Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 1) 1996-11-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 2 dalį, 232 ¹ straipsnio 1 dalį; 2) 2001-05-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 232 ¹ straipsnio 1 dalį, 2001-09-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo (spec. vidurinio) išsilavinimo, išsiskyręs, teistas: 1) 1996-09-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 16 straipsnį, 207 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 2 dalį, 2) 2006-05-10 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 293 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskirta 71 paros arešto bausmė, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. padarė plėšimą įsibraunant į patalpą, panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą, o kaltinamasis A. P. padėjo padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą, panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą:

jie 2010 m. gruodžio 15 d. apie 6.25 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, A. P. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), kur A. P. pasilikus automobilyje prie įvažiavimo į gamybinių pastatų teritoriją stebėti, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, A. P. kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, užsitraukę ant veidų megztas kaukes įsibrovė į stacionarų (duomenys neskelbtini) vagonėlį, kur A. P. panaudojo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą Nr. P4983, tai yra iššovė į lubas ir juo pagrasinęs vagonėlyje buvusiems S. A., H. S., A. K. ir A. M., liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos, nukentėjusiesiems paklusus ir sudėjus ant stalo, asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, paėmė ir įsidėjo sau į kišenę bei pagrasinęs nukentėjusiesiems peiliu bandė surišti lipnia juosta A. K. rankas, tuo metu kai A. P. pareikalavo atiduoti pinigus ir raktus nuo seifo, o H. S. atsakius, kad raktų neturi, nusitaikė pastarajam į koją ir paspaudė pistoleto nuleistuką, tačiau pistoletui užsikirtus ir neiššovus, bei nukentėjusiesiems pasipriešinus, asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, smogė A. M. peiliu į pilvo sritį, tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą pilvo srityje, ir patraukęs peilį, už kurio, gindamasis nuo smūgio į pilvą, sugriebė A. M., padarė jam paviršines pjautines žaizdas dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, o įvykusio susitumdymo pasėkoje A. M. padaryti nubrozdinimai kairiame ausies kaušelyje, A. K. padaryti odos įbrėžimas kaktos kairėje pusėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, tai yra kūno sužalojimai, vertinami nežymiais sveikatos sutrikdymais, po ko A. P. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, iš vagonėlio pasišalino ir tokiu būdu pagrobė H. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6500“, 1000 Lt vertės su SIM kortele, 20 Lt vertės, S. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E1150i“, 118 Lt vertės, su SIM kortele, 1 Lt vertės, A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“, 400 Lt vertės, su SIM kortele, 20 Lt vertės, A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 300 Lt vertės, su SIM kortele, 20 Lt vertės, tuo padarydami H. S. 1020 Lt turtinę žalą, S. A. 119 Lt turtinę žalą, A. K. 420 Lt turtinę žalą, A. M. 320 Lt turtinę žalą.

Be to, A. P. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis:

jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, įgijo iš nenustatyto asmens ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – pirtyje, adresu (duomenys neskelbtini), šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent – savadarbį pistoletą, pagamintą perdirbant 1944 metų pavyzdžio pramoninės gamybos signalinį pistoletą „SPŠ“, skirtą šaudyti 26 mm kalibro signaliniais šoviniais, pritaikius jį šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, tinkamą šaudyti; aštuonis pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, kuriais pritaikytas šaudyti savadarbis pistoletas; vieną pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinį šovinį, skirtą šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, kol juos 2010 m. gruodžio 16 d. 11 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai; pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą Nr. P4983, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, priskiriamą B kategorijos ginklams, tinkamą šaudyti; ne mažiau kaip dvidešimt tris pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš .22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių, pistoletų, taip pat ir iš pistoleto Nr. P4983, kurį su ne mažiau kaip aštuoniais šoviniais nešiojo, kol 2010 m. gruodžio 15 d. 6.45 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), o penkiolika .22 (5,6 mm) kalibro šovinių kulkų rastos ir paimtos 2010 m. gruodžio 17 d. 10 val. apžiūros metu iš pirties, esančios (duomenys neskelbtini), sienos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad jam baigus statybas, liko nereikalingo metalo ir statybinių medžiagų – vamzdžių ir pan., jis nusprendė priduoti tą metalą. Paprašė pažįstamo asmens, kuris atvažiavo ir jis pakrovė visus vamzdžius. Nuvažiavo į supirktuvę (duomenys neskelbtini), ten kaina už metalo toną buvo 700 Lt. Jis turėjo 1,2 tonos geros kokybės metalo. Tai buvo praėjusių metų vasarą. Jis metalą vežė su kaimynu. Atvežus metalą į supirktuvę, jam užmokėjo tik 640 Lt. Tarp jo ir supirktuvės savininko H. S. kilo žodinis konfliktas. Po to, eidamas šalia pastarojo mašinos pamatė kontrabandines cigaretes. Jis į šią mašiną įdėjo pasiklausymo įrangą, pokalbių klausėsi apie savaitę laiko. Suprato, kad ten sukasi dideli „juodi“ pinigai. Jį apgavo 160-170 litų sumai. Po to jam atėjo toks metas, kad vėl nebebuvo medžiagų ir pinigų ir jis nusprendė tai padaryti. Jis pas kaimyną Nikolajų paprašė mašinos. Pastarasis žinojo, kad jis neturi teisių, klausė, kaip jis be teisių važiuos, tačiau jis atsakė, kad pats už vairo nesės, o pas jį atvažiuos žmogus, kuris turi teisę vairuoti. Jis susiskambino su A. P., pastarąjį suvedė su vienu žmogumi pokalbiui dėl nekilnojamojo turto, ir A. P. pakvietė į pirtį, kurioje gyveno, šiam pasakė, kad reikės porą dienų pavažinėti. Jis nei A. P., nei V. R. nepasakojo, kokių turi minčių dėl supirktuvės. V. R. tiesiog paprašė jį pasaugoti. Iš principo tas pistoletas, kurį nešėsi į nusikaltimo vietą, buvo neveikiantis. Jis žinojo, kad šis pistoletas gali iššauti tik vieną kartą. Jis tikėjosi tik nukentėjusiuosius išgąsdinti. Gavosi visai ne taip. Nei A. P., nei V. R. nežinojo, kad jis į supirktuvę važiuoja turėdamas ginklą. V. R. stovėjo šalia vagonėlio, o kai išgirdo šūvį, įbėgo ir pagalvojo, kad ginklą turi „apsauginiai“. Kai pamatė ginklą jo rankose, V. R. ištiko šokas. Jis per supirktuvės savininką prarado šeimą, namus. Atsakydamas į teisėjo klausimus kaltinamasis A. P. parodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), kur turi pirtį su gyvenamosiomis patalpomis. Ten kurį laiką, apie 3-4 dienas gyveno V. R. ir A. P.. Jis pasiskolinti „Golfo“ važiavo kartu su V.. Šis sakė, kad automobilyje reikia kažką paremontuoti, jie automobilį užvežė į servisą, kur buvo pataisytas duslintuvas, pakeisti ratai. Jis prieš įvykį prie supirktuvės buvo vieną kartą, išvakarėse atvažiavęs su A. P.. Norėjo apžiūrėti H. S. mašiną, nes vasarą iš pasiklausymo buvo girdėjęs apie pinigus iš kontrabandos. Jis nieko A. P. nesakė, kodėl reikia važiuoti. Dar prieš tai prie supirktuvės apsižvalgyti buvo nuvažiavęs kartu su kaimynu Vitaliku. Nuo pirties, kurioje gyveno, iki supirktuvės vagonėlio reikėjo važiuoti apie pusvalandį. Jis A. P. ir V. R. pasakė, kad supirktuvėje jam yra skolingi pinigų, ten reikia nuvažiuoti iš pat ryto, nes po to darbo vietoje tų asmenų nebūna. Jis pistoletą važiuojant turėjo po striuke, išoriškai pistoletas nebuvo matomas. Skyles kaukėse darė pakeliui važiuojant, jis dvejose kepurėse pirštais padarė po dvi skyles. Automobilyje jis vieną kaukę pasiliko sau, o kitą padavė V. R., liepė šiam užsidėti, sakydamas, kad maža kas. Apie tai, kad reikės gintis, automobilyje nekalbėjo. Apie tai, kad supirktuvėje dirbantys žmonės skolingi pinigų, kalbėjosi tik pirtyje, važiuojant į supirktuvę automobilyje apie tai nebuvo kalbos. Kai nuvažiavę prie supirktuvės sustojo, jis A. P. pasakė, kad užeis, pabendraus, o pastarajam reikės stovėti apie 10-15 minučių. Jis planavo užtrukti maždaug tiek laiko, tikėjosi, kad nukentėjusieji bus greitai išgąsdinti. Jis anksčiau buvo bandęs pistoletą, kurį nešėsi su savimi ir žinojo, kad pistoletas gali iššauti tik vieną kartą, po to vėl reikia ginklą užtaisyti. Einant nuo „Golfo“ iki supirktuvės su V. R. nekalbėjo. Jis V. R. liepė pastovėti prie namelio ir neiti į vidų. Jam pasakė, kad jei viskas bus normaliai, jis vienas pakalbės, pasiims pinigus ir išeis. V. R., išgirdęs šūvį, pagalvojo, kad ginklą turi buvusieji vagonėlyje asmenys ir galvojo, kad ginklas buvo panaudotas prieš jį. Todėl, kai V. R. įėjo ir pamatė jį, A. P., su ginklu, V. R. ištiko šokas. Toliau viskas vyko panašiai, kaip pasakoja nukentėjusieji. Jis liepė nukentėjusiesiems sudėti telefonus ant stalo, šie tai padarė, bet jis telefonų nelietė. Nebuvo taip, kad V. R. paėmė telefonus. Nukentėjusieji ant stalo padėjo pinigines, bet jis nebandė iš darbininkų paimti tuos 200-300 litų. Jis turėjo kitą tikslą. Jis H. S. į kojas taikėsi tik norėdamas pastarąjį išgąsdinti. Kai bėgo atgal, norėjo pistoletą išmesti, jam nereikėjo spaudyti gaiduko, nes jis šimtu procentų žinojo, kad pistoletas nebeiššaus. Jis porą kartų būdamas vienas šaudė tuo pistoletu pirtyje į medinę sienelę. Jis važiuodamas maždaug žinojo, kiek supirktuvėje bus žmonių – ten turėjo būti vienas apsaugos darbuotojas ir H. S., kuris atveždavo pinigus. Apie tai žinojo, nes klausėsi pokalbių. Dėl kito pirtyje rasto pistoleto jis gali pasakyti, kad, kuomet pirko namelį, kurį vėliau perstatė, tai rado seną pistoletą. Jis pagalvojo, kad tai senas signalinis pistoletas. Kai persikraustė, pistoletą pasiėmė su savimi, kad galėtų pašaudyti per Naujuosius metus. Jis net nežinojo, kad tas pistoletas šaudo 12 kalibru. Pistoletas buvo visiškai surūdijęs. Pas jį mėtėsi 16 kalibro medžioklinių šovinių, bet jis to pistoleto nebandė. Minėtą namelį jis nusipirko, berods, 2001 metais, tais pačiais metais rado ir pistoletą. Margolino konstrukcijos pistoletą jam atidavė vienas kariškis, kuris dabar jau miręs. Tai buvo 2003-2004 metais. Medžiokliniai šoviniai pas jį taip pat mėtėsi seniai, jie nebuvo jam reikalingi. Jis gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Jis visuomet turėjo iš ko gyventi, užsiėmė medžio drožinėjimu. Prasidėjus krizei kilo problemos su pinigais, tuo metu jam buvo tokia situacija, kad net šunys neturėjo ko paėsti. Įvykio metu turėjo įjungtą mobiliojo ryšio telefoną, pasuko („pamajakino“) A. P.. Tai darė norėdamas apsidrausti. Jis buvo sakęs A. P., kad, jei jis jam „pamajakins“, pastarasis turės užvesti automobilį. Atsakydamas į kitų proceso dalyvių klausimus kaltinamasis A. P. parodė, kad su A. P. jis pažįstamas daugiau nei dešimt metų. Jis rugsėjo mėnesį supirktuvėje pridavinėjo metalą kartu su T. K.. Kuomet važiavo įvykio rytą, jis sėdėjo priekyje. Važiuodamas darė kaukes. A. P. buvo už vairo. Galbūt pastarasis matė, kaip jis darė kaukes. Salone šviesa nedegė. Kaukes užsidėjo jau išlipę iš automobilio. Šis nusikaltimas nebuvo planuotas. Jis žinojo, kad supirktuvėje yra „juodų“ pinigų. Jis tarnavo armijoje, daug kartų šaudė Margolino konstrukcijos pistoletais, todėl žino, kad pistoletas, kurį turėjo, gali iššauti tik vieną kartą. Šiame pistolete greitai susidėvi išmetimo mechanizmas, pistoletas neišmeta gilzės, ypač, jei pistoletas neišvalytas, neprižiūrėtas. Jis turi invalidumą, yra tik 40 procentų darbingas, gauna 340 Lt pašalpą, už tokius pinigus neįmanoma pragyventi. Jis pragyvendavo tik iš savo darbų, kuriuos pavykdavo parduoti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad savaitę iki įvykio jis atvažiavo į sodus pas A. P., kuris pasakė, kad turi nekilnojamojo turto. Jie anksčiau tuo užsiėmė, statybų bumo metu jų keliai susikirsdavo. Jis pasakė, kad turi pažįstamą, užsiimantį nebrangiu nekilnojamuoju turtu, ir, kad galima padėti. Be to, A. P. jo paklausė, ar jis galės pavažinėti, nes žinojo, jog jis turi teises. Jis sutiko. Įvykio rytą, atsikėlus, A. P. pasakė, kad reikės nuvažiuoti pakalbėti. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), oras buvo šaltas, snigo, buvo slidus kelias. Visas jo dėmesys buvo nukreiptas į kelią. Kai atvažiavo, jis A. P. ir V. R. išleido. Jis nematė, ką pastarieji turėjo su savimi. Toje vietoje, kur juos išleido, nebuvo apšvietimo. Jo automobilyje nedegė dešinysis žibintas, tad jis nuvažiavo maždaug 200-300 metrų į apšviestą vietą. Jis paskambino A. P., norėjo pasakyti, kad nuvažiavo, bet A. P. atmetė skambutį. Jis grįžo atgal, apsuko automobilį ir tada jau A. P. jam paskambino. Jam prieš tai buvo pasakyta, kad bus „majakas“. Jo vairuojamas automobilis nebuvo užvestas, atvažiavo kita mašina, jis išgirdo triukšmą ir suprato, kad kažkas barasi. Jam sėdint automobilyje, prie jo pribėgo žmonės iš abiejų pusių, girdėjosi riksmai, iš dešinės pusės jam pašvietė prožektoriumi ir iškart pradėjo iš abiejų pusių daužti langus. Jam gavosi šokas, jis norėjo užvesti automobilį ir išvažiuoti, tačiau buvo įjungtas rankinis stabdys ir nieko neišėjo. Jį pradėjo tempti iš mašinos, bet jis buvo prisisegęs saugos diržu ir prašė palaukti. Tuomet prasidėjo smūgiai. Kai jis atsisegė saugos diržą, jį ištempė iš mašinos ir paguldė šalia kruvino A. P.. A. P. negali daug vaikščioti. Teisiamajame posėdyje perskaičius A. P., kaip įtariamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 111-112), atsakydamas į teisėjo klausimus A. P. parodė, kad pokalbis tarp jų buvo, jog už 10-15 minučių po A. P. ir V. R. išleidimo, jis privažiuos arčiau, bet jis nuvažiavo. Jis pirtyje gyveno apie savaitę, ginklo nematė. Pirtyje kalbėdavo apie niekus, žiūrėdavo televizorių, jo klausinėjo apie filmavimus, juokavo. Pokalbių apie tai, kad kažką reikia padaryti, nebuvo. S. Š. buvo vieną kartą užvažiavęs. Kad reikės įvykio dieną ryte važiuoti, buvo pasakyta arba vakare, arba anksti ryte, nes reikėjo šildyti mašiną ir valyti sniegą. Jis vieną kartą nusikaltimo išvakarėse buvo atvažiavęs su A. P. prie supirktuvės, A. nebuvo išlipęs, pastovėjo 15-20 minučių ir nuvažiavo. Kuomet jis atvažiavo pas A. P. į pirtį, ten jau buvo „Golfas“. Jis vežė Nikolajų į parduotuvę, o po to namo į Justiniškių mikrorajoną, Taikos gatvę. Perskaičius A. P. laišką (t. 3, b. l. 136) kaltinamasis parodė, kad jis rašė A. P.. Šis negražiai pasielgė. Jis laiške A. P. priekaištavo, kad, jei būtų žinojęs apie tai, kur važiuoja, būtų nevažiavęs. A. P. jį įkišo į mėšlą. Atsakydamas į kitų proceso dalyvių klausimus kaltinamasis A. P. parodė, kad iki įvykio, kuomet būdavo Lietuvoje, pas A. P. užvažiuodavo, bet negyvendavo. Jų santykiai buvo normalūs ir dalykiniai. A. P. nėra nekilnojamojo turto agentas, būna, kad žmonės prašo surasti sklypą ar namuką. Jis Jočionių gatvėje buvo du kartus prieš įvykį – iš ryto ir tą pačią dieną po pietų, o trečias kartas baigėsi sulaikymu. Abu kartus A. P. nebuvo išlipęs. A. P. nesakė, kad nori pasikalbėti, bet jis suprato, kad to nori, gal A. P. žiūrėjo šeimininko, kuris supirkinėja metalą. Prieš sulaikymą jis girdėjo tik triukšmą, gal 2-3 žmonės iškart pradėjo daužyti automobilio langus. Kai jį sulaikė, pas jį nerado nei peilio, nei pistoleto, nei kaukės. Jo kepurė ir pirštinės gulėjo mašinoje, jis buvo prisisegęs saugos diržu. Jis nežinojo, ką planuoja A. P.. Jis šūvio negirdėjo, buvo šiek tiek pavažiavęs toliau, gal šaudė grįžtant, bet jis negirdėjo. Jis girdėjo tik triukšmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis H. S. paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 15 d. nuvažiavo į darbą, apie 6.20 val. darbo patalpoje buvo sargas S. A., A. K., A. M. ir jis. Lauke buvo 23 laipsniai šalčio, jie sėdėjo namelyje, ruošėsi gerti kavą. Priešais jį sėdėjo A. M., iš dešinės – A. K., jis sėdėjo už spintos, S. A. plovė puodelį kavai. Staiga išgirdo šūvį, jis iš pradžių pagalvojo, kad tai buvo petarda. Po to du kaukėti asmenys įsiveržė į patalpas, pastūmė S. A.. Jie pradėjo juoktis. Jis pasakė, kas čia per „maski šou“. Po to vienas iš užpuolikų, kaip vėliau paiškėjo, A. P., rusų kalba pasakė, ko jūs juokiatės, čia apiplėšimas. Po to liepė padėti telefonus ant stalo. Jiems sudėjus mobiliuosius telefonus, juos paėmė kitas asmuo, kuris turėjo peilį, ir susidėjo į kišenę. Po to A. P. liepė asmeniui, turėjusiam peilį, paimti juostą ir pastarasis pradėjo rišti A. K. rankas lipnia juosta, bet juosta, matyt, nuo šalčio nelipo, tad juostą numetė. Asmuo, turintis pistoletą (A. P.) pareikalavo pinigų, tuomet jis ištraukė iš piniginės 200 ar 300 litų, tiksliai nepamena, bet buvo pasakyta duoti ne tuos pinigus, o iš seifo ir paduoti raktus nuo seifo. Jis pasakė, kad turi piniginę, ir nuėjo į kitą patalpą jos paimti iš portfelio. Jį palydėjo asmuo su peiliu. Tai buvo „finka“ – kovinis peilis. A. P. nepatikėjo, kad jis neturi raktų nuo seifo, ir, kad tik 8 valandą atvažiuos moteris. A. P. pasakė, kad, jei jis neduos raktų, tai į jį šaus. Tuomet A. P. prisitaikė į jo koją ir iššovė, pasigirdo spragtelėjimas ir blykstelėjimas, A. M., kuris yra policininkas, iškart suprato, kad pistoletas užsikirto ir A. P. pastūmė į šalį. A. K. A. P. trenkė kėde. Namelyje koridorius siauras, apie 1,2 m pločio. Tad visi netilpo. Asmuo, turėjęs peilį, su pagrobtais telefonais nubėgo į kairę, o A. P. – tiesiai. Pastarąjį jie pasivijo ir surišo. A. P. prieš tai vis spaudė pistoleto gaiduką. Po to privažiavo jo darbuotojai ir pasakė, kad stovi „Golf“ markės automobilis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį jis matė išvakarėse, iš viso porą dienų. Jie nubėgo prie to „Golfo“, automobilis buvo užvestas, vairuotojas, juos pamatęs, tiesiog iš baimės paspaudė akceleratorių („gazą“), užsidarė dureles. Jis nepamena, kuris iš darbuotojų išmušė stiklą ir jie tą asmenį iš mašinos ištraukė, o po 20 minučių atvažiavo policija. Kaukes nuėmė policija, bet jis tiksliai nepamena, gal kaukės voliojosi. „Golf“ automobilis stovėjo 40-50 metrų prie įvažiavimo vartų, už kampo jo nesimatė. Jis girdėjo, kaip automobilis garsiai suriaumojo, vairuotojas paspaudė akceleratorių, bet neįjungė pavaros. Kuomet vairuotojas buvo sulaikytas, šis nieko nesakė, tylėjo. Jam dėl streso ir išgąsčio padaryta 10 000 Lt neturtinė žalą, jis į medikus nesikreipė. Jam nebuvo padaryti kūno sužalojimai. Jo nuomone, trečiasis žmogus („VW Golf“ vairuotojas) atvažiavo kartu su kitais dviem užpuolikais ir jų laukė. Tas vairuotojas (A. P.) buvo be kaukės. Tuo metu kasoje buvo apie 2 000 Lt, bet raktą nuo jos turėjo tik kasininkė, kuri atvyksta 8 val. ryto. Prie „Golfo“ pirmi pribėgo jis ir A. K..

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 15 d. jis su draugu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), padėti užvesti sunkvežimį, nes buvo dideli šalčiai. Atvažiavus į darbovietę, užėjo į vagonėlį išgerti kavos. Vagonėlyje buvo sargas, maždaug po 10 minučių atvažiavo direktorius H. S.. Tik pradėjus gerti kavą, išgirdo, kad kažkas užėjo į vagonėlį. Išgirdo šūvio garsą „bum“, pradžioje pagalvojo, kad kažkas prieš Naujuosius metus leidžia petardas ar juokauja. Į vagonėlį užėjo kaukėtas vyriškis su pistoletu, kuris rusiškai pasakė „čia ginkluotas užpuolimas“. Iš pradžių jie nepatikėjo, pradėjo juoktis, tik visi atsisuko į tą vyriškį. Maždaug po 15-20 sekundžių atėjo kitas kaukėtas vyriškis su peiliu. Abu užpuolikai pradėjo grasinti, sakė, kad tai apiplėšimas ir liepė dėti ant stalo telefonus. Užpuolikai A. K., kuris sėdėjo arčiausiai stalo, pradėjo lipnia juosta rišti rankas, tai darė asmuo su peiliu. Juosta nelipo, vis plyšo, tad lipnią juostą padėjo į šoną ar kažkur numetė. Po to visus suvarė į kampą, liepė klauptis ant kelių, ieškoti pinigų. Jie pradėjo krapštytis, iš karto priklaupė, buvo su striukėmis, po to atsistojo, ištraukė pinigines ir sudėjo ant stalo telefonus. Jis pasakė, kad yra policijos pareigūnas, prašė nutraukti neteisėtus veiksmus, sakydamas, kad bus problemų. Užpuolikai atsakė, kad jiems „do lampočki“. Po to užpuolikai pradėjo kibti prie H. S., reikalavo raktų nuo seifo ir pinigų. H. S. piniginė gulėjo kitame kambaryje. Tas, kuris buvo su peiliu, nuėjo kartu su H. S. paimti piniginės, atnešus piniginę ir padėjus ant stalo, ištraukė iš piniginės kažkiek pinigų, kuriuos padėjo. Niekas šių pinigų neėmė. Tas, kuris buvo su pistoletu pasakė kitam užpuolikui (turėjusiam peilį), kad šis eitų ir nutrauktų ryšį. Jie nesuprato, kokį ryšį liepia nutraukti. Tada užpuolikas su peiliu nuėjo į kambariuką. Prieš tai užpuolikas su pistoletu prašė raktų nuo seifo, sakydamas, kad ant stalo padėti pinigai jų nedomina. H. S. pasakė, kad neturi raktų nuo seifo, kad raktus atneš aštuntą valandą. Tada užpuolikas nusitaikė pistoletu į H. S., sakydamas, kad šis duotų raktus nuo seifo, kitaip šaus ir iškart pradėjo šauti, bet pistoletas neiššovė, po to užpuolikas žengė žingsnį atgal, dar kartą užtaisė pistoletą, jis pastebėjo, kad pistoletas užsikirto, liko užtrauktas toje pačioje padėtyje. Pamatęs, kad pistoletas neveiksmingas, jis stipriai pastūmė užpuoliką su pistoletu (A. P.), ir bėgo prie kambariuko, į kurį buvo nuėjęs užpuolikas su peiliu, galvojo užtrenkti duris. Bet durų užtrenkti nespėjo, užpuolikas su peiliu išbėgo ir iš šono jam smogė peiliu į dešinę pilvo sritį. Jis suspėjo sugriebti už peilio, užpuolikas labai stipriai patraukė peilį atgal. Jam supjaustė ranką ir tuo metu jau kilo muštynės. Jis išgirdo, kad A. K. kažkuo trenkė A. P., bet jis to nematė, nes buvo susikibęs su užpuoliku, turinčiu peilį. Patalpa buvo labai maža, pirmas išbėgo užpuolikas su peiliu. Po sekundės ar dviejų iš vagonėlio išbėgo ir A. P., ar pastarasis paslydo, ar jie jį pagavo, bet A. P. iškart neatidavė pistoleto, vis į juos taikėsi ir spaudė gaiduką, matyt, tikėdamasis, kad pistoletas suveiks. Kuomet A. P. pargriuvo, iš kiemo pusės atėjo dar vienas žmogus ir pasakė, kad už vartų stovi įtartina mašina. Jis liko laikyti A. P., o A. K., H. S. ir tas atėjęs asmuo, kuris buvo darbininkas ir pirmas pamatė „Golf“ automobilį, nubėgo prie automobilio. Jis tik girdėjo, kad automobilis labai smarkiai „gazavo“. Jis nedalyvavo sulaikant A. P.. Jis laikė A. P., kuris labai stipriai priešinosi. Maždaug po 3-4 minučių prie jų privedė vairuotoją A. P., o sargas paskambino į policiją.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad jis 2010 m. gruodžio 15 d. 6 val. ryto paprašė, kad pažįstamas A. M. jį pavežtų į darbą ir padėtų užkurti automobilį, nes buvo dideli šalčiai, o jam reikėjo važiuoti metalo. Atvažiavus į darbą užėjo į vagonėlį išgerti kavos. Buvo apie 6.10 val., vagonėlyje buvo sargas. Jie gėrė kavą. Po kokių dešimties minučių atvažiavo aikštelės viršininkas H. S.. Po to už kokių 3-4 minučių į vagonėlį užėjo kaukėtas vyras, kuris pasakė, kad „ginkluotas apiplėšimas“, jie pradėjo juoktis, pagalvojo, kad tai kažkas iš pažįstamų. Po 10-15 sekundžių užėjo dar vienas kaukėtas vyras su peiliu, tuomet jie suprato, kad tai nebe juokai. Jiems liepė ant stalo padėti visus telefonus. Jie ištraukė telefonus, juos sudėjo ant stalo, tada užpuolikas, kuris turėjo peilį, jam lipnia juosta bandė surišti rankas, bet juosta dėl šalčio nelipo, tada juostą numetė. Jiems visiems liepė klauptis į kampą, jie pritūpė, po to atsistojo, pradėjo traukti pinigines, tada vienas užpuolikas pareikalavo H. S. pinigų, pastarasis pasakė, kad pinigai jo rankinėje, kitame kambaryje. Tuomet užpuolikas su peiliu palydėjo H. S., atėjęs ištraukė iš rankinės kažkiek pinigų, bet jų nepaėmė. Tada užpuolikas su pistoletu pasakė, kad tie pinigai jų nedomina ir pareikalavo raktų nuo seifo. H. S. pasakė, kad jis raktų neturi ir, kad ateis 8 val. moteris, kuri turi raktus nuo seifo. Tada užpuolikas nusitaikė H. S. į koją ir norėjo šauti, bet pistoletas užsikirto ir neiššovė. Užpuolikas su pistoletu liepė kitam užpuolikui nutraukti ryšį, tada tas kitas užpuolikas su peiliu nuėjo į kitą kambariuką. Tuo metu A. M. pastūmė užpuoliką, kuris turėjo pistoletą, ir nubėgo uždaryti kambariuko, į kurį nuėjo kitas užpuolikas, durų. Tuo metu jis užpuolikui, turėjusiam pistoletą, trenkė kėde per nugarą, prasidėjo grumtynės. Iš vagonėlio pirmas išbėgo užpuolikas su peiliu, po poros sekundžių užpuolikas, turėjęs pistoletą, taip pat apsisuko ir išbėgo. Už kokių 20 metrų užpuolikas su pistoletu pargriuvo, jam atrodo, kad pastarasis dar mėgino šauti. Jie bandė atimti pistoletą, užpuolikas tuo metu dar kelis kartus bandė šauti, taikėsi į juos, bet jie atėmė pistoletą. Tuomet kažkas pasakė, kad už kampo stovi įtartina mašina. Jis kartu su H. S. ir tuo žmogum, kuris pasakė apie įtartiną mašiną, nuėjo prie kampo. Ten stovėjusios mašinos vairuotojas pradėjo stipriai „gazuoti“, jis bandė atidaryti duris iš dešinės, jas atidarė ir ištraukė raktelius. Vairuotojas, matyt, iš baimės, neįjungė pavaros ir tik spaudė greičio pedalą. Kažkas išdaužė mašinos langą. Jam atrodo, kad tai padarė kažkas iš darbininkų, iš kairės mašinos pusės, nes sulaikant vairuotoją dalyvavo ir darbininkas. Jis su H. S. priėjo prie mašinos dešinės pusės. Jis pats lango nedaužė. Vairuotojas nieko nesakė, jam nesipriešino. Po to jis su A. M. ieškojo dar trečio užpuoliko, bet nerado. Iš tos vietos, kur jie sulaikė vairuotoją, nesimato vietos, kurioje buvo sulaikytas A. P.. Automobilio „Golf“ iki atvažiuojant policijai niekas nejudino, tik buvo ištraukti rakteliai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. A. paaiškino, kad jiems pasisekė, jog vagonėlyje buvo ne du, o daugiau žmonių. Atvažiavus vadybininkui, jis nuėjo prie kriauklės išplauti puodelio ir išgirdo, kad kažkas daro vagonėlio lauko duris. Jis pamatė, kad įėjo kaukėtas vyras su pistoletu ir rusų kalba pasakė, kad „apiplėšimas, atgal“. Taip pat užpuolikas liepė sudėti rankas už galvos. Visiems buvo liepta gultis ant grindų, jis su A. K. nuėjo į kampą, abu užpuolikai liepė padėti ant stalo telefonus, jie taip ir padarė, rišo A. K. rankas, bet to padaryti nepavyko. Paskui užpuolikas su pistoletu liepė atiduoti pinigus, kitas užpuolikas nuėjo į kambariuką, bet atneštų pinigų nepaėmė. Užpuolikas su pistoletu reikalavo raktų nuo seifo, atsakius, kad raktų nėra, kad jie pas buhalterę, kuri atvažiuos 8 val. ryto, rusiškai pasakė „gausi per kelius“, ar kažkaip panašiai, tuomet nusitaikė ir šovė. Pistoletas užsikirto, viskas įvyko labai staigiai, A. M. šoko ant šauti bandžiusio užpuoliko, A. K. pastarajam trenkė taburete ir visi išgarmėjo pro duris į lauką. Jis išėjo po kelių sekundžių, pamatė, kad užpuolikas su pistoletu guli ant žemės, o A. K. ir A. M. negali atimti pistoleto. Jis iškvietė policiją. Jis pats sulaikant vairuotoją nedalyvavo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas N. I. parodė, kad „VW Golf“ automobilis registruotas jo dukros J. V. vardu. Šiuo automobiliu jis naudojasi pagal dukros įgaliojimą. Dukra išvykusi į Ameriką ir šį automobilį jam paliko kaip dovaną. Jis pamena, kad 2010 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį pas jį atėjo kaimynai A. ir V., kurie paprašė automobilio, nes jiems reikėjo važiuoti dėl kažkokių reikalų. A. P. jau daugiau kaip 2 metai yra jo sodo kaimynas. Tuo metu mašina buvo šiek tiek sugedusi. Jis leido A. ir V. važiuoti šiuo automobiliu, tik paprašė automobilį sutvarkyti. Jie jam tai pažadėjo ir pasakė, kad automobiliu pavažinės kelias dienas. Po kelių savaičių, gruodžio mėnesį, jis paprašė jų atiduoti automobilį, tai galėjo būti penktadienis ar šeštadienis. Jis pas juos nuėjo, ten pirmą kartą pamatė A.. Pastarasis sakė, kad turi 20 metų vairavimo stažą ir yra vairuotojas-profesionalas. Tačiau automobilio jam neatidavė, sakydami, kad dar kelias dienas pavažinės. Jo prašymu pirmadienį jį nuvežė į Vilnių, o prieš tai dar važiavo į parduotuvę Grigiškėse. Kai važiavo į Vilnių, vairavo A., kartu dar važiavo V.. Automobilį kaltinamieji turėjo apie tris savaites, jie patys už savo lėšas tvarkė duslintuvą, keitė ratus. Po to jam, galimai ketvirtadienį, paskambino tyrėjas iš policijos ir pasakė, kad jo automobiliu padarytas nusikaltimas. Jis nieko apie tai nežinojo, pamanė, kad galbūt padaryta avarija. Jis A. matė tik du kartus, kuomet nuvažiavo ieškoti mašinos ir važiavo į parduotuvę. Jis žino, kad A. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, o V. pas jį apie savaitę gyveno, pastarasis turėjo teises.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja T. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena su sugyventiniu J. Ž.. V. R. dažnai vienas atvažiuodavo pas juos į svečius, sakė, kad išsiskyrė su žmona ir turi namuose problemų. Liudytojai pareiškus, kad ji neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2010 m. gruodžio 30 d. apklausos metu liudytoja T. L. parodė, kad 2010 m. lapkričio viduryje, tuo metu, kai pas ją svečiavosi V. R., atvažiavo jai nepažįstamas vyras, kuris prisistatė A. vardu. Šis vyras pasikalbėjo su V. R. ir jie kartu išvažiavo. 2010-12-16 apie 17 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną V. R. parašė žinutę ir paprašė leisti pas ją pagyventi keletą dienų. Jis jai parašė, kad „L. arestovali“, tačiau už ką, neaiškino. Taip pat jis parašė, kad problemų dėl pinigų nebus. Tą pačią dieną apie 23 val. jis pas ją atvažiavo. Kitą dieną jis jai davė raudonos spalvos atlenkiamo korpuso mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, pasakęs, kad jį jai dovanoja. Po to padavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir pasakė, kad ji tą telefoną gali padovanoti sūnui. Taip pat jis jai davė dar du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ pasakęs, kad ji juos parduotų ir turėtų pinigų maistui. Iš kur pas jį buvo šie keturi telefonai, jis neaiškino. Kadangi jai reikėjo pinigų, ji du iš tų telefonų pridavė į lombardą netoli Vilniaus autobusų stoties, vieną telefoną pridavė į lombardą netoli Vokietijos ambasados, o telefoną „Samsung“ pardavė nepažįstamam autobuso vairuotojui. 2010-12-28 pas ją atvyko policijos pareigūnai, kurie atliko kratą ir išvežė V. R., už ką jį sulaikė, ji nežino. Po kratos, kai ji tvarkėsi namie, po sofa-lova rado peilį šviesiame, panašiame į odinį dėkle. Šis peilis nepriklauso nei jai, nei jos sugyventiniui, jis namuose atsirado po to, kai pas ją apsigyveno V. R.. Peilis buvo paslėptas duobutėje po sofa-lova, ant kurios miegojo V. R.. Apie rastą peilį ji pranešė policijos pareigūnams. Ji mano, kad tai V. R. peilis (t. 1, b. l. 158-161).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. Ž. parodė, kad jis yra T. L. draugas. Liudytojui pareiškus, kad jis neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2010 m. gruodžio 30 d. apklausos metu liudytojas J. Ž. parodė, kad 2010-12-16 į jo sugyventinės T. L. namus atvažiavo jo pažįstamas V. R., pasiprašė laikinai pagyventi pas ją namuose. Jis pats pas sugyventinę atvažiavo gruodžio 19-20 d. T. jam papasakojo, kad V. davė jai keturis mobiliojo ryšio telefonus: „Samsung“, „Nokia 6303c“, „Nokia 6500“ ir „Nokia“ 2300 ar 2700. Šiuos telefonus T. jo pprašė padėti parduoti. Apie tai, kad telefonai buvo įgyti nusikalstamu būdu, jis nežinojo. Telefoną „Samsung E1150“ jis pardavė 27-o ar 14-o maršruto autobuso vairuotojui. Mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ pridavė į telefonų supirktuves Švitrigailos g. bei autobusų stotyje. Viso gavo už telefonus 250 Lt. Kai V. R. lapkričio mėnesį gyveno pas T., pas jį buvo atvažiavęs pažįstamas A., su kuriuo jis kažkada atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Apie V. R. padarytą nusikaltimą jis nieko parodyti negali (t. 1, b. l. 165-166).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Liudytojui pareiškus, kad jis neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2011 m. balandžio 8 d. apklausos metu liudytojas A. V. parodė, kad 2010-12-15 patruliavimo metu apie 6.45 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje sulaikyti plėšikai. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) darbuotojai jiems perdavė sulaikytus A. P. ir A. P. bei paaiškino, kad dar vienas užpuolikas pabėgo. Minėtos bendrovės darbuotojai A. K., S. A., H. S. bei vagonėlyje užpuolimo metu buvęs policijos pareigūnas ne tarnybos metu A. M. paaiškino, kad A. P. kartu su pabėgusiu vyriškiu, kaukėti įsibrovė į bendrovės vagonėlį, kur yra laikomas seifas su pinigais, panaudojo šaunamąjį ginklą – pistoletą ir peilį, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefonus ir pinigus, tačiau jiems pavyko vieną iš jų nuginkluoti ir sulaikyti. Jie paaiškino, kd trečias užpuolikas, kuris turėjo peilį, pabėgo su jų mobiliojo ryšio telefonais. Buvo nustatyta, kad užpuolikai prie bendrovės teritorijos atvažiavo automobiliu „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo apie 100 metrų atstumu nuo vagonėlio su išdaužtu vairuotojo durelių stiklu. Nukentėjusieji paaiškino, kad A. P. sulaikė šiame automobilyje, kai šis juos pamatęs bandė nuvažiuoti. Kažkas iš nukentėjusiųjų perdavė jam pistoletą „Vostok“ Nr. P4983 su 7 vnt. šovinių apkaboje, kurį pagal jų paaiškinimą atėmė iš A. P. sulaikymo metu. Pas A. P. buvo sumuštas veidas, galva ir kairė ranka, o pas A. P. – praskelta lūpa. Apžiūrėjus šalia įvykio vietos esančią teritoriją nei trečio užpuoliko, nei peilio surasti nepavyko. Sulaikyti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK. Pristatymo metu panaudoti antrankiai (t. 1, b. l. 156-157).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. Š. parodė, kad pamena, jog praeitais metais pridavė metalo laužą kartu su A. P.. Supirktuvėje konflikto nebuvo, bet jis pamena, kad kuomet atvežus metalą jis sėdėjo savo automobilyje, A. P. su kažkuo pradėjo bartis dėl kainos. Tai buvo žodinis konfliktas. Jis nepamena, kad pirtyje su A. P. buvo pokalbis apie supirktuvėje esančius pinigus. Gal jis tokio pokalbio negirdėjo, nes grojo magnetofonas. Jis žino, kad metalo supirktuvėje visada yra grynųjų pinigų. Jis pats taip pat pridavinėjo metalo laužą, supirktuvės savininką pažinojo iš matymo.

Teisiamajame posėdyje remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti mirusio kaltinamojo V. R., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutraukta, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. apklaustas kaip įtariamasis, V. R. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis atvyko pas savo pažįstamą A. P. į pirtį, kur jis gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pasiliko pas A. P. pagyventi ir gyveno apie 3 savaites. Taip pat šioje pirtyje apsigyveno dar vienas A. P. pažįstamas A., pravarde „Princ“, bei dar vienas vyriškis, taip pat A.(pavardės nežino). A. P. pirtyje gyveno apie savaitę laiko. Taip pat ten lankėsi ir kiti A. pažįstami. Vienas iš jų, kurį jis taip pat pažįsta, S. Š. buvo kažkokiais reikalais atvažiavęs pas A. P. prieš kelias dienas iki nusikaltimo. Apie ką jie kalbėjo su A., jis negirdėjo. Vieną dieną A. P. jam pasakė, kad kažkada pridavinėjo metalą į metalo supirktuvę ir jį apgavo, todėl jis nori nuvažiuoti pasiaiškinti. A. P. pasiskolino iš kažkokio kaimyno automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, kuriuo jie trise nuvažiavo į jo nurodytą gamybinių pastatų teritoriją netoli Gariūnų turgaus. Automobilį vairavo A. P., nes tik jis turi vairuotojo pažymėjimą. Jie privažiavo prie kažkokio pastato. A. P. parodė į statybinį vagonėlį ir pasakė, kad čia ir yra ta supirktuvė. Jie ten pastovėjo apie 15 minučių. A. P. kažką pažiūrėjo neišlipant iš automobilio, ir jie nuvažiavo. Tai buvo dieną iki nusikaltimo, apie 16 val. Kitą dieną jie vėl atvažiavo prie tos supirktuvės apie 6 val. A. P. nuėjo į tą vagonėlį. A. P. liko automobilyje, o jis ketino A. P. palaukti prie vagonėlio durų, tačiau A. P. tik įėjus į vagonėlį pasigirdo šūvio garsas, todėl jis užsidėjo ant galvos megztą kepurę, kad nesimatytų veido ji buvo su skylėmis akims, kurias nepamena kada padarė, ir taip pat užėjo į vagonėlį. Rankoje jis laikė peilį. Užėjęs į vidų pamatė A. P. koridoriuke su pistoletu rankoje, o kambaryje buvo keturi vyrai. A. P. liepė tiems vyrams padėti ant stalo telefonus, ką jie ir padarė, jis telefonus paėmė ir įsidėjo sau į kišenes. Taip pat A. P. pasakė, kad jis surištų vienam iš vyrriškių rankas lipnia juosta, kurią A. P. jam padavė. Jis bandė surišti tam vyrui rankas, tačiau juosta vis suplyšdavo. Tada A. P. dar reikalavo iš tų vyrų pinigų, raktų nuo seifo. Vienas iš vyriškių pasakė, kad pinigai rankinėje kitame kambaryje, o raktų nuo seifo jis neturi. Jis nuėjo į kitą, mažesnį kambarį ir atnešė iš ten portfelį, kurį padavė tam vyrui. Jis jį atidarė, ištraukė kažkiek litų popierinėm kupiūrom ir padėjo juos ant stalo. Tačiau tų pinigų jis neėmė. A. P. jam pasakė nueiti pažiūrėti, ar yra stacionarus telefonas. Jis nuėjo į mažesnį kambarį, o po to iš ten tiesiog išėjo. Peilį jis visą laiką laikė rankoje, tačiau jo panaudoti neketino ir nenaudojo. Peilį jam davė A. P. prieš nueinant į vagonėlį. Šį peilį, kaip ir telefonus, kuriuos paėmė nuo stalo vagonėlyje, jis laikė pas vieną pažįstamą, kurios name (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas. Peilį buvo padėjęs po sofa. Telefonus davė tai pažįstamai, pas kurią gyveno po nusikaltimo. Iš vagonėlio išėjo ir pabėgo, nes suprato, kas ten vyksta ir nenorėjo tame dalyvauti. Ką darė A. P., kai jis išėjo, nežino. Apie tai, kad jis turėjo pistoletą, jis nežinojo, jokio ginklo nematė (t. 4, b. l. 33-34, 38-39).

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojų A. R., A. M., A. I., J. B., J. K., R. S., J. J. ir R. J. parodymai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. R. 2010 m. gruodžio 16 d. apklausos metu parodė, kad jis kelis mėnesius gyvena namelyje-pirtyje pas A. P.. Ten atvažiavo ir pasiliko pasisvečiuoti A. P. pažįstami A. P. ir V. (pavardės nežino). A. minėtoje pirtyje turėjo pistoletą, kuris šaudo sportiniais mažo kalibro šoviniais. Kurioje vietoje A. P. laikė pistoletą ir šovinius, jis nežino. 2010 m. lapkričio 7-8 d., tiksliai neprisimena, A. sėdėdamas už stalo namelyje-pirtyje šaudė į rastinę sieną apie 10 kartų. Tuo metu A. ir V.s dar nebuvo. A. buvo pasiskolinęs automobilį iš kaimyno N., kuriuo jie trise važinėjo. Kur ir kokiu tikslu jie važiavo, jis nežino, grįždavo vakare apie 17-18 val. Kur A. P. su A. P. išvažiavo gruodžio 15 d. jis nežino, apie plėšimą taip pat nieko nežinojo (t. 1, b. l. 150-151).

Liudytojas A. M. 2010 m. gruodžio 31 d. apklausos metu parodė, kad jis dirba 27-o maršruto autobuso vairuotoju. 2010-12-29 jam atvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvės žiedą apie 14.10 val. prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir pasiūlė pirkti iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio atlenkiama viršutinė dalis raudonos spalvos, o apatinė – juodos. Vaikinas paaiškino, kad tai jo telefonas, parduoda, nes reikalingi pinigai. Už telefoną vaikinas paprašė 20 Lt, jis sutiko ir telefoną nupirko. Telefonas buvo be pakrovėjo. Apie tai, kad telefonas vogtas, nežinojo t. 1, b. l. 167-168).

Liudytojas A. I. 2010 m. gruodžio 31 d. apklausos metu parodė, kad 2010-10-21 apie 11 val. į jo darbovietę atėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pasiūlė nupirkti iš jo mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6303“ ir „Nokia 2330“ už 120 Lt ir 50 lt. Jis sutiko pirkti tuos telefonus, kurie buvo be SIM kortelių. Apie tai, kad telefonai vogti, nežinojo (t. 1, b. l. 169-170).

Liudytojas J. B. 2010 m. gruodžio 30 d. apklausos metu parodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliso datos nepamena, pas jį į darbą (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstamas vyriškis bei pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6500s-1“. Šį telefoną jis pirko sau, sumokėjo už jį 80 Lt. Maždaug po savaitės jis tą telefoną pardavė pagal skelbimą nepažįstamam vyrui. Apie tai, kad jis vogtas, nežinojo. 2011-04-26 pas jį atėjo vyras vardu Juozas, kuris atnešė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6500s-1“, kurio ieškojo policija ir kurį prieš pusmetį buvo atnešę vyras ir moteris (t. 1, b. l. 171-172).

Liudytojas J. K. 2011 m. balandžio 27 d. apklausos metu parodė, kad 2010 m. prieš Kalėdas, (duomenys neskelbtini), mobiliųjų telefonų supirkimo ir pardavimo salone įsigijo telefoną „Nokia 6500s-1“, metaliniu korpusu, kuris buvo naudotas. Už telefoną sumokėjo 200 Lt. Pardavėjas jį įtikino, kad telefonas nevogtas. Po to jis buvo išvykęs į užsienį, o kai grįžo ir sužinojo, kad telefonas vogtas, jį grąžino pardavėjui (t. 1, b. l. 173-174).

Liudytojas R. S. 2011 m. kovo 2 d. apklausos metu parodė, kad 2008 metais jo pažįstamas S. Š. jam pasiūlė darbą metalo supirktuvėje prie (duomenys neskelbtini), sakė, kad pažįsta supirktuvės direktorių. Supirktuvės direktorius jį tą pačią dieną priėmė į darbą. Supirktuvėje jis išdirbo metus laiko. S. Š. dažnai pridavinėjo metalą į tą supirktuvę, bendravo su jos viršiinku. Tuo metu supirktuvėje buvo įvykdyta akumuliatorių vagystė. Jis supirktuvės viršininkui sakė, kad greičiausiai tai padarė asmenys, kurie pridavinėjo metalą (t. 1, b. l. 179-180).

Liudytoja J. J. 2010 m. gruodžio 16 d. apklausos metu parodė, kad jos sūnus A. P. gyvena jai priklausančiame sodų sklype (duomenys neskelbtini), ten pastatytoje pirtyje. Pas sūnų ji niekada nematė jokio ginklo, kad ruošiasi įvykdyti plėšimą, jis jai nepasakojo (t. 1, b. l. 152-153).

Liudytojas R. J. 2010 m. gruodžio 17 d. apklausos metu parodė, kad pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuo 2010 metų gegužės mėnesio gyvena jo broils A. P.. Jis retkarčiais atvažiuodavo aplankyti brolį. Ginklo pas jį niekada nematė, jokių pokalbių apie apiplėšimą ar kitą nusikaltimą tarp jų nebuvo. Savo asmeninių daiktų pirtyje nelaiko. Per kratą 2010-12-16 surasto ginklo su šoviniais niekada nematė. Sienoje aptiktus šūvių pėdsakus pastebėjo tik 2010-12-17 atvažiavęs su policijos pareigūnai į pirtį. A. P. ir brolio pažįstamą vardu V. jis matė pirtyje gruodžio mėnesį (t. 1, b. l. 154-155).

Iš V. R., kaip įtariamojo, 2011 m. balandžio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą, kur jis, A. P. ir A. P. metalo supirktuvės teritorijoje stovėjo privažiavę automobiliu „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dieną iki nusikaltimo; vietą, kur jį ir A. P. išleido A. P., kai jie trise automobiliu „VW Golf“ privažiavo prie metalo supirktuvės teritorijos 2010-12-15 apie 6.15 val.; perėją tarp pastatų, pro kurią jie su A. P. užėjo į supirktuvės teritoriją; vietą, kur jis pasiliko stovėti tuo metu, kai A. P. nuėjo į vagonėlį; vagonėlį, į kurį užėjo A. P., o vėliau ir jis su peiliu rankoje; vietą, kur stovėjo A. P. su ginklu rankoje, kai jis užėjo į vagonėlį; stalą, nuo kurio jis paėmė nukentėjusiųjų padėtus mobiliojo ryšio telefonus; vietą, iš kur jis kitame kambariuke paėmė portfelį ir perdavė vienam iš vagonėlyje buvusių vyrų (t. 4, b. l. 40-46).

Iš A. P., kaip įtariamojo, 2011 m. balandžio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą, kur buvo atvažiavęs metalo supirktuvės teritorijoje „VW Golf“ automobiliu dieną iki nusikaltimo; vietą, kur jis su V. R. išlipo iš automobilio „VW Golf“ 2010-12-15 apie 6.30 val. prie metalo supirktuvės teritorijos; vagonėlį, į kurį 2010-12-15 apie 6.30 val. įsibrovė; vietą vagonėlyje, kur jis šovė į lubas; vietą, kur jį sulaikė supirktuvės darbuotojai (t. 3, b. l. 17-28).

Iš 2010 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sudarytos fotolentelės, planas-schema. Įvykio vietoje, be kitų objektų, aptikta kulka, šovinio tūtelė, lipnios juostos skiltys (t. 1, b. l. 14-31).

Iš 2010 m. gruodžio 15 d. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad vairuotojo pusės durelėse nėra stiklo, tačiau ant vairuotojo sėdynės ir ant kilimėlio po vairuotojo sėdyne yra daug stiklo šukių (t. 1, b. l. 32-43).

Iš 2010 m. gruodžio 16 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) J. J. priklausančiame namelyje-pirtyje, kur gyveno A. P., be kitų objektų, rastas ir paimtas pistoletas su šovinių dėžute (t. 2, b. l. 33-34).

Iš 2010 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis namelis-pirtis. Apžiūros metu, be kitų objektų, aptikta sienoje 19 skylučių nuo šūvių iš šaunamojo ginklo (t. 2, b. l. 50-56).

Iš 2010 m. gruodžio 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja T. L. pateikė peilį medine rankena, kuris rastas jos namuose ant grindų, pakėlus sofą-lovą (t. 2, b. l. 68-70). Šis peilis 2011-01-04 d. apžiūros metu apžiūrėtas (t. 2, b. l. 71-75) ir vėliau pateiktas atpažinti nukentėjusiesiems.

Iš 2011 m. balandžio 13 d. ir 2011 m. balandžio 14 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusieji A. M., A. K. ir S. A. atpažino peilį, kuriuo grasino užpuolikas, įsibrovęs 2010-12-15 apie 6.25 val. į vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118-119, 129-130, 140-142).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-04-14 d. specialisto išvados Nr. 140-(9377)-IS1-2142 matyti, kad tirti pateikti du pistoletai ir šaudmenys. Tyrimo metu nustatyta, kad vienas tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletas Nr. P4983, skirtas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais. Šis pistoletas priskiriamas B kategorijos ginklams. Antras tirti pateiktas pistoletas yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas perdirbant 1944 metų pavyzdžio pramonės gamybos signalinį pistoletą „SŠP“, skirtą šaudyti 26 mm kalibro signaliniais šoviniais. Po savadarbių perdirbimų (vamzdyje įmontavus įvorę ir prailginus ištrauktuką), ginklas buvo pritaikytas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje, jų skirstymas į kategorijas nenumatytas. Tirti pateiktas pistoletas Nr. P4983 yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktas savadarbis pistoletas yra tinkamas šaudyti (išvadų 1-4 punktai). Tirti pateikti septyni šoviniai yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš .22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių, pistoletų, taip pat ir iš tirti pateikto pistoleto Nr. P4983. Tirti pateikti aštuoni šoviniai yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Šiais šoviniais yra pritaikytas šaudyti tirti pateiktas savadarbis pistoletas. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, o būtent – pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinis šovinys, skirtas šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų (išvadų 5-6 punktai). Tirti pateikti .22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto Nr. P4983. Tirti pateikti 16 kalibro medžiokliniai šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto savadarbio pistoleto. Tirti pateiktas 12 kalibro medžioklinis šovinys yra tinkamas šaudyti. Šis šovinys netinka šaudyti iš tirti pateiktų ginklų (išvadų 7 punktas). Atsakyti į klausimą, ar tirti pateikta kulka (aptikta vagonėlyje adresu (duomenys neskelbtini)) buvo iššauta iš tirti pateikto .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistoleto Nr. P4983, nėra galimybės. Tirti pateikta tūtelė (aptikta vagonėlyje adresu Jočionių g. 53, Vilnius), šauta tirti pateiktame .22 (5,6 mm) kalibro Margolino konstrukcijos pistolete Nr. P4983 (t. 1, b. l. 64-73).

Iš 2010 m. gruodžio 15 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad sulaikymo metu iš A. P., be kitų daiktų, paimta kepurė su išpjautomis skylėmis akims (t. 3, b. l. 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-12-16 d. specialisto išvada Nr. G 4757/10 (01) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. M. padaryta: nubrozdinimas kairiame ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva pilvo sienoje, paveikus kietais bukais daiktais; paviršinės pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2010-12-15 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, yra nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delne galėjo gautis ginantis. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, dviejų skirting rūšių daiktais (t. 1, b. l. 122-123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-12-16 d. specialisto išvada Nr. G 4758/10 (01) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. padaryta: odos įbrėžimas kaktos kairėje pusėje, paveikus bukabriauniu daiktu; kraujosruva dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2010-12-15 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, yra nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, vienos rūšies daiktais (t. 1, b. l. 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis, apibrėžiantis įrodymų sampratą ir kitos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nė vienai įrodymų rūšiai neteikia pirmenybės. Tačiau įrodymai turi būti įvertinti atsižvelgiant į jų visetą. Tai pasakytina ir apie byloje apklaustų kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymus. Šioje byloje apklaustų asmenų parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie yra patikimi, kitaip tariant, atsižvelgia į jų nuoseklumą, tarpusavio neprieštaringumą ir į kitus juos patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus.

Kaltinamasis A. P. teigia, kad pilnai pripažįsta inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes. Iš nuoseklios jo parodymų analizės matyti, kad jis visiškai pripažįsta padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos įrodytumo iš tikrųjų jokio ginčo byloje nėra – tai, kad kaltinamasis A. P. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, be jo paties prodymų, įrodo jau aptarti 2010 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 20-56), 2010 m. gruodžio 16 d. kratos protokolas (t. 2, b. l. 33-34), 2011 m. balandžio 14 d. specialisto išvada (t. 1, b. l. 64-73), kiti surinkti įrodymai. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. P. veikdamas tyčia savo gyvenamojoje vietoje laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, vieną šaunamąjį ginklą (Margolino konstrukcijos pistoletą Nr. P4983) netgi nešiojosi su savimi. Taigi, kaltinamojo A. P. nusikalstami veiksmai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai.

Vertinant kaltinamojo A. P. parodymus apie jam inkriminuojamą kvalifikuotą plėšimą pasakytina, kad jis iš esmės pripažįsta tik savo paties nusikalstamus veiksmus. Pastebėtina kaltinamojo A. P. parodymų tendencija švelninti net ir savo paties vaidmenį, nurodant, kad nusikaltimo motyvas tebuvo 160-170 litų skola, kita vertus, pripažįstant, kad tokio dydžio pinigų suma jo iš tikrųjų nedomino, o tikslas buvo pagrobti kur kas didesnę pinigų sumą iš kasos. Be to, kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje stengėsi menkinti ne tik savo paties, bet ir kito kaltinamojo A. P. bei dar vieno plėšime dalyvavusio asmens vaidmenį. Visų keturių byloje apklaustų nukentėjusiųjų – H. S., A. M., A. K. ir S. A. parodymai apie jų atžvilgiu stacionariame (duomenys neskelbtini) vagonėlyje atliktus kaltinamojo A. P. ir kito asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, veiksmus yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa. Iš šių parodymų matyti, kad į vagonėlį vienas po kito įsibrovė du kaukėti asmenys, A. P. turėjo rankoje pistoletą, o kitas asmuo – peilį. Pasak A. M., asmuo su peiliu įsiveržė praėjus 15-20 sekundžių po A. P. įsibrovimo ir pastarojo paleisto šūvio, A. K. teigia, kad antrasis užpuolikas pasirodė dar greičiau – po 10-15 sekundžių. Bet kuriuo atveju, abu užpuolikai į vagonėlį įsibrovė vienas po kito iš esmės kartu, juos skyrė tik keliolikos sekundžių intervalas. Tolesni A. P. ir kito asmens – V. R., veiksmai buvo suderinti, pastarasis vykdė A. P. nurodymus, bandė lipnia juosta surišti nukentėjusiojo A. K. rankas, demonstravo peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusiuosius A. K. ir J. M. ir galiausiai pasišalino su pagrobtais mobiliojo ryšio telefonais. Šie nustatyti kaltinamojo A. P. bei kito asmens veiksmai ir nukentėjusiųjų parodymai visiškai paneigia kaltinamojo A. P. parodymus teisme, kad kitas užpuolime dalyvavęs asmuo V. R. nežinojo apie šaunamojo ginklo panaudojimą ir pastarąjį asmenį ištikusį „šoką“ išgirdus kaltinamojo A. P. šūvį. Tiek kaltinamojo A. P., tiek kito asmens veiksmai buvo nuoseklūs ir logiškai paaiškinami, kaltinamojo A. P. nurodymai V. R. ir abiejų užpuolikų nurodymai nukentėjusiesiems buvo išsakyti garsiai ir aiškiai ir tai buvo daroma siekiant užvaldyti svetimą turtą – tiek mobiliuosius telefonus, kuriuos pavyko pagrobti, tiek ir pinigus iš kasos.

Teismas nevertina kaltinamojo A. P. parodymų apie tai, kad jis buvo įdėjęs pasiklausymo aparatūrą į nukentėjusiojo H. S. automobilį ir tokiu būdu sužinojo apie pastarojo turimas stambias pinigų sumas, kurios laikomos minėtame (duomenys neskelbtini) vagonėlyje. Šios aplinkybės neturi jokios reikšmės bylai, tokių A. P. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o tai, kad (duomenys neskelbtini) vagonėlyje buvo laikoma kasa su grynaisiais pinigais (kurių plėšimo metu buvo apie 2 000 Lt), nustatyta nukentėjusiųjų parodymais. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. P. parodymus dėl plėšimo metu naudoto šaunamojo ginklo – Margolino konstrukcijos pistoleto Nr. P 4983 savybių, tai yra dėl to, kad šis ginklas neva gali iššauti tik vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas tyrimas ir pateikta 2011 m. balandžio 14 d. specialisto išvada paneigia tokius A. P. parodymus. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad minėtas pistoletas yra tinkamas šaudyti.

Nepaisant išdėstytos kai kurių kaltinamojo A. P. parodymų kritinės analizės, darytina išvada, kad visumoje kaltinamasis A. P. neneigia padaręs plėšimą įsibraunant į patalpas, panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą. Kaltinamojo A. P. dalyvavimą kvalifikuoto plėšimo padaryme patvirtina ir jo paties bei V. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, iš dalies – kaltinamojo A. P. parodymai. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. P. buvo aktyvus plėšimo dalyvis – jis pirmas įsiveržė į vagonėlį, kuriame buvo susirinkę nukentėjusieji, betarpiškai panaudojo šaunamąjį ginklą, plėšimo metu davė nurodymus kitam nusikaltime dalyvavusiam asmeniui V. R., reikalaudamas raktų nuo seifo mėgino šauti į nukentėjusįjį H. S.. Todėl kaltinamojo A. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Prieš pasisakydamas dėl kaltinamojo A. P. veiksmų ir jų juridinio vertinimo, teismas pažymi, jog abu kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje kaltinami veikę bendrininkų grupe su kitu asmeniu, tai yra, V. R., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl jo mirties. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2009 m. sausio 6 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 pasisakė, kad netgi konstatavimas nuosprendyje, kad kaltininkas bendrininkavo su nenustatytu asmeniu, nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Teismų praktika. Nr. 31, P. 206-211). Šioje byloje asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, yra žinomas. Tai – V. R., klausimų dėl pastarojo amžiaus ir pakaltinamumo ikiteisminio tyrimo metu nekilo. Todėl teismas laiko, kad bendrininkų grupės konstatavimas (nustačius visus tokios bendrininkavimo formos požymius) šioje byloje yra įmanomas, nepaisant to, kad vienas asmuo, galimai atlikęs vykdytojo vaidmenį, yra miręs. Kartu teismas akcentuoja, kad šio asmens, tai yra, V. R. kaltumo klausimas šiuo nuosprendžiu nesprendžiamas, pastarojo asmens veiksmai aprašomi ir analizuojami tik tiek, kiek tai yra būtina sprendžiant kaltinamųjų A. P. ir A. P. kaltumo klausimą.

Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Iš kaltinamajam A. P. pareikšto kaltinimo formuluočių matyti, kad inkriminuojamoje bendrininkų grupėje jam priskiriamas padėjėjo vaidmuo. Kaltinime nurodoma, kad A. P. vairavo automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuriuo į nusikaltimo vietą (duomenys neskelbtini), atvežė nusikaltimo vykdytojus kaltinamąjį A. P. ir kitą asmenį, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl jo mirties, po to kaltinamasis A. P. pasiliko automobilyje prie įvažiavimo į gamybinių pastatų teritoriją stebėti, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui. Tokie kaltinamojo A. P. veiksmai, jiems pasitvirtinus, pilnai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje aprašytą padėjėjo sampratą. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos ir ribos apibrėžtos BK 26 straipsnyje. Aiškinantis, ar kaltinamasis A. P. bendrininkavo plėšimo (ar kvalifikuoto plėšimo) padaryme, būtina nustatyti, ar jis suvokė, jog kėsinosi į tą patį objektą, kaip ir kitas kaltinamasis A. P. bei asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, bei, ar suprato kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Šios aplinkybės nustatytinos remiantis teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai nustatomi ne tik iš kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymų. Apie juos sprendžiama ir iš kitų įrodymų bei remiamasi aiškiai nustatytomis, objektyviomis aplinkybėmis.

Kaltinamojo A. P., teisiamajame posėdyje perskaitytais V. R., taip pat ir kaltinamojo A. P. parodymais nustatyta, kad visi šie asmenys kurį laiką iki nusikaltimo kartu gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame namelyje-pirtyje pas A. P.. Pasak V. R., jis ten gyveno apie tris savaites iki nusikaltimo, o kaltinamasis A. P. – apie savaitę laiko. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad jis gyveno namelyje-pirtyje apie savaitę laiko ir, kuomet jis apsigyveno minėtame namelyje-pirtyje, ten jau buvo atvarytas pasiskolintas iš liudytojo N. I. „VW Golf“ markės automobilis, kuriuo vėliau buvo nuvykta į nusikaltimo vietą. Liudytojas N. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuėjęs pas A. P. atsiimti paskolinto automobilio, ten matė ir A. P., kuris jį po kelių dienų vežė į Vilnių. A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis A. P. pas jį gyveno 3-4 dienas. Todėl teismas laiko neabejotinai nustatytą aplinkybę, kad iki nusikaltimo padarymo kaltinamasis A. P. mažiausiai keletą dienų, o tikriausiai ir šiek tiek ilgiau, gyveno minėtame namelyje-pirtyje kartu su kitu kaltinamuoju A. P. ir dar vienu nusikaltime galimai vykdytojo vaidmenį atlikusiu asmeniu – V. R.. Pasak pastarojo parodymų, kaltinamasis A. P. dieną iki nusikaltimo jį ir A. P. buvo nuvežęs šalia supirktuvės – stacionaraus vagonėlio, tai yra, į nusikaltimo vietą apsižvalgyti. Paties A. P. teigimu, jis nusikaltimo išvakarėse buvo atvažiavęs kartu su A. P. prie supirktuvės, o vėliau teisiamajame posėdyje, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, patikslino, kad prie supirktuvės vagonėlio dieną prieš nusikaltimą buvo du kartus. Kaltinamasis A. P. taip pat teigia buvęs prie minėtos supirktuvės iki nusikaltimo du kartus, iš jų vieną kartą su A. P., kitą kartą – su kaimynu Vitaliku. Pastarosios aplinkybės patikrinti neįmanoma, tačiau akivaizdu, kad abu kaltinamieji ir V. R. nusikaltimo išvakarėse mažiausiai vieną kartą visi kartu buvo atvažiavę prie (duomenys neskelbtini) vagonėlio, o kaltinamieji A. P. ir A. P. – net du kartus tą pačią dieną. Iškart po to, ankstų kitos dienos, tai yra 2010 m. gruodžio 15 – osios rytą, esant labai šaltam orui, V. R. ir kaltinamieji A. P. ir A. P. pastarojo vairuojamu „VW Golf“ automobiliu vėl nuvyko prie Jočionių g. 53, Vilniuje, esančio (duomenys neskelbtini) vagonėlio. Kaltinamojo A. P. parodymais nustatyta, kad važiuojant jis su kitu asmeniu V. R. darėsi kaukes, kurių vieną automobilyje pasiliko sau, o kitą liepė užsidėti V. R.. Viena tokių kaukių – kepurė su išpjautomis skylėmis akims iš kaltinamojo A. P. paimta jo sulaikymo metu. Kaip matyti iš kaltinamojo A. P. ir V. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolų, jie iš esmės vienodai nurodė vietą, kur juos prieš pat nusikaltimą išleido kaltinamasis A. P.. Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju A. P. buvo susitarta, kad paskambins jam mobiliuoju telefonu („pamajakins“ – žarg.) ir pastarasis, gavęs šį signalą, turės užvesti automobilį. Kad toks kontaktas mobiluoju telefonu jau paties plėšimo metu iš tikrųjų buvo, neneigia ir kaltinamasis A. P., o nukentėjusieji pastarąjį iš tiesų užtiko esant užvestam automobilio varikliui. Kaltinamasis A. P. nurodo, kad ir jis pats skambino A. P., norėdamas pasakyti, kad nuvažiavo į apšviestą vietą, bet pastarasis atmetė skambutį. Vis dėlto, ši kaltinamojo A. P. skambučio priežastis vertintina kritiškai. Neįtikėtina, kad išleidęs du nusikaltimo vykdytojus su kaukėmis iš automobilio ir būdamas susitaręs gauti nuo jų ženklą telefonu bei jų palaukti, kaltinamasis A. P. kreiptų tokį ypatingą dėmesį į nedegantį automobilio „VW Golf“ dešinįjį žibintą ir dėl to skambintų vienam iš plėšimo vykdytojų nusikaltimo darymo metu. Teismo vertinimu, šią versiją (kaip ir versiją apie tai, jog plėšimo metu jis buvo nuvažiavęs toliau nuo sutartos vietos apie 200-300 metrų) kaltinamasis A. P. iškėlė tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padėjimą darant kvalifikuotą plėšimą, tai yra, plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą, nes būtent tuo metu kaltinamasis A. P. iššovė, o kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje akcentavo, kad dėl to, jog buvo nuvažiavęs toliau, jis šūvio, jei toks ir buvo, negirdėjo. Teisiamajame posėdyje nustatytos aplinkybės rodo, kad nusikaltimui buvo kruopščiai ir iš anksto ruošiamasi, aptariami ir suderinami kiekvieno bendrininko veiksmai, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo tikėti, kad kaltinamasis A. P. nežinojo apie planuojamą plėšimą įsibraunant į patalpą ir nesuvokė veikiantis kartu su kitais dviem kaltininkais. Objektyviai nustatyti kaltinamųjų ir asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, veiksmai – nusikaltimo vietos žvalgymas dieną iki nusikaltimo ir to darymas netgi ne vieną kartą, kaukių darymas automobilyje, susitarimas palaikyti ryšį nusikaltimo metu mobiliuoju telefonu ir A. P. reaguoti į jam pasiųstą signalą užvedant variklį, dar daugiau, susitarus jam po keleto minučių nuo atvykimo privažiuoti arčiau (apie tai jis parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame psoėdyje) rodo, kad kaltinamasis A. P. suvokė, kad dalyvauja plėšimo įsibraunant į patalpą – statybinį vagonėlį, padaryme ir, kad savo veiksmais padeda pasiekti nusikalstamos veikos rezultatą. Taigi, kaltinamasis A. P. buvo plėšimo bendrininku. Bendrininkas atsako už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jo tyčia. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar kaltinamasis A. P. suvokė, kad plėšimo metu bus panaudotas peilis ir, kas turi tiesioginę įtaką kvalifikuojant jo veiksmus, šaunamasis ginklas. Iš 2011 m. balandžio 12 d. specialisto išvados Nr. 70-11 matyti, kad tyrimui pateiktas peilis (kurį nukentėjusieji atpažino kaip naudotą plėšime) sudarytas iš geležtės su kotu, atramos, kiaunų, antgalio. Peilio ilgis – 260 mm, geležties ilgis iki atramos – 152 mm, didžiausias plotis – 24,0 mm. Pateiktas tirti bendros paskirties tipo medžioklinis peilis prie nešaunamųjų ginkų nepriskiriamas, yra pagamintas savadarbiu būdu, staklių pagalba (t. 2, b. l. 82-83). Plėšimo metu naudotas šaunamasis ginklas –pistoletas Nr. P4983 jau buvo aptartas anksčiau. Nors tiesioginių įrodymų apie tai, kad kaltinamasis A. P. žinojo, jog nusikaltimo metu bus panaudotas šaunamasis ginklas, nėra (šią aplinkybę pats kaltinamasis A. P. neigia, tą patį nurodo, netgi akcentuodamas, ir kitas kaltinamasis A. P., o V. R. ikiteisminio tyrimo metu apie tai nebuvo detaliai apklaustas), vis dėlto kaip jau buvo pasisakyta, įrodinėjimo procese nė vienai įrodymų rūšiai neteikiama pirmenybė. Atskiri įrodinėjimo dalyko elementai gali būti įrodomi ir netiesioginiais įrodymais, jei jie yra patikimi ir nepaneigiami kitais įrodymais. Kaip minėta, kelias dienas iki plėšimo visi trys jame dalyvavę asmenys, tarp jų ir kaltinamasis A. P., gyveno pas A. P. namelyje-pirtyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš šio objekto apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad namelyje esančios patalpos medinėje sienoje aptikta 19 skylučių, kaip įtariama, nuo šūvių iš šaunamojo ginklo, medinės sienos gabaliukai (fragmentai) ir išimtos 15 kulkų paimti tyrimui (t. 2, b. l. 50-56). Ištyrus šiuos objektus, nustatyta, kad tirti pateikta 15 vnt. kulkų yra pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinių įskėlimo kulkų (2011 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(9377)-IS1-2142), o būtent tokio kalibro ilgieji žiedinio kalibro šoviniai yra tinkami šaudyti iš pistoleto Nr. P4983, kuris buvo naudotas plėšimo metu. Be to, minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad nustatyti duomenys rodo, jog pažeidimai ant tirti pateiktų medžio fragmentų yra šautiniai, padaryti .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių kulkomis. Taigi, kaltinamasis A. P., gyvendamas minėtame namelyje-pirtyje turėjo matyti sienoje šias šūvių žymes. Žinoma, šis įrodymas pats savaime būtų tikimybinio pobūdžio, tačiau jį įvertinus su nustatytomis aplinkybėmis apie tai, kad plėšimui buvo kruopščiai pasiruošta, aptarti kiekvieno benrininko (ir, pirmiausia kaltinamojo A. P. veiksmai) akivaizdu, kad kaltinamajam A. P. bent bendrais bruožais turėjo būti žinoma apie tai, kad plėšimo metu gali būti panaudotas šaunamasis ginklas ir peilis. Kad tokia aplinkybė kaltinamajam A. P. iš tikrųjų buvo žinoma, parodo ir teisėsaugos pareigūnų perimtas A. P. laiškas, rašytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kitam kaltinamajam A. P. (t. 3, b. l. 135-138). Šis laiškas paimtas paleidžiant kitą sulaikytąjį į laisvę, pareigūnams atliekant įprastą patikrinimo procedūrą, todėl teismas laišką pripažįsta tinkamu įrodymu byloje. Kaltinamasis A. P. teisme parodė, kad jis iš tikrųjų rašė šį laišką, kuriame priekaištavo kitam kaltinamajam A. P.. Vis dėlto, laiško turinys leidžia teigti, kad laiške išdėstyti ne vien priekaištai kitam kaltinamajam, o kartu ir derinami parodymai, nurodant, kad A. P. „nieko nematė ir negirdėjo, kad būtų kalbama apie tai, arba apie ką kitą“, kad jis išleido A. P. „su Viktoru, bet jie žino, kad Valera, iš kur, nežinau“ ir pan. Pradiniuose parodymuose A. P. iš tikrųjų teigė, kad į nusikaltimo vietą atvežė asmenį vardu Viktoras. Kiti laiško teiginiai taip pat teikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis A. P. žinojo apie plėšimo metu naudotus įrankius. Paminėtina, kad šio laiško perėmimo metu (2011 m. sausio 26 d.) A. P. nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir bylos aplinkybės jam buvo žinomos tik iš jo paties patirties, nes jis buvo sulaikytas įvykio vietoje. Todėl teismas laiko, kad kaltinamajam A. P. buvo žinomi visi jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymiai, įskaitant ir šaunamojo ginklo panaudojimą plėšimo metu.

Tačiau pasisakydamas apie kaltinamojo A. P. veiksmų juridinę kvalifikaciją teismas pažymi, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad bendrininkų grupėje, susidedančioje iš jo, kaltinamojo A. P. ir asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, jis atliko padėjėjo vaidmenį. Betarpiškai kvalifikuoto plėšimo sudėties objektyviųjų požymių jis nerealizavo. Todėl kvalifkuojant kaltinamojo A. P. nusikalstamus veiksmus darytina nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį. Kaltinamojo A. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamųjų A. P. ir A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas įstatymo (BK 11 straipsnio 5 dalis) priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia. Nustatyta kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamojo A. P. ankstesnis teistumas yra išnykęs, tačiau skiriant bausmę atsižvelgtina, kad jis buvo teistas už keleto nusikalstamų veikų, tarp jų už smurtinio nusikaltimo – kvalifikuoto turto prievartavimo padarymą, šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad jis vėl padarė sunkų smurtinį nusikaltimą – kvalifikuotą plėšimą, kuriame atliko vykdytojo vaidmenį, neteisėtai disponavo šaunamasisiais ginklais ir šaudmenimis. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam A. P. įstatymo straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, o subendrintą bausmę, atsižvelgiant į kaltinamajam A. P. nustatytą 35 procentų darbingumą, - ne didesnę už griežčiausios sankcijos (tai yra, BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijos) vidurkį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvaujant darant nusikalstamą veiką, rūšį, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padėjo padaryti sunkų smurtinį nusikaltimą – kvalifikuotą plėšimą. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. P. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, iki suėmimo turėjo darbą. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam A. P. įstatymo sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę (kitokios bausmės rūšies BK 180 straipsnio 3 dalies sankcija ir nenumato), tačiau, atsižvelgiant į jo, kaip padėjėjo vaidmenį, bausmės dydis nustatytinas artimesnis sankcijos minimumui, o ne vidurkiui.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius: nukentėjusysis H. S. 20 Lt ieškinį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusysis A. M. 20 Lt ieškinį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusysis A. K. 20 Lt ieškinį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusysis S. A. – 2 000 Lt ieškinį neturtinės žalos atlyginimui.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusiųjų H. S., A. M. ir A. K. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkintini visa apimtimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad tiek kaltinamojo A. P., tiek kaltinamojo A. P. padaryti nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems išgąstį, dvasinius išgyvenimus, o nukentėjusiesiems A. M. bei A. K. – ir fizinį skausmą, kūno sužalojimus (kurie nustatyti anksčiau aptartose specialisto išvadose). Nukentėjusieji buvo netikėtai užpulti kelių asmenų, plėšimo metu panaudojant peilį ir šaunamąjį ginklą, užpuolikai su jais elgėsi žeminančiai, A. P. bandė šauti į nukentėjusįjį H. S., šūvis nepavyko tik dėl to, kad užsikirto pistoletas, nukentėjusysis A. M. buvo sužalotas peiliu, tiek jam, tiek nukentėjusiajam A. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina, kad kaltinamieji padarė iš anksto planuotą nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, kita vertus, kaltinamųjų turtinė padėtis yra nepalanki. Teismo vertinimu, kiekvieno nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos kompensacijos pinigais pilnai individualizuoti negalima, tačiau nukentėjusiųjų A. M., A. K. ir S. A. pareikšti 2 000 Lt ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į pirmųjų dviejų patirtus kūno sužalojimus, visų nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus, išgąstį, užpuolimo netikėtumo faktorių, yra pagrįsti. Nukentėjusysis H. S., teismo vertinimu, patyrė panašius neigiamus išgyvenimus kaip ir kiti trys nukentėjusieji, todėl, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sunkią kaltinamųjų turtinę padėtį, nukentėjusiojo H. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteisiama suma mažintina iki 2 000 Lt. Kadangi abu kaltinamieji žalą padarė bendrais veiksmais, jie turi atsakyti solidariai.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Byloje nenustatyta BK 72 straipsnyje numatytų turto (automobilio) konfiskavimo pagrindų, todėl procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybiės teisės apribojimas į N. I. naudojamą automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. V., panaikintina ir nuosprendžiui įsiteisėjus šis automobilis grąžintinas teisėtam naudotojui N. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kadangi kaltinamiesiems A. P. ir A. P. ankstesnėse Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyse konstatuoti suėmimo pagrindai yra neišnykę, jiems kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams.

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę suėmimą A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir A. P. nukreipti atlikti bausmę.

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę suėmimą A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir A. P. nukreipti atlikti bausmę.

Priteisti solidariai iš A. P. ir A. P.: nukentėjusiajam H. S. 20 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiajam A. M. 20 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiajam A. K. 20 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiajam S. A. 2 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. V., panaikinti ir nuosprendžiui įsiteisėjus šį automobilį grąžinti teisėtam naudotojui N. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – supakuotus dėžėje lipnios juostos ritę, iš A. P. paimtą megztą kepurę, šūvio pėdsakų ėmiklius (5 vnt.), pirštinę (paimtą iš A. P.), A. P., A. P., V. R., S. A., A. M. seilių lyginamuosius pavyzdžius, peilį dėkle, nuoplovas (2 vnt) nuo automobilio „VW Golf“ salono lemputės ir nuo vairo, megztą kepurę, paimtą iš automobilio „VW Golf“, 9 nuorūkas, paimtas iš automobilio „VW Golf“, vieną daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsaku nuo automobilio „VW Golf“ durelių, 5 medinės sienos fragmentus, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Dirbtinio kailio kepurę iš automobilio „VW Golf“, 2 vnt. odinių pirštinių su baltu kailiu, 2 vnt. odinių pirštinių su juodu kailiu, supakuotus dėžėje, saugoti prie bylos.

9 vnt kvapų pavyzdžių, paimtų iš automobilio „VW Golf“, priduotus laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Pistoletą Nr. P4983 ir savadarbį pistoletą, perduotus laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

15 kulkų liekanų, šovinio tūtelę, perduotus laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Automobilio „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) automobilio raktą (1 vnt.), automobilio signalizacijos pultą (1 vnt.), saugomus Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti automobilio „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) teisėtam naudotojui N. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Automobilio „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dokumentus (registracijos liudijimą, techn. apžiūros taloną, draudimo dokumentus), saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti automobilio „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) teisėtam naudotojui N. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.