Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-10-11 nutartimi nutarė antstolės V. M. pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo patenkinti, patvirtinti 2011-07-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo buvo parduotas V. M. priklausantis turtas: 1 kambario butas su rūsiu, turintis 29,85 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pirkėjui T. D. S. už 65010 Lt. Teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 1001V/2009 dėl 107931,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. P., nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. M., išieškotojo S. K. naudai (v.b.l. 1, 4). 2011-01-07 antstolė surašė turto arešto aktą ir nustatė ginčo buto rinkos vertę – 97000 Lt (v.b.l. 19-21), remiantis tuo metu galiojusiomis nekilnojamojo turto rinkos kainomis (b.l. 15-18). VĮ Registrų centro išrašas apie rinkos vertę patvirtina, kad 2009-01-08 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina – 71600 Lt (v.b.l. 12). Antstolė kainą tikslino, be to, su tokiu įkainojimu sutiko tiek išieškotojas, tiek skolininkė, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. turto arešto aktas buvo įteiktas (v.b.l. 23, 40). Skundų dėl nurodytų antstolės veiksmų gauta nebuvo. Pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes neatvyko nė vienas pirkėjas (b.l. 80-82). Apie šias varžytynes skolininkė buvo informuota tinkamai (v.b.l. 52, 53, 56). Kadangi išieškotojas S. K. atsisakė perimti neparduotą iš varžytynių turtą ir prašė tęsti priverstinį pardavimą (b.l. 89), antstolė paskelbė antrąsias varžytynes, kurių data – 2011-07-04, o pradinė turto pardavimo kaina – 58200 Lt (v.b.l. 96, 98-103). Varžytynių pranešimas skolininkei buvo įteiktas 2011-07-01 (b.l. 104). Skolininkė 2011-07-04 pateikė antstolei prašymą dėl varžytynių atidėjimo, kad jos pasiūlytas pirkėjas galėtų įsigyti iš varžytynių parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 117). Tačiau antstolė 2011-07-04 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės prašymą (v.b.l. 118). Teismo posėdyje skolininkė prašė netvirtinti antstolės 2011-07-04 Turto pardavimo iš varžytynių akto, kadangi turto – buto, esančio Panevėžio g. 40-93, Vilniuje, pardavimas 2011-07-04 varžytynėse pažeidė jos teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti savo pirkėją. Teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo nutartyse nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių. Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles: turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais; atsižvelgiant į tai, kad procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas, CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais; teismas turi įvertinti, ar varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra); turto įkainojimas turi atitikti realias rinkos kainas. Teismas nurodė, jog sprendžiant, ar buvo suvaržytos skolininkės teisės vykdymo procese, svarbu išsiaiškinti, ar varžytynės buvo surengtos, laikantis šią procedūrą nustatančių teisės normų bei išanalizuoti duomenis apie vykdymo proceso eigą bei jo metu atliktų veiksmų įforminimą. Pagal CPK 704 str. 1 d. skolininkas turi teisę iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Tuo atveju, jei skolininkas suranda savo pirkėją, jam yra taikomi tokie patys reikalavimai, reglamentuoti CPK 710 str. 1 d., kaip ir kitiems norintiems dalyvauti varžytynėse asmenims. Pagal CPK 710 str. 1 d., norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo iki varžytynių pradžios įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos. Vykdomosios bylos faktiniai duomenys apie tai, jog skolininkė jau 2011-04-21 buvo informuota apie pirmąsias varžytines, kurios turėjo vykti – 2011-05-12 (v.b.l. 53, 56), liudija, jog pastaroji iki įvyksiančių 2011-07-04 antrųjų varžytynių turėjo pakankamą laiko tarpą savo teisei, įtvirtintai CPK 706 str. 4 d., realizuoti, t.y. surasti savo pirkėją. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkė tik varžytynių dieną, t.y. 2011-07-04, kreipėsi į antstolę dėl varžytynių atidėjimo, siūlydama savo pirkėją, be to, jos pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių nebuvo sumokėjęs dalyvio įmokos, t.y. 5820 Lt. Teismas pažymėjo, kad prašymus dalyvauti antrosiose varžytynėse buvo pareiškę šeši asmenys, sumokėdami varžytynių dalyvio įmoką (v.b.l. 121, 123, 128, 131, 133, 135, 142). Dalyvių prašymai buvo pateikti antstolei 2011 m. liepos 3-4 dienomis, dalyvio įmokos buvo sumokėtos prieš pat varžytynes, t.y. 2011-07-04. Sprendžiant, ar antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės prašymą dėl varžytynių atidėjimo, teismas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažino tai, kad skolininkės nurodytas pirkėjas net nebuvo atvykęs varžytynių dieną ir nebuvo sumokėjęs dalyvio įmokos. Svarbu tai, kad išieškotojo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad jis apie skolininkės pasiūlytą pirkėją neturėjo jokių duomenų, be to, varžytynių dieną skolininkė paaiškino jam, kad jos siūlomas pirkėjas yra užsienyje. Teismas padarė išvadą, kad skolininkė nebuvo aktyvi, nepakankamai domėjosi vykdymo eiga, nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Teismo manymu, ta aplinkybė, jog ji savo teisę – surasti pirkėją pradėjo realizuoti tik 2011-07-01, neatleidžia jos nuo pareigos sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 1 d. 4 p.). Nors skolininkė teismo posėdyje teigė, jog pirkėjo pirmoms varžytynėms nepasiūlė todėl, kad nežinojo apie šią teisę, teismas tokius teiginius atmetė, kaip nepagrįstus. Pirma, skolininkei dar 2011-04-21 įteikus pranešimą apie 2011-05-12 įvyksiančias pirmas varžytynes (v.b.l. 53, 56), kurios pripažintos neįvykusiomis, pastaroji turėjo pakankamą laiko tarpą iki antrųjų varžytynių (2011-07-04) pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu, o tuo pačiu ir intereso parduoti įkeistą turtą kuo didesne kaina užtikrinimu; antra, teisės doktrinoje galioja taisyklė, kad „nėra teisių be pareigų“. Taigi, siekdama kuo efektyvesnės savo interesų apsaugos, ji turėjo ne tik CPK 643 str. įtvirtintas teises, bet ir pareigas būti aktyviai ir pačiai domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, be to, skolininkė ar jos atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-05 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-7-1/2007). Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys liudija, kad skolininkė ne tik kad nebuvo aktyvi vykdymo procese, bet ir nebendradarbiavo su antstole. CPK 634 str. 2 d. įtvirtina antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įvertinant tai, kad skolininkė vykdymo procese nebuvo aktyvi ir nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu, nepakankamai domėjosi vykdymo eiga, bei į kasacinio teismo formuojamą praktiką, antstolė, siekdama teismo sprendimo įvykdymo bei tinkamo išieškotojo interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai 2011-07-04 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės prašymą dėl varžytynių atidėjimo (v.b.l. 118). Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Tuo tarpu teismas CPK 602 str. įtvirtintų pagrindų, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas negalėtų būti tvirtinamas, nenustatė. Teismas nenustatė, kad antstolė būtų pažeidusi teisės normų, reglamentuojančių varžytynių organizavimo ir vykdymo tvarką, reikalavimus, o būtent apribojusi skolininkės teisę siūlyti savo pirkėją (LR CPK 602 str., 640 str., 643 str., 704 str., 706 str. 4 d., 710 str. 1 d.).