- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-258-337-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00775-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- M. A., D. N., Panevėžio apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Česlovas Petronis
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-337/2011
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00775-2008-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendžio, kuriuo:
- M. A. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. ir jam paskirta 40 parų arešto bausmę, ją vykdant LR BVK II-ajame skirsnyje nustatyta tvarka;
- D. N. nuteistas pagal BK 260 str. 2 d. ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat priteista solidariai iš M. A. ir D. N. 12,60 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d., Panevėžio mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio už 450 Lt įgijo ne mažiau, kaip 13,114 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurios dalį – 1,727 g neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs 2008 m. gruodžio 19 d. 14.05 val., kuomet Panevėžyje, adresu Tulpių g. 60, ši narkotinė medžiaga asmens kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, o likusią dalį – 11,387 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. gruodžio 19 d. 14.45 val., kuomet ši narkotinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu nuo 12.50 val. iki 13.10 val., Panevėžyje, Tinklų gatvėje prie pastato Nr. x, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „VW GOLF“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš D. N. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 1150 Lt įgijo didelį kiekį – 99,952 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurią 2008 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 13.10 val. iki 13.20 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto gatvėmis nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Tinklų gatvėje, prie pastato Nr. x, iki Mokinių gatvės namo Nr. x, kur buvo sulaikytas, o narkotinė medžiaga 2008 m. gruodžio 19 d. 14.05 val. asmens kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.
D. N. nuteistas už tai, kad jis 2008 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, Panevėžio mieste, prie Ukmergės gatvėje Nr. x esančios turgavietės iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 1150 Lt įgijo didelį kiekį – 99,952 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš įsigijimo vietos nugabeno į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, neturėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė iki 2008 metų gruodžio 19 d., kuomet automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Panevėžyje, Tinklų gatvėje prie pastato Nr. x, kur 2008 m. gruodžio 19 d., laikotarpyje nuo 12.50 val. iki 13.10 val., automobilyje „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1150 Lt narkotines medžiagas pardavė M. A..
Šalies argumentai
Nuteistasis D. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo, sušvelninant jam skirtą bausmę, taip pat prašo taikyti ir kitas atsakomybę švelninančias aplinkybes. Teigia, kad nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 62 str. 1 d., dėl neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai neatsižvelgė į BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, neištyrė ir neįvertino visų teisingos bausmės skyrimui reikšmingų kriterijų, numatytų BK 54 str., nepagrįstai netaikė BK 62 str. 1 d. nuostatos, ko pasėkoje paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teismas tinkamai neįvertino: jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir pobūdžio – tai jog nors padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau jokiam asmeniui jokios žalos nesukėlė, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio; jo asmenybės – tai, jog yra teisiamas pirmą kartą, dirbantis, artimieji, kaimynai ir darbdavys, darbuotojai nusiskundimų dėl jo elgesio neturi, yra charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas; jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jog jis pateikė teismui rašytinį prisipažinimą padarius minėtą nusikaltimą, visiškai prisipažino kaltu ir gailėjosi, padėjo išaiškinti teisėsaugos organams savo įvykdytą nusikaltimą, jame dalyvavusius asmenis, nesiekė likti nenubaustas, kas remiantis BK 59 str. 1 d. 2 p. pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apelianto manymu, remiantis BK 62 str. 1 d. nuostata, atsižvelgiant į byloje nustatytas ir jo aukščiau įvardintas aplinkybes, jam yra skirtina švelnesnė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu negu BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino jo nurodomų aplinkybių dėl sąžiningo savanoriško kaltės pripažinimo per BK 54 str. 3 d. prizmę taikant teisingumo principus dėl bausmės rūšies ar dydžio parinkimo.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendį, kuriuo M. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d., perkvalifikuotos į 259 str. 1 d., bei perkvalifikuoti M. A. veiką iš BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. atitinkamai į 259 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. ir nubausti jį: už BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirti 6 mėn. laisvės atėmimo, už BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirti 1 metus laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir M. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo; pritaikius BK 75 str. nuostatas bausmės vykdymą atidėti 2 metų terminui, įpareigojant jį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokuroro nuomone, teismas dvi M. A. įvykdytas nusikalstamas veikas kvalifikuodamas kaip vieną tęstinę BK 259 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. M. A. teismui buvo atiduotas kaltinant jį padarius dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodytas nuteistojo tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad iš kaltinimo pašalinus tikslo platinti aplinkybę, M. A. padaryta nusikalstama veika vertintina kaip tęstinė, todėl turi būti kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika. Prokuroro manymu, teismas šių savo teiginių niekaip nemotyvavo ir nepagrįstai bei klaidingai dvi atskiras M. A. padarytas nusikalstamas veikas pripažino viena tęstine nusikalstama veika. Prokuroras pažymi, kad kiekvienas M. A. įvykdytas narkotinių medžiagų įgijimas buvo organizuojamas ir įgyvendinamas atskirai, skirtingu laiku, skirtingoje vietoje, narkotines medžiagas įgyjant iš skirtingų šaltinių, buvo įgytas labai skirtingas kiekis narkotinių medžiagų ir už itin skirtingą kainą. Tai, kad M. A. neveikė vieninga tyčia rodo ir tai, kad noras įgyti papildomą ir didesnį kiekį narkotinių medžiagų jam kilo tik tuo metu, kuomet atsirado tokia galimybė (jam buvo pasiūlyta) įsigyti didesnį kiekį narkotinių medžiagų. Įgyjant narkotines medžiagas pirmuoju atveju, M. A. teigimu, jis nekalbėjo, neplanavo ir neturėjo tikslo bei noro derėtis ar derintis dėl sekančio narkotinių medžiagų įgijimo. Noras ir tikslas bei tyčia antrą kartą įsigyti narkotinių medžiagų kilo tik vėliau, nusprendus, kad verta pirkti iš karto didesnį kiekį norimos narkotinės medžiagos, siekiant mažiau rizikuoti jas perkant bei apsirūpinant narkotine medžiaga ilgesniam laikui. Taigi nuteistasis įvykdė 2 atskirus nusikaltimus, kurių nejungia vieninga tyčia, todėl už padarytas dvi atskiras nusikalstamas veikas turi būti paskirtos atskiros bausmės, kurios bendrintinos pagal BK 63 str. 4 d.
Nuteistasis M. A. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Teigia kaltinime jam nurodytas medžiagas įsigijęs sau, nes tuo metu sirgo narkomanijos liga. Nurodo, kad minėti narkotinės medžiagos įsigijimai laiko požiūriu nėra nutolę vienas nuo kito, tai pripažįsta ir prokuroras savo apeliaciniame skunde. Be to, abejais atvejais buvo įsigyjama ta pati narkotinė medžiaga kanapių derva, ji buvo įsigyjama asmeniniam vartojimui. Taigi tiek pirmojo, tiek antrojo įsigijimo atveju jis turėjo tik vieną sumanymą įsigyti kanapių dervos ir tai padarė esant analogiškam būdui ir aplinkybėms. Sirgdamas narkomanijos liga narkomanas jaučia nuolatinį narkotikų poreikį, tad prokuroro teiginys, jog noras įsigyti narkotinės medžiagos kanapių dervos susiformavo po įsigijimo būtų klaidingas. Abejais atvejais noras vartoti narkotinę medžiagą – kanapių dervą buvo toks pats. Klaidinga būti manyti jog noras, sumanymas, motyvas, kai nuteistasis sirgęs priklausomybės liga, įsigijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą, jas įsigyjant antrą kartą, buvo kitoks nei pirmą kartą. Šiuo atveju antras įsigijimas įvyko tik tada, kai atsirado kanapių dervos. Atsikirtime teigiama, kad M. A. padaryta veika yra tęstinė nusikalstama veika, nes ji susideda iš vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius bei sieja vienas sumanymas dėl to paties objekto ir dalyko (narkotinė medžiaga-kanapių derva). Abu kanapių dervos įsigijimo faktus apjungia ta pati kaltės forma ir turinys. Atsikirtime pažymima, kad prokuroro siūloma bausmė palaužia morališkai ir psichiškai. Ir taip beveik 3 metus užsitęsęs tyrimas ir bylos nagrinėjimas M. A. ir jo šeimos narių gyvenime sukėlė pakankamai daug sumaišties ir išgyvenimų. Negalėdamas ilgiau nei 7 paroms išvykti iš gyvenamosios vietos griauna nuteistojo viltis ir norus išvažiuoti studijuoti ir pradėti naują gyvenimą. Atsikirtime pažymima, kad M. A. prisipažino narkotikus įsigijęs savo vartojimui, padėjo išsiaiškinti ir nustatyti kitus byloje svarbius asmenis, nuskalstamos veikos padarymo aplinkybes. Būtent M. A. parodymai laikomi svarbiausiais nustatant iš ko ir kada įsigijo kanapių dervos. Jo prisipažinimas ir gailėjimasis leidžia pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 str. 2 d. numato teismui teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas nenurodytas aplinkybes. Iš tokių galėtų būti tai, jog M. dėl nuolatinių bendraamžių patyčių, reketo patirto jau nuo 4 klasės pradėjo nesisekti mokslai, tam, kad išvengtų smurto pradėjo bėgti iš pamokų, bandė ne kartą žudytis, kaip teigia specialistas V. D., M. pasireiškė adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija, priklausomybės sindromas. Dėl tokių aplinkybių M. A. ir pradėjo rūkyti kanapių dervą, ir taip padarė nusikaltimą. Atsikirtime pažymima, kad M. A. asmenybė per 3 metus nuo nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė į gerąją pusę, jis pradėjo savarankiškai dirbti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo D. N. gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą bei atmesti nuteistojo D. N. skundą, o nuteistasis M. A. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. N. ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas.
Dėl nuteistojo D. N. apeliacinio skundo
Nuteistasis D. N. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, sutinka su veikos kvalifikacija, tačiau mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti, jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d. Tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti D. N. skundą bei mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų, parinko ir paskyrė apeliantui D. N. bausmę bei nustatė jos dydį, taip pat pagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 62 str. 1 d. ir 54 str. 3 d.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. N. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padarytas vienas tyčinis sunkus baigtas nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino D. N. asmenybę (inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai). Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat ir nuteistojo D. N. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas už padarytą nusikaltimą jam paskyrė minimalią BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę. Tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių D. N. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, taip pat dėl jo asmenybės apibūdinimo apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais mažinti ar švelninti bausmę nėra pagrindo. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – kad nuteistasis jokiam asmeniui jokios žalos nesukėlė, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio – išvados dėl bausmės rūšies ar dydžio nekeičia.
Visiškai nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas apelianto padėjimą išaiškinti teisėsaugos organams savo įvykdytą nusikaltimą, jame dalyvavusius asmenis turėtų laikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal teismų praktiką vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažįstama tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 62 str. 1 d. nuostatas, galėjo paskirti švelnesnę bausmę tiek rūšimi, tiek dydžiu nei numatyta BK 260 str. 2 d. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, kad taikyti D. N. atžvilgiu BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes nėra pastarosios normos taikymui privalomų sąlygų visumos. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam yra pakankamai švelni, atitinka protingumo, proporcingumo principus, yra teisinga. Antra, BK 62 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs nurodytų sąlygų visumą. Duomenų, kad D. N. veiksmuose yra BK 62 str. 1 d. numatytų sąlygų visuma, byloje nėra. Taip pat nėra ir BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos. Tokiu būdu D. N. taikyti BK 62 str. nuostatas nėra jokio pagrindo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šios normos taikymas, net ir esant BK 62 str. 1 ir 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismui suteikta galimybė, o ne imperatyvas.
Analogiška situacija ir dėl BK 54 str. 3 d. taikymo, kuri suteikia teismui teisę, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 str. 3 d. reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Jokių išimtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Taigi apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais pagrindo tenkinti nėra, jis atmetamas.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl M. A. nuteisimo už vienos tęstinės BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai bei klaidingai dvi atskiras M. A. padarytas nusikalstamas veikas pripažino viena tęstine nusikalstama veika. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daro išvadą, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu konstatavo vieną M. A. nusikalstamą sumanymą jam neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei atitinkamai – M. A. kaltę dėl vieno tęstinio nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 259 str. 1 d. dėl tęstinio neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas. Nagrinėjamu atveju M. A. atliktų nusikalstamų veiksmų tikslas ir kaltininko tyčia buvo susiformavusi viena. Nuteistasis M. A. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kaltinime jam nurodytas medžiagas abiem atvejais įsigijo sau asmeniniam vartojimui. Nuteistasis nurodė, kad tuo metu būdamas narkomanu jis tiek pirmojo, tiek antrojo įsigijimo atveju turėjo tik vieną sumanymą – įsigyti kanapių dervos ir tai padarė esant analogiškam būdui ir aplinkybėms. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad M. A. turėdamas vieningą tyčią tam pačiam tikslui – asmeniniam vartojimui – įgijo, po to toje pačioje vietoje laikė tos pačios rūšies narkotinę medžiagą – kanapių dervas. Vadinasi, nuteistasis M. A. įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl tenkinti prokuroro prašymą – perkvalifikuoti M. A. veiką iš BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. – nėra jokio pagrindo.
Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. N. ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.