Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. A., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85-ANR_P-13913-2020 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistė M. J. surašė dėl to, kad ji nevykdė pareigos atvykti į policiją, policijos pareigūnui pareikalavus. 2020 m. spalio 30 d. 10.30 val. buvo kviečiama atvykti į Tauragės apskrities VPK apklausai, adresu Gedimino g. 17, Tauragė, Tauragės r. sav., tačiau neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020 m. spalio 27 d., tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Ji pasireiškia tam tikrais tikrovėje pastebimais veiksmais (arba nieko nedarymu), dažniausiai sukeliančiais tam tikrus padarinius, dėl to sutrinka nustatyta teisinė tvarka. Tai yra išoriniai, arba objektyvūs, nusižengimo požymiai. Nusižengimu gali būti pripažįstami tik sugebančio suvokti aplinką ir joje vykstančius procesus asmens valingi veiksmai. Tai yra vidiniai, arba subjektyvūs, nusižengimo požymiai. Visus šiuos požymius įprasta skirstyti į keturias grupes arba nusižengimo elementus: a) objektą; b) objektyviąją pusę; c) subjektą; d) subjektyviąją pusę. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo.

ANK 506 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. spalio 27 d. I. A. įteiktas elektroniniu paštu Tauragės apskrities VPK šaukimas 2020 m. spalio 30 d., 10 val. 30 min. atvykti į apklausą pas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistę M. J.. Šaukime nurodytas administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20123710483, tikslas – apklausai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, R. A. 2020 m. spalio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85-ANRP-11468-2020, kurio ROIK: 20123710483. R. A. kaltinamas tuo, kad 2020 m. spalio 3 d., 08 val. 04 min., Šilutės r. sav., J. k., Ž. N. – Pievų g., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mercedes B. C. E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje. I. A. pateiktame policijos pareigūnei M. J. 2020 m. spalio 29 d. prašyme dėl neatvykimo į apklausą, nurodė, jog iš ROIK numerio šaukime, supranta, kad kviečiama į apklausą policijoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje surašytas administracinio nusižengimo protokolas šeimos nariui – sutuoktiniui R. A.. Vadovaujantis ANK 582 straipsniu ir pasinaudodama konstitucine teise, atsisako administracinio nusižengimo byloje duoti parodymus prieš savo šeimos narius bei artimuosius giminaičius. Be to, dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, negali rizikuoti susirgti, kas grėstų tiek jai, tiek šeimos, kurioje augina mažametį vaiką, sveikatai ir gyvybei, todėl nėra prasmės vykti į policijos įstaigą vien tam, kad pranešti apie savo atsisakymą dalyvauti apklausoje. I. A. nurodė, kad gavusi pakartotinį šaukimą, 2020 m. gruodžio 15 d. nuvyko pas policijos pareigūnę M. J. į apklausą toje pačioje toje sutuoktinio R. A. administracinio nusižengimo byloje. Atvykimas buvo beprasmis, nes tiesiog pareigūnę informavo apie tą patį – jog pasinaudodama savo konstitucine teise teisėtai atsisako duoti parodymus prieš savo sutuoktinį R. A., todėl jokia apklausa policijoje taip ir neįvyko.

Įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, spręstina, kad teismui pateikta bylos medžiaga nėra pakankama pripažinti I. A. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 1 dalyje.

Iš šaukimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad nenurodyta I. A. procesinė padėtis, nors ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti apklausti tiriant administracinius nusižengimus. Sprendžiant iš bylos aplinkybių, darytina išvada, kad ji būtų buvusi apklausta kaip liudytoja. ANK 582 straipsnio 2 dalis suteikia teisę asmeniui atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius bei artimuosius giminaičius. Atsisakymą atvykti į policijos įstaigą kitoje gyvenamojoje vietovėje I. A. motyvavo būtent aplinkybe, kad ji pasinaudoja teise neduoti parodymų prieš šeimos narį.

Policijos įstaigos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Protokole nėra jokių duomenų, kokiu tikslu I. A. buvo šaukiama apklausai, taigi teismui abejonių kelia pats tokios apklausos tikslingumas. Reikšminga teismas laiko ir I. A. nurodytą aplinkybę, kad keturi šeimos nariai į apklausas kitoje gyvenamojoje vietovėje šaukti skirtingomis dienomis. Be jokios abejonės, situacija, kai į kitą gyvenamąją vietovę apklausai kviečiami net keletas šeimos narių, niekaip neprisideda prie sėkmingos kovos su COVID-19, negerina policijos įvaizdžio visuomenės akyse, be to nepagrįstai didina proceso dalyvių išlaidas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2020 m. kovo 13 d. rašte „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir proceso veiksmų atlikimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“ rekomenduoja esant galimybei tyrimo veiksmus bei liudytojų, nukentėjusiųjų ir įtariamųjų apklausas atlikti naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Tokiu būdu, net dėl baudžiamąją atsakomybę sukeliančių veikų proceso dalyviai karantino laikotarpiu vengiami šaukti į policijos įstaigą, šiuo gi atveju, nesant jokių duomenų ir policijos įstaigai nepateikus jokių įrodymų dėl I. A. padaryto teisės pažeidimo, ji buvo šaukiama apklausai. Kokiu tikslu – duomenų nepateikta nei I. A., nei teismui. Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo bylos, ROIK: 20123710483, kurioje R. A. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą vairuodamas automobilį „Mercedes B. C. E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minimas automobilis priklauso būtent R. A., todėl šiuo atveju jam ir priklauso nurodyti, kas vairavo šią transporto priemonę. Policijos pareigūnės pasirinkta taktika karantino laikotarpiu iš kitos gyvenamosios vietovės apklausai šaukti I. A., nepateisinama nei asmenų saugumo, nei proceso ekonomijos ir racionalumo kriterijais.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistė akivaizdžiai nepagrįstai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis galiomis, neįsiklausė į I. A. argumentus, neišnaudojo kitų procesinių galimybių išsiaiškinti reikšmingoms administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, pvz. teise apklausti nuotoliniu būdu, pavesti tai atlikti I. A. gyvenamosios vietos policijos įstaigai ar pan. Dėl aptartų aplinkybių teismas neturi pagrindo teigti, kad šiuo atveju policijos pareigūno reikalavimas atvykti į policiją buvo teisėtas.

Įvertinus policijos įstaigos pateiktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoseklius rašytinius paaiškinimus, teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu būtų galimą daryti neabejotiną išvadą, jog I. A. tyčia nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją, jos veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. A. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusio Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.