- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- 1S-892-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00775-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. N.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. N. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. sausio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 30 d. Likusi neatlikta bausmės dalis komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. spalio 8 d., buvo 2 metai 3 mėnesiai 22 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta patvirtinti.
4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinus Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis labai gerai supranta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų nesilaikymo pasekmes. Jis šiuo metu taip pat nėra izoliuotas nuo visuomenės, nes bausmę atlieka be sargybos ir savo elgesiu yra įrodęs, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Jis dirba Kauno mieste, statybose, bendrauja su asmenimis, kurie niekada neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės.
4.2. Nuteistasis teigia, kad jis praeityje turėjo problemų dėl azartinių lošimų, tačiau 1,5 metų lankė reabilitacijos kursus. Jis padarė viską, kas įmanoma Pravieniškių pataisos namuose, todėl teismas neteisus tvirtindamas, kad jo turimos azartinių lošimų problemos vėl gali atsirasti. Be to, jis pagal galimybes dengia turimus finansinius įsipareigojimus, o papildoma veikla užsiimti negali, nes tai draudžia pataisos įstaigos taisyklės bei įstatymai. D. N. skunde akcentuoja, kad jis yra dirbantis, vykdo visas socialinės reabilitacijos priemones, yra daug kartų skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jis net neįsivaizduoja, ką turėtų padaryti, kad ją dar labiau sumažintų. Teismas nenurodė nei vieno argumento, kuris sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals.
4.3. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apelianto manymu, apylinkės teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Tuo pačiu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. nutartimi Nr. 602-126/2012 nusprendė dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Apelianto teigimu, teismas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį turėtų tik patvirtinti kompetentingos Komisijos patvirtintą nutarimą, jeigu jame nėra procesinių pažeidimų. Teismas, nepatvirtindamas kompetentingos Komisijos nutarimo, ėmėsi nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo. Nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, teismas paverčia komisijos darbą niekiniu, o nuteistąjį baudžia už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Nuteistasis D. N. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, nei teisės taikymo, nei fakto klaidos nepadarė, kadangi į ją atsižvelgė tik spręsdamas, ar šiuo atveju nuteistasis atitinka formaliuosius kriterijus lygtiniam paleidimui taikyti. Be to, nuteistasis yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina įvertinti ir materialiųjų sąlygų egzistavimą.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (25 balų), kuri nuo nuteistojo nukreipimo atlikti bausmę ir jos atlikimo metu sumažėjo nuo 70 balų, tačiau, įvertinus tai, kad ją vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių svertinių taškų skaičius (18 balų), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant santykinai reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą darbą, elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo dvylika kartų skatintas, nuo 2020 m. liepos 30 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos bei be palydos už pataisos įstaigos ribų, dirba, finansinius įsipareigojimus dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir, kaip pagrįstai teigiama skunde, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
12. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas kriminogeninis veiksnys – nuostatos (keturis metus jis slapstėsi nuo bausmės atlikimo). Nors jis kriminalinės subkultūros nepalaiko, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. N. šiuo metu svarbu išlaikyti savo statusą nuteistųjų bendrijoje. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis, nors ir teigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų įvykdymo prisiimantis visiškai bei suvokiantis, kokie faktoriai lėmė jo ankstesnį teisei priešingą elgesį, tačiau vis tik iki šiol jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nepaisant to, kad jis iki šiol neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių ir pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Nuteistasis sugeba įžvelgti tik kai kurias savo neigiamas savybes, kaip pats nurodė, į tam tikras situacijas reaguoja impulsyviai ir kategoriškai. Be to, jis yra linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių, ne visi jo pasirenkami būdai problemoms spręsti yra adekvatūs, kas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą ir po nuosprendžio priėmimo pasislėpė bei į Lietuvos Respubliką buvo bausmės atlikimui buvo pargabentas pagal Europos arešto orderį, vertintina itin kritiškai.
13. Tai, kad D. N. iki šiol nepasimoko iš turimo ankstesniojo patyrimo, yra linkęs pasitikėti savo sėkmės tikimybe, patvirtina informacija apie nuteistojo drausminius pažeidimus. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, nuteistasis, atlikdamas bausmę nuo 2015 m. sausio 30 d., dar 2019 m. liepos 15 d. buvo baustas drausmine tvarka dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo. Be to, už analogiško pažeidimo padarymą jis buvo baustas ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Nepaisant to, jau 2019 m. rugpjūčio 26 d. užfiksuotas pakartotinis uždraustų daiktų gaminimo, laikymo ar įsigijimo faktas. Nors pastaruoju atveju nuobauda nuteistajam nebuvo paskirta, tačiau tiek jo pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių nesilaikymo pakartotinumas, tiek ir pažeidimų pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pasirengęs bausmės atlikimą tęsti jam pritaikius probaciją, juolab kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika taip pat buvo susijusi su neteisėtu disponavimu uždraustomis medžiagomis. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis iki šiol ne visada sugeba tinkamai laikytis jam pataisos proceso metu nustatytų reikalavimų. Taigi darytina išvada, kad nuteistojo iki šiol lankytos socialinės reabilitacijos priemonės, aktyvus dalyvavimas reabilitacijos programose neužtikrino nuteistojo teisėto elgesio net ir jam būnant struktūruotoje aplinkoje.
14. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog jam turint finansinių įsipareigojimų, išlieka rizika įsitraukti į teisei priešingą veiklą, juolab jam turint priklausomybę azartiniams lošimams. Iš skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis šios aplinkybės kritiškai nevertina, neigia turimą priklausomybę, teigdamas, kad būdamas pataisos įstaigoje lankė reabilitacijos programas. Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi polinkį azartiniams lošimams ir jam ne visada lengva jį kontroliuoti. Nuteistojo kategoriškas manymas, kad problemos pakartotinai neatsiras, jį vertinant su kitais jau aptartais D. N. mąstymą bei nuostatas apibūdinančiais duomenimis, sudaro pagrindą spręsti, kad jis, net ir atlikęs didesniąją dalį jam paskirtos bausmės dėl nusikaltimo, susijusio su turtinės naudos siekiu, iki šiol kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių ir tai sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami aptarti su jo mąstymu ir elgesiu susiję riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos, kuri užtikrintų, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu būdamas nestruktūruotoje aplinkoje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad bausmę jis atlieka be sargybos, lengvojoje grupėje. Šios sąlygos savaime nepatvirtina, kad jis, nors šiuo metu ir nepažeidžia nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų būdamas pataisos įstaigoje, jam nustatytų pareigų laikysis ir probacijos metu. Tokio manymo šiuo atveju nepatvirtina ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, kurie, nors tam tikrais aspektais ir vertintini kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio nusikalstamumo, tačiau šiuo atveju, kai nuteistasis nuo bausmės atlikimo pasislėpė išvykdamas į užsienį, tai sudaro pagrindą spręsti, kad socialinė aplinka nėra pakankamas faktorius, eliminuojantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir, juolab, nepatvirtina jo akivaizdžios pažangos pataisos proceso metu.
16. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidos nepadarė. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei nurodo nuteistasis, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 8 metus laisvės atėmimo), kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
17. Nuteistajam ginčijant pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvus, atkreipiamas dėmesys ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, jokio teisinio poveikio šios rekomendacijos adresatams nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – jau aptartomis BVK nuostatomis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas sukuria geresnes sąlygas nuteistam asmeniui integruotis į visuomenę aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Aptarti duomenys, taip pat socialinio tyrimo išvada, patvirtina, kad, nepaisant išklausytų socialinės reabilitacijos programų, vykdomos darbo veiklos, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama. Aptartos aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir pakartotinai nusikals, šiuo metu dar nėra.
18. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, skunde akcentuoja teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, nurodo, kad jam nėra žinoma, kokius veiksmus jis dar turi atlikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų visuma. Tuo tarpu aptarti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, pakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.