- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-153-102/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00583-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Valiulienė, Romualdas Januška (pran.)
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- A. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-153-102/2013 teisėja Valentina Paliulionienė Proceso Nr. 2-15-3-00583-2012-2
2013 m. vasario 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-707-847/2012 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui K. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. Š. Biržų rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti atsakovą K. J. jos dukters A. Š., gimusios 2012 m. sausio 29 d., tėvu ir priteisti iš jo išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės bei 1 905,36 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad dukters poreikiams tenkinti reikia 800 Lt per mėnesį
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės A. Š. ieškinį patenkino iš dalies – nustatė, kad atsakovas K. J. yra A. Š., gimusios 2012 m. sausio 29 d., tėvas ir priteisė iš atsakovo išlaikymą jo dukrai A. Š. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo dukters gimimo 2012 m. sausio 29 d. iki jos pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę A. Š., bei 233 Lt žyminio mokesčio ir 1 450 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad ieškovė su dviem dukromis gyvena iš motinystės ir socialinių pašalpų bei išmokos vaikui. Iš atsakovo yra priteistas išlaikymas jo sūnui R. J. po 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-10 iki sūnaus pilnametystės. Iš jo turimos individualios įmonės veiklos atsakovas 2011 m. gavo 2 837 Lt pelno. Atsakovas savo vardu turėtą butą 2012 m. rugpjūčio 20 d. padovanojo sūnui R. J.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolė išlaikyti dukrą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. J. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nustatyti išlaikymo dydį ne didesnį kaip 1,5 bazinės socialinės išmokos, t. y. 195 Lt per mėnesį. Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti savo dukros išlaikymo. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, privalo nustatyti vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas netyrė ir neanalizavo vaiko poreikių, jo turtinės padėties, išvadas grindė abejotinais argumentais, kad jo sutuoktinė verčiasi individualia veikla. Jo individualios įmonės nepelninga veikla dėl ekonominės krizės negali būti laikoma sąmoningu turtinės padėties pabloginimu. Buto, kurio vertė yra labai maža, perleidimas niekaip neįtakojo jo turtinės padėties. Teismas negali priteisti išlaikymą vaikui didesnį negu leidžia jo tėvų turtinė padėtis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-251/2003). Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad iš jo priteistas 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išlaikymas – 195 Lt jo nepilnamečiam sūnui. Pagal CK 3.198 str. įtvirtintą vaikų lygybės principą visi vaikai turi vienodą teisę į išlaikymą. Skundžiamas sprendimas pažeidžia vaikų lygybės principą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Sumažinus priteistą išlaikymo dydį, nebūtų galimybės patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovas K. J. nesutinka su Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Todėl dėl kitos sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.).
Atsakovas K. J. sutinka teikti materialinį išlaikymą savo dukrai A. Š., bet ginčija priteistą išlaikymo dydį. Apeliantas nurodo, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į CK 3.198 str. įtvirtintą vaikų lygybės principą, pagal kurį išlaikymo dydis jo dukrai negali būti didesnis, negu yra priteistas išlaikymas jo kitam nepilnamečiam vaikui, t.y. 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išlaikymas – 195 Lt.
Byloje nustatyta, kad ieškovė A. Š. yra motinystės atostogose, nedirba. Jos pajamas sudaro 466,24 Lt motinystės pašalpa, socialinė pašalpa ir išmoka vaikui(b.l. 6-7, 11, 97, 98 ). Atsakovė augina dar vieną vaiką (b.l. 9). Iš įmonių registro duomenų matyti, kad atsakovas turi individualią taksi įmonę, kurios pelnas už 2011 m. sudarė 2 837 Lt (b.l. 57-59). Tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė apeliantas, o taip pat įmonės duomenys patvirtina, kad įmonės skola SODRAI 2013 m. vasario 1 d. sudarė 2 362,05 Lt. Iš VĮ Regitra ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto, nei transporto priemonės neturi. Atsakovas jo vardu buvusį butą 2012 m. rugpjūčio 20 d. dovanojimo sutartimi perleido savo nepilnamečiui sūnui R. J.(b. l. 52). Iš byloje esančios Sodros pažymos matyti, kad atsakovo žmona K. J. vykdo individualią veiklą (b.l. 51). Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. teismo įsakymu(b.l. 54), tenkinant K. J. pareiškimą, iš K. J. priteistas 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išlaikymas jo sūnui R. J.. Tai rodo, kad tiek ieškovės, tiek apelianto turtinė padėtis nėra gera, kiekvienas jų privalo teikti išlaikymą dviems vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54, 2010-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.). Ta aplinkybė, kad atsakovas ir neturi nekilnojamojo turto, iš individualios įmonės veiklos negauna daug pajamų, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti tokio dydžio išlaikymą jo dukrai A. Š., kad būtų užtikrintas jos minimalių poreikių tenkinimas. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad atsakovas, būdamas darbingas, privalo dėti pastangas, kad būtų užtikrintas jo vaikų poreikių patenkinimas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas būdamas darbingas, esantis jauno amžiaus (gim. 1970 m.), turi galimybę dirbti ir gauti darbinių pajamų, iš kurių gali teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą privalo teikti abu tėvai, išlaikymo suma sudarytų 500 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši suma akivaizdžiai nėra didelė ir yra mažesnė, negu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laikomas reikalingu vaiko išlaikymo dydis, tačiau galėtų užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas bei jo poreikių tenkinimą.
Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad, priteisiant iš jo išlaikymą dukrai po 250 Lt kas mėnesį, pažeistas CK 3.198 str. 2 d. nustatytas vaikų lygybės principas. Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. teismo įsakymu(b.l. 54), tenkinant K. J. pareiškimą, iš K. J. priteistas 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išlaikymas jo sūnui R. J., kas sudaro 195 Lt per mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, gali vaikams priteisti nevienodo dydžio išlaikymą, atsižvelgdamas į vaikų tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikius pagal jų amžių ir kitas aplinkybes. Išlaikymas sūnui iš atsakovo teismo įsakymu priteistas CPK XXIII skyriaus tvarka, iš esmės nesprendžiant K. J. pareiškimo pagrįstumo, o tik atlikus pateikto pareiškimo tyrimą, t. y. išlaikymas teismo įsakymu priteistas neanalizavus vaiko tėvų turtinės padėties. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad didesnio išlaikymo dydžio priteisimas atsakovo dukrai nepažeidžia CK 3.198 str. 2 d. nuostatos ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.