- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- e1-2229-270/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22545-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2021 m. liepos 7 d., apie 21.30 val., Vilniuje, Šiaurės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmo pūtimo metu 21.45 val. buvo 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro putimo metu 22.01 val. buvo 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2021 m. liepos 7 d., apie 21.30 val., buvo Naujoje Vilnioje su savo žmona ir jos draugėmis, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Nusprendė, kad laikas grįžti namo, kadangi iš tos vietos, kur gėrė alkoholį, važiuoti iki namų netoli, pamanė, kad tikrai saugiai parvairuos. Su žmona ir jos drauge atsisėdo į savo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo namo, automobilį vairavo jis. Važiuojant namo automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kokioje gatvėje tai buvo pasakyti negali. Policijos pareigūnams padavė dokumentus, o jie jo paprašė papūsti į alkotesterį. Kiek promilių pripūtė neprisimena, tačiau manė, kad parvairuos namo saugiai, kadangi važiuoti reikėjo trumpai ir nesijautė girtas. Automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tiesiog neturėjo laiko jo perrašyti savo vardu, automobilį įsigijo iš įmonės, pavadinimo neprisimena. Dėl šio įvykio labai gailisi, su nusikalstamos veikos padarymu sutinka pilnai (b. l. 42-45).
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021 m. liepos 7 d. dirbo pagal iš anksto nustatyta grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu D. B.. Patruliavimo metu, apie 21.28 val., iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Šiaurės gatve važiuoja automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 21.40 val. pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį Šiaurės gatve ir nedelsiant jį sustabdė. Priėjus prie automobilio vairuotojo ir paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą, automobilio vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę iš kuriuos buvo nustatyta, kad automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. D.. Bendraujant su A. D. pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, jis negalėjo pasakyti loginės esmės turinčių sakinių. Pasiteiravus A. D., ar vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis pasakė, kad alkoholį vartojo prieš 6 val. Esant visiems objektyviems apsvaigimo nuo alkoholio požymiams, buvo nuspręsta A. D. patikrinti alkotesterio matuokliu. Pirmu putimu A. D. buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas, antru pūtimu buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas. A. D. su alkotesterio parodymais sutiko ir neginčijo fakto, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 8-11, 24).
Alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0758 (patikros sertifikato Nr. 1486471) 2021 m. liepos 7 d. rodmenimis, A. D. 2021 m. liepos 7 d. 21.45 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, 22.01 val. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas (b. l. 12-13).
2021 m. liepos 7 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati eisena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 6 valandas, buvo atliktas tikrinimas ir pirmo tikrinimo metu 21.45 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 22.01 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas (b. l. 14).
2021 m. liepos 7 d. surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 15-18).
2021 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad automobilis „Nissan“ kažkada priklausė įmonei UAB „A“, tačiau susisiekus su šios įmonės direktoriumi D. K. pastarasis nurodė, kad automobilį 2020 m. pardavė A. D. bei pateikė tai patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 32-33).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Nissan Almera Tino DI“, 2003 – 2006 metų gamybos (pasirinkti metai 2004 m.), kaina su PVM 1410 Eur (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore pirmo tikrinimo metu buvo 1,90 promilių, o antro tikrinimo metu 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. D. vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti šiais liudytojo parodymais). Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – 2021 m. liepos 7 d. neblaivumo nustatymo aktas; alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. D. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo leisti baudą išmokėti lygiomis dalimis per pusmetį (b. l. 68-73).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. D. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. anksčiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2000 m. už labai sunkų nusikaltimą, bausmę atliko 2009 metais, todėl teistumas išnykęs ir A. D. laikomas neteistu (b. l. 64-67), per paskutinių 1 metų laikotarpį iki šio nusikaltimo padarymą 2 kartus baustas administracine tvarka, abu kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (b. l. 60-63). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. D. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali paskirti nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bausmę. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė, artima šios rūšies bausmės minimumui (51 MGL), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. D. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Nissan“ konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmo tikrinimo metu buvo 1,90 promilių, o antro tikrinimo metu 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste vakaro metu, automobilyje vežė kitus asmenis, taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismo vertinimu, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – nuo 2021 m. liepos 8 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
A. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, jog ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė A. D.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad automobilis „Nissan“ konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1410 Eur (su PVM) pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. D. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. D. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1‑3 dalimis, konfiskuojamas A. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 46-51). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
A. D. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 7 d. 21.45 val. iki 2021 m. liepos 8 d. 16.26 (viena diena) (b. l. 29-31). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. liepos 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. D. į automobilį „Nissan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. spalio 8 d. (b. l. 52-53). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti 34 MGL (1700,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 7 d. 21.45 val. iki 2021 m. liepos 8 d. 16.26 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir A. D. paskirti galutinę 31 MGL (1550,00 Eur) baudą.
Nustatyti, jog A. D. paskirtą baudą, įsiteisėjus teismo baudžiamojo įsakymui, privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. liepos 8 d.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Nissan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.
A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. D. į automobilį „Nissan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja BVK 22 – 25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
1) Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 6 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, mokėjimo paskirtis „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį Nr. e1-2229-270/2021), įmokos kodas 6801):
LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;
LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas;
LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;
LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas;
LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.
2) Sumokėjęs baudą nuteistasis arba nuteistas juridinis asmuo pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
3) Jeigu nuteistasis ar nuteistas juridinis asmuo per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jiems paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4) Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
6) Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės – baudos nevykdymą, atsako pagal BK 244 straipsnį.