynėja advokatė, tėvas nuolat bendravo su sūnumi internetine programėle, ir jie neabejotinai bendravo ir įvykio dieną. Tačiau L. M. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog turėjo galimybę matyti sūnaus socialinio tinklo paskyrą, susirašinėjimą pastebėjo ir įvykio dieną, dėl to ir kilo konfliktas, taigi, turėdama galimybes kontroliuoti tėvo ir sūnaus susirašinėjimą, ji būtų galėjusi pastebėti ir galimus susitarimus inscenizuoti smurtą, tačiau apie tai viso proceso metu nieko nenurodė, bylos duomenys tokio susitarimo nepatvirtina.
21. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas, išteisindamas kaltinamąją, atsižvelgė į liudytojos E. M. parodymus, kad D. M. išimdavo maisto produktus iš šeimos šaldytuvo ir fotografuodavo jo turinį, o nuotraukas siųsdavo tėvui, ir teismas dėl to padarė išvadą, kad jis siekė paveikti Tarnybos atstovus bei tėvą dėl jam palankaus sprendimo. Visgi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja E. M. parodė mananti, kad D. M. iš šaldytuvo išėmė batoną, ir kad jis galėjo pavalgyti pasidaręs sumuštinį ar išsikepęs blynų, o apklausiamas D. M. patvirtino, kad mamai išvykus į užsienį, jis skundėsi tėvui jog namie nėra ko valgyti, nes taip ir manė, o prieš fotografuodamas šaldytuvo turinį išėmė iš jo agurką, nes šis buvo sugedęs (b. l. 91-93, t. 1). Nesutapimas jų parodymuose, ar D. M. prieš fotografuodamas šaldytuvo turinį išėmė sugedusį agurką, ar batoną, nesudaro pagrindo išskirtinai tikėti mažametės liudytojos E. M., gyvenančios kartu su savo mama, L. M., parodymais ir netikėti nukentėjusiojo D. M. parodymais, daryti išvadą, kad jis tokiais „nesąžiningais“ veiksmais galimai bandė įtikinti tėvą inicijuoti jo gyvenamosios vietos pakeitimą.
22. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog nukentėjusiojo parodymai nesutampa su jo tėvo A. M. parodymais dėl to, ar jų pokalbį girdėjo E. M., kadangi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. M. užsiminė, jog dukra E. girdėjo brolio pasakojimą, jog pastarąjį mama „ataudė“ skuduru ir ranka. Apklausiamas teisiamajame posėdyje A. M. nebegalėjo pasakyti, ar dukra E. girdėjo, kaip D. pasiguodė tėvui. Tačiau, kaip matyti, A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neteigė, kad D. M. apie įvykį pasakė būtent iškart tik sutikęs tėvą. Nepaisant to, A. M. parodymų neaiškumai neduoda pagrindo netikėti nuosekliais D. M. parodymais.
23. Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina L. M. kaltinime nurodytas aplinkybes bei inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl pripažįstama, kad kaltinimas pasitvirtino. Taigi įrodymų visuma nustatyta, kad L. M., mušdama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sūnui, tai yra 2019-05-28, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, po įvykusio tarpusavio žodinio konflikto su sūnumi D. M., sudavė pastarajam šlapiu virtuviniu skuduru septynis kartus į kairės pusės kaktą, bei delnu du kartus į kairės pusės kaktą ir skruostą, taip padarydama nukentėjusiajam D. M. taškines kraujosruvas kaktos kairės pusės smilkinio krašto odoje ir sukeldama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą
24. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo L. M. pripažįstama kalta, padariusi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas L. M. nuteisti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis aktas L. M. buvo surašytas ir ji buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tokio veikos kvalifikavimo prokurorė prašė ir pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu. Apeliacinio skundo turinyje taip pat minimas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį. D. M. nusikalstamos veikos padarymo buvo 14 metų (gimęs (duomenys neskelbtini), veika padaryta 2019-05-28), taigi nebelaikomas mažamečiu, taip pat baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta ir jokių kankinimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, prokurorės apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas L. M. pripinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį negali būti tenkinamas, nes toks kaltinimas ir nebuvo jai pareikštas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad visame apeliaciniame skunde rašoma, jog L. M. kaltinta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėstoma, jog veika atitinka būtent šį straipsnį, todėl apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje paminėta ne BK 140 straipsnio 2 dalis, o 3 dalis, gali būti vertinama kaip klaida.
25. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į L. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. L. M. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato kelias bausmės rūšis – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. M. neteista, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatomas artimas minimaliam. Nors apeliaciniame skunde prašoma skirti baudą, tačiau šios bausmės rūšies BK 140 straipsnio 2 dalis nenumato. BK 72² straipsnis numato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, todėl L. M., kuri padarė nusikalstamą veiką šeimos nariui, skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė. Pagal bylos duomenis kardomoji priemonė L. M. nėra paskirta. Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nepareikštas.
26. Baudžiamojoje byloje yra pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. M., kurios sudaro 176 Eur (b. l. 3, t. 3). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus nukentėjusiajam valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga L. M. turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš jos turi būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-12-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
L. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, L. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš L. M. valstybės naudai priteisti 176 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. M..