Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones R. A., gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,

nukentėjusiosioms A. L., J. S. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

liudytojams J. Ž., A. Š., S. R., R. A., D. A. (kuri dalyvavo ir kaip šeimos narys)

ekspertui Sigitui Simanauskui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

žodinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistam,

kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, būnant nepakaltinamam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2024 m. vasario 11 d., apie 15:00 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs A. L. ir J. S. priklausančio 40 eurų vertės negyvenamo namo lango stiklą, įsibrovė į namo patalpas, iš kur pasikėsino slapta pavogti 20 eurų vertės magnetolą „Schneider SP 104“, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – išgąsdintas kaimynės magnetolą pametė kieme ir pabėgo.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas, atsižvelgus į 2024 m. gegužės 15 – birželio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, kad R. A. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime (1 t. b. l. 162-165).

Nukentėjusioji A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad R. A. nėra giminaitis. Parodė, kad gavo iš sesers žinutę 2024 m. vasario mėnesio kažkurią dieną, kad jai pranešta, kad įsilaužta į mamos sodybą. Kaimynė sakė, kad matė žmogų, įvardino vardą, tiksliai negali pasakyti, lyg R. A.. Pasakė, kad įsilaužta, sako atvažiuokite pasižiūrėti. Savaitgalį nuvyko pažiūrėti, buvo išdaužti du langai, iškvietė policiją, atvyko ekspertai, ėjo į tą namą, ištyrė. Jos paaiškino, ką nustatė, kas paimta. Po to rado kieme magnetolą, kita buvo namuose, bet nukentėjusiosios jos nerado, atkreipė dėmesį, kad jos nėra. 500 eurų, kuriuos minėjo R. mama, buvo ant šaldytuvo po mikrobangų krosnele, tačiau jų nerado. Išdaužtas langas į virtuvę, viduje stiklai, akmenys, rado kraujo pėdsakų ant stalo. Daugiau nieko ir nepastebėjo, kad būtų išnešta. Vieną magnetolą išsivežė ekspertai, kuri buvo kieme, ir viena dingo iš kambario. Tai dvi dingo magnetolos. Jos visur taip ir minėjo, nežino iš kur trys magnetolos atsirado. Vieną išsivežė ekspertai, kitos jie nerado, įtaria, kad pavogta, nes iki to laiko būdavo ji kambaryje. Daiktų daug pas mamą, neįmanoma suprasti kas paimta, kas ne. Pačios buvo šoke. Viskas buvo nurodyta apklausoje, kiek jos ten įvertino tą magnetolą dabar nepasakys, viskas įvardinta apklausų metu. Daiktai visi buvo namuose, kambariuose, išskyrus rado vieną magnetolą kieme, bet ji būdavo kambaryje iki vagystės. Jos kraujo pėdsakus rado, kai valė namus, jau išvykus policijai ir ekspertams, turbūt nepranešė, reikia klausti sesers, tiksliai pasakyti negali. Niekas po mamos mirties negyveno ten, nuo 2021 m. balandžio mėnesio, jos tik atvažiuodavo laikas nuo laiko apsilankyti. Taip, nedidelę pinigų sumą laikė ten, viskas gesdavo, griūdavo, kažkokią sumą visada laikydavo. Magnetolą išsivežė ekspertai, ji nepavogta, rado ant kiemo. Pavogta buvo tik viena magnetola. Šviestuvas kabėjo prie stogo, jis buvo numuštas, nudaužtas, jos jo nerado, laidai buvo nutraukti. Jeigu jo nebuvo, tai reiškiasi pavogtas, kaip įvardinti kitaip.

Nukentėjusioji J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad R. A. nėra giminaitis. Parodė, kad paskambino D. B. sekmadienio popiete, jai pranešė, kad išplėšta jų mamos sodyba. Ji pasakė, kad J. Ž. jai pasakė, kad matė vaikščiojantį R. A.. Susisiekė su ja, patvirtino tą patį. Kadangi buvo darbo savaitė prieš akis, tai nuvažiavo tik savaitgalį, pamatė savo akimis, kad išdaužtas langas, keli akmenys mėtėsi, išdaužtas ūkinio pastato langas, išversta tvora, tinklinę tvorą nulenkė, buvo nuplėštos garažo durys, tokie apkalimai nuplėšti, šviestuvas nuplėštas, šiukšlės sumestos į šulinius, kurie dabar užteršti. Jos iškvietė policiją, nėjo į vidų vienos, sulaukė policijos ir ekspertų, viskas buvo apžiūrėta. Dingo pinigai, kurie buvo ant šaldytuvo po mikrobangų krosnele, magnetofonas dingo, juodos spalvos, dviejų kasečių, o kitą magnetofoną, mėlynos spalvos, kurią išsivežė ekspertai, rado kieme, šviestuvas nuplėštas, laidai styrojo, o šviestuvo nebuvo. Policija minėjo, kad bus procedūra dėl pavogtų daiktų. D. A. sumokėjo 500 eurų, jie patys pasiūlė atlyginti nuostolius. Atvažiavus policijai, atvažiavo jo brolis, siūlė tartis, pasiūlė atlyginti žalą. Nesvarstė grąžinti D. A. šeimos sumokėų pinigų, nes joms padaryta žala.

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad R. A. yra jos sūnus. Jai papasakojo J. Ž., kad išdaužtas langas, sūnus R. A. nuvažiavo pažiūrėti, buvo išdaužtas langas, nukabintas šviestuvas. Vasario mėnesį parvažiavo sūnus R. A., sako mama ar žinai, kad sūnus R. A. buvo pas J. Ž. kieme. Sako sūnui R. nuvažiuoti pažiūrėti, ką jis ten pridarė. J. Ž. pasakė, kad matė R. A. kieme. Ji pasakė, kad išdaužtas langas, kažkokios armatūros prinešta kieme. Ji sakė, kad matė jį ant kiemo. Ji (D. A.) nežino, ar jis tai padarė, bet suprato, kad jei jau matė jį ten, tai ir sakys, kad jis pridarė. J. S. pasakė, kad dingo 500 eurų iš to namo, išdaužtas langas, šviestuvas nukabintas, ir magnetola paimta, bet tą magnetolą rado kieme prie garažo padėtą. Paskui pasakė, kad dar dingę du magnetofonai. Sūnus R. pradėjo kalbėti su nukentėjusiomis, pasakė, kad jei tikrai padarė jo brolis, pasakė, kad įvertinkit žalą ir jie atlygins. Buvo ekspertas atvažiavęs, fotografavo ten. Paskui juos išsikvietė tyrėjas, patikrino R. rankas, jie paklausė kaip įlindai, jis pasakė, kad nelindo. Namuose ji (D. A.) jį apžiūrėjo, nebuvo jokių žymių ant kūno, nemažas vyras yra, būtų gal įsipjovęs, jei būtų lindęs per išdaužtą langą. Tyrėja pasakė, kad nukentėjusios mėtosi, aiškina, kad ant šaldytuvo padėti pinigai, paskui jau aiškino, kad po mikrobangų krosnele. Kalbėjo su R. apie tai, bet nieko nesužinojo, jis sakė, kad tik perėjo per kiemą, ėjo pas pusseserę, pamatė magnetolą prie kelio, ir jis ją pasiėmiau, nešėsi ją per kiemą ir J. Ž. paklausė ką čia daro, padėjo tą magnetolą prie garažo ir nuėjo namo. Klausė jo, ar mušė tą langą, sakė, kad nebuvo ten, parėjo namo per 15 minučių, tai kur galėjo padėti tiek pinigų. Jis neturėjo pinigų. Nepažįsta jis pinigų, jei eina į parduotuvę duoda jam tikslią pinigų sumą. Vieną kartą padavė jam 100 eurų, tai pardavėja neėmė tų 100 eurų, o paskambino jai (D. A.) ir paklausė iš kur gavo R. tokius pinigus, pasakė, kad ji davė. Sūnus nemoka skaityti, rašyti, pinigų nepažįsta. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Supranta, kad daiktą reikia nusipirkti, negalima imti be pinigų. Jie grąžino nukentėjusioms 500 eurų. Jos brolis turėjo (duomenys neskelbtini). Sūnus yra šnekantis, būna, kad pasako ir nesupranti ką pasakė, pats juokiasi, sako jis tyčia melavo. Jis bijo dabar, nenusiųsi į parduotuvę, pamatęs policijos mašiną bėga, stresas jam. Paprasto automobilio nebijo, tačiau nuo to įvykio policijos mašinų bijo. Kartais pažvejoja, namuose dirba, meniniais darbais neužsiima.

Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad R. A. nėra giminaitis. Parodė, kad dienos neatsimena, galėjo būti vasario 11 d. laukė dviejų draugių, turėjo važiuoti į Užgavėnių šventę. Buvo susiruošusi ir su dukra stovėjo terasoje, tada dukra sako – „mama, žiūrėk vagys vaikšto“. Ji sušuko – „ką tu ten darai“, nes žinojo, kad ten niekas negyvena, ir jis pabėgo. Matė, kad magnetolą pasidėjo ant kiemo, sušuko ir jis pabėgo. Iš matymo jai jis matytas, dažnai praeidavo pro šalį. Tada matė jį tik kieme, nieko nesakė, tik pabėgo ir tiek. S. R. ir A. Š. matė jį. A. Š. paskambino kažkokiai moteriai, ji pranešė savininkėms. Per jų bendrą kiemą būdavo toks keliukas, jis praeidavo dažnai, kalbėtis neteko su juo.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad R. A. nėra giminaitis. Parodė, kad tą dieną jos važiavo į šventę, užvažiavo pasiimti J. Ž., ir matė per kiemą bėgantį vaikiną. Jis nieko rankose neturėjo. Važiavo į Užgavėnių šventę, tai buvo vasario mėnesį. R. A. pažįsta, nes dirbo mokykloje, o jis ten mokėsi. Nebuvo piktybinis asmuo. Jis yra kitoks vaikas, bet nebūdavo jokių muštynių. Jis turėjo specialų pedagogą, kuris jam padėdavo mokytis. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, bet vaikus žinojo mokykloje. Ji jį matė bėgantį per kiemą, lauke. Jis nubėgo toliau, nebuvo ten tvoros, visi vaikščiojo tuo takeliu. Bėgo per amžiną atilsį M. kiemą. Jis nešoko per tvorą, nubėgo ir tiek. Tujos skiria A. L. namą nuo J. Ž. namo, ir jis bėgo pro ten kažkur, bet jokios tvoros nebuvo. Ji nežino kur kokios teritorijos, jos susėdo į mašiną, ir matė bėgantį link stotelės, į (duomenys neskelbtini) pusę.

Liudytoja S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad R. A. nėra giminaitis. Parodė, kad važiavo į šventę 2024 m. vasario mėnesį, ji buvo su savo mašina. Su A. Š. nuvažiavo pas J. Ž., pamatė, kad ji terasoje rankomis skėsčioja. Tada pamatė, kad iš J. Ž. kaimynų kiemo išbėgo jaunuolis. Nepažįsta to asmens. Matosi, kad jaunesnis, tamsiai apsirengęs. Ji nematė, kad rankose turėtų ką nors. Gal. J. Ž. pažino, bet nepamena. Ji „pasignalino“, jis išbėgo, J. Ž. suriko kažką, ir pamatė, kad bėga per kiemus, laukus.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad R. A. yra brolis. Parodė, kad vasario mėnesį pas draugą garaže tvarkė mašiną, paskambino, kaimynė J. Ž., pasakė, kad lyg brolį R. matė. Tada jis ten nuvyko, nukentėjusioms sako, kad „susitariame be policijos“, bet jos atsakė, kad tam policija ir yra, išsiaiškins viską. Po to tyrėja iškvietė, pasakė, kad jei atlyginsim žalą, nieko nebus. Tai jis sutvarkė viską, langus sudėjo, lempą pakabino, išvyko į užsienį, ir paskui gavo šaukimą į teismą. Tą dieną brolį matė ryte, paskui tik vakare matė. Klausė kas nutiko, jis jam nieko nepasakojo. Tą dieną buvo nuvažiavęs, buvo ta kaimynė J. Ž.. Nukentėjusios jam nieko nerodė, pasakė, kad viską policija pasiėmė. Brolis vyresnis už jį. Namuose kiek bendrauja ir tiek. Jo (duomenys neskelbtini) išsivystymas gal net 6 metų nesiekia. Jei būtų pinigus išnešęs, ir nuėjęs į parduotuvę, tai pardavėja iš karto paskambintų klausti iš kur pas R. tokie pinigai. Jie nenorėjo jokių „kipišų“, dėl to atlygino žalą. Nebuvo niekada jokių skambučių iš parduotuvės, kad iš kur jis gavo pinigų. Brolis pinigų nepažįsta.

Ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę įtariamajam R. A., kuris įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką. Jie turėjo ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininę dokumentaciją iš (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro. Iš dokumentų buvo žinoma, kad jis Psichikos sveiktos centre registruotas (duomenys neskelbtini) metais, jam buvo diagnozuotas vidutinis (duomenys neskelbtini). Po to jam buvo pakartotinai atlikti psichologiniai tyrimai dėl intelekto įvertinimo, jie buvo atlikti (duomenys neskelbtini) m. Visuose įvertinimuose yra konstatuojamas vidutinio laipsnio (duomenys neskelbtini). Jų ekspertizės metu taip pat atliko psichologinį įvertinimą, jų įvertinimo metu jam konstatuoti 45 balai intelekto vertinimo, kas atitinka vidutinio (duomenys neskelbtini) kriterijus. Jie turėjo liudytojų parodymus, šio teismo posėdžio metu jiems taip pat nekilo klausimų, kad tai yra įgimtas intelekto sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo ir negali ir šiuo metu. Jie prašo taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, kad jis būtų prižiūrimas ir stebimas (duomenys neskelbtini) psichikos centre. Gydymo praktiškai nėra, stebėjimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Tik, jeigu išsivystytų agresijos pokyčiai, bet intelekto nepakeis ir išliks toks pat, yra įgimtas.

Tai, jog R. A. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad prašoma įstatymo nustatyta tvarka nubausti asmenį, kuris 2024 m. vasario 11 d., apie 15:00 val., iš jai ir jos seseriai priklausančios negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įsibrovęs pro išdaužtą namo langą, iš ten pavogė 500 eurų, lauko apšvietimo žibintą ir magnetolą, taip pat pasikėsino pavogti kitą magnetolą „Schneider SP 104“, kuri rasta namo kieme (1 t. b. l. 12-18).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškime dėl pretenzijų įtariamajam/kaltinamajam neturėjimo nurodyta, kad A. L. ir J. S. padaryta turtinė žala yra visiškai atlyginta, tai patvirtina ir pinigų pervedimai perlo terminale (1 t. b. l. 100-101, 139).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme, šalia ūkinio pastato pietrytinės sienos kairėje yra magnetola, kuri paimta (1 t. b. l. 23-26, 27-49).

2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarime atskirti ikiteisminius tyrimus, nurodyta, kad nenustačius kas ir kada iš (duomenys neskelbtini) esančios A. L. ir J. S. sodybos pavogė 500 eurų, magnetolą ir lauko apšvietimo žibintą bei nesant duomenų, patvirtinančių R. A. kaltę įvykdžius šią vagystę, ši veika atskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 177-178).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. A. 2024 m. vasario 11 d., apie 15:00 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs A. L. ir J. S. priklausančio 40 eurų vertės negyvenamo namo lango stiklą, įsibrovė į namo patalpas, iš kur pasikėsino slapta pavogti 20 eurų vertės magnetolą „Schneider SP 104“, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – išgąsdintas kaimynės magnetolą pametė kieme ir pabėgo.

R. A. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką ir nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, objektyviuosius požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019).???

Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad R. A. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, darytina išvada, kad pasikėsindamas daryti įstatymo uždraustą veiką, R. A. dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti, psichikos sutrikimas lėtinis, todėl ir dabar jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. Sirgdamas psichine liga, jis nepadarė tyčinių neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad BK uždraustą veiką R. A. padarė būdamas nepakaltinamas.

Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kurių viena – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir teismo posėdžio metu teiktas teismo eksperto rekomendacijas, į tai, kad R. A., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, pasikėsino padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka apysunkio nusikaltimo objektyviuosius požymius, neteistas, baustas administracine tvarka veikos padarymo metu, į padarytos įstatymo draudžiamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, darytina išvada, kad R. A. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – magnetola, saugoma policijos departamente prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 62-67), nutarčiai įsiteisėjus grąžintina teisėtiems savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313, 318, 403, 405 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad R. A. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Paskirti R. A. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – magnetolą, saugomą policijos departamente prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – grąžinti teisėtiems savininkams.

Išaiškinti, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko, ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.