- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1047-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06479-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos švietimo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Turto bankas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Mykolo Romerio universitetui, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašė nuosavybės teisių atkūrimo mirusiosios D. B. vardu tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus apie tai, kad: 1) pastatas – garažas (duomenys neskelbtini) ir pastatas – ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) yra pastato (duomenys neskelbtini) priklausiniai; 2) pastatą – garažą (duomenys neskelbtini) pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kiemo aikštelė ir tvora, (duomenys neskelbtini)) nuo jų pastatymo (1930-1931 m.) iki jų nacionalizacijos (1940 m. gruodžio 19 d.) nuosavybės teise valdė M. D., D. B. tėvas.
2. Nurodo, kad iki 1940 m. gruodžio 19 d. M. D. (pareiškėjo senelis (motinos D. B.. Tėvas) nuosavybės teise turėjo namų valdą: 973 kv.m. žemės sklypą ir 3 aukštų mūrinį namą (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). Iš pastatų statybos metų (1930 -1931 m.) ir jų buvimo tame pačiame sklype akivaizdu, kad namų valdą sudarė sklypas, jame esantis gyvenamasis namas ir jo priklausiniai: garažas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai. 1940 m. gruodžio 19 d. aktu namų valda buvo nacionalizuota. Namų valdos žemės sklypo ribos ir plotas yra nepakitę iki šių dienų. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2010 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. kovo 20 d. sprendimais D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į namą, tačiau į garažą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius atkurti nuosavybės teises yra delsiama. Atsakingų institucijų yra nuolat išsakoma, kad garažas ir ūkinis pastatas nėra įregistruoti namo priklausiniais, taip pat trūksta duomenų apie jų ir kiemo statinių nuosavybė. Nuosavybės teisių atkūrimo į M. D. turėtą namų valdą mirusiosios D. B. vardu procedūra dar nėra užbaigta, o jai užbaigti reikia nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4. Teismas nurodė, kad pareiškime nurodyti pastatai (pastatas – garažas ((duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Mykolo Romerio universitetui. Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2022 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 4A(11.21 E-403)-98. Todėl pareiškėjas, visų pirma, turi ginčyti registravimo pagrindą. Taigi, byla negali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, nes neatitinka teismų praktikoje suformuotų reikalavimų.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo galimai pažeistas teises gali ginti ginčo teisenos tvarka reikšdamas reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šioje byloje nėra ginčijamos dabartinės ginčo statinių nuosavybės ar valdymo teisės. Teismui nustačius prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus – Mykolo Romerio universitetas automatiškai nepraras nei nuosavybės, nei valdymo teisių.
6.2. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos statinių valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nuosavybės teisių atkūrimo mirusiosios D. B. vardu tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ginčo pastatai – garažas, ūkinis pastatas yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai; kad ginčo pastatus – garažą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius nuo jų pastatymo (1930-1931 m.) iki jų nacionalizacijos (1940 m. gruodžio 19 d.) nuosavybės teise valdė M. D., D. B. tėvas.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso tvarka. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas savo galimai pažeistas teises gali ginti ginčo teisenos tvarka reikšdamas reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Ieškovas atskiruoju skundu su teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą.
11. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
12. Iš pareiškimo turinio nustatyta, kad pareiškėjas siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintys faktai tikslu sprendimą pateikti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, nes nuosavybės teisių atkūrimo į M. D. turėtą namų valdą procedūra nėra baigta, kadangi gyvenamasis namas yra grąžintas, o žemės sklypas ir kiti likę namų valdos statiniai nėra grąžinti.
13. Taigi, teisme galima įrodinėti pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau toks faktas įgyja juridinę reikšmę tik tuomet, kai yra suderintas su nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
14. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
15. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).
16. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje pagal G. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013).
17. Pažymėtina, kad byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atitinkama institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 101 punkte, yra šiuo metu pateikusi išvadą dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), bei atitinkamai, nesant (nereiškiant tokio reikalavimo) atnaujintam Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, pareiškėjui prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas kaip neturintis juridinės reikšmės, nes nuo jo nepriklausys asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai sudaro pagrindą atsisakyti ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
18. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau nenustatinėjo ir netyrė, ar šiuo atveju egzistuoja juridinio fakto nustatymo sąlygos, t. y. netinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas bei teismų praktiką.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, nurodant, jog pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai pakeistini į šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti, nurodant jog pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakomas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.