Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-57-919/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
AN2-57-919/2022
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00025-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-57-919/2021Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00025-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. V. K. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį - 1 300 eurų bauda, pagal ANK 290 straipsnio 8 dalyje - 1 300 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintos ir V. K.paskirta galutinė 1 300 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi V. K.atimta teisė medžioti 2 metus. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi nuspręsta konfiskuoti pagal (duomenys neskelbtini) d. ginklų, ginklų priedų, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu iš V. K. paimtus daiktus - graižtvinį šautuvą Tikka 695, 3006, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, pistoletą Margo 22LR, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, optinį taikiklį Hakko 1 vnt. su apvyniota izoliacine juosta taikiklio gale, taip pat šaudmenis Sallier 8Bellot 9 vnt., 30-06 sprg.180 gr. 11,7g; 7 vnt.5,6 cal. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, 29 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota iš V. K. automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma 3 160 eurų. Iš V. K. Valstybės naudai priteista 1 744,35 eurų žalos aplinkai atlyginimo.

2. V. K. buvo nubaustas už tai, kad jis būdamas medžiotoju, medžiotojų klubo „Š.“ nariu (duomenys neskelbtini) val. neturėdamas teisės, tai yra neturėdamas medžioklės lapo, medžiotojų klubo „I.“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 punkto ir 58.2.2 punkto reikalavimus. Taip pat neturėdamas teisės, t. y. draudžiamu stirnų patinus medžioti laiku, medžiotojų klubo „I.“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 punkto ir 58.2.2 punkto reikalavimus. Be to, neturėdamas teisės medžiotojų klubo „I.“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), sumedžiojo draudžiamą medžioti gyvūną, tai yra suaugusį, ragus numetusį, stirnos patiną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.23 punkto ir 58.2.2 punkto reikalavimus. Be to, (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3. punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

3. V. K. skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarimą ir teiseną jo atžvilgiu nutraukti dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

3.1. Skunde nurodoma, kad tiek ANK 290 straipsnio 7 dalį, tiek nuo 2021 m. liepos 1 d. galiojančioje ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už tokius pačius veiksmus - neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2 punktas draudžia asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, o Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3. punktas graudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad sisteminis ir loginis šių normų aiškinimas suponuoja tai, kad atsakomybė už paminėtus tapačius veiksmus yra atribota pagal subjektą - ANK 290 straipsnio 7 dalį taikoma asmenims, neturintiems teisės medžioti, o ANK 290 straipsnio 8 dalį - tokią teisę turtintiems - medžiotojams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytas nusižengimo subjektas yra specialusis, tai yra medžiotojas - fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje ((Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 20-648/2020). Kaip matyti iš to, kas išdėstyta aš negalėjau būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, padarymą, nes V. K. nėra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas. Skundo autoriaus nuomone, skundžiamu atveju o, kaip medžiotojo, neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimo bei gabenimo veiksmai atitiktų ANK 290 straipsnio 8 dalį. Kaip matyti, jo, kaip specialiojo subjekto, veiksmai tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime buvo kvalifikuoti ir pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.), tačiau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje (Nr. 2AT-61-648/2020) konstatuoto negalėjimo nustatyti vieno iš būtinųjų šio administracinio nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymio - dalyko (Panevėžio apygardos teismo 2021-11-15 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-581/2021 18 ir 19 punktai), pripažintina, jog nėra pagrindo medžiotojų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą teisės normą.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, padarymą V. K. patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl šio administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Iš to seka, kad nepagrįstai ir neteisėtai buvo priimtas sprendimas konfiskuoti iš V. K. automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą 3 160 eurų, nes ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą, o šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad automobilis „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas gyvūnui sumedžioti.

3.3. Skunde pažymima, kad traukti V. K. administracinėn atsakomybėn už tariamai neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą taip pat nėra jokio teisinio pagrindo ir dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje (Nr. 2AT-61-648/2020) teisėjų kolegija pažymėjo, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, o konkrečiai tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad šių nusižengimų dalykas normos dispozicijoje apibrėžiamas sąvoka „licencijuojamas gyvūnas“, kurios aprašymo normos dispozicijoje ar kituose ANK straipsniuose nėra. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinti nusižengimo objekto (dalyko) požymiai, šios normos dispozicija nukreipia į kitus norminius teisės aktus - LR medžioklės įstatymą ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, jog licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti - dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Iki 2018 m. gegužės 15 d. galiojusių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punkte vartojama sąvoka, licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti - dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Tačiau tokia laukinių gyvūnų medžiojimo tvarka galiojo tol, kol aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-365 buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktai, reguliavę licencijų medžiojamam gyvūnui sumedžioti išdavimo tvarką, ir nuo 2018 m. gegužės 15 d. šios licencijos buvo panaikintos. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad negalima laikyti, jog sąvokos limituojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė limituojama, nustatant leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičių vieno medžioklės sezono metu) ir licencijuojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė galima tik turint nustatyta tvarka įsigytas licencijas jiems sumedžioti) yra tapačios. Taigi nors ANK 290 straipsnio 8 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, tačiau tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nebėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Kadangi negalima nustatyti vieno iš būtinųjų nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymio - dalyko, tai nėra visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl negalima ir administracinė atsakomybė.

3.4. Skunde pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismas V. K. ir liudytojų, kurių parodymai naudingi jam (K. G. ) parodymus nepagrįstai vertino kaip nepatikimus, toks vertinimas buvo formalus ir vienpusiškas, liudytojų parodymai nevertinti su kitais bylos įrodymais, nebuvo įvertintas bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų visetas. Dėl to buvo pažeistos ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad nepagrįstai didelė reikšmė buvo suteikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktai miesto stebėjimo kamera užfiksuotai nuotraukai, kurioje tariamai užfiksuotas V. K. vairuotas automobilis „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo bandoma paneigti ar patvirtinti V. K. nurodytos aplinkybės, kad nuotraukoje užfiksuotas automobilis yra ne automobilis „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o užsienio valstybėje registruotas automobilis, kuriuo valstybinio numerio ženklai atitiko automobilio „Nissan X-Trail“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklus. Priešingai nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nesiėmė veiksmų, nustatyti vietos, kur buvo nušautas stirnos patinas, o tik spėjimo būdu ir remiantis prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, buvo nustatyta, kad mano automobilyje rastas stirnos patinas buvo sumedžiotas (duomenys neskelbtini) miške, nors jokiais objektyviais įrodymais nepaneigta V. K. nurodyta ir K. G. patvirtinta aplinkybė, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas leistinu būdu, leistinoje vietoje, o būtent medžiotojų klubo „Š.“ medžioklės plotuose, supildžius reikiamus dokumentus.

3.5. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu atveju nebuvo imtasi priemonių surinkti objektyvius įrodymus dėl sumedžioto stirnos patino amžiaus, nes kyla pagrįstų įtarimų, kad tai buvo ne stirnos patinas, o stirnos jauniklis, kuriuos leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Net byloje esančiame (duomenys neskelbtini) d. gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas stirnos patino amžius, nors kaip matyti 6 minėto akto grafoje būtina nurodyti gyvūno amžių.

Atsiliepimas

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau – Institucija) atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarimą.

4.1. Nurodoma, kad V. K. teigia, kad Institucija nesiėmė veiksmų nustatyti stirnos patino sumedžiojimo vietos medžiotojų klubo „Š.“ medžioklės plotuose. Institucijai nebuvo tikslo ieškoti neegzistuojančios stirnino sumedžiojimo vietos „Š.“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. K. į medžiotojų klubo „Š.“ medžioklės plotų vienetą išvykęs nebuvo ir jame nemedžiojo. Teismas pasisako, kad visi aukščiau ištirti ir aptarti įrodymai duoda neabejotino pagrindo manyti, kad stirninas buvo neteisėtai nušautas (duomenys neskelbtini) miške ir gabenamas automobiliu, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

4.2. Pažymima, kad V. K. nurodo, jog nebuvo imtasi priemonių surinkti objektyvius įrodymus dėl sumedžioto stirnos patino amžiaus, nes kyla pagrįstų įtarimų, kad tai buvo ne stirnos patinas, o stirnos jauniklis. Institucijos pareigūnams nekilo abejonių, kad V. K. sumedžiotas gyvūnas yra suaugęs, tą leido nustatyti tiek turima kvalifikacija (L. B., K. V. (pareigūnai sureagavęs į iškvietimą), J. L. (pareigūnas surašęs protokolą) patys yra medžiotojai), tiek turima patirtis (visi trys Institucijoje dirba daugiau nei 15 metų, be to, J. L. yra tiesiogiai gyvosios gamtos išteklių naudojimą kontroliuojantis pareigūnas). (duomenys neskelbtini) d. Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 1 taip pat pažymėta, kad nušautas gyvūnas yra „stirna, patinas, suaugęs“.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad V. K. mano, jog neteisėtai sumedžioto stirnos patino gabenimas jam neužtraukia atsakomybės numatytos ANK 290 straipsnio 7 dalį. Tačiau Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.) 58.2.3 papunktyje pasakyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, o ANK (suvestinė redakcija nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas, užtraukia atsakomybę numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje. Kad stirna yra kanopinis gyvūnas, o apeliantas - medžiotojas, ginčo šioje byloje nėra. Stirnos patino neteisėtas sumedžiojimas ir gabenimas įrodytas faktinėmis bylos aplinkybėmis, tad V. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį. V. K. nori įrodyti, kad medžiotojui už 2020 m. gruodžio 11 d. neteisėtai sumedžioto žvėries (kas tai bebūtų stumbras, stirna ar briedis) gabenimą, atsakomybė neturėtų būti taikoma ir remiasi teismų praktika. Tačiau teisės aktus ir teismų sprendimus interpretuoja neobjektyviai ir šališkai, vien sau naudinga linkme siekdamas išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 7 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje. Taip pat apeliaciniame skunde V. K. nesutinka su jam paskirtu automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismui nagrinėjant V. K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 290 straipsnio 7 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Be to, skundžiamame apylinkės teismo nutarime buvo išnagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, o apeliacinio skundo motyvai, kurių dauguma – keliamos abejonės ir pateikiamos savos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

8. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Taigi, remiantis EŽTT praktika, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus.

9. V. K. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad būdamas medžiotoju, medžiotojų klubo „Š.” nariu, neturėdamas teisės, tai yra neturėdamas medžioklės lapo, medžiotojų klubo „I.“ medžioklės plotų vienete, sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 punkto ir 58.2.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje; neturėdamas teisės, tai yra draudžiamu stirnų patinus medžioti laiku, medžiotojų klubo „I." medžioklės plotų vienete, sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 punkto ir 58.2.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje; neturėdamas teisės medžiotojų klubo „I.“ medžioklės plotų vienete, sumedžiojo draudžiamą medžioti gyvūną, tai yra suaugusį ragus numetusį stirnos patiną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.23 punkto ir 58.2.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje; taip pat V. K. S. P. priklausančiu automobiliu „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.

10. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarime vadovavosi ne vien tik Institucijos pareigūnų parodymais, tačiau vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus (V. K. rašytinius paaiškinimus ir jo parodymus, liudytojų J. M., B. K., K. G. , V. L., K. N., S. P. parodymus, vaizdo medžiagą bei kitus rašytinius bylos duomenis), pateikė aiškius ir pakankamus motyvus, kodėl vienus atmeta ir jais nesivadovauja, o kitus pripažįsta tinkamais bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

11. Iš V. K. (duomenys neskelbtini) d. paaiškinimų matyti, kad jis apie 18 val. medžiojo „Š.“ būrelio medžioklės plotuose. Buvo susitikęs su K. G. , kur įsirašė į medžioklės lapą ir liko medžioti. Medžioklės lapas buvo pas K. G. . V. K. manė, kad sumedžiojo stirną, o priėjęs pamatė, kad tai stirnos patinas, kuris buvo be ragų. Stirnos patiną sumedžiojo (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose. Į (duomenys neskelbtini) važiavo susitikti su iš matymo žinomu V., kuris laukė prie kapinių, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš (duomenys neskelbtini) d. V. K. apklausos protokolo matyti, jog su K. G. jis susitiko (duomenys neskelbtini) d. K. G. garaže ir sutarė, kad vakare važiuos medžioti ir atvažiuos pas K. G. įsirašyti į medžioklės lapą. Į medžioklę iš namų išvažiavo apie 16.15 val. ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatve, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo link (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. atvažiavo prie K. G. bokštelio, pamirksėjo šviesomis ir K. G. priėjo. K. G. medžiojo ne vienas. K. G. įrašė jį į medžioklės lapą. Konkretaus medžioklės pabaigos laiko neįrašė. Jis pats nuvažiavo medžioti į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Jame buvo apie 17.30 val., gal po 20 minučių nušovė stirną, o po to priėjęs arčiau pamatė, kad tai stirnos patinas. Kadangi gyvūnas kankinosi, todėl šovė iš turimo pistoleto du kartus. Eidamas prie automobilio, apie 17.49 val. paskambino K. G. ir pasakė, kad sumedžiojo stirnos patinką. K. G. liepė vykti į lupyklą, bet jis nusprendė vežtis laimikį namo, nes reikėjo vykti raktų pas K. G. , po to dar ir išvalyti lupyklą. Namo važiavo per (duomenys neskelbtini), suko link (duomenys neskelbtini) suko link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo apie 19 val. ir važiavo pro kapines link B. sodybos, nes norėjo pirkti spanguolių. B. nerado, todėl apsisuko ir važiavo atgal. Pakeliui sutiko einantį žmogų, todėl paėmė pavežti. Prie (duomenys neskelbtini) miestelio kapinių sustabdė policijos pareigūnai.

12. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. parodymus iš dalies patvirtina tik liudytojo K. G. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. jis buvo medžioklėje su G. P., kai tarp 15-16 val. V. K. atvyko į jo medžioklės vietą ir jis užpildė (duomenys neskelbtini) medžioklės lapą. Pildė tada kai V. K. atvažiavo. Per klaidą medžioklės lape įrašė klaidingai laiką. Tarėsi su V. K., kad apie medžioklės pabaigą praneš medžioklės vadovui jis pats. Nors turėjo apie pradžią ir pabaigą pranešti jis, nes buvo medžioklės vadovas. Jis pats buvo įrašytas į G. P. lapą. V. K. turėjo medžioti (duomenys neskelbtini). Medžioklės lape, kur įrašytas V. K. laikas įrašytas klaidingai, nes tada baigė medžioklę su G. P. Kai. V. K. buvo sulaikytas policijos, tai skambino ir klausė ar jis pranešė klubo vadovui apie V. K. medžioklę. V. K. žvėrį tvarkė ne tam skirtoje vietoje, bet turėjo vykti į lupyklą.

13. Marijampolės apylinkės teismo skundžiamajame nutarime nustatyta, kad iš medžiotojų klubo „Š.“ apie medžiotojų vykdomą medžioklę pranešimų matyti, jog V. K. pranešė, kad medžioklę padeda 19.56 val. ir medžioklę baigia 20.20 val. Tačiau V. K. nurodė, kad medžioklę (duomenys neskelbtini) kaime pradėjo 17.30 val., o K. G. apie sumedžiotą stirnos patiną pranešė 17.49 val. Taigi, matyti, kad medžioklės laikas nesutampa su V. K. nurodytu laiku. K. G. medžiotojų klubo vadovui turėjo pranešti apie V. K. pradėtą medžioklę, tačiau to nepadarė, ką patvirtino klubo vadovas V. L. Iš K. G. medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. K. pradeda medžioklę (duomenys neskelbtini) d. 19 val. (minutės neįskaitomos) ir baigia 19.40 val. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 18.55 val. V. K. jau buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) miestelyje, todėl negalėjo sumedžioti stirnos patino 19.40 val. savo klubo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose. Iš G. P. medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog K. G. kartu su G. P. pradėjo medžioklę (duomenys neskelbtini) d. 15.30 val. ir baigė 19.00 val. Tai rodo, jog K. G. visą tą laiką medžiojo su G. P. ir negalėjo į savo medžioklės lapą įrašyti kito medžiotojo, tai yra V. K. . Šios aplinkybės rodo, jog tiek V. K., tiek K. G. viso proceso metu nenuosekliai ir prieštaringai nurodė medžioklės pradžios ir pabaigos laikus. Be to, V. K. tiek apklausiamas policijos pareigūnų jį sustabdžius, tiek apklausiamas teisme nurodė priešingas ir prieštaringas iš esmės su medžioklės pažeidimais nesusijusias aplinkybes (kur vykdamas iš medžioklės vietos buvo sustojęs, kokiu tikslu vyko pas vieną ar kitą asmenį, ar susitikti su V. prie kapinių, ar pas B uogų ir panašiai), kurios byloje buvo neginčijamai paneigtos. Taigi, Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo tiek V. K. , tiek liudytojo K. G. paaiškinimais.

14. Nors apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad nepagrįstai didelė reikšmė buvo suteikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktai miesto stebėjimo kamera užfiksuotai nuotraukai, kurioje tariamai užfiksuotas V. K. vairuotas automobilis „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebuvo bandoma paneigti ar patvirtinti V. K. nurodytos aplinkybės, kad nuotraukoje užfiksuotas automobilis yra ne minėtas automobilis, o užsienio valstybėje registruotas automobilis, kurio valstybinio numerio ženklai atitiko automobilio „Nissan X-Trail“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklus. Tačiau ir šioje vietoje Marijampolės apylinkės teismas išsamiai pasisakė skundžiamajame nutarime, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie 18.05 val. išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) kryptimi, tai yra link (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miestelio, o policijos pareigūnų sustabdytas jau 18.55 val., kas rodo, kad V. K. negalėjo per 50 minučių nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) miestelio, K. G. atsižymėti medžioklės lape V. K., nuvykti į medžioklės vietą (duomenys neskelbtini) kaime, užlipti į bokštelį, sumedžioti stirnos patiną, jį atsinešti iki automobilio ir nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestelį. Nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi yra (duomenys neskelbtini) miestelis ir medžiotojų klubo „I.“ medžioklės plotų vienetas. Aukštesnės instancijos teismas apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog tai galėjo būti kitas užsienyje registruotas automobilis, kurio valstybinis numeris atitinka V. K. vairuoto automobilio valstybinius numerius, atmeta kaip visiškai nelogišką ir niekuo nepagrįstą. Nėra pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateikta informacija, juo labiau, kad miestą stebinčios vaizdo kameros kokio nors kito judėjimo automobiliu, kurio būtų valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tą dieną neužfiksavo. V. K. nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) automobiliu „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko (duomenys neskelbtini) kryptimi, tačiau miesto stebėjimo vaizdo kameros tokio išvykimo nėra užfiksavusios, o vienintelis vykimas šiuo automobiliu buvo tik (duomenys neskelbtini) kryptimi.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje nebuvo nustatytas tikslus V. K. sumedžioto gyvūno amžius, ką buvo galima padaryti tik atlikus ekspertizę. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje tikslus V. K. sumedžioto gyvūno amžius nėra svarbus, jei neabejotinai nustatoma, jog sumedžiotas gyvūnas buvo stirnos patinas numetęs ragus. (duomenys neskelbtini) d. Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad nušautas gyvūnas yra „stirna, patinas, suaugęs“. Apklausti liudytojai L. B., K. V., J. L., dėl kurių kvalifikacijos tiek Marijampolės apylinkės teismui, tiek apygardos teismo klausimų nekilo, patvirtino, kad V. K. sumedžiojo stirnos patiną. Be to, stirnos jaunikliai ragų nemeta, o šiuo atveju buvo nustatyta, kad V. K. sumedžiotas stirnos patinas ragus jau buvo numetęs, taigi galima tvirtinti, kad šis gyvūnas buvo jau nebe jauniklis. O koks tikslus V. K. sumedžioto stirnos patino amžius, sprendžiant šio gyvūno sumedžiojimo neteisėtumo klausimą jokios reikšmės iš esmės neturi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebūtina atlikti visus įmanomus proceso veiksmus vien tam, kad būtų surinkta kuo daugiau vienas kitą patvirtinančių duomenų. Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Tas pats pasakytina ir apie ekspertizės skyrimą tokiose bylose. Šiuo atveju byloje yra pakankamai kitų įrodymų V. K. sumedžiotam gyvūnui identifikuoti.

16. ANK 290 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už tris veikas: 1) gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą; 2) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą; 3) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą (straipsnio redakcija galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d.). Kadangi veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei pakanka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, nes ANK neaprašyti medžiojimo neturint teisės atvejai, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje.

17. Aukščiau aptartais duomenimis Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nutarimu nustatė, kad V. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 (stirnos patinus medžioti leidžiama patinus nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.), 16.2 (medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą), 58.2.2 (draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus), 58.23 (draudžiama medžioti ragus numetusius elninių žvėrių patinus) punktus. Taigi nustatyta, kad V. K. padarė vieną alternatyvų ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą veiksmą, tai yra sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės.

18. ANK 290 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ir gabenimas (straipsnio redakcija galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d.).

19. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nustatė, kad V. K. šiuo atveju pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3. punktą, kuris draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

20. Nesutiktina su V. K. nuomone, kad ANK 290 straipsnio 7 dalies subjektu gali būti tik asmuo neturintis teisės medžioti, nes vienas iš alternatyvių nusižengimo požymių – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas nėra siejamas su kokiais nors subjekto požymiais. Reiškia, atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą kyla tiek asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, tiek asmeniui, turinčiam teisę medžioti. Taigi, pagrįstai Marijampolės apylinkės teismas nustatė, kad V. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktą, kadangi gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną, kas jam užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį.

21. Taigi aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 7 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje, kadangi jis nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą, dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, draudžiamu stirnų patinus medžioti laiku, sumedžiojo ragus numetusį stirnos patiną, kuris neįrašytas į medžioklės lapą ir iš sumedžiojimo vietos gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną.

22. ANK 290 straipsnio 10 dalis numato, kad už ANK 290 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

23. ANK 29 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtino, kad turto konfiskavimas – administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

24. ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už ANK tam tikruose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (ir už ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų) padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

25. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad V. K. neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną gabeno su S. P. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja S. P. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nežinojo, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam pažeidimui daryti. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas imperatyviai yra nurodęs konfiskuoti transporto priemones, kuriomis neteisėtai sumedžioti gyvūnai buvo gabenami ir į tai, kad transporto priemonės savininkė nežinojo, jog jos automobiliu bus daromas administracinis nusižengimas, Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai paskyrė administracinio poveikio priemonę, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

26. Administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos yra paskirtos straipsnių sankcijos ribose, paskirti sankcijos vidurkiai, kurie tinkamai subendrinti. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vidutinės trukmės administracinio poveikio priemonės – specialios teisės medžioti atėmimo taikymas yra proporcingas V. K. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo (ANK 290 straipsnio 8 dalis) pavojingumui, iš esmės yra suderintas su kitais administracinės nuobaudos tikslais. Pažymėtina ir tai, jog iš V. K. priteistas 1 744,35 eurų laukinei gyvūnijai padarytos turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais ir teisingai apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, taikant 2021 metų kainų indeksą.

27. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis teismų praktika, nurodyta apeliaciniame skunde, nes šių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtingos.

28. Vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. K. padarė ANK 290 straipsnio 7 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus. Marijampolės apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis