- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- AN2-66-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00010-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. A.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. A. administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistė M. J. surašė I. A. administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2020 m. spalio 30 d. 10.30 val. buvo kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) apklausai, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020 m. spalio 27 d., taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimu I. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas M. D. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – I. A. pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą.
3.1. Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo tiriamas 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val., (duomenys neskelbtini) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai transporto priemonės „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, už tai nustatyta atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
3.2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis E. R. R. A. surašė 2020 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 85-ANRP-11468-2020 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir išsiuntė paštu.
3.3. 2020 m. spalio 20 d. R. A. pateikė paaiškinimą ir prašymą, jame teigė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką padarė ne jis, o jo artimas šeimos narys, kurio tapatybės, vadovaudamasis savo konstitucine teise, nenori atskleisti. Taip pat prašė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jam nutraukti ir, atsižvelgus į pateiktas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, būtų sprendžiamas klausimas dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nevykdymą, administraciniu nurodymu siūlant susimokėti pusę minimalios baudos (ANK 610 straipsnis).
3.4. R. A. paaiškinime atsisakė nurodyti asmenį, vairavusį automobilį, pastarojo anketinius duomenis, remdamasis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, nurodė pasinaudosiantis konstitucine teise neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius.
3.5. Apelianto nuomone, R. A. negali remtis ir vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, susijusiomis su draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius (Konstitucija 31 straipsnio 3 dalis). Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylose dėl transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už pareigos nurodyti vairuotojo tapatybę nevykdymą ar netinkamą vykdymą, yra pripažinęs, kad gresianti sankcija už atsisakymą atskleisti vairuotojo tapatybę ar neteisingų duomenų nurodymą nepažeidžia teisės tylėti (Konvencijos 6 straipsnio) (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98); 2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). Tai tik asmens, kuris įregistruotas kaip automobilio savininkas, pareiga pateikti informaciją, kas vairavo automobilį; paprastas faktas – asmuo, kuris vairavo automobilį, pats savaime nėra kaltinantis (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98).
3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutarime, pasisakydamas dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, pažymėjo, jog žmogus, naudodamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali nevykdyti jam, kaip nuosavybės objekto savininkui, įstatymų nustatytų pareigų; šios garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) ja remdamasis galėtų neatlikti pareigų, susijusių su jam priklausančia transporto priemone, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; vien tokių duomenų nurodymas policijos pareigūnui pats savaime nėra parodymų davimas prieš tam tikrą asmenį, inter alia savo šeimos narį.
3.7. Tiriant bylą, buvo siekiama rinkti duomenis, susijusius su nusižengimu, padarytu 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val., (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų išsiaiškintos visos nusižengimo aplinkybės. Todėl, remiantis ANK 593 straipsniu, buvo siekiama į apklausas iškviesti R. A. artimus šeimos narius, tarp jų ir sutuoktinę I. A.. 2020 m. spalio 30 d. 10.30 val. I. A. buvo kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) apklausai, tačiau ji neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020 m. spalio 27 d. I. A. gavo (duomenys neskelbtini) šaukimą 2020 m. spalio 30 d. 10.30 val. atvykti į apklausą pas (duomenys neskelbtini) specialistę M. J.. Reaguodama į šaukimą ji išsiuntė specialistei M. J. savo rašytinį 2020 m. spalio 29 d. prašymą dėl neatvykimo į apklausą. I. A. paaiškino, kad supranta, jog kviečiama į apklausą policijoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas šeimos nariui – sutuoktiniui R. A., todėl informavo, kad neatvyks. Pažymėjo, kad augina mažametį vaiką, atsižvelgiant į karantino situaciją, negali rizikuoti vien dėl to, kad nuvyktų į policijos įstaigą ir praneštų apie savo atsisakymą dalyvauti apklausoje.
3.8. Apeliantas nurodo, kad rašytinis I. A. 2020 m. spalio 29 d. prašymas dėl neatvykimo į policijos įstaigą apklausai, nebuvo tenkintas, nes viena iš priežasčių prašyme buvo paminėta, kad neatvyks dėl karantino, tačiau Lietuvos Respublikoje jis dar nebuvo paskelbtas (2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbiamas karantinas), todėl ši priežastis neatleidžia nuo atsakomybės neatvykti. Taip pat ji negali vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis dėl esamo teisinio reguliavimo ir suformuotos Teismų praktikos, kadangi I. A. nevykdė pareigos atvykti į policiją, policijos pareigūnui pareikalavus, kai buvo 2020 m. spalio 30 d. 10.30 val. kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) apklausai, todėl buvo nustatytas nusižengimas.
3.9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 26 d. 11 val., I. A. buvo kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) protokolo surašymui pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį ir apklausai dėl ROIK 20123710483 administracinio nusižengimo bylos tyrimo, tačiau ji neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020 m. spalio 21 d. Remiantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu, I. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį, jai buvo pasiūlyta susimokėti pusę nuobaudos dydžio – 15 eurų. Tačiau I. A. administracinio nurodymo nevykdė, dėl to byla buvo nagrinėjama Tauragės apylinkės teisme.
3.10. Apeliantas nurodo, kad I. A. savo paaiškinime nurodė, jog ji suprato, dėl ko yra kviečiama – dėl jos sutuoktiniui surašyto protokolo ir padaryto nusižengimo, todėl ji ir nurodė, kad neva gali naudotis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatyta garantija. 2020 m. gruodžio 15 d. 11 val. I. A. buvo kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) apklausai dėl administracinio nusižengimo bylos tyrimo ROIK 20123710483, I. A. atvyko. Vykdant apklausą ir bandant jai užduoti klausimus, susijusius su nusižengimu, klausiant, ar tai Jūs gal vairavote automobilį? Ar gal Jums yra žinoma kas vairavo? – klausimai buvo susiję su nusižengimu, o ne kaip sutuoktinis padarė tą nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis. I. A. tik kartojo, kad jokių parodymų neduos apie savo sutuoktinį ar kitą šeimos narį nurodydama, kad naudosis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, susijusiomis su draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius (Konstitucija 31 straipsnio 3 dalis). Tačiau tokie liudytojos I. A. argumentai deklaratyvūs, vien tik niekuo neparemtas abstraktus teiginys, kad automobilį vairavo artimas šeimos narys, nėra pagrindas naudotis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies garantija, ir tai patvirtina tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų praktika. I. A. apklausos metu norėta paklausti, ar jai yra žinoma, kas vairavo jos sutuoktinio R. A. automobilį, ar ji vairuoja tą automobilį, tai paprastas faktas – asmuo, kuris vairavo automobilį, – pats faktas nėra kaltinantis (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos NR. 38544/98), tačiau ji kategoriškai atsisakė duoti bet kokius parodymus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn traukiama I. A. prašo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas dėl policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymo (ANK 506 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. administracinio nusižengimo bylą, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) buvo tiriamas 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val., (duomenys neskelbtini) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai transporto priemonės „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, už tai nustatyta atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis E. R. surašė 2020 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 85-ANRP-11468-2020 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį R. A.. Tačiau 2020 m. spalio 20 d. R. A. pateikė paaiškinimą ir prašymą, jame teigė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką padarė ne jis, o jo artimas šeimos narys, kurio tapatybės, vadovaudamasis savo konstitucine teise, atskleisti nenorėjo. Tiriant šią bylą, apklausai buvo kviečiama ir R. A. sutuoktinė I. A..
11. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. A..
12. Akcentuotina, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu būtent transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą numatyta atsakomybė ANK 431 straipsnio 1 dalyje.
13. Šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį tik transporto priemonės „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui-savininkui, t. y. būtent R. A., jeigu jis nusižengimo padarymo metu pats nevairavo transporto priemonės, numatyta pareiga nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Ir šiuo atveju būtent R. A., kuris pagal įstatymą turi pranešti apie asmenį, nusižengimo padarymo metu vairavusį jam priklausančią transporto priemonę, negalioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatos. R. A. paaiškinime atsisakė nurodyti asmenį, vairavusį automobilį, pats prašė, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nevykdymą.
14. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad iš šaukimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog nenurodyta I. A. procesinė padėtis, nors ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti apklausti tiriant administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. A. buvo kviečiama apklausai dėl ROIK 20123710483 administracinio nusižengimo bylos tyrimo kaip liudytoja. Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas I. A. sutuoktiniui R. A., t. y. jos artimam šeimos nariui. Pažymėtina, kad I. A. neatvyko į apklausą, tačiau apie savo neatvykimo priežastis aiškiai nurodė 2020 m. spalio 29 d. prašyme, t. y., kad ji, pasinaudodama ANK 582 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje suteikta teise, atsisako duoti parodymus prieš save ar savo šeimos narius, artimuosius giminaičius, be to, nurodė, kad ji augina mažametį vaiką, todėl rizikinga atvykti į apklausą ir dėl koronaviruso pandemijos.
15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įstatymas neįpareigojo I. A. nurodyti asmens, 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavusio transporto priemonę „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau aptarta, tokia pareiga kilo būtent transporto priemonės „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui-savininkui R. A.. Pagal ANK 582 straipsnio 2 dalį suteikta teisė asmeniui atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius bei artimuosius giminaičius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Todėl nagrinėjamu atveju I. A. kaip liudytoja teisėtai pasinaudojo jai suteikta teise, numatyta tiek ANK 582 straipsnio 2 dalyje, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, – neduoti parodymų administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jos sutuoktiniui R. A., apie tai raštu pranešė bylą tyrusiam policijos pareigūnui, kartu nurodė ir kitą priežastį, kad auginant mažametį vaiką, rizikinga atvykti į apklausą ir dėl koronaviruso pandemijos, t. y. šiuo atveju I. A. ne vengė atvykti į policijos komisariatą tyčia, bet raštu aiškiai nurodė savo neatvykimo į policijos komisariatą apklausai priežastis.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. A. rašytinis 2020 m. spalio 29 d. prašymas dėl neatvykimo į policijos įstaigą apklausai, nebuvo tenkintas, nes viena iš priežasčių prašyme buvo paminėta, jog ji neatvyks dėl karantino, tačiau Lietuvos Respublikoje jis dar nebuvo paskelbtas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbiamas karantinas), todėl ši priežastis neatleidžia nuo atsakomybės neatvykti. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ karantinas oficialiai buvo paskelbtas nuo 2020 m. lapkričio 7 d., savaime nereiškia, kad savaitę iki oficialaus karantino paskelbimo, buvo mažesnė tikimybė susirgti koronavirusine infekcija (Covid-19). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl jau sparčiai didėjusio užsikrėtimų skaičiaus šia infekcija, ir buvo skelbiamas karantinas. Be to, apylinkės teismas iš esmės pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistė naudojosi jai suteiktomis procesinėmis galiomis, ne tik neįsiklausiusi į I. A. argumentus, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, juolab, prieš save pačią, bet net nebandė apklausti I. A., pvz., nuotoliniu būdu, juolab, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo norima iš esmės užduoti tik vieną ar du konkrečius klausimus, pažymėtina, vieną iš jų, t. y., „ar tai Jūs gal vairavote automobilį“, susijusį su parodymų davimu prieš save.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad byloje nenustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog I. A. tyčia nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad I. A. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukė pagrįstai ir teisėtai (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.