Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės Įmonei Turto bankui ir R. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties, santuokos ir gimimo liudijimų, gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą, notarų biuro liudijimo, testamentų registro išrašo, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė S. V. Š. (e. b. l. 6), kuris nuo 1971 m. kovo 27 d. buvo pareiškėjos sutuoktinis (e. b. l. 7). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors butas buvo registruotas pareiškėjos vardu, tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis (e. b. l. 10). Po savo sutuoktinio mirties pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina testamentų registro išrašas bei Kauno miesto 26-ojo notarų biuro liudijimas (e. b. l. 27-28).

Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio S. V. Š. mirties iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno jiems su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius už butą, naudojosi vyro daiktais, baldais, buities apyvokos daiktais, turtu rūpinosi kaip savu. Tai patvirtina ir byloje pateikti apmokėjimą už butui teiktas paslaugas patvirtinantys įrodymai bei pažymos apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas (e. b. l. 11-12, 14-26).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, pareiškėja R. Š. išreiškė savo valią priimti S. V. Š. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.