Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo, o būtent: jis 2022-03-26, apie 06.40 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gelžbetoninių konstrukcijų gamybos ceche, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip 7 kartus kumščiais sudavė L. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas L. M. apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta tiek A. R., tiek L. M., šie yra buvę bendradarbiai. Dėl darbo metu tarp šių asmenų kilusio konflikto nieko nežino, nes tuo metu darbe nebuvo. Žino tik tiek, kiek jai buvo pasakoję kiti darbuotojai, tai, kad L. buvo paėmęs ne savo įrankius bei kabinėjosi prie A., kad šie buvo susistumdę. A. yra ramaus būdo, visada padėdavo dirbti. O L. yra priekabus žmogus, darbe kabinėjosi prie visų, labiau lėtesnių darbuotojų, tame tarpe ir prie jos vyro. Sekančią darbo dieną, t. y. pirmadienį, ant L. veido jokių sumušimų nesimatė. L. tą dieną dirbo. Tačiau nei su L., nei su A. tądien nekalbėjo. Nebuvo girdėjusi, kad L. pirmadienį skųstųsi, kad jam blogai su sveikata. L. kabinosi prie jos vyro dėl to, kad šis netyčia už jo užkliuvo. L. prirašė ant spintelių, kad papjaus, nužudys. Taip pat ir A. buvo ją iškoliojęs dėl to, kad žadėjo eiti į policiją ir, dėl L. kabinėjimosi, parašyti pareiškimą. L. iš darbo išėjo po konflikto su A. Darbdavys jiems liepė susitaikyti, tačiau L. nesutiko ir iš darbo išėjo.

Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta A. R. ir L. M., šie yra buvę bendradarbiai. Apie konfliktą tarp A. ir L. yra girdėjęs iš kitų darbuotojų. Žino, kad L. išprovokavo A. susistumdymui. Šie asmenys apsibarė, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Vieni darbuotojai sako, kad L. M. pats sau traumas pasidarė. L. M. taip pat kabinėjosi prie jo, mėgino išprovokuoti, ant spintelės užrašė negražių žodžių, grasino. Jis viską papasakojo darbdaviui – generaliniam direktoriui, tada L. M. atleido iš darbo.

Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus L. M. veidą, jokių išorinių sužalojimų nepastebėta; ant jo apatinės lūpos, vidinėje pusėje, kairėje stebėta apvalios formos apie 3 mm skersmens žaizdelė. Kitų sužalojimų matomose vietose nepastebėta (1 t., b. l. 101-108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 377/2022 (03) konstatuota, kad L. M. nustatytas apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad L. M. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. L. M. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 111).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašo failą Nr. Formavimo 3-cias kelias_Stogine_20220326065028_20220326065224_1761227, jame matoma data ir laikas 03-26-2022 Sat 06:50:27. Įraše matoma didelė cecho patalpa. Viduryje matoma, kaip darbuotojai dirba išsidėstę kelių metrų atstumu vienas nuo kito. Vienas darbuotojas (Nr. 1) matomas pasilenkęs, dirbantis kairėje pusėje, dėvintis pilkos spalvos aprangą bei ant galvos dėvintis oranžinės spalvos šalmą. Kitas darbuotojas (Nr. 2) maždaug dviejų metrų atstumu toliau stovintis nuo kairiojo. Minėtas vyriškis dėvinti ryškiai oranžinės spalvos aprangą bei dėvinti geltonos spalvos šalmą. Vyriškis stovi. Tuomet toliau nuo jo, maždaug dviejų metrų atstumu matomi dar du vyriškiai. Vyriškis (Nr. 3), atsirėmęs į plokštes ar tai stalą, šnekučiuojasi su vyriškiu (Nr. 4). Vyriškis (Nr. 3) tamsiai apsirengęs ir nedėvi jokio šalmo, o vyriškis (Nr. 4) aukštesnio ūgio, smulkesnio sudėjimo, dėvintis tamsią aprangą bei ant galvos dėvintis geltonos spalvos šalmą. Atrodo, kad asmenys kalbasi, kadangi stovi vienas priešais kitą. 8 įrašo sekundę matoma, kaip vyriškis (Nr. 2) atsuka į vyriškių (Nr. 3) ir (Nr. 4) pusę. Tuomet nusisuka ir nueina tiesiai, kaip stovėjo, link dešinės pusės, priešingos nei kiti vyriškiai, atsistoja kampe ir kažką daro. Tuo metu, prie vyriškio (Nr. 3) ir vyriškio (Nr. 4) iš pačio cecho galo prieina dar vienas vyriškis (Nr. 5), kaip vėliau nustatyta, nukentėjusysis L. M., kuris tamsiai apsirengęs ir ant galvos jokio šalmo nedėvi. Asmenys sekundei galimai pasikalba ir vyriškis (Nr. 5) greitu žingsniu nueina prie vyriškio (Nr. 2), kaip vėliau nustatyta, įtariamasis A. R.. 34 įrašo sekundę matoma, kaip vyriškis (Nr. 5, L. M.) priėjęs prie vyriškio (Nr. 2, A. R.) jam kažką pasako ir pasakęs priekiu atsitraukinėja nuo vyriškio (Nr. 2, A. R.)., o vyriškis (Nr. 2, A. R.) greitai pradeda eiti link vyriškio (Nr. 5, L. M.) ir staiga, vyriškis (Nr. 2, A. R.) dešine ranka suima vyriškiui (Nr. 5, L. M.) už drabužių ir kaire ranka suduoda jam į veido sritį. Tada vyriškis (Nr. 2, A. R.) abiem savo rankomis parverčia pusiau vyriškį (Nr. 5, L. M.) ant šalia esančio stalo ir mosuoja kažką, ar suduoda daugiau, nesimato, kadangi vyriškis (Nr. 2, A. R.) savo kūno viršutine dalimi užstoja vaizdą. Vyksta sekundės trukmės grumtynės. Netrukus vyriškis (Nr. 5, L. M.) iš pusiau gulimos pozicijos išsilaisvina ir vyriškis (Nr. 2, A. R.) jį paleidžia. 41 įrašo sekundę, vyriškis (Nr. 2, A. R.) stovėdamas priešais vyriškį (Nr. 5, L. M.), dešine ranka jam suduoda į veido sritį. Toliau matoma, kaip vyriškis (Nr. 2, A. R.) mosuoja rankomis prieš vyriškį (Nr. 5, L. M.) ar dar pataiko, nesimato. 46 įrašo sekundę, vyriškis (Nr. 5, L. M.) bando trauktis nuo vyriškio (Nr. 2) ir greitu žingsniu nueina tiesiai, tačiau vyriškis (Nr. 2, A. R.) eina vyriškiui (Nr. 5, L. M.) iš paskos ir 55 įrašo sekundę, vyriškis (Nr. 2, A. R.) savo dešine ranka suduoda vyriškiui (Nr. 5, L. M.) į veido sritį. Po suduoto smūgio, vyriškis (Nr. 5 L. M.) sukniumba ir susima rankomis veidą ir netrukus vyriškis (Nr. 5) atsilenkia, susirenka iš po stalo buvusias, lyg šluotas ir nueina į kitą pusę, link vyriškio (Nr. 3) ir vyriškio (Nr. 4).,o vyriškis (Nr. 2, A. R.) lieka stovėti. Daugiau asmenys vienas prie kito neina, tačiau žiūri vienas į kito pusę. Kaip matoma iš vaizdo medžiagos, konfliktą galėjo matyti tik vyriškis (Nr. 4), o vyriškis (Nr. 1) ir vyriškis (Nr. 3), konflikto metu nekreipė dėmesio ir dirbo nusisukę (1 t., b. l. 137-142).

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Nors I. A. R. savo kaltės nepripažįsta, neigia, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti šioje byloje surinktų ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl A. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pirmiausia, aplinkybę, kad su nukentėjusiuoju buvo konfliktas darbe pripažino pats kaltinamasis, tačiau nurodė, kad nesmurtavo prieš jį. Tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jie pradėjo stumdytis rankomis. Nurodė, kad minėtas susistumdymas truko apie porą minučių. Jie tik stumdėsi, galbūt susistumdymo metu L. M. ranka galėjo paliesti veidą, tačiau į jokį veidą ar kitas kūno vietas jam specialiai nesmūgiavo. Jie tik rankomis stumdėsi. Jis nežinojo, ką jis ruošiasi daryti, todėl bandė tik gintis. Ar stumdymosi metu L. M. galėjo padaryti apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, nurodyti negali. Ar stumdymosi metu stipriai buvo suėmęs L. M. rankomis, nurodyti negali, kadangi pats buvo šoko būsenoje išgirdęs, kad jį papjaus. Jie vienas į kitą buvo įsikibę.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad 2022-03-26 ryte, t. y. šeštadienį, A. R. paėmė jo šluotą ir nusinešė į savo darbo vietą. Tada jis nubėgo jo paklausti, kodėl jis paėmė jo daiktą, tai jis jį sumušė. A. R. pradėjo jį vadinti žeminančiais žodžiais, po ko kumščiu sudavė du smūgius, po to jam žengus atgal ir pasakius, kad šis nesveikas, pastarasis vėl jam sudavė du smūgius į veido sritį. Tai buvo suduoti 4 smūgiai. Po to, jam žengus į šoną ir dar kartą pasakius A. R., kad jis nesveikas, šis kumščiu sudavė dar du kartus po du smūgius į veido sritį. Iš viso jam buvo suduoti 6-7 smūgiai. Jokių rankų glėbesčiavimo nebuvo.

Iš vaizdo įrašo bei iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašo failą matyti, kad L. M. greitu žingsniu nueina prie A. R. ir 34 įrašo sekundę matoma, kaip L. M. priėjęs prie A. R. jam kažką pasako ir pasakęs priekiu atsitraukinėja nuo A. R., o A. R. greitai pradeda eiti link L. M. ir staiga, A. R. dešine ranka suima L. M. už drabužių ir kaire ranka suduoda jam į veido sritį. Tada A. R. abiem savo rankomis parverčia pusiau L. M. ant šalia esančio stalo ir mosuoja kažką, ar suduoda daugiau, nesimato, kadangi A. R. savo kūno viršutine dalimi užstoja vaizdą. Vyksta sekundės trukmės grumtynės. Netrukus L. M. iš pusiau gulimos pozicijos išsilaisvina ir A. R. jį paleidžia. 41 įrašo sekundę, A. R. stovėdamas priešais L. M., dešine ranka jam suduoda į veido sritį. Toliau matoma, kaip A. R. mosuoja rankomis prieš L. M., ar dar pataiko, nesimato. 46 įrašo sekundę, L. M. bando trauktis nuo A. R. ir greitu žingsniu nueina tiesiai, tačiau A. R. eina L. M. iš paskos ir 55 įrašo sekundę, A. R. savo dešine ranka suduoda L. M. į veido sritį. Po suduoto smūgio, L. M. sukniumba ir susima rankomis veidą ir netrukus atsilenkia, susirenka iš po stalo buvusias, lyg šluotas ir nueina į kitą pusę, o vyriškis A. R. lieka stovėti. Daugiau asmenys vienas prie kito neina, tačiau žiūri vienas į kito pusę. Kaip matoma iš vaizdo medžiagos, konfliktą galėjo matyti liudytojas V. Ž..

Pažymėtina, kad tiek iš byloje esančių įrodymų, tiek ir iš paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis jokių fizinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, todėl kaltinamajam gintis nuo nukentėjusiojo nebuvo jokio pagrindo, t. y. nebuvo ir būtinosios ginties situacijos.

Liudytojas V. Ž., kuris tiesiogiai matė konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2022-03-26 atvyko į darbą anksčiau. L. M. jau buvo atėjęs, tai priėjo prie jo pasisveikinti. Tuo metu kolega A. atėjo prie stalo, kur L. buvo pasidėjęs savo darbo įrankius - šluotas ir jas, nieko nesakęs, paėmė ir nuėjo. Tada L. jam pasakė: „pažiūrėk kaip aš „prisipisiu“ prie A.“, - ir nuėjo iki A. Matė, kaip A. su L. apie kažką kalbėjosi, po ko A. pradėjo stumdyti L. ir šiam kumščiu sudavė apie 6-7 smūgius į galvą, veido sritį. L. nesigynė. Mano, kad L. M. nebuvo suduoti stiprūs smūgiai, jam nebuvo prakirsta lūpa, nebėgo kraujas. L. M. jam jokių sužalojimų, prakistos lūpos, nerodė. Jie tą dieną atidirbo pilnai. L. M. pablogėjusia sveikata nesiskundė, tačiau ir pats apie tai jo neklausė. Po įvykio L. M. veidas buvo raudonas, tačiau mėlynų ar kraujosruvų, ar sužalojimų ant jo veido nebuvo. Darbovietėje dėl tų įrankių konfliktai kildavo nuolat. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. nurodė, kad L. jam pasakė, kad nueis iki A. ir paklaus, dėl kokių priežasčių jis paėmė jo šluotas. Jis matė kaip L. nuėjo iki A. Ką jiedu kalbėjo negirdėjo, tačiau maždaug po 15-20 sekundžių pamatė, kad A. pradėjo tampyti L. už drabužių, už rankų ir pradėjo savo abiejų rankų kumščiais daužyti L. į galvos sritį. Kiek matė, taikė į smilkinį, žandikaulį. Iš pradžių sudavė tris smūgius į galvos sritį. Tada L. pasitraukė į šoną, sakė, ką jis daro. Po to A., pribėgęs prie L., dar 3 arba 4 kartus abiejų rankų kumščiais sudavė L. į galvos ir veido sritį. L. net nebandė gintis. Po to L. atėjęs prie jo pasakė, kad A. atgal netrenks. L. buvo susijaudinęs.

Liudytojas V. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teisme nurodė, kad tiesiogiai įvykio nematė. Nurodė, kad dėmesį į konfliktuojančią pusę atkreipė tik tuomet, kai V. pasakė ko neduodi atgal. Tuomet pasuko galvą į šoną, bet L. su A. jau buvo išsiskyrę. Tik paskui kalbos ėjo, kad vyrai šluotos nepasidalino. Vadovai į įvykio vietą atėję nebuvo. Pirmadienį tik sužinojo, kad buvo atvykusi policija. Po įvykio bendravo su abiem vyrais. A. kalbėjo, kad jį užsipuolė, lygtai kažką L. turėjo. Tą dieną L. M. buvo ramus. Po konflikto L. atrodė normaliai, nesimatė jokio prakirtimo, mėlynių.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ formavimo cecho meistru. Jam yra žinoma tik tiek, kiek A. R. jam papasakojo. Konfliktas tarp A. R. ir L. M. vyko darbe, jų darbo vietoje. Jam atėjus į darbą, A. priėjo prie jo ir pasakė, kad buvo incidentas, sakė, kad prie jo priėjo L. M. ir pradėjo kabinėtis žodžiu, jis nesusivaldė ir jie pradėjo stumdytis. Po to atėjo L., taip pat pasakė apie įvykį, tačiau apie tai, kad A. jam būtų sudavęs smūgius, nesakė. L. tik sakė, kad šie buvo susikibę, jog A. jį papurtė. Jokių sužalojimų L. veido srityje nematė, jis nieko nesiskundė, pas gydytoją nesiprašė. Nepamena, ar tuo metu L. M. veidas buvo paraudęs. Matė įvykio metu ceche esančia vaizdo kamera užfiksuotą vaizdo įrašą. Įraše užfiksuota, kad L. M. prieina prie kito darbininko V. Ž., kažką pasako, po ko iš karto prieina prie A. R.. Vyrai tada abu susikibo, pradėjo stumdytis.

Iš 2022 m. kovo 26 d. 13.30 val. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. M. pareiškė, jog 2022-03-26 apie 06.40 val. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), gelžbetoninių konstrukcijų gamybos ceche, jį sumušė bendradarbis A., pavardės nežino, t. y. jis abiejų rankų kumščiais sudavė jam į veidą apie du-tris kartus, antrą kartą sudavė apie tris-keturis kartus jam į galvą, taip jam prakirto apatinę lūpą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti kūno sužalojimai. Proceso veiksmų atlikimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ cecho patalpose ( 1 t., b. l. 1-4, 14-20).

Iš 2022 m. kovo 26 d. 14.50 val. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus L. M. veidą, jokių išorinių sužalojimų nepastebėta; ant jo apatinės lūpos, vidinėje pusėje, kairėje stebėta apvalios formos apie 3 mm skersmens žaizdelė. Kitų sužalojimų matomose vietose nepastebėta (1 t., b. l. 101-108).

Iš į bylą pateikto Nedarbingumo pažymėjimo matyti, kad L. M. buvo nedarbingas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022m. balandžio 1 d. (t. 1, b. l. 120-121).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 377/2022 (03) konstatuota, kad L. M. nustatytas apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad L. M. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. L. M. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 111).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesudavė smūgių nukentėjusiajam, jie tik „glėbesčiavosi“, tačiau tai yra paneigta baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, todėl vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Tiek vaizdo įraše, tiek nukentėjusysis bei liudytojas V. Ž., tiesiogiai matęs įvykį, tiek nedarbingumo pažymos bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada patvirtina suduotus smūgius bei padarytus sužalojimus. Liudytojas V. Ž., tiesiogiai matęs įvykį patvirtino, kad nukentėjusiojo veidas buvo paraudęs. Kaip minėta, ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galėjo paliesti veidą. Kadangi nukentėjusiajam buvo nustatytas apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, t. y. sužalojimas padaryta iš vidinės pusės, todėl išorėje galėjo ir nesimatyti kraujo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog A. R. 2022-03-26, apie 06.40 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gelžbetoninių konstrukcijų gamybos ceche, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip 7 kartus kumščiais sudavė L. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas L. M. apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, konstatuotina, kad A. R. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. R. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. R. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. R. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra neteistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 7-9). Teismas įvertina ir A. R. asmenybę – yra dirbantis, teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo L. M. elgesį nusikalstamos veikos metu, t. y. pats nuėjo prie kaltinamojo ir galbūt išprovokavo jo tokį elgesį, į liudytojų parodymus, jog nukentėjusysis yra konfliktiškas, tačiau tik žodžiai, o ne veiksmais.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti A. R. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant mažesnį, negu šios bausmės vidurkis bausmės terminą – 8 mėnesius (BK 48 straipsnio 2 dalis), be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. R. neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą pareigą – tęsti darbą, jį praradus nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos.

Teismo vertinimu, įvertinus A. R. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės apribojimo bausmė ir tik tokio dydžio su nurodytomis pareigomis optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiajam išmokėtos nedarbingumo išmokos iš A. R. priteisti padarytą 190,22 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 114–121). L. M. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį neturtiniai žalai atlyginti (1 t., b. l. 74-75).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas ieškinys yra pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas visiškai.

L. M. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį neturtiniai žalai atlyginti, kur nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė jam fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, netikrumu dėl sukeltų pasekmių. Buvo sutrikdyta jo sveikata ir dėl to turėjo vartoti vaistus, kentėti skausmus, dėl galvos skausmo turėjo imti nedarbingumą, negalėjo dirbti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą; šie kriterijai turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo padariniams, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių – nukentėjusiojo ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą (abu yra darbingo amžiaus), į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, į tai, kad nukentėjęs po šio įvykio nejaučia sveikatos pablogėjimo, išskyrus tai, kad po įvykio jautė skausmą, šiuo metu jo nebėra, todėl prašoma priteisti neturtinė suma 3000 Eur sumoje prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl patirtą nukentėjusiojo fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, teismas įvertina – 200 Eur pinigine išraiška.

A. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams) be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. R. per visą šį laikotarpį neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir paskiriant jam pareigą – tęsti darbą, jį praradus nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. R. priteisti 190,22 Eur turtinės žalos atlyginimo.

L. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. R. L. M. 200 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitos dalies L. M. ieškinio netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.