Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2020-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-221-729/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
II-221-729/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00614-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas
Advokatai
Remigijus Jakštas
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. II-221-729/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00614-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 31 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. M.,pareiškėjo atstovui advokatui Remigijui Jakštui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M., gimusio 2001 m. balandžio 25 d., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjo M. G. 2020 m. gegužės 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-56-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) tyrėjo M. G. 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-56-2020 D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 24 d., 20:45 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) laikotarpiu buvo viešoje vietoje prieplaukoje trijų asmenų grupėje, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė Nutarimo 3.1.10.1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. M. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja šiais argumentais:

1. Jis 2020 m. balandžio 24 d. vakare atėjo pažvejoti ant molo Nidoje, ne prieplaukoje, kaip klaidingai nurodyta nutarime, o pasibaigus Lotmiškio gatvei, einant pėsčiųjų taku link Parnidžio kopos apie 200 metrų nuo Lotmiškio gatvės pabaigos. Molo, ant kurio žvejojo, ilgis apie 70 metrų, o plotis 5,84 metro, ką patvirtina pridedamos fotonuotraukos. Vieta pakankamai nuošali ir rami. Vėliau ant šio molo žvejoti atvyko A. B., po to A. B. su tėvais D. ir A.. Apie 20:30 val. privažiavę pėsčiųjų taku tarnybiniu automobiliu, priėjo du pareigūnai, pareikalavo visų tuo metu ant prieplaukos buvusių asmenų dokumentų, tame tarpe ir dar vėliau į prieplauką atėjusių U. U. ir jos draugo, kurio nepažįsta. Pareigūnai, patikrinę dokumentus bei užsirašę U. U. draugo asmens duomenis, nes jis neturėjo asmens dokumentų, pasakė, kad bus surašomi protokolai. Visi septyni asmenys, buvę ant prieplaukos, liko laukti. Po kurio laiko U. U. ir jos draugui, A. B. tėvams D. ir A. B. asmens dokumentai buvo gražinti, o jam, A. B. ir A. B. buvo surašyti protokolai, kaip paaiškino pareigūnai – ne už tai, kad būriavosi ant molo, o už tai, kad jie tariamai jau buvo įspėti nesibūriuoti.

2. Jam surašytame protokole nurodyta, jog 2020 m. balandžio 24 d. prieplaukoje buvo trijų asmenų grupėje, dėl ko tariamai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ir taip nesilaikė Nutarimo 3.1.10.1. punkto reikalavimų, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Mano, kad pareigūnai nesiaiškinę įvykio aplinkybių, suklydę, kad juos tris anksčiau neva tai buvo įspėję, priėmė neteisėtą sprendimą patraukti jį administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio nepadarė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad protokolą surašę pareigūnai visiškai nesiaiškino įvykio aplinkybių, nenorėjo išklausyti jokių jo paaiškinimų, nutarė administracinio nurodymo nevykdyti ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu išdėstyti visas aplinkybes. Tačiau atvykus į bylos nagrinėjimą, tyrėjas M. G. išvis jokių aplinkybių nesiaiškino, bylą išnagrinėjo posėdyje jam nedalyvaujant ir tiesiog padavė pasirašyti jau priimtą nutarimą, nors jame parašė, kad byla išnagrinėta „dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui“.

3. Remiantis Nutarimo ir ANK nuostatomis asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, jei jis parkuose ir kitose atvirose viešosiose lankėsi didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, nesilaikė saugaus kontakto (didesnio nei 2 metrų atstumo ir buvo ilgiau nei 15 minučių kontakte), nevengė tiesioginio fizinio kontakto, nesilaikė asmens higienos reikalavimų. Nutarimu asmeniui nebuvo uždrausta lankytis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose.

4. Jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje sudėties, nes būdamas prieplaukoje nesibūriavo su kitais asmenimis. Jis atvyko atskirai ir užsiėmė vietą ant vieno molo krašto. Vėliau atėjęs žvejoti A. B. įsikūrė ant kito molo krašto, tarp jų buvo didesnis nei 5 metrų atstumas, nebuvo jokio fizinio kontakto, visi laikėsi asmens higienos reikalavimų – ką patvirtina pridedamos nuotraukos, prieplaukos plotis yra net 5,84 metro.

5. Pareigūnų pasirodymo ant molo metu, be jo buvo A. B., A. B. su savo abiem tėvais bei U. U. su draugu. Tai reiškia, kad jei pareigūnai įžvelgė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį jo veikoje, jie turėjo tinkamai nutarime ir nurodyti, su kuriais dar dviem asmenimis jis buvo mažesniu nei 2 metrų atstumu, analogišką sudėtį nustatyti ir kitų ant prieplaukos buvusių asmenų veikoje, tačiau jiems administracinio nusižengimo protokolai nebuvo surašyti, todėl jam ligi šiol nesuprantama, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jo kaltė, su kuriais asmenimis jis buvo trijų asmenų grupėje mažesniu nei 2 metrų atstumu ir ilgiau nei 15 minučių, nes jie nei protokole, nei nutarime nėra nurodyti, nesuprantama, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jo tyčia. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad jis buvo be jokio teisinio pagrindo išskirtas iš likusių asmenų ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nors jis su kitais asmenimis buvo didesniu nei 2 metrų atstumu. Pavienis buvimas vienoje vietoje su kitais asmenimis negali būti pripažintas kaip būriavimasis didesnėje nei 2 asmenų grupėje ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme, todėl skundžiamas nuturimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

6. ANK 609 straipsnio 1 dalyje aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą) (Kauno apygardos teismo 2019 m gegužės 17 d. nutartis Nr. AN2-216-238/2019). Taigi protokole būtina aiškiai ir konkrečiai įvardinti pažeidėjo veiksmus, kurias jis galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Nutarime ir protokole faktinės aplinkybės yra nurodytos visiškai netiksliai, nepilnai ir neaiškiai, net nenurodyta tiksli pažeidimo vieta – tendencingai nurodant Nidos centre esančią prieplauką, o tai akivaizdžiai lėmė neteisingą bylos sprendimą.

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Kaip minėta anksčiau nutarime ir protokole nenurodyti asmenys su kuriais jis buvo mažesniu nei 2 metrų atstumu. Žvejojo vienas, kiti asmenys laikėsi atstumo. Net darant prielaidų, kad jis buvo su A. B., lieka neaišku dėl trečiojo asmens – galima spėti, kad pareigūnų manymu tai A. B., nors jis buvo atskirai su savo tėvais, bet jei tėvams nesurašytas protokolas, vadinasi, pripažįstama, kad jis nebuvo jų grupėje, U. U. su draugu buvo saugiu atstumu nuo jų – tai iš esmės patvirtina ir pačių pareigūnų konkliudentiniai veiksmai – jiems protokolai taip pat nebuvo surašyti. Jokio įspėjimo anksčiau iš policijos pareigūnų nėra gavęs.

8. Nors pareigūnai jo ir kitų asmenų asmens dokumentus susirinko ir nuėjo į tarnybinį automobilį surašyti administracinio nusižengimo protokolus, jie nesiaiškino įvykio aplinkybių, ir nesiteikė paimti jo paaiškinimų dėl įvykio. Jo įsitikinimu, protokolo surašymas neužfiksavus jo paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo pažeidė ANK 571 straipsnyje įtvirtintą fundamentalią jo teisę būti išklausytam, be to, užkirto kelią tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir priimti teisingą sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

9. Šie esminiai pažeidimai nebuvo ištaisyti priimant nutarimą, pareigūnas nenustatinėjo ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Sisteminis ANK nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir pati administracinio nusižengimo byla negali būti pripažinta išnagrinėta tinkamai, kai byloje nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių. Ypač tuo atveju, kai tokius paaiškinimus gauti imperatyviai nustatyta ANK 616 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju pareigūnas, išsiaiškinęs ginčijamas aplinkybes, būtų turėjęs galimybę aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti pažeidimo esmę (nurodant kitus du asmenis, su kuriais jis buvo), nurodyti tikslią pažeidimo vietą – nes protokole nurodytu laiku Nidoje prieplaukoje, kuri yra vienintelė kurorto centre, jis nebuvo.

10. Institucijos pareigūnai nesiėmė priemonių, kad į bylą būtų pateiktas jo paaiškinimas, tuo pažeista ANK 569 straipsnio 2 dalis. Be to, Institucijos pareigūnai sudarė trukdžius šiuos paaiškinimus pateikti jam priimtina forma (administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodžiu metu), nors atvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, jokie jo paaiškinimai nebuvo prašomi ir priimti, visą laiką pralaukė už durų, nors nutarime tyrėjas kažkodėl įrašė, kad byla buvo nagrinėjama „dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui“. Šios aplinkybės patvirtina, kad priimant nutarimą buvo pažeisti ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai (ANK 567 straipsnis), todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena nutrauktina vien dėl procesinių normų pažeidimo.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nesinaudojimas ANK 577 straipsnyje tvirtintomis teisėmis (teikti raštu ar el. priemonėmis paaiškinimus), nešalina administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančios institucijos pareigos tinkamai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, nustatant visas bylai teisingai išnagrinėti būtinas aplinkybes.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. M. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. gegužės 27 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad:

1. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK pareigūnai, t. y. vyresnysis tyrėjas A. J. ir tyrėjas G. B. 2020 m. balandžio 24 d. dirbdami ekipaže „4006“ patruliavo nustatytu maršrutu ir apie 20:40 val. netoli sporto mokyklos, esančios adresu Lotmiškio g. 2, Neringa, ant Kuršių marių krantinės molo, viešoje vietoje, pastebėjo grupę asmenų, kurie akivaizdžiai nesilaikė paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207. Kaip nurodo 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR-24886: sustojus šalia ir priėjus prie asmenų vienoje vietoje, netoli vienas kito žvejojo trys asmenys – A. B.; D. M. ir A. B.. Šalia minėtų asmenų dar buvo keturi asmenys kurie išlaikė rekomenduojamą atstumą tarp asmenų, buvo įspėti, kad nesibūriuotų ir laikytųsi karantino sąlygų. Minėtiems asmenims A. B., D. M., A. B. buvo paaiškinta, kad jie pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl karantino nesilaikymo.

2. Pagal 2020 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Policijos generalinio komisaro įsakymą Dėl darbo organizavimo policijos įstaigose ekstremalios situacijos metu aprašo patvirtinimo Nr. 30-TA-181, numatyta, kad policija privalo naudotis visomis apsaugos priemonėmis, numatytomis dėl COVID-19 viruso prevencijos, todėl yra vengiamas nesaugus atstumas ir kontaktas tarp asmenų bei ribojamas pašalinių asmenų patekimas į komisariato patalpas. Skundžiamas nutarimas yra surašytas ir priimtas asmeniui dalyvaujant žodinio proceso metu tiesiogiai atvykus pas pareigūną, priėmusį nutarimą. Asmuo galėjo teikti ir duoti savo parodymus ir patikslinimus. Asmeniui išaiškintos visos teisės ir pareigos bei įteikti protokolai pasirašytinai. Tai patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK komisariate esančios vaizdo stebėjimo kameros.

3. Vaizdinėje bylos medžiagoje matyti, kad policijos pareigūnai pastebėjo besibūriuojančius asmenis gyventojų ir poilsiautojų pamėgtoje lankytinoje viešoje vietoje, kadangi tai yra molas prie marių. Matyti, kad minėtoje vietoje yra 6 asmenys, kurie bando išlaikyti saugų atstumą, tačiau akivaizdžiai pastebimas saugus atstumas ne tarp visų. Pareigūnai įvykio vietoje patikslinę aplinkybes nustatė, kad trys asmenys, t. y. A. B., D. M. ir A. B., žvejojo ant molo nesilaikydami saugaus atstumo, o kiti asmenys buvo atsitiktiniai praeiviai, kurie priėjo prie žvejojančių asmenų dėl smalsumo, todėl buvo įspėti dėl karantino sąlygų laikymosi. Pastarieji paaiškino, kad yra iš tos pačios šeimos ir sutikdami su policijos įspėjimu išėjo.

4. Nustačius, kad A. B., D. M. ir A. B. gyvena atskirose šeimose ir akivaizdžiai nesilaiko karantino saugaus atstumo, nesiburiavimo viešose vietose sąlygų bei dėl fiksuojamo policijos pareigūnų pažeidimo ir įspėjimų pastarieji asmenys nereagavo ir nesutiko, buvo taikytos administracinio poveikio priemonės, t. y. surašyti asmenims administracinio nusižengimo protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Atsiliepimas

5. Administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20113774325 trečias asmuo, A. B., kuriam dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, pastarasis vėliau sutiko ir įvykdė administracinį nurodymą apmokėdamas skirtą baudą 2020 m. gegužės 11 d.

6. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK pareigūnai tinkamai kvalifikavo administracinio nusižengimo pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tai patvirtina surašytas tarnybinis pranešimas bei vaizdinė medžiaga, todėl skundas yra nepagrįstas.

Pareiškėjas D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. ant Nidos molo atėjo vienas pats, po kurio laiko atėjo A. B., dar vėliau – A. B. su šeima. Atvažiavę policijos pareigūnai jų neįspėjo, kad jie ką nors negerai daro ir pasitaisytų, tiesiog surinko jų dokumentus ir surašė nusižengimo protokolus. Tą dieną jis žvejoti atėjo vienas, su kitais asmenimis susitiko ant molo, kuris yra apie 6 metrų pločio ir apie 100 metrų ilgio. Jie susibūrė ne vienoje to molo vietoje, buvo išsidėstę apie 4–5 metrų atstumu vienas nuo kito. Turėjo su savimi kaukes, jas buvo visi užsidėję. Tarpusavyje bendravo tik per minėtą atstumą. Pareigūnai neėmė iš jo paaiškinimo, tik paklausė ką jie čia veikia, atsakė, kad žvejoja. Pasakė, kad buvo kažkada įspėti žodiniu įspėjimu, nors tokio įspėjimo iš pareigūnų prieš tai nebuvo gavęs. Tą dieną pareigūnai atvažiavo tik pirmą kartą. Be minėtų asmenų buvo atvykusi U. U. su draugu, kurio nepažįsta, iš kurių policijos pareigūnai taip pat paėmė dokumentus, bet po maždaug 20 minučių grąžino. U. U. stovėjo apie 4–5 metrai nuo jų. Ant molo taip pat buvo A. B. šeima – D. B. ir A. B., kurie stovėjo šalia A. B.. Matė atvykstančius pareigūnus. Pareigūnai juos galėjo stebėti maždaug 400–500 metrų atstumu. Pareigūnai regis trumpai sustojo prie sporto mokyklos, pasižiūrėjo į kitus asmenis, ir tada pajudėjo link jų. Pareigūnai atvažiavę iškart išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų. Jie buvo ne ant prieplaukos molų. Molų Nidoje daug, jie buvo prie kopų esančio paskutinio molo, kur nėra prieplaukos, tai nutarime nurodyta netiksliai. Nutarimo priėmimo dieną jis buvo atvykęs į komisariatą, pageidavo, kad byla nagrinėjama sudarant galimybę jam duoti paaiškinimus ir pasikviesti advokatą, perdavė pareigūnams advokato prašymą nenagrinėti bylos, kol jis neatvyks, bet pareigūnai net nerengė jokio posėdžio, liepė pasėdėti koridoriuje, o po tiesiog įteikė nutarimą. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir panaikinti skundžiamą nutarimą, nes laikėsi saugaus atstumo, nenorėjo pažeisti teisės aktų reikalavimų.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. patruliavimo metu ant molo buvo pastebėti trys jaunuoliai, kurie buvo susibūrę į grupę. Atvykus buvo nustatytas akivaizdus pažeidimas – asmenys vienas nuo kito buvo nutolę rankos atstumu, nesilaikė karantino metu nustatyto atstumo tarp asmenų. Buvo priimtas sprendimas visiems trims jaunuoliams surašyti protokolus. Protokolus surašė jo kolega. Vaizdo medžiagoje turi matytis, kad jaunuoliai nesilaikė nustatyto atstumo; tikslių atstumų tarp jų nematavo, pareigūnams nebuvo duotas toks nurodymas, bet akivaizdžiai matėsi, kad jaunuoliai pasiekiami vienas kitam ranka. Asmenys, kuriems buvo surašyti protokolai, dažnai būriuodavosi, jo kiti kolegos pareigūnai juos jau buvo dėl to įspėję mažiausiai tris kartus. Juos įspėjant pats nedalyvavo, tačiau dalyvavo jo kolega, be to, pasikeičiant pamainomis yra apie tai perduodama informacija. Jaunuoliai buvo susibūrę trise, taip pat buvo vieno iš jaunuolių tėvai, taip pat buvo mergina su draugu, bet, kaip išsiaiškino įvykio vietoje, jie buvo ne iš jų kompanijos ir buvo nuo tos kompanijos nutolę apie 4 metrų atstumu, dėl ko nebuvo priežasties rašyti protokolą. Protokolus surašė tik tiems trims asmenims, kurie būriavosi. Molas yra apie 40 metrų ilgio, apie 4 metrų pločio, tačiau atstumų nematavo. Atvažiavus filmavimui buvo naudotos „BODY“ kameros, pradėjo filmuoti atvykę į įvykio vietą. Tuo metu minėti jaunuolio tėvai buvo atsitraukę, taip pat buvo atsitraukusi mergina su draugu. Ant molo yra arka, tėvai buvo dešinėje pusėje, o jaunuoliai molo gale prie vandens. Kai jie pradėjo artėti link jaunuolių, šie pradėjo trauktis vienas nuo kito. Surašius protokolus asmenys nepasirašė protokolų ir visi kartu nuėjo namo. Iki kol buvo nustatytos asmenybės ir surašyti protokolai, jaunuoliai trise būriavosi ilgiau nei 15 minučių. Tėvai buvo priėję prie automobilio, prašė nerašyti protokolų, sakė, kad jaunuoliai pavieniui žvejoja, tačiau jų sūnus stovėjo ne prie tėvų, jis buvo kartu su kitais dviem jaunuoliais. Kiek atsimena, jaunuoliai ir tėvai buvo be kaukių. Nidoje yra prieplauka ir netoli molas nutolęs į dešinę. Asmenys buvo ant molo, ne ant prieplaukos. Prieplauka tarnybiniame pranešime yra paminėta kaip orientyras, Nidoje prieplauka viena, o molas yra ne vienas. Jeigu pažeidimas būtų buvęs padarytas prie kitoje pusėje esančio molo, būtų buvę galima tikslesnį adresą nurodyti, o toje vietoje, kurioje buvo fiksuojamas pažeidimas nėra tikslaus adreso, nėra gatvės, eina pėsčiųjų takas link saulės laikrodžio. Iki dokumentų paėmimo, tol kol patruliavo, važiavo, pasistatę automobilį kelias minutes stebėjo ir kol nuėjo iki jų, visą tą laiką matė juos būriuojantis; tik pamatę pareigūnus jaunuoliai bandė išlaikyti atstumą vieni nuo kitų.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. M.. 2020 m. balandžio 24 d. buvo su juo susitikęs ant molo Nidoje, kur abu žvejojo. Kai A. B. tą dieną sugalvojo pažvejoti ir atėjo ant molo, D. M. jau ten buvo. Jis atsistojo viename kampe, o D. M. – kitame ir žvejojo. Atstumas tarp jų buvo apie 5–6 metrai, molo plotį išmatavo. Vėliau atėjo A. B. kartu su tėvais, A. B. įsikūrė žvejoti ant to paties molo, bet kelių metrų atstumu nuo A. B. ir D. M.. Kaukę pats dėvėjo, kiek pamena, jas dėvėjo visi. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Atėjo, susirinko dokumentus, pasakė, kad jau buvo anksčiau įspėti dėl būriavimosi karantino metu ir surašė protokolus. Tą dieną ar dar anksčiau A. B. nebuvo įspėtas, kad nedarytų tokių pažeidimų, o jie visą tą laiką laikėsi atstumo pagal teisės aktus.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Be skunde nurodytų motyvų akcentavo, kad iš nuotraukų matyti, jog molo plotis yra 6 metrai, iš filmuotos medžiagos matosi, kad kai policijos pareigūnai prieina, trys jaunuoliai stovi vienas nuo kito nutolę apie 2,5–3 metrus. Aplinkybes, kad asmenys būriavosi mažesniu nei 2 asmenų atstumu ir tai truko ilgiau nei 15 minučių, turėtų įrodyti institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, tačiau šioms aplinkybėms įrodyti objektyvių įrodymų nėra pateikta, o prielaidomis negalima remtis. Pareigūnas nurodė, kad surašė jaunuoliams protokolus dėl to, kad anksčiau buvo ne kartą įspėti, tačiau ir šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų Institucija nepateikė. Pareigūno parodymais verčia abejoti ir tai, kad jis nurodė, jog jaunuoliai buvo be kaukių, o iš vaizdo įrašo matyti, kad visi ant molo buvę asmenys buvo su kaukėmis. Taip pat nagrinėjant bylą ne teismo tvarka buvo padaryti ir proceso normų pažeidimai, nurodyti skunde. Bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka dieną pareiškėjas atėjo su advokato prašymu bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau jis nebuvo atidėtas ir net nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimų pačiam, viskas buvo nuspręsta už uždarų durų be atsakomybėn traukiamo asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad D. M. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 24 d., 20:45 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu buvo viešoje vietoje prieplaukoje trijų asmenų grupėje, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais savo veiksmais D. M. kaltinamas pažeidęs Nutarimo 3.1.10.1 punktą.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. kovo 31 d. įstatymas Nr. XIII-2830) numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos <...> karantino <...> metu <...>, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose; jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. balandžio 26 d.) 2 punkte buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 3 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 3.1.10.1 punkte buvo numatyta įpareigoti asmenis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.

Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta ar D. M. buvo atviroje viešoje vietoje didesnėje nei 2 asmenų grupėje ir ar nebuvo laikomasi saugaus kontakto, t. y. ar buvo palaikomas mažesnis nei 2 metrų atstumas ir ilgesnis nei 15 minučių kontaktas.

D. M. tvirtina, kad nors ir buvo didesnėje nei 2 asmenų grupėje (jis, A. B. ir A. B.), tačiau atėjo visi atskirai ( ir D. M. – pirmasis, kai ant molo dar nieko nebuvo) ir nebuvo susibūrę vienoje to molo vietoje, o išsidėstę apie 4–5 metrų atstumu vienas nuo kito, nuo kitų ten buvusių asmenų taip pat buvo didesnis nei 2 metrų atstumas, t. y. visi laikėsi saugaus atstumo. Liudytojas A. B. parodė panašias aplinkybes. Liudytojas A. J. parodė, kad ant molo pastebėti trys jaunuoliai buvo susibūrę į grupę, asmenys vienas nuo kito buvo nutolę rankos atstumu, o kiti asmenys buvo nuošaliau. 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytos panašios aplinkybės liudytojo A. J. parodymams. Iš fotonuotraukų matyti, kad molo, ant kurio žvejojo D. M., A. B. ir A. B., plotis yra apie 583 cm. (b. l. 8–9). Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. M., A. B. ir A. B. visi stovi molo pabaigoje vienoje linijoje; kiti ten esantys asmenys stovi nuošaliau; D. M., stovi molo pabaigos kairiajame krašte, A. B., stovi ties molo pabaigos viduriu, o A. B., stovi molo pabaigos dešiniajame krašte; tik vienu metu du jaunuoliai buvo sutūpė vienoje vietoje, bet tuoj išsiskyrė, kiek tai truko - neužfiksuota (b. l. 11). Akivaizdu, kad D. M. nuo A. B. stovėjo toliau nei 2 metrų atstumu, nes stovėjo skirtinguose molo kraštuose, nutolusiuose apie 583 cm. D. M. su A. B. stovėjo vienas kito arčiau, tačiau tikslus atstumas nėra nustatytas.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl darytina išvada, kad labiau tikėtina aplinkybė, kad tarp D. M. ir A. B. buvo didesnis nei 2 metrų atstumas. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad atstumas tarp D. M., A. B. ir A. B. buvo mažesnis nei 2 metrų atstumas.

Pareiškėjo atstovas nurodo, kad nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad D. M., A. B. ir A. B. buvo susibūrę daugiau nei 15 minučių. Liudytojas A. J. parodė, kad iki dokumentų paėmimo, tol kol patruliavo, važiavo, pasistatę automobilį kelias minutes stebėjo ir kol nuėjo iki jaunuolių, visą tą laiką matė juos būriuojantis kartu; kai buvo paimti iš asmenų dokumentai tapatybės nustatymui, jie ir toliau būriavosi; iki kol buvo nustatytos asmenybės ir surašyti protokolai jaunuoliai trise būriavosi ilgiau nei 15 minučių. Liudytojas A. B. parodė, kad tiksliai nepamena, bet pareigūnai automobiliu dideliu greičiu atvažiavo pėsčiųjų taku prie molo, regis prie jų atėjo iškart; pareigūnai jų nestebėjo nuo Lotmiškio gatvės. Vaizdo–garso įrašų trukmė trumpa, juose nėra užfiksuotas 15 min ar ilgesnis D. M., A. B. ir A. B. būriavimasis vienoje vietoje (b. l. 11). 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime apie D. M., A. B. ir A. B. susitelkimo vienoje vietoje trukmę nėra nurodyta. Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad D. M., A. B. ir A. B. būriavosi ilgiau nei 15 minučių.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

Institucija, surašiusi protokolą ir skundžiamą nutarimą, nagrinėjamoje byloje abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepanaikino. Todėl, įvertinus aukščiau nurodytą D. M. gynybinę poziciją ir ją patvirtinančius byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius būtinojo ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėties požymio – visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, t. y. D. M. padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena, turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Naikinant priimtą nutarimą šiuo pagrindu, netenka esminės reikšmės skunde išdėstyti motyvai dėl procesinių teisės normų pažeidimo; trumpai pažymėtina, kad jie šioje byloje nebuvo detaliai įrodinėjami ir todėl – neginčijamai nustatyti. D. M. tvirtino, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje ir teikti paaiškinimus administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant ne teismo tvarka ir tuo buvo pažeistos jo procesinės teisės, inter alia (be kita ko) būti išklausytam (ANK 571 straipsnis), tačiau iš 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo turinio matyti, kad jis surašytas dalyvaujant D. M. ir jis nutarimą pasirašė, nenurodydamas tokių pastabų. D. M. tvirtino, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant ne teismo tvarka pareigūnai nenagrinėjo jo advokato prašymo dėl posėdžio atidėjimo, tačiau teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (advokato prašymo kopijos ar pan.) nepateikta. Skunde nurodoma, kad nenurodyta tiksli pažeidimo vieta – tendencingai nurodoma Nidos centre esanti prieplauka, tačiau iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad nurodyti tikslią pažeidimo padarymo vietą/adresą rašant tarnybinį pranešimą ir atitinkamai protokolą/nutarimą buvo sudėtinga, ji neturi konkretaus adreso ir tai šiuo atveju nėra esminis trūkumas, nes faktas, kad visa tai vyko Nidoje ant vieno iš molų, kurie yra išsidėstę į abi puses nuo prieplaukos, yra nustatytas. Skunde nurodoma, kad nutarime formuojant kaltinimą konkrečiai nebuvo įvardyti asmenys buvę grupėje, tačiau tai irgi neesminis trūkumas, šie duomenys turėjo būti žinomi D. M. iš administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 20113774283) medžiagos, asmenys, kaltinti sudarę trijų asmenų grupę, buvo įvardyti tarnybiniame pranešime. Įvertinus visa tai, konstatuojama, kad Nutarimas, nors ir galėtų būti konkretesnis, o jo priėmimo procedūra – labiau užtikrinanti atsakomybėn patraukto asmens teises ir skaidresnė, esminių proceso pažeidimų nebuvo nustatyta, o Nutarimas iš esmės atitinka formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti, jog D. M. veiksmuose buvo ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl jo skundas tenkintinas – nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjo M. G. 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-56-2020 (ROIK: 20113774283), kuriuo D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė