Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Gediminas ViederisBaudžiamoji byla Nr. 1A-221/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01835-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2012 m. sausio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir A. Pr. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 3 d., 253 str. 1 d., ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal LR BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; LR BK 63 str. 4 d. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Pr. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. P. ir A. Pr. solidariai priteista nukentėjusiesiems H. S., A. M., A. K. kiekvienam po 20 Lt turtinės ir po 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajam S. A. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. ir A. Pr. nuteisti už tai, kad A. P. padarė, o A. Pr. padėjo padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą, panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą, t.y. už tai, kad jie, 2010 m. gruodžio 15 d., apie 6.25 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, A. Pr. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur A. Pr. pasilikus automobilyje prie įvažiavimo į gamybinių pastatų teritoriją stebėti, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, A. P. kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, užsitraukę ant veidų megztas kaukes, įsibrovė į stacionarų UAB „N.“ vagonėlį, kur A. P. panaudojo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą Nr. P4983, tai yra iššovė į lubas ir, juo pagrasinęs vagonėlyje buvusiems S. A., H. S., A. K. ir A. M., liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos, nukentėjusiesiems paklusus ir sudėjus ant stalo, asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, paėmė ir įsidėjo sau į kišenę bei, pagrasinęs nukentėjusiesiems peiliu, bandė surišti lipnia juosta A. K. rankas, tuo metu kai A. P. pareikalavo atiduoti pinigus ir raktus nuo seifo, o H. S. atsakius, kad raktų neturi, nusitaikė pastarajam į koją ir paspaudė pistoleto nuleistuką, tačiau pistoletui užsikirtus ir neiššovus, bei nukentėjusiesiems pasipriešinus, asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, smogė A. M. peiliu į pilvo sritį, tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą pilvo srityje, ir patraukęs peilį, už kurio, gindamasis nuo smūgio į pilvą, sugriebė A. M., padarė jam paviršines pjautines žaizdas dešinės plaštakos delniniame paviršiuje. Įvykusio susistumdymo pasėkoje A. M. padaryti nubrozdinimai kairiame ausies kaušelyje, A. K. padaryti odos įbrėžimas kaktos kairėje pusėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, tai yra kūno sužalojimai, vertinami nežymiais sveikatos sutrikdymais. Po to A. P. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, iš vagonėlio pasišalino ir tokiu būdu pagrobė H. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6500“, 1000 Lt vertės su SIM kortele, 20 Lt vertės, S. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E1150i“, 118 Lt vertės, su SIM kortele, 1 Lt vertės, A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“, 400 Lt vertės, su SIM kortele, 20 Lt vertės, A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 300 Lt vertės, su SIM kortele, 20 Lt vertės, tuo padarydami H. S. 1020 Lt turtinę žalą, S. A. 119 Lt turtinę žalą, A. K. 420 Lt turtinę žalą, A. M. 320 Lt turtinę žalą, t.y. A. P. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 3 d., padarymą, o A. Pr. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d., padarymą.

Be to, A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, t.y. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, įgijo iš nenustatyto asmens ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – pirtyje, adresu Trakų raj., (duomenys neskelbtini), šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent – savadarbį pistoletą, pagamintą perdirbant 1944 metų pavyzdžio pramoninės gamybos signalinį pistoletą „SPŠ“, skirtą šaudyti 26 mm kalibro signaliniais šoviniais, pritaikius jį šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, tinkamą šaudyti; aštuonis pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, kuriais pritaikytas šaudyti savadarbis pistoletas; vieną pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinį šovinį, skirtą šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, kol juos, 2010 m. gruodžio 16 d., 11.00 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai; pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą Nr. P4983, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, priskiriamą B kategorijos ginklams, tinkamą šaudyti; ne mažiau kaip dvidešimt tris pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš .22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių, pistoletų, taip pat ir iš pistoleto Nr. P4983, kurį su ne mažiau kaip aštuoniais šoviniais nešiojo, kol 2010 m. gruodžio 15 d., 6.45 val., buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o penkiolika .22 (5,6 mm) kalibro šovinių kulkų rastos ir paimtos 2010 m. gruodžio 17 d., 10.00 val., apžiūros metu iš pirties, esančios Trakų raj., (duomenys neskelbtini), sienos, t.y. A. P. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str.1 d., padarymą.

Apibendrindamas skunde išdėstytus argumentus, apeliantas daro išvadą, kad byloje nėra faktų, patvirtinančių, kad jis žinojo apie nusikaltimą, o visi bandymai susieti jį su nusikalstama veika, remiantis tuo, ko neįmanoma įrodyti, vertintini kaip išankstinė teismo nuomonė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, šiurkščiai pažeidė BPK nuostatas, nes kaltinimo išvadas įvertino kaip jo kaltės įrodymą, jo kaltė pagrįsta ne baudžiamosios bylos medžiaga, o spėlionėmis ir prielaidomis.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Pr. ir jo gynėja, nuteistojo A. P. gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Pr. ir A. P. apeliaciniai skundai, jų ribose, atmestini.

Dėl nuteistojo A. Pr. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. Pr. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepadaryta.

Nuteistojo A. Pr. skundo argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d., kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas, pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad nusikaltimo padarymo, t. y. metalo supirktuvės apiplėšimo schema, tarp šio nusikaltimo bendrininkų, buvo iš anksto aptarta, pasiskirstyti vaidmenys. Tokią išvadą leidžia daryti kiekvieno iš šio nusikaltimo dalyvių objektyviai atlikti ir reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai padaryti veiksmai. Nuteistasis A. P. turėdamas tikslą apiplėšti metalo supirktuvę ir suprasdamas, kad jo vieno pastangų šiam nusikaltimui padaryti nepakaks, pasitelkė bendrininkus - V. R. ir A. Pr. Analizuojant bylos duomenis apie šių asmenų asmenybes bei jų tarpusavio santykius, matyti, kad jie visi trys buvo ne po kartą teisti, A. P. su jais palaikė gana draugiškus santykius: su A. Pr., pasak šio, jis buvo pažįstamas maždaug 10 metų. Tuo tarpu su V. R., kuris ne kartą buvo teistas ir už plėšimą, A. P., tuose pačiuose pataisos namuose, buvo atlikinėjęs ir laisvės atėmimo bausmę. Be to, kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, A. P. su V. R. bei A. Pr. tam tikrą laiką, iki buvo padarytas nusikaltimas, gyveno kartu, pas bendranuteistąjį A. P. pirtyje, esančioje Trakų raj. sav., (duomenys neskelbtini). Taigi tarp nusikalstamos veikos bendrininkų buvę tarpusio santykiai bei tolimesni, nusikaltimo padarymui kryptingai atlikti veiksmai, neleidžia tikėti A. Pr. bei A. P. parodymais, neva tai pastarasis A. Pr. nieko nebuvo sakęs apie rengiamą nusikaltimą, kurio padarymui A. P. su V. R. iš liudytojo N. I. pasiskolino ir techniškai suremontavo šio automobilį „VW Golf“, (duomenys neskelbtini), nors tik vienas A. Pr. iš jų, turėjo vairuotojo pažymėjimą. Be to, sprendžiant iš nukentėjusiojo H. S. parodymų, jis šį automobilį prie supirktuvės matė nusikaltimo išvakarėse du kartus: ryte ir vakare. Šios aplinkybės neneigia ir nuteistasis A. Pr., pasak kurio, jis prie metalo supirktuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kartu su A. P. minėtu automobiliu išties buvo du kartus atvykęs dieną prieš įvykį – ryte ir po pietų ir stovėjo apie 15-20 minučių. Kad dieną iki plėšimo su savo draugais, t. y. A. Pr. ir V. R., buvo atvykęs prie supirktuvės apsižvalgyti, patvirtino ir nuteistasis A. P., analogiškas aplinkybes nurodė ir V. R. Aukščiau nustatytos ir aptartos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad apeliantas, priešingai nei teigia šis, ne tik kad suprato, jog rengiasi nusikaltimui, bet ir sutiko su jam, kaip bendrininkui, skirtu vaidmeniu, kurį įgyvendindamas, nagrinėjamo įvykio ryte, liudytojui N. I. priklausančiu automobiliu „VW Golf“, (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), esančios Trakų raj. sav., (duomenys neskelbtini), į nusikaltimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvežė A. P. ir V. R., ir pagal iš anksto aptartą planą, pastarųjų laukė, kaip kad parodė A. Pr. sulaikę nukentėjusieji H. S. ir A. K., 40-50 metrų atstumu su užvestu varikliu, prie įvažiavimo į teritoriją vartų. Tuo tarpu iš A. P. parodymų matyti, kad šis buvo nurodęs A. Pr., jog kai pastarajam „pamajakins“, jis turės užvesti variklį, bei, kad norėdamas apsidrausti, jis A. Pr. „majakino“, kaip ir A. Pr., pagal bylos duomenis, tris kartus buvo „majakines“ jam. Įdomi detalė ir ta, kad A. Pr. vežant A. P. ir R. R. į nusikaltimo vietą, A. P., pasak šio, sėdėdamas automobilio priekinėje sėdynėje, šalimais vairuotojo, darė skyles kaukėse – kepurėse, kurias užsidėję, jis su V. R., užėjo į vagonėlį. Viena iš šių kaukių – kepurių su išpjautomis skylėmis akims, buvo paimta iš A. P., jo sulaikymo metu. Be to, kaip parodė V. R., peilį, kuriuo, kaip nustatyta bylos medžiaga, jis plėšimo metu grasino nukentėjusiesiems bei sužalojo A. M., jam taipogi buvo davęs A. P. dar prieš nueinant į vagonėlį ir šį peilį, kurį R. R. buvo paslėpęs pas liudytoją T. L., nukentėjusieji A. M., A. K. ir S. A. atpažino daiktų parodymo atpažinti metu. Nukentėjusiųjų H. S., A. K. bei liudytojo A. V. parodymais nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis A. Pr. nusikaltimo bendrininkų laukė stovėdamas automobiliu prie įvažiavimo į teritoriją vartų 40-50 metrų atstumu, o nuo vagonėlio, kuriame buvo daromas plėšimas ir kurio metu panaudojęs šaunamąjį ginklą, A. P. iš jo iššovė, buvo tik apie 100 metrų atstumas, leidžia teigti, kad, priešingai nei teigia A. Pr., jis šūvio garsą girdėjo. A. Pr. rašytą laišką A. P., pirmosios instancijos teismas taipogi įvertino tinkamai.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizė leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. Pr. veiksmus pagrįstai įvertino kaip bendrininkavimą, padarant plėšimą įsibraunant į patalpą, panaudojant peilį bei šaunamąjį ginklą, kadangi dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi kiekvienam atskirai, net ir tuo atveju, kai kaltininkas neatlieka bendros veikos sudėtyje numatytų veiksmų.

Nuteistojo A. Pr. aiškinimą nežinojus, kad jis veža A. P. bei R. R. daryti metalo supirktuvės plėšimą įsibraunant į patalpą, panaudojant peilį bei šaunamąjį ginklą, teismas pagrįstai įvertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti, o A. P. padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmetė, kadangi ši apelianto iškelta gynybos versija yra nelogiška bei prieštaraujanti bylos faktiniams duomenims.

Dėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad A. P. praeityje jau buvo du kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Kita vertus, A. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, ir ją pastarasis organizavo bei buvo aktyvus jos vykdytojas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, sprendžiant iš bylos duomenų, A. P. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu bei narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nuo 1987-06-19 įrašytas į priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo, jam diagnozuota opiatinė narkomanija, ne kartą pastarasis buvo baustas ir administracine tvarka (3 t. b. l. 84-86, 92-93). Nustatytos aplinkybės rodo, kad A. P. yra socialiai pavojingas, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytas veikas, pastarajam paskirta pagrįstai.

Nustatydamas A. P. paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į aukščiau aptartas aplinkybes, bet ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad viena iš veikų buvo padaryta bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Ir pagrįstai.

Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismui, nebuvo pagrindo pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, A. P., net ir sulaikytas įvykio vietoje su įkalčiais, dėl padarytos nusikalstamos veikos pirminėje apklausoje kaltu neprisipažino. Po to savo parodymus derino prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas, kiek įmanoma sumažinti tiek savo, tiek ir su juo dalyvavusių asmenų nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį bei padėti su pastaruoju bendrininkavusiam A. Pr. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo A. P. prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, atsižvelgė ir į tai, kad A. P. yra tik iš dalies darbingas, nors ši aplinkybė pastarajam ir nekliudė padaryti nusikalstamas veikas, bei, už atskiras veikas apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei straipsnio sankcijoje už jo padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, be to, pastarajam taikė ir palankesnį paskirtų bausmių subendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo būdą. A. P. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Vien vaiko ar legalių pajamų iš individualios veikos turėjimo faktas ar neįgalumas, kuris, kaip jau aukščiau minėta, nesutrukdė padaryti nusikalstamas veikas, nėra tos aplinkybės mažinančios jo, kaip asmens padariusio nusikaltimus, atsakomybę, juolab kad jokių duomenų, jog nuteistasis, kokiu nors būdu rūpintųsi savo vaiku nepateikta. Tuo tarpu pastarojo pažadas atlikus bausmę gyventi dorai, dirbti, rūpintis vaiku bei jo motina, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, vertintinas teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, negali turėti lemiamos įtakos teismo paskirtai bausmei.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. P. bei A. Pr. apeliacinius skundus, jų ribose, atmesti.