- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-90-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- Savivaldybės įmonės, „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- V. G., S. G., R. J. G., Z. I., M. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) Z. I., V. G., S. G. ir R. J. G. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutarties civilinėje byloje pagalatsakovų V. G., S. G., R. J. G., Z. I. ir M. I. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Savivaldybės įmonės (toliau– SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštą atsakovams V. G., S. G., R. J. G., Z. I. ir M. I., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Vilniaus vandenys“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau– tarnyba) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-09-17 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai ir nuspręsta iškeldinti atsakovus V. G., S. G., R. J. G., Z. I. ir M. I. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų V. G., S. G., R. J. G., Z. I. valstybei bylinėjimosi išlaidas – 83,95 Eur, t. y. po 20,99 Eur iš kiekvieno atsakovo.
2. Teisme 2020-10-07 gautas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame pareiškėjai nurodė, jog atsiliepimo į ieškinį atsakovai nepateikė, nes voką su teismo procesiniais dokumentais iš paštininkės priėmė garbaus amžiaus, silpnos atminties, prastai lietuviškai šnekanti ir suprantanti atsakovė V. G.. Atsakovė nesuprato gautų dokumentų svarbos ir pamiršo apie gautą laišką informuoti jaunesnius šeimos narius. Sprendimas už akių buvo gautas šeimai nepalankiu metu, (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės Z. I. motina, T. I.. Atsakovai R. J. G. ir V. G. po teismo sprendimo už akių gavimo buvo gydomi ligoninėse. Atsakovai pažymėjo, jog po pagrindinio nuomininko mirties mokant gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, o ieškovei jį priimant, susiklostė šalių faktiniai nuomos teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki šiol. Nurodė, kad dėjo pastangas sudaryti nuomos sutartį, tačiau ieškovas atsisakė ją sudaryti, nes nebuvo pridėta pažyma iš UAB „Vilniaus vandenys“, patvirtinanti, kad atsakovai nėra skolingi už suteiktas paslaugas. Atsakovų nuomone, aplinkybė, kad atsakovai po pagrindinio nuomininko mirties nesikreipė į ieškovą dėl nuomininko pakeitimo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai patalpas užėmę savavališkai. Atsakovai nuomojamame būste gyvena daugiau kaip 50 metų, yra deklaravę gyvenamąją vietą bei šį būstą laiko savo namais. Mano, jog atsižvelgiant į atsakovų garbingą amžių bei socialinį statusą, nepilnamečio vaiko interesus ir visas išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad skirtingas nei ieškovės ir specialistų suvokimas kaip tvarkytis buityje, neatitinka gyvenamosios patalpos ardymo, gadinimo, sudarymo neįmanomų sąlygų gyventi. Nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovai netinkamai naudojasi išsinuomotu būstu, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi greta gyvenantiems asmenis, ieškovas nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad mokesčių nemokėjimą lėmė atsakovų sunki finansinė būklė. Atsakovų ir mažamečio vaiko iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, pažeistų jų interesus, būtų neproporcinga priemonė, ginant ieškovo, kaip socialinio būsto valdytojo, teises.
3. Teisme 2020-10-27 gautas ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimas į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodyta, kad atsakovai nepagrindė nė vienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 285 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl ko teismas nebūtų galėjęs priimti sprendimo už akių. Procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, teisme negautas prašymas pratęsti terminą atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai buvo įteikti ne tik garbaus amžiaus bei prastai lietuviškai šnekančiai V. G., bet ir R. J. G., tačiau atsakovai nenurodė, dėl kokių priežasčių atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 nutartimiatsakovų pareiškimą atmetė.
5. Nutartį priėmęs teismas nurodė, jogatsakovų teigimu, atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, nes voką su procesiniais dokumentais iš paštininkės priėmė garbaus amžiaus silpnos atminties, prastai lietuviškai šnekanti ir suprantanti atsakovė V. G., kuri pamiršo apie gautą laišką informuoti kitus šeimos narius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-17 sprendime už akių nurodyta, kad atsakovams V. G. ir R. J. G. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Todėl teismas vertino, jog atsakovų argumentai, kad jie nežinojo apie jų atžvilgiu iškeltą bylą yra nepagrįsti, kadangi apie civilinę bylą žinojo ir R. J. G.. Taip pat pažymėjo, jog sprendimas už akių atsakovams Z. I., R. J.G. ir M. I. buvo įteiktas 2020-09-24 CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. V. G.. Atsakovai buvo informuoti apie gautą laišką su teismo procesiniais dokumentais ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė, nepraleidę įstatyme nustatyto termino, todėl teismas mano, jog ir ieškinys buvo įteiktas tinkamai.
6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat nurodė, jog argumentai, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovams nepalankiu metu, t. y. kai mirė atsakovės Z. I. motina T. I., nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi tai nepagrindžia sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas patenkinti pareiškėjų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nenustatė, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ar kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, todėl atsakovų pareiškimas buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
7. Atsakovai Z. I., V. G., S. G. ir R. J. G. pateikėatskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutarties. Apeliantai prašopanaikinti 2020-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-27943-862/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-17 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
8. Apeliantai teigia, kadpareiškime nurodė abi aplinkybių grupes, tiek liudijančias atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, tiek galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat pateikė šias aplinkybes patvirtinančius duomenis. Teismas, savo, ruožtu, turėjo pareigą įvertinti abi šias aplinkybių grupes (tiek CPK 287 straipsnio 2 dalies3 punkto, tiek 287 straipsnio 2 dalies4 punkto). Teigia, jog teismas įvertino tik vieną grupę įrodymų – aplinkybes, liudijančias atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą. Apeliantai laikosi pozicijos, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nes yra priimtas, neįvertinus šios kategorijos bylų – iškeldinimo iš socialinio būsto – specifikos. Tokio pobūdžio bylose sprendimai privalo būti priimami, atsižvelgiant į teismų praktikoje deklaruojamą didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos poreikį, įvertinant Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką dėl būtinybės kiekvienoje byloje individualiai įvertinti aplinkybes, tokiu būdu nustatant šalią interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovų atskiruoju skundu ir mano, kad priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas už akių yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindų jo peržiūrėti. Teigia, kad skirtingai nei nurodo atsakovai, procesiniai dokumentai buvo įteikti ne tik garbaus amžiaus, prastos atminties bei prastai lietuviškai šnekančiai (jokiais įrodymais nepagrįsti atsakovų teiginiai) V. G., tačiau ir atsakovui R. J. G. Dėl kokių priežasčių atsakovas R. J. G. nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį, kodėl apie bylą neinformavo likusių šeimos narių, pareiškime nenurodoma.Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovai prie pareiškimo nėra pateikę nė vieno įrodymo, paneigiančio ieškovo reikalavimą. Nors nurodoma, kad atsakovai dėjo pastangas, siekė dėl skolos susitarti su UAB ,,Vilniaus vandenys“, įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė pagrįstų paaiškinimų bei įrodymų, kodėl nevykdė CK 6.602 str. numatytos pareigos informuoti nuomotoją apie pagrindinio nuomininko mirtį ir per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laiką nesikreipė dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo, jeigu ir toliau gyveno nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje. Prašymą sudaryti būsto nuomos sutartį atsakovas S. G. pateikė tik 2017-03-14, po ieškovo raginimų tai padaryti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundastenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos objektas –pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Sprendimo už akių priėmimas– tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas– išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovųteigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sprendimo už akių panaikinimo sąlygos.
14. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atmeta šalies prašymą priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
15. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių priimtas, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 straipsniu, atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apeliantai nurodo, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes voką su teismo procesiniais dokumentais iš paštininkės priėmė garbaus amžiaus, silpnos atminties, prastai lietuviškai šnekanti ir suprantanti atsakovė V. G. Atsakovė nesuprato apie gautų dokumentų svarbą ir pamiršo apie gautą laišką informuoti jaunesnius šeimos narius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys ir teismo pranešimas atsiliepimui pateikti V. G. ir R. J. G. buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentus, kad jie nežinojo apie jiems iškeltą bylą, laikė nepagrįstais, kadangi apie civilinę bylą žinojo ir R. J. G. Sutiktina su pirmosios intancijos teismo pozicija, jog atsakovai apie iškeltą civilinę bylą formaliai buvo informuoti tinkamai ir toks atsakovų elgesys yra neatsakingas, dėl ko jie turi prisiimti iš šių aplinkybių kylančias neigiamas pasekmes.
16. Aptariamu atveju nustačius, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai apeliantams buvo įteikti tinkamai, darytina išvada, jogpirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių apeliantams nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis ir 285 straipsnis).
17. Pažymėtina, kadvien procesinio pasyvumo (nepateikimo procesinio dokumento) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Šiuo atveju nors formaliai ir egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, susijusi su asmens, kuriams priimtas toks sprendimas, pasyvumu, tačiau, teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra svarbi ir kita aplinkybė– teismo sprendimo už akių pagrįstumas, kuri savo esme ir turiniu yra svarbiausia. Vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
18. Akcentuotina ir tai, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo procesinių dokumentų laiku nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo ir operatyvumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu– teisingumo vykdymu (teisingu bylos išnagrinėjimu), o civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Tik toks įstatymų taikymas užtikrina veiksmingą, o ne formalų teisės į teismą įgyvendinimą.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, taip pat konstatuota, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet irtokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
20. Nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1986-02-18 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis ir 2008-06-10 pasirašytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/1291/955, kuriuo vadovaujantis J. G. įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti sutarties sąlygas, mokėti nuomos mokestį. Iš kartu su ieškiniu pateikto mirties liudijimo Nr. 871710 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. G. mirė. S. G. 2017-03-14 pateikė prašymą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo, kuriuo prašė S. G. paskirti nuomininku ir informavo, jog buvęs nuomininkas mirė. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ S. G. pateikė raštą dėl komisijos nutarimo Nr. 1.35-19/1622, kuriuo informavo, kad buvo nepritarta prašymui paskirti S. G. pagrindiniu buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku ir įpareigojo geranoriškai iki 2019-06-01 atlaisvinti gyvenamąsias patalpas. Gyventojų registro duomenimis, atsakovųdeklaruotagyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 sprendime už akių, atlikęs formalų ieškovėspateiktų įrodymų vertinimą, pripažino, kad po J. G. mirties atsakovai nesudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, todėl šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai dėl minėto buto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog reikalavimo esmę sudaro tai, kad ieškovas, būdamas buto savininku, prašo iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų. Savininko teisės varžomos tuo, kad atsakovai naudojasi turtu, ir juo negali naudotis savininkas savo nuožiūra. Taigi ieškovasnegatoriniu ieškiniu prašo apginti jo nuosavybės teisę. Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad patalpomis naudojamasi). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Teismas priėjo išvadą, jog nustatyta, kad ieškovas yra buto savininkas ir kad atsakovai naudojasi ieškovo butu be teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
22. Apeliantų vertinimu, ieškovas atmetėatsakovo S. G. prašymą dėl to, kad prie prašymo nebuvo pridėta pažyma iš UAB „Vilniaus vandenys“, patvirtinanti, kad atsakovai nėra skolingi už suteiktas paslaugas. Atsakovai žodžiu bandė tartis dėl skolos sumokėjimo vėliau, tačiau nei ieškovas, nei UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovo prašymo nepatenkino (taip pat žodžiu). Teigia, jog šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai dėjo pastangas nuomos sutarčiai sudaryti, o nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo atsisakymo ją sudaryti. Atsakovai yra mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariai, savo gyvenaniąją vietą deklaravę minėtame bute. CK 6.589 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Nurodo, jog faktą, kad yra susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai, pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovai moka už gyvenamąsias patalpas nuomos mokestį, o ieškovasmokestį priima.Vien rašytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nebuvimas savaime negali lemti pagrindo pagal CK 6.612 straipsnį iškeldinti atsakovus iš buto, neįvertinus visų svarbių bylos aplinkybių. Teigia, jog atsakovų šeima bute gyvena nuo 1969 metų ir turi pagrįstus lūkesčius ir toliau gyventi minėtame bute. Atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, atsižvelgiant ir į dviejų atsakovų garbingą amžių bei socialinį statusą, nepilnamečio vaiko interesus, iš esmės pažeistų jų interesus. Atsakovai save laiko teisėtais buto gyventojais, todėl mano, jog nėra pagrindo pripažinti, kad jie turėtų būti iškeldinti CK 6.612 straipsnio pagrindu, kaip savavališkai užėmę patalpas.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama, įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu– atitinkamai prievolių teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).
Šalies argumentai
24. Apeliantai, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė jų nurodytus argumentus pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs bylos, neanalizavęs konkrečių šalių ginčo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant šaliųginčą, pasisakydamas dėl apeliantų pateiktų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių pagrįstumui, laikė, jog atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas patenkinti pareiškėjų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nenustatė, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ar, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
25. Teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų įvertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų įvertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos. Nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą už akių atliko formalų ieškovo pateiktų įrodymųįvertinimą.Atsakovų pateiktos ir nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (formalios nuomos sutarties nesudarymo su S. G. priežastys), kurios, priimant sprendimą už akių, nebuvo tirtos ir įvertintos, galėjoturėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju jos sudaro pagrindą priimtą sprendimą už akių panaikinti (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
26. Pirmosios instancijos teismas,atmesdamas atsakovų pareiškimą dėl Viliaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šių proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės– sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straispnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir valstybės bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti apeliantų Z. I., V. G., S. G. ir R. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-17 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą,jąperduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismuiiš esmės.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.