- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- A17.-729-635/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Pažeidėjas
- D. A.
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), baustos už administracinius nusižengimus, kaltinamos administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 493 str. 2 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. kaltinama tuo, kad 2018-09-13, apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini), žinodama, kad pagalba yra nereikalinga, iškvietė specialiąją tarnybą - policiją.
Šalies argumentai
D. A. parodė, kad nurodytu metu kvietė policijos pareigūnus. Tą dieną šventė po talkos su kitais asmenimis, vartojo alkoholį. Po kurio laiko pasigedo piniginės su pinigais. Visur apieškojusi ir neradusi, įtarė vieną asmenį, kuris buvo kartu, todėl kvietė policijos pareigūnus. Vėliau jau atvykus pareigūnams, dar kartą patikrinus butą, piniginę rado. Mano, kad iškvietus pareigūnus, ją paėmęs asmuo sužinojęs apie tai, piniginę galėjo grąžinti į vietą, todėl, kad piniginę rado ten, kur prieš tai buvo tikrinusi ir nerado. Gailisi, kad kvietė policiją, bet tai darė todėl, kad buvo įsitikinusi, jog piniginę iš jos pavogė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinė teisena nutrauktina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 Eur.
Nurodytos normos dispozicijoje esantys žodžiai apibrėžia du būtinuosius šio pažeidimo sudėties požymius: „žinojimą kad pagalba nereikalinga“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Iškviesti specialiąsias tarnybas reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią specialiosios tarnybos privalo reaguoti neatidėliojant išvykstant į įvykio vietą.
Atsakomybė už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą buvo numatyta ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje. Aiškindami šio straipsnio nuostatas, teismai yra pasisakę, jog šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu /.../, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise (Šiaulių apygardos teismo administracinio pažeidimo byla Nr. ATP-210-332/2016).
D. A. nurodė, kad policiją kvietė manydama, jog pavogta jos piniginė su pinigais, kuri vėliau atsirado. Piniginės vagystės faktas bei jos galimas grąžinimas į vietą, nepaneigtas. Taigi, nepaneigtas ir pareigūnų iškvietimo būtinumus. Šiuo atveju svarbūs yra paties kvietimo iniciatoriaus kvietimo pagrindai, nepaisant to, kad šie jo pagrindai vėliau pasirodo galimai klaidingi, t.y. galimai D. A. nepagrįstai manė, kad jos daiktus kažkas pasisavino. D. A. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės, o būtent žinojimo, kad pagalba nereikalinga, nes tuo metu, kai D. A. kvietė policijos pareigūnus, buvo įsitikinusi, kad jos piniginė yra pavogta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, D. A. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 492 straipsnio 2 dalies, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d., 635 str. 1 d. 2 p., 644 str., 646 str., teismas
nutaria:
D. A. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 str. 2 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.