- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-03
- Bylos Nr.
- AN2-488-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00355-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria V. R. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyriausiosios specialistės R. S. 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo, buvo tenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu V. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2021 m. gegužės 8 d., 08.36 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,60 promilių girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. R. buvo skirta 800 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. R. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. birželio 23 d. nutartimi V. R. skundą dalyje dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo ir ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymo atmetė, tačiau Institucijos 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu paskirtos 800 eurų baudos mokėjimo terminą nustatė 12 mėnesių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde V. R. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Taip pat prašoma, nenustačius pagrindų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimui, skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas 12 mėnesių.
3.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai. Skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, neatsižvelgta į jokias aplinkybes, išskyrus į tai, kad asmuo vairavo neblaivus. Nors teismas nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų būtina išsamiai išnagrinėti ir atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę ir priimant sprendimą vadovautis teisingumo ir protingumo principais, tačiau teismas šių aplinkybių turinio visiškai netyrė ir nesiejo jų į bendrą visumą. Nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, o tik formaliai nurodė, kad būtinybė pasirūpinti šeima yra labai svarbu, o tai, kad apeliantas yra teigiamai charakterizuojamas darbdavių ir aktyvus visuomenės narys, gyvena kaimo vietovėje, nėra išskirtinės aplinkybės sąlygojančios nuobaudos švelninimo galimybę, nes ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti taikomos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę nustatymu, tačiau kokios tos aplinkybės nėra aišku.
3.2. Skunde pabrėžiama, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog apeliantas padarė sunkų pažeidimą, nors ANK neskirsto administracinių nusižengimų į sunkius ir nesunkius. Pagal ANK 5 straipsnį administracinis nusižengimas yra kaltininko padaryta pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taip pat pagal ANK 12 straipsnį administraciniai nusižengimai gali būti vertinami kaip mažai pavojingos veikos. Apeliantas sutinka, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas - transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurio jis nesistengia minimalizuoti, tačiau ANK nėra numatyta išimčių, už kokius nusižengimus negalima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Be to ir apelianto skunde cituojamoje teismų praktikoje yra ne vienas pavyzdys, kai teismai esant labai panašioms aplinkybėms taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.3. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir įvertino tik tai, kad apeliantas vairavo neblaivus, tačiau visiškai nevertino kitų nusižengimo padarymo aplinkybių, o būtent tai, kad alkoholis vartotas nusižengimo išvakarėse, pradėtas vartoti po darbo namie, saikingai ir baigtas vartoti 22.00 val. Atsikėlus ryte, apelianto mama paprašė nuvažiuoti į parduotuvę, apsipirkti maisto produktais. Teismas, visiškai ignoravo aplinkybę, kad sėsdamas už vairo, savo blaivumą apeliantas pasitikrino alkotesteriu, kuris parodė 0,19 promilių, todėl teismo argumentas, kad pažeidėjas elgėsi lengvabūdiškai yra nepagrįstas. Priešingai, apeliantas žinodamas, kad vartojo alkoholį, prieš sėsdamas už vairo įsitikino, jog yra blaivus ir saugiai gali dalyvauti eisme, o kad alkotesteris rodo klaidingus rodmenis neįtarė, nes jautėsi puikiai, buvo žvalus, energingas. Jokių apsvaigimo požymių nematė ir tėvai, kurie alkoholio visai nevartoja, priešingu atveju mama nebūtų leidusi sėsti už automobilio vairo.
3.4. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas neįvertino ir aplinkybių, jog apelianto veiksmais žala niekam nebuvo padaryta, jokių kitų Kelių eismo taisyklių apeliantas nepadarė, buvo sustabdytas ne dėl to, kad jo vairavimas sukėlė įtarimų, tačiau todėl, kad vyko prevencinis patikrinimas. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nustačius neblaivumą, nebuvo įvertinta alkotesterio paklaida. Apeliantui buvo nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, o įvertinus alkotesterio paklaidą - 0,02 promilės, apeliantui nustatyto neblaivumo laipsnis yra 0,58 promilės. Ši aplinkybė, remiantis teismų praktika, taip pat yra svarbi skiriant administracinę nuobaudą.
3.5. Apelianto vertinimu, teismas nustatydamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą tinkamai neįvertino ir V. R. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Apeliantas po to, kai buvo sustabdyta jo teisė vairuoti transporto priemones, jau daugiau nei 2 mėnesius sąžiningai vykdo teismo paskirtą administracinio poveikio priemonę. Nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, nėra padaręs jokių kitų teisės pažeidimų, neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas kaip darbštus, rūpestingas, darbą atliekantis kruopščiai ir laiku, iniciatyvus, laikosi darbo taisyklių, nebuvo darbe neblaivus. Taip pat, jau daug metų savaitgaliais dirba ūkininko J. L. ūkyje ir jo apibūdinamas kaip stropus, atsakingas, pareigingas, atviras, nuoširdus. Apeliantas yra pabaigęs savanorio gaisrininko mokymus, (duomenys neskelbtini) Ugniagesių Savanorių Draugijos tarybos pirmininkas A. K. jį apibūdina kaip pilietišką ir esantį svarbia saugumo grandimi. Jis prižiūri pensijinio amžiaus ir sveikatos problemų turinčius tėvus. Nors ir yra išsituokęs, tačiau vykdo savo kaip tėvo pareigas ir rūpinasi dukra. Atsakingai vykdo ir savo kaip piliečio pareigas, ne kartą dalyvavo šiukšlių rinkimo akcijoje „Darom“, buvo kraujo donoras. Prasidėjus pirmajai koronaviruso bangai, padėjo vyresnio amžiaus kaimynams nupirkdamas maisto, vaistų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir jam nebūdingas poelgis. Įvertinus 19 metų apelianto vairavimo stažą, yra pagrindas manyti, kad jis gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai drausmingas vairuotojas, nebaustas už analogišką veiką, todėl akivaizdu, kad nusižengimas padarytas atsitiktinai. Apelianto pridedamoje Vairuotojų sveikatos patikrinimo pažymoje nurodoma, kad gali vairuoti be apribojimų, jis išklausė ir pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, taip pat atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą programą, pagal savo finansines galimybes sumokėjo dalį jam paskirtos baudos. Tačiau šios aplinkybės apskritai nebuvo vertintos, nors remiantis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose jos yra vertinamos pažeidėjo naudai.
3.6. Skunde apeliantas sutinka su tuo, kad neigiamų pasekmių kilimas, pats savaime, taip pat negalėjimas atlikti darbines funkcijas ar kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Vis dėlto šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Apeliantas dirba statybose, iki kol turėjo teisę vairuoti, vairavo furgoną, perveždavo darbininkus, medžiagas, pristatydavo įrankius, taip pat pavairuodavo kitą techniką statybose. Be to, jam labai sudėtinga atvykti iš savo gyvenamosios vietos iki įmonės buveinės (duomenys neskelbtini), iš kur įmonės autobusiukas darbininkus veža į objektus. Įmonės buveinėje privalo būti 6 val. ryto, tuo tarpu atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 62 km ir joks viešasis transportas nekursuoja. Kol kas apeliantą iki darbovietės veža draugas, tačiau tai laikina, nes kai baigsis jo nedarbingumas dėl traumos, apeliantas nebeturės kaip atvažiuoti iki darbo, todėl jo neteks. Be to, 2021 m. darbdavys apmokėjo apelianto aukštalipio mokymus (įrodymai byloje), todėl jei neteks darbo, turės darbdaviui grąžinti jo patirtas išlaidas mokymams. Taip pat nebegalės dirbti ir pas ūkininką savaitgaliais, nes darbo pobūdis buvo transporto priemonių vairavimas (nuveždavo darbininkus į laukus, parveždavo, žemės ūkio technikai atveždavo kuro). (duomenys neskelbtini), kur apeliantas gyvena, praktiškai nėra jokių darbų, todėl tik turėdamas teisę vairuoti jis gali turėti darbą. Darbas labai reikalingas, kad galėtų laiku vykdyti skolinius įsipareigojimus (kas mėnesį moka 475,12 eurų įmokas, kurios dar bus mokamos iki 2021 m. gruodžio 21 d., taip pat turi rūpintis dukra, padėti finansiškai tėvams. Dėl prarastos teisės vairuoti, bus smarkiai apribotos jo galimybės matytis su dukra, nes ji gyvena 90 km nuo jo gyvenamosios vietos, o buvusi sutuoktinė neveža jam dukros. Liko neįvertintos ir aplinkybės, kad apelianto tėvas dėl patirtų traumų yra priklausomas nuo artimųjų, jam nustatytas 55 proc. darbingumas, mama taip pat yra prastos sveikatos, jai dažnai būtina medikų pagalba, reikia vežti į gydymo įstaigą, kuri yra nutolusi nuo jų gyvenamosios vietos 13 km. Jau yra buvę tokių atvejų, kai dėl pablogėjusios mamos sveikatos, nesulaukus greitosios pagalbos, jis pats vežė mamą į ligoninę.
3.7. Skunde pabrėžiama, kad nors teismas ir nurodo, kad apelianto teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su teismų praktika, tačiau teismų praktikoje galima rasti daug pavyzdžių, kuomet esant panašiam neblaivumo laipsniui ir panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybės yra taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos ir trumpinamas poveikio priemonės terminas. Apeliantas pripažįsta suklydęs ir padaręs nusižengimą, tačiau suprato savo elgesio pasekmes ir yra pasiryžęs ateityje klaidų nebekartoti.
Žemesnės instancijos teismas
3.8. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo sprendimu netaikyti jam alternatyvios poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas privalėjo įvertinti ne tik tai, kad pažeidimo padarymo metu jis turėjo galiojančią nuobaudą, bet visą 19 metų trunkantį vairavimą, kai jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, niekada nebuvo padarytas analogiškas ar kitas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o padaryti pažeidimai nebuvo sistemingi. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą dėl alternatyvios poveikio priemonės skyrimo, anksčiau padaryti nusižengimai, už kuriuos paskirtos nuobaudos yra įvykdytos, nėra padarytą nusižengimą nei kvalifikuojantis požymis, nei asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės tik charakterizuoja pažeidėją ir teismas į jas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, termino nustatymo. Teismas, spręsdamas dėl poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimo, nevertino nei nusižengimo pobūdžio, nei apelianto asmenybės, nei kaip pats nurodė „kitų reikšmingų aplinkybių“. Teismo priimta nutartis yra formali, be to pažeidžianti lygiateisiškumo principą, nes ta pati teisėja asmeniui, kuriam buvo nustatytas 1,13 promilių neblaivumas, sprendė, kad yra pagrindas skirti švelnesnę poveikio priemonę. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į teismų praktiką (cituojamos teismų nutartys), numatančią, kad papildoma administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat suvaržo vairuotojo teises, tik daug efektyviau ir praktiškiau. Skyrus alternatyvią poveikio priemonę, teisę vairuoti transporto priemones apeliantas atgaus kur kas greičiau, bet jo elgesys prie vairo bus ribojamas papildomai pakankamai ilgą laiką.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į V. R. skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti galioti ir apelianto skundo netenkinti. Institucijos nutarimu nuobauda pažeidėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Apelianto skundo argumentai jau buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Pažymima, kad anksčiau V. R. paskirtos administracinės nuobaudos eismo saugumo srityje teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau ignoruoja teisės aktų, reglamentuojančių eismo saugumą, reikalavimus, o jo nusižengimai darosi grubesni ir keliantys didesnes rizikas kitiems asmenims. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė V. R. skundą, konstatavęs, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesiui, apeliantui paskirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju V. R. neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 800 eurų dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas - prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba paskirti ANK 31¹ straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę, kas, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, leistų nustatyti jam trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
6. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad 0,60 promilių neblaivumas jam yra nustatytas neįvertinus alkotesterio paklaidos. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 46) V. R. nustatytas 0,60 promilių neblaivumas, o alkotesterio paklaida 0,02 promilės, todėl įvertinus paklaidą apelianto neblaivumas pažeidimo padarymo metu atitinka 0,58 promilės. Tačiau, ši aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti apelianto skundo ir trumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
8. Analizuojant V. R. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
9. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog V. R. galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ar ANK 31¹ straipsnį, todėl konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai šioje dalyje atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. Tokią išvadą suponuoja asmenį charakterizuojantys duomenys ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas.
10. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas tinkamai įvertino V. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir visiškai teisingai nurodė, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikata – vairavo transporto priemones neblaivus, kai jam nustatytas 0,6 promilių neblaivumas (pritaikius paklaidą 0,58 promilės). Vien tai, kad teismas pavartojo netikslų padaryto nusižengimo pavojingumą apibūdinantį išsireiškimą, padaryto nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina, kaip ir tai, kad kaip nurodoma apeliaciniame skunde, padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių. Nors nenustatyta, kad V. R., vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui ar padarė kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks asmens elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Įvertinus aplinkybes, kad V. R. nustatytas girtumo laipsnis (0,6 promilės, pritaikius paklaidą 0,58 promilės) žymiai viršijo ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių), tai, kad buvo vairuojama iš ryto, miesto gatve, kai eismas yra labiau intensyvus, spręstina, jog vairuodamas automobilį V. R. elgėsi itin nerūpestingai. Juolab, kad netgi tikint, jog apelianto turėtas alkotesteris parodė leistiną neblaivumo laipsnį, jam, įvertinus stipraus alkoholio vartojimo laiką ir kiekį, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl galimumo vairuoti automobilį, todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo bei lengvabūdiško jo elgesio pasekmių.
11. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir teigiama V. R. charakteristika, kadangi būdamas brandi asmenybė, turėdamas nepilnametį vaiką, senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčius tėvus bei būdamas už juos atsakingas, ką V. R. itin akcentuoja savo apeliaciniame skundu, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama charakteristika ir jo bei artimųjų interesai nesudaro pakankamo pagrindo paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui.
12. Nors apeliantas skunde plačiai išdėstė aplinkybes, pagrindžiančias ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, t. y., kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, netinkami įvertinus savo būklę (prieš sėsdamas už vairo patikrino neblaivumą alkotesteriu, kuris rodė 0,19 promilių, nesijautė neblaivus, buvo žvalus, tėvai taip pat nepastebėjo jokių neblaivumo požymių), o ne tyčia, pagal finansines galimybes sumokėjo dalį jam paskirtos baudos (100 eurų), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, savaitgaliais dirba papildomai pas ūkininką, yra savanoris ugniagesys gelbėtojas, aktyvus bendruomenės narys, turi nepilnametę dukrą, kuria rūpinasi, taip pat ir senyvo amžiaus ligotais tėvais, juos veža į gydymo įstaigas, pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų nėra padaręs, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, važiavo leistinu greičiu, apelianto darbovietė nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos 67 km atstumu, iki artimiausios gydymo įstaigos, maisto prekių parduotuvės ir vaistinės apie 13 km, todėl netekus teisės vairuoti apribojamos jo susisiekimo galimybės, nes užmiestyje viešasis transportas nėra išvystytas, be to, apeliantas turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, minėtos aplinkybės buvo įvertintos bei padaryta esminė ir, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta išvada, kad jos nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir nesudaro objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių terminui atėmimo pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl vien pats faktas, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (pritaikius paklaidą 0,58 promilės), kuris gerokai viršija leistiną ribą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo pažeidėjo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, apeliantas net šešis kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas ir vairavimas transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra), turi tris galiojančias nuobaudas, kas neabejotinai charakterizuoja apeliantą kaip asmenį, nelinkusį laikytis taisyklių. Be to, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui esant neblaiviam, kai nustatytas 2,32 promilių neblaivumas), kas neabejotinai taip pat neigiamai charakterizuoja apeliantą ir leidžia daryti išvadą, kad alkoholio vartojimas nėra atsitiktinis bei sąlygoja V. R. neteisėtus veiksmus – nusikaltimų ar administracinių nusižengimų darymą ir savo neteisėto elgesio jis nelinkęs keisti.
13. Nėra pagrindo sutikti ir su V. R. skundo teiginiais, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apelianto skunde pabrėžiamos aplinkybės, susijusios su darbu, apsunkintu nuvykimu iki darbovietės ar artimiausio didesnio miesto, prastai išvystytu visuomeniniu transportu, taip pat nepatogumais, kuriuos patirs ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai (kartu su juo gyvenantys senyvo amžiaus tėvai, atskirai gyvenanti nepilnametė dukra), nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šias aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi artimais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir V. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vykti į darbą, atlikti darbines funkcijas, rūpintis senyvo amžiaus tėvais, bendravimui su nepilnamete dukra, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą, kurio nešalina ir V. R. skunde nurodomos aplinkybės, jog praradęs teisę vairuoti transporto priemones apeliantas susidurs su dideliais nepatogumais, nes dėl prastai išvystyto viešojo transporto paslaugų jam kils sunkumų nuvykti į darbą, nuvežti tėvus pas gydytojus ar nuvykti pasimatyti su dukra. Asmeniniai V. R. ar jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Apygardos teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo atsirasiančios pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti, juo labiau įvertinus tai, kad V. R. buvo nustatytas minimalus galimos skirti baudos dydis ir nustatytas ilgesnis jos sumokėjimo terminas.
14. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl, vien tai, kad V. R. pripažino padaręs minėtą nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vis dėlto nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab, kad kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų (2021 m. gegužės 8 d. policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, b. l. 48) sustabdžius policijos pareigūnams ir pasiteiravus ar vartojo alkoholio, V. R. iš pradžių neigė vartojęs alkoholį ir tik alkotesteriu nustačius 0,60 promilių neblaivumą (atėmus paklaidą 0,58 promilės) (pirmuoju nustatymu buvo nustatytas net 0,73 promilių neblaivumas (atėmus paklaidą 0,71)) pripažino iš vakaro su draugu išgėręs 0,7 l brendžio.
15. Aukštesnės instancijos teismas, atmesdamas skundo argumentus dėl galimybės V. R. taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalies ir 31¹ straipsnio nuostatas bei uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pažymi, kad nei pažeidėjo asmenybė, nei jo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog aptariami suvaržymai būtų pakankami administracinio poveikio priemone siekiamiems tikslams įgyvendinti. Nors V. R. ir sumokėjo jam dalį paskirtos baudos, išklausė papildomus vairuotojų mokymus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis negali būti apibūdinamas kaip nuosekliai įstatymų besilaikantis asmuo. Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus - vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta techninė apžiūra bei greičio viršijimą (vienu atveju nustatytas greičio viršijimas 21 km/h, kitu atveju 16 km/h, 25 km/h, 27 km/h), turi tris galiojančias nuobaudas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatyto leistino greičio viršijimas, ir ypatingai tuo atveju, kai jis viršijamas ne simboliškai, taip pat laikytinas šiurkščiu ir pavojingu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kadangi kaip ir vairavimas, esant neblaiviam, gali sukelti itin skaudžias pasekmes tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Be to, nors apeliantas laikomas neteistu, tačiau buvo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam buvo nustatytas net 2,32 promilių neblaivumas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad alkoholio vartojimas bei su tuo susijęs neteisėtas elgesys nėra atsitiktinis, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. R. taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
16. Vertindamas apelianto nurodytą teismų praktiką V. R. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, o nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskyrus minimalaus termino administracinio poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjui kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
17. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad V. R. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. R. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31¹ straipsnis), nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Juo labiau, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
18. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik V. R. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos terminą ar taikant administracinio poveikio priemonę, įtvirtintą ANK 31¹ straipsnyje, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.