Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

- (215) Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas),

- (222) Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti naudotis požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas)

pagal UAB ,,Traksalis” 2024-08-29 parengtą Servituto nustatymo planą Nr. 4110/0800:464 „Žemės sklypo schema, servitutui nustatyti planą M 1: 1000“, kuriame servitutas pažymėtas skaičiais 1,8, 7, 17, 16.; 2) priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šie žemės sklypai ribojasi su atsakovo M. G. žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1873) esančiu (duomenys neskelbtini).

Šie trys žemės sklypai buvo suformuoti atlikus vieno sklypo, kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), priklausiusio ieškovams padalinimą pagal 2017-10-03 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr.46SK-890-(14.46.110.)

Nustatyti naujai siūlomi servitutai: a) žemės sklype Nr.1 (atsakovo sklypas) – (215) Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), (222) Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti naudotis požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas); b) žemės sklype Nr.2 (ieškovų sklypas I) – (215) Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), (222) Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti naudotis požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas); c) žemės sklype Nr.3 (ieškovų sklypas II) – (215) Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), (222) Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti naudotis požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas).

Padalinus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformavus tris sklypus (Sklypą I, Sklypą II, ir Sklypą 1873), ieškovai 2019-01-17 notarine sutartimi žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už bendrą 9 500 Eur kainą pardavė atsakovui.

Žemės sklypo planas buvo sudėtinė Sklypo 1873 notarinės pirkimo-pardavimo sutarties dalis, su juo Atsakovas buvo susipažinęs ir pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtino, kad apžiūrėjo Sklypą1873, susipažino su visais jį charakterizuojančiais duomenimis, kad įvertino Sklypo1873 faktinę būklę, ji atitiko jo, kaip pirkėjo, reikalavimus bei jo mokama kaina, kad įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės Sutarties sudarymui ir jos vykdymui, susipažino su visa informacija, kurią jam iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atskleidė Ieškovai, patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi, nurodė, kad nei viena iš Sutartyje nurodytų aplinkybių, faktų, neturi neigiamos įtakos jo valiai sudaryti Sutartį, tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos Sutartyje (Sutarties 7.9 punktas).

Ieškovai, siekdami realizuoti Sutartyje numatytą sąlygą – nustatyti siūlomą servitutą, parengė ,,Servituto nustatymo plano” projektą, kuris yra identiškas prie Sutarties esančiam planui, ir patikė atsakovui pasiūlymą sudaryti notarinę sutartį dėl servituto nustatymo (į pirmą pasiūlymą atsakovas nesureagavo, buvo siųstas pakartotinis pasiūlymas).

Ieškovai, atsižvelgdami į tai, kad Sklypas 1873 dėl planuojamo jame servituto atsakovui buvo parduotas ženklai pigiau negu rinkos kaina, įvertinę atsakovo poziciją, atliko Ekspertinį vertinimą dėl nekilnojamajam turtui nustatytino atlygintino servituto dydžio Nr.DGE241113. Ekspertas, atsakydamas į klausimą, ,,kokia būtų 0,1279 ha ploto, kitos paskirties, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0364 ha ploto nustatyto servituto vertė? Pateikė išvadą: 0,1279 ha ploto, kitos paskirties, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0364 ha ploto nustatyto servituto (vienkartinio, bazinio) rinkos vertė 2024-11-13 d. nustatyta lyginamuoju metodu yra 3 830 eurų (trys tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt eurų). Tuo tarpu viso Atsakovui parduoto sklypo rinkos vertė yra 13 458 Eur (t.y. 3 958 Eur didesnė nei atsakovui pardavė ieškovai).

Taigi, akivaizdu, kad ieškovai 2019-01-17 parduodami atsakovui Sklypą1873 iš karto sumažino jo rinkos kainą dėl jame suprojektuoto servituto, ir atsakovui tai buvo žinoma, jam ši kaina tiko.

Iš pateiktų planų, Ekspertinio tyrimo dėl nekilnojamajam turtui nustatyto atlygintino servituto dydžio Nr.DGET241113, sklypo kadastro žemėlapio matyti, kad įvažiavimą į ieškovų Sklypus I ir II galima nustatyti tik per atsakovo žemės sklypą – tai arčiausias nuvažiavimas nuo asfaltuoto kelio iš Draugystės gatvės, jis yra numatytas žemės sklypų formavimo dokumentuose, plane, esančiame prie pirkimo-pardavimo sutarties. Kitų galimų privažiavimų nėra, žemėlapyje matyti Pievų gatvė, bet realiai tai yra tik lauko keliukas, į kurį nėra jokio įvažiavimo iš pagrindinio kelio.

Be to, Šventininkų kaime yra dujotiekio trasa, prie kurios galima prisijungti, ši trasa nutiesta palei Draugystės gatve, todėl ieškovams sudarius sutartį dėl dujotiekio įvedimo į jų sklypus, tai bus galiam padaryti tik per atsakovo Sklypą 1873, kitos galimybės nėra, todėl servitutas yra būtinas.

Iš kadastro žemėlapio matyti, kad į ieškovų Sklypą I, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavimą (servitutą) galima nustatyti tik per atsakovo žemės sklypą – tai arčiausias nuvažiavimas nuo asfaltuoto kelio iš Draugystės gatvės, jis yra numatytas plane, esančiame prie pirkimo-pardavimo sutarties. Kitų galimų privažiavimų nėra, žemėlapyje matyti Pievų gatvė, bet realiai tai yra tik lauko keliukas, į kurį nėra jokio įvažiavimo iš pagrindinio kelio.

Pažymėtina, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte yra aiškinamasis raštas, kuriame aiškiai išdėstyta informacija, kaip galima patekti prie ieškovų žemės sklypų: pertvarkomas žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi du 5 m/ pločio keliu (Draugystės g.), kurios nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai. Pietinėje dalyje ribojasi su preliminariu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso M. K., taip pat ribojasi su preliminariu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso taip pat M. K.. Vakarinėje dalyje ribojasi su VŽF, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Šiaurinėje dalyje ribojasi su geodeziniu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. S.. Žemės sklypas turi įvažiavimą/išvažiavimą nuo 5 m, pločio kelio (draugystės g.) ir nuo siūlomo servituto S. taigi, kitų įvažiavimų nebuvo ir šiuo metu nėra.

Kaip minėta, ieškovai prieš parduodami atsakovui Sklypą 1873, sumažino jo rinkos kainą dėl būsimo servituto nustatymo, su tuo atsakovas sutiko, todėl ieškovai mano, kad šioje byloje atsakovui nepriteistina kompensacija už servituto nustatymą, kitaip būtų pažeistas protingumo ir proporcingumo principai – atsakovas žemės sklypą įsigijo beveik 3 900 Eur pigiau, negu buvo jo rinkos kaina, ir tai buvo padaryta išimtinai tik dėl servituto.

Apie teisių į sklypą suvaržymus ar apsunkinimus (Servitutą) nei prieš sudarant atsakovo sklypo pirkimo sutartį, nei jos sudarymo metu atsakovui nebuvo atskleista (pasakyta ar paaiškinta) jokia kita forma: nei žodžiu, nei raštu, nei kitaip. Atsakovas pripažįsta, kad prie atsakovo sklypo pirkimo sutarties pridėtame žemės sklypo plane buvo pavaizduotas „Siūlomas Servitutas S ir S1 – 364 kv.m.“, tačiau atsakovas tuo metu nesuvokė, kad minėtas įrašas gali reikšti suvaržymus ar apsunkinimus, ar trečiųjų asmenų teises jo sklype: Servitutas yra tik siūlomas, t. y. su Servitutu galima sutikti arba nesutikti. Įvertinus atsakovo išsilavinimą, teisinių žinių stoką ir patirties perkant – parduodant žemės sklypus nebuvimą (tai buvo pirmas kartas, kai atsakovas pirko nekilnojamąjį turtą ar pamatė su žeme susijusius planus ir kt. dokumentus), natūralu, jog atsakovui įrašas „siūlomas servitutas“ jokių įtarimų nesukėlė. O ieškovai, akivaizdu, parduodami sklypą, minėta aplinkybe nesąžiningai pasinaudojo.

Kritiškai vertintini ieškovų pateikti teiginiai, neva atsakovo sklypas buvo parduotas ženkliai pigiau negu rinkos kaina. Kaip aukščiau nurodyta, prieš įsigyjant atsakovo sklypą ir jo įsigijimo metu, atsakovui nebuvo žinoma apie teisių į atsakovo sklypą suvaržymus ar apsunkinimus (suprojektuotą Servitutą), todėl šalys nesusitarė ir negalėjo susitarti dėl kainos sumažinimo dėl suprojektuoto Servituto (pastaroji faktinė aplinkybė negalėjo įvykti).

Prašomas nustatyti Servitutas iš esmės sumažintų atsakovo sklypo naudingumą ir vertę bei sąlygotų didžiulius nuostolius dėl esamų atsakovo pastatų perstatymo.

Ieškinyje prašomas nustatyti Servitutas (364 kv.m.) užima apie 30 proc. viso atsakovo sklypo ploto (1279 kv.m.), t.y. 30 proc. atsakovo sklypo jo savininkui (atsakovui) tampa visiškai nenaudingu. Tačiau įvertinus atsakovo sklypo formą, užstatymo specifiką, nustatytino Servituto vietą ir kitas aplinkybes, nustačius Servitutą atsakovo sklypo naudingumas ir vertė sumažėtų ne 30 proc., o ženkliai daugiau. Žinodamas apie nustatytiną Servitutą, atsakovas žemės sklypo ir jame esančių pastatų apskritai nebūtų pirkęs.

Kaip matyti atsakovo sklypo plane, pusę atsakovo sklypo (t. y. 630 kv. m. iš 1279 kv.m.) sudaro apie 15 – 17 metrų pločio juosta (17,31 m šalia Draugystės g. ir toliau siaurėjanti), per kurią išilgai siūlomas nustatyti 6 metrų pločio Servitutas. Todėl nustačius Servitutą, minėtoje atsakovo sklypo dalyje naudojama liktų tik siaura, apie 9 – 11 metrų pločio juosta (pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje pateiktą reglamentavimą, žemės plotą sudaro siaura juosta (ir neformuotinas atskiras žemės sklypas), jeigu šio žemės ploto plotis neviršija 10 metrų). Taigi, minėtos atsakovo sklypo dalies (siauros juostos) naudojimas tampa ribotu, o jo vertė – ženkliai sumažėja (įvertinus privalomą palikti neužstatytą atstumą iki sklypo ribos, racionalių matmenų pastatų statyba tokiame žemės sklype nėra įmanoma).

Servituto zonoje planuotinas kelias savo esme prilygintinas D kategorijos pagalbinei gatvei (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 4 lentelė). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje; pagal minėto įstatymo 12 straipsnį, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostata (jog vietinės reikšmės IV kategorijos kelio apsaugos zonos dydis – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų) bei minėto įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis kelių apsaugos zonose (draudžiama statyba ir kt.) matyti, kad atsakovui liksiančios nesuvaržytos specialiomis naudojimo sąlygomis siauros žemės juosta dar susiaurinamas (iki 6 metrų), ko pasėkoje ši atsakovo sklypo dalis tampa bevertė.

Juo labiau, minėtoje siauroje juostoje yra atsakovui priklausantys stipriai nusidėvėję gyvenamasis ir ūkinis pastatai. Ūkinis pastatas šiuo metu yra rekonstruojamas (ši aplinkybė matyti iš Ekspertiniame vertinime matomos fotonuotraukos, o taip pat iš kitų pateikiamų nuotraukų. Kaip matyti iš atsakovo sklypo plano, esami pastatai patektų į nustatytiną kelio apsaugos zoną, o įėjimas į atsakovo sklype esantį gyvenamąjį namą išeitų tiesiai į Servituto zoną – pravažiavimo kelią, kas yra neteisėta, nesaugu ir vienareikšmiškai kels nepatogumus pastatų naudotojams (atsakovui ir su juo gyvenantiems asmenims).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nustačius Servitutą, Atsakovo vykdoma ūkinio pastato rekonstrukcija, galimai taps neteisėta ir negalės būti užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka (ir taps nelegalia). Kaip matyti iš pridedamo atsakovo parengto ūkinio pastato rekonstravimo plano, rekonstruojamo ūkinio pastato siena šalia suprojektuoto Servituto yra nutolusi nuo sklypo ribos per 7,2 metro (1,2 metro + 6 metrai). Kadangi sklypo dalies, kurioje yra ūkinis pastatas, plotis tesiekia apie 15 metrų, minėta ūkinio pastato siena atsidurs visai šalia Servituto zonos. Įvertinus nustatytiną kelio apsaugos zoną, kyla rizika, jog ūkinio pastato statyba negalės būti pabaigta teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl tos pačios priežasties atsakovo sklype nustačius Servitutą, minėtame sklype esančio gyvenamojo namo kapitalini o remonto ar rekonstrukcijos galimumas/teisėtumas taip pat taptų ribotas. Visa tai sąlygotų didžiulius nepatogumus ir finansinius nuostolius atsakovui.

Be to, asmenys, įsigyjantys žemės sklypus panašiose vietovėse kaip atsakovo sklypas, tikisi privatumo ir ramybės. Atsakovas, įsigydamas atsakovo sklypą, taip pat tikėjosi privatumo ir ramybės (dėl šios priežasties atsakovas pasistatė tankią tvorą). Akivaizdu, kad nustačius ieškovų prašomą Servitutą bei šalia namo po langais važinėjant kaimynų automobiliams, nei privatumo, nei ramybės atsakovas ir su juo gyvenantys asmenys neturės. Žinodamas šią aplinkybę, atsakovas tokio sklypo apskritai nebūtų pirkęs.

Pastebėtina ir tai, kad patenkinus ieškinį ir Servitutą vieno iš ieškovų sklypų naudai nustačius atsakovo sklype, ieškovai analogišką ieškinį reikštų dėl Servituto kito ieškovų sklypo (esančio (duomenys neskelbtini)) naudai; akivaizdu, jog patenkinus šį ieškinį, ieškinys dėl Servituto kitam ieškovų sklypui (esančiam (duomenys neskelbtini)) neabejotinai būtų patenkintas. Neatmestina galimybė, kad minėtu Servitutu taip pat norėtų naudotis kitų gretimų žemės sklypų savininkai (pvz., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir t.t., juk išvažiavimas į asfaltuotą kelią (Draugystės g.) yra patrauklesnis už išvažiavimą į neasfaltuotą kelią (Pievų g.). Visa tai reikštų, kad atsakovo sklype po langais turėtų būti įrengtas kelias, kuriuo važinėtų visų gretimų (bent 3) žemės sklypų savininkai ir jų svečiai, kas sąlygotų ir dar labiau sustiprintų aukščiau aprašytus atsakovo nepatogumus ir mažintų sklypo vertę.

Servituto nustatymas atsakovo sklype sąlygotų būtinybę keisti nuovažos į Draugystės gatvę vietą, kas sąlygotų papildomus didžiulius nuostolius atsakovui (jei nuovažos vietos keitimas apskritai būtų įmanomas).

Kaip matyti, nuovaža atitraukta nuo atsakovo sklypo ribos apie 4 metrus, o nuovažos (vartų) plotis – apie 4 metrai. Taigi, nuovaža įrengta ne prašomo nustatyti Servituto zonoje, ko pasėkoje, nustačius Servitutą atsakovo sklype, tektų keisti nuovažos vietą bei perkelti atsakovo įrengtus vartus. Viso nuovažos ir tvoros vietos keitimo kaina viršytų 6 000 – 7 000 Eur, kas neabejotinai būtų laikytina papildomais atsakovo nuostoliais dėl nustatytino Servituto.

Kelio Servitutas ieškovų sklypo naudai gali būti nustatytas kituose sklypuose. Privažiavimas iki ieškovų sklypų (t. y. Servitutas) galėtų būti nustatomas tiek iš Draugystės g. (per atsakovo sklypą, kaip nurodyta ieškinyje), tiek ir iš Pievų g.: per gretimą (neužstatytą) ieškovams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir L. N. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas (duomenys neskelbtini)).

Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė L. N. – atsakovo gyvenimo draugė (sugyventinė), kuri neprieštarauja, kad jai nuosavybės teise priklausančiame Sklype (duomenys neskelbtini) būtų nustatytas Servitutas abiejų ieškovų priklausančių sklypų naudai.

Pievų gatvėje šiuo metu yra aktyviai formuojami ir/ar pardavinėjami žemės sklypai bei vystomos gyvenamųjų namų statybos, dalyje namų jau gyvena žmonės (ir iki savo namų atvažiuoja Pievų gatve, kadangi vienintelė galimybė patekti į šiuos sklypus – Pievų gatve). Kaip matyti, Pievų gatvė susikerta su Draugystės gatve viename gale, o kitame gale – su Smilgų gatve, o pastaroji – su Draugystės gatve, taigi privažiavimas iki ieškovų sklypo būtų galimas iš abiejų Pievų gatvės galų. Pastarosios aplinkybės matyti iš pridedamų ortofoto ekrano nuotraukų.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, Servituto nustatymas atsakovo sklype iš esmės sumažintų atsakovo sklypo vertę, naudingumą, patrauklumą gyvenimui ir t.t. Iš esmės, nustačius Servitutą, atsakovo sklypas prarastų savybes, dėl kurių atsakovas šį sklypą pirko. Juo labiau, Servitutas atsakovo sklype galimai sudarytų kliūtis eksploatuoti (remontuoti, rekonstruoti ir t.t.) atsakovo sklype esančius statinius. Be to, Servituto nustatymas atsakovo sklype sąlygotų atsakovui didžiulius nuostolius dėl nuovažos vietos pakeitimo ir tvoros perstatymo. Taigi, Servituto nustatymas atsakovo sklype iš esmės suvaržytų atsakovo teises ir labai stipriai pažeistų atsakovo interesus.

Kaip aukščiau nurodyta, Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė L. N. neprieštarauja dėl Servituto nustatymo Sklype (duomenys neskelbtini): šis sklypas šiuo metu yra tuščias ir jame nėra numatytos statybos: ateityje statiniai šiame sklype galėtų būti projektuojami ir statomi įvertinus Servituto vietą ir t.t. (t.y. Servituto nustatymas Sklype (duomenys neskelbtini)jo savininkės teises ir interesus suvaržytų minimaliai).

Suprantama, jog ieškovai yra suinteresuoti Servitutą nustatyti atsakovo sklype, o ne Sklype (duomenys neskelbtini). Juk žemės sklypai su išvažiavimu į asfaltuotą kelią (t. y. Draugystės gatvę), o ne į lauko kelią (Pievų gatvę), yra kur kas patrauklesni potencialiems pirkėjams ir jų pardavimo kaina galėtų būti didesnė. T.y. nustačius Servitutą atsakovo sklype, ieškovai potencialiai daugiau uždirbtų. Tačiau, kaip kasacinio teismo išaiškinta, vadovaujantis proporcingumo ir interesų derinimo principais, parinktinas toks Servitutas, kuris mažiau suvaržytų tarnaujančio daikto savininko teises, o ne toks, kuris būtų patogesnis ir naudingesnis viešpataujančio daikto savininkui.

Remiantis išdėstytu atsakovas prašo Servitutą nustatytini Sklype (duomenys neskelbtini), o ieškovų ieškinį atmestini (kadangi nėra pagrindo Servitutą Atsakovo sklype nustatyti teismo sprendimu).

Trečiasis asmuo L. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji sutinka, jog per jai priklausantį sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)būtų nustatytas servitutinis kelias nuo Pievų kelio. Ji neprašys dėl nustatyto servituto kompensacijos iš ieškovų.

Liudytoja D. S. parodė, kad jos notarų biure buvo tvirtinamas šalių žemės sklypo pardavimo – pirkimo sandoris. Žemės sklypas pirkėjas (atsakovas) turėjo matyti prie tvirtinamos pirkimo – pardavimo sutarties pridėtus žemės dokumentus. Pirkėjui buvo paaiškinta, kad perkamam sklypui jokių apribojimų nėra pagal sandoriu metu galiojantis duomenis iš valstybės registro. Pridėtame plane buvo aiškiai pasisakyta, kad ginčo kelio servitutas yra siūlomas.

Liudytojas O. R. (O. R.) parodė, kad pažysta bylos šalis. Su atsakovu susipažino kuomet jam atsakovas jam paskambino pagal reklaminį skelbimą dėl parduodamų ieškovams priklausančių trijų žemės sklypų. Atsakovui buvo paaiškinta, kad gali rinkis iš trijų žemės sklypų. Susitikus vietoje su atsakovu, jis pasakė, kad jį domina sklypas, kuriame stovi senas namukas. Tuomet jam iškarto parodė planą, kuriame numatytas kelio servitutas ir paaiškino. Jis sutiko su sąlyga. Kitą kartą susitiko Akropolyje dėl avanso sumokėjimo. Tuomet dar kartą parodė, kad tame pirmame sklype bus kelias. Jis vėl sutiko. Tuomet jau buvo trečias susitikimas pas notarą sandorio tvirtinimui. Po kiek laiko, po sandorio sudarymo nuvyko pas atsakovą. Tuo metu pas jų buvo svečių. Atsakovui dar kartą pasakė, kad dėl kelio servituto reikia jo parašo. Atsakovas atsakė, kad reikia sutvarkyti seno kluono akmenų krūvą ir tuomet nebus jokių problemų. Jų tarpusavio pokalbio dėl servituto niekas negirdėjo. Dėl to, kad sklype buvo numatytas kelio servitutas buvo sumažinta žemės sklypo kaina.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis girdėjo pokalbį tarp O. R. ir M. G.. Girdėjo, kad O. R. sakė, kad pardavėjas pamiršo jam pasakyti, kad čia bus kelias. Taip pat sakė, kad jei nesutiks, tai jį pardavėjas paduos į teismą. Iš pokalbio suprato, kad M. G. apie jokį servitutinį kelią nežinojo.

Liudytojas E. G. parodė, kad jis yra M. G. brolis. Jis buvo pas brolį svečiuose ir girdėjo pokalbį tarp O. R. ir M. G.. Kada vyko pokalbis nepameta. Buvo maždaug prieš metus, vasara. Girdėjo, kad O. R. sakė, kad pardavėjas pamiršo jam pasakyti, kad čia bus kelias. Taip pat sakė, kad jei nesutiks, tai jį pardavėjas paduos į teismą. Iš pokalbio suprato, kad M. G. apie jokį servitutinį kelią nežinojo. Jokių dokumentų su savimi O. R. neturėjo.

Atsakovui M. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) toliau – Sklypas III), kuris ribojasi su ieškovams priklausančiais Sklypais I ir II.

Minėti Sklypai I, II ir III buvo suformuoti padalijant ieškovams priklausantį žemės sklypą, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus vedėjo 2016-08-26 įsakymą Nr.46FPĮ-256-(14.46.36.) ,,Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

Šis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus vedėjo 2017-08-09 įsakymu Nr.46FPĮ-117-(14.46.124.) ,,Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – 2017-08-09 Įsakymas).