Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-590-821/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-24
Bylos Nr.: eI3-590-821/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01810-2019-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: M. J.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-590-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01810-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:16.2.1;55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei R. Š.,dalyvaujant pareiškėjui M. J., jo atstovui advokato padėjėjui M. L.,atsakovės atstovei S. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019-04-11 raštą (skunde klaidingai nurodyta 2019-04-12) Nr. (23.24E)-2D-4938; 2) įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti 2018-09-06 privalomojo nurodymo Nr. PN-1097 įvykdymą; 3) priteisti iš atsakovo Inspekcijos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas yra žemė sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Vilniaus miesto savivaldybėje 2018-04-30 buvo pristatytai naujo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai ir buvo teikiami pasiūlymai dėl jų koregavimo. 2018-05-31 raštu pasiūlymus pateikė pareiškėjas. Viešo svarstymo metu buvo pristatytas bendrasis planas, tačiau į pareiškėjo pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Vėliau bendrasis planas buvo pakoreguotas ir jo viešinimas buvo pratęstas. 2018-07-24 raštu pareiškėjas pateikė pasiūlymą dėl patikslinto bendrojo plano sprendinių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2018-08-16 priėmė sprendimą, kuriuo nutarė į pasiūlymus neatsižvelgti. Sprendimą pareiškėjas apskundė Inspekcijai, kuri priėmė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pakartotinai atsakyti į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus. Administracija pateikė atsakymą, kurį Inspekcija vertino kaip netinkamą, dėl ko Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo inicijuota administracinė byla Nr. eI-1983-816/2019. Bylos metu Administracija pateikė 2019-01-22 atsakymą, kuriuo papildomai pateikė atsakymus dėl trijų privalomajame nurodyme pateiktų pasiūlymų:

„žemės sklypo teritorijai infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficientą pateikti iš 2 į 0“ – Administracija nurodė, kad rengiamo bendrojo plano sprendiniuose nustatytos infrastruktūros eksploatavimo tarifų zonos tik teritoriškai suskirsto miestą, bet jokių konkrečių apribojimų ar įmokų privatiems ar juridiniams asmenims nenustato. Patvirtinus bendrojo plano sprendinius, Vilniaus miesto savivaldybė pagal numatytas tarifų zonas galės nustatyti konkrečius įmokų koeficientus atskiru Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos sprendimu.

„nekeisti ir patvirtinti, kad žemė sklypo teritorijai bus taikomi šie ir ne mažesni nei patikslintu bendruoju planu nustatyti rodikliai: didžiausias leistinas aukštų skaičius – 9, didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais – 35“. Administracija nurodė, kad Lazdynai yra urbanistikos paveldo objektas ir patenka į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą (unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini)) kai vietinės reikšmės nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ir kuriam yra nustatytos vertingosios savybės (planinės struktūros tipas, tūrinės erdvinės struktūros sandara, panoramos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, bendrojo plano sprendiniuose, įvertinus susiklosčiusią saugomą urbanistinę struktūrą, pasiūlyti tokie užstatymo reglamentai, kurie neprieštarautų šioms nustatytoms vertingosioms savybėms. Žemės sklypo teritorijai iš esmės nustatomi reglamentai būdingi visam Lazdynų rajonui, t.y. unikalios žemės sklypo situacija nebuvo atskirai nagrinėta.

„žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei apie 1,27 ha teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išskirti į atskirą funkcinę zoną“. Administracija nurodė, kad nurodytus sklypus išskirti į atskirą funkcinę zoną nėra pagrindo, nes nustatyta intensyvaus užstatymo funkcinė zona skirta ne tik gyvenamajai paskirčiai, bet ir kitoms nurodytoms paskirtims.

Inspekcija, atsižvelgdama į 2019-01-22 atsakymą, priėmė sprendimą, kuriuo laiko privalomąjį nurodymą įvykdytu. Pareiškėjo įsitikinimu, sprendimas yra neteisėtas, nes visiškai nevertino atsakymo motyvacijos bei pagrįstumo, nes jis iš esmės atitinka 2018-10-19 atsakymą, kuris teismo buvo pripažintas nepagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija nevertino, kad pateikti argumentai dėl pasiūlymų yra prieštaringi ir netinkamai argumentuoti. Sprendimu nebuvo vertinti 2019-01-22 atsakymo motyvai bei pagrįstumas. Sprendimu nebuvo įvertinta, kad 2019-01-22 atsakyme klaidingai nurodoma, kad patikslintas bendrasis planas nenustato konkrečių infrastruktūros įmokų ar apribojimų. Patikslintas bendrasis planas numato naujus infrastruktūros vystymo apribojimus – žemės sklypo teritorijai nustatyta infrastruktūros plėtros įmokos tarimo koeficientas yra 3, o infrastruktūros eksploatavimo įmokos tarifo koeficientas yra 2. Taip pat yra nustatyta minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma – 100 Eur už kiekvieną bendrojo plano kvadratinį metrą. Administracija 2019-01-22 atsakyme nenurodo konkrečių teisės aktų, kuriais remiantis gali būti nustatyti infrastruktūros plėtros ir eksploatavimo koeficientai. Administracija nepateikė jokios analizės ar pagrindo, kodėl buvo nustatyti būtent tokie koeficientai.

Sprendimu nebuvo įvertina, kad atsakyme nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypo teritorijai užstatymo reglamentai buvo nustatyti tam, jog būtų užtikrintos nustatytos Lazdynų rajono vertingosios savybės. Pareiškėjas nesant tikslios nuorodos, negali nustatyti ir įvertinti, kokiais tiksliai argumentais (vertingosiomis savybėmis) yra priimtas atsakymas. Žemės sklypo teritorija nėra planuojama į ateitį, o užfiksuojama esama būklė arba ji net yra pabloginama. Pavyzdžiui žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, faktinis (esamas) užstatymo tankis siekia virš 60 proc., o patikslintu bendruoju planu šiai teritorijai nustatomas 40 proc. užstatymo tankio rodiklis.

Sprendimu nebuvo įvertinta, kad Administracija ignoruoja savo pačios sprendimus dėl žemės sklypo teritorijos vystymo. Pareiškėjas 2012-01-19 kreipėsi į Administraciją dėl žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Pareiškėjo parengtiems projektiniams pasiūlymams detaliajam planui rengti Administracijos plėtros departamentas nepritarė. Atlikus korekciją, projektiniai pasiūlymai buvo antrą kartą apsvarstyti Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros – urbanistikos ekspertų taryboje, kuri pritarė projektiniams pasiūlymams. Atsižvelgiant į Administracijos jau anksčiau išreikštą nuomonę buvo pateikti pasiūlymai dėl patikslinto bendrojo plano koregavimo, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl pasiūlymai buvo atmesti. Nors pagrindinis pasiūlymas yra atskiros zonos išskyrimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių sklypų teritoriją išskirti į atskirą funkcinę zoną. Šis pasiūlymas buvo atmestas be jokių argumentų. Administracija, pateikdama nuorodas į Teritorijų planavimo normas, akivaizdžiai suklaidino Inspekciją. Normos nedraudžia žemės sklypą ir aplinkinę teritoriją išskirti į atskirą funkcinę zoną.

Šalies argumentai

Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas teismui skundžia tik Inspekcijos raštą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra ginčijamas planavimo organizatoriaus 2019-01-22 raštu pateiktas atsakymas į pareiškėjo pasiūlymus, kuris jam sukelia teisines pasekmes, tačiau skunde neprašoma jo panaikinti. Inspekcijos procesinė padėtis šioje byloje turėtų būti ne atsakovo, o trečiojo suinteresuoto asmens.

Pareiškėjo skundžiamas Inspekcijos raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas, t.y. jame aiškiai nurodyta, kad Administracija įvykdė Inspekcijos 2018-09-06 privalomąjį nurodymą, atsakė į pareiškėjo 2018-05-31 ir 2018-07-24 teiktus pasiūlymus, pakankamai išsamiai nurodė, kuriuos atmetė, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus atsižvelgė iš dalies.

Remiantis Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis Inspekcija tikrindama, ar Administracija 2019-01-22 raštu papildžiusi 2018-10-19 raštą įvykdė 2018-09-06 privalomąjį nurodymą, nustatinėjo, ar Administracija pateikė atsakymus į visus pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, ar atsakyme pateikė motyvus dėl pasiūlymų, kurie nebuvo priimti, tačiau motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) nevertino, kadangi pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus narinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tikrinimo stadijose. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, jog Inspekcija nepagrįstai nevertino, kad Administracija 2019-01-22 rašte klaidingai nurodė, kad patikslintas Bendrasis planas nenustato konkrečių infrastruktūros įmokų ar apribojimų, ar kad neatsižvelgė į tai, jog yra patvirtinusi individualių reglamentų taikymą šiai teritorijai, inicijuodama detaliojo plano rengimą. Pareiškėjo pateikti pasiūlymai ir Vilniaus miesto savivaldybės 2019-01-22 rašte nurodyti jų atmetimo motyvai yra vertinami ne šioje pareiškėjo skundo nagrinėjimo stadijoje, o bus vertinami bendrojo plano derinimo ir tikrinimo stadijose. Jei Inspekcija vertintų 2019-01-22 rašte nurodytų motyvų atitikimą teisės aktų reikalavimams, tai reikštų institucijos veikimą ultra vires.

Nors pareiškėjas ginčija Inspekcijos raštą, tačiau nenurodo nei vieno argumento, kuris pagrįstų rašto neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvuotumą ar nepagrįstumą – skunde dėstomi argumentai, kuriais pareiškėjas iš esmės nesutinka su Administracijos 2019-01-22 rašto turiniu.

Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr.1079, 6.4.2 papunktis reglamentuoja, jog pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, planavimo organizatoriaus atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per 10 darbo dienų. Pastaroji taip pat privalo pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, tačiau nustato pareigą motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. Atitinkamai Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsakymo atitikties teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina ar atsakymas pakankamai motyvuotas.

Vykdydama Inspekcijos 2018-09-06 privalomąjį nurodymą Administracija 2019-01-22 raštu papildė 2018-10-19 raštą. Inspekcijai gavus Administracijos 2019-01-22 raštą kilo pareiga patikrinti jo motyvuotumą, t.y. tikrinant ar įvykdytas 2018-09-06 privalomasis nurodymas buvo nustatinėjama, ar Administracija atsakė į visus pareiškėjo pateiktu pasiūlymus, ar pateikė motyvus dėl priimtinumo/nepriimtinumo, tačiau motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape Inspekcija nevertino. Inspekcija skundžiamu raštu atsakė pareiškėjui, kad 2018-09-06 privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymi, kad Administracija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymus dėl rengiamo bendrojo plano ir 2018-10-19 atsakyme ir 2019-01-22 atsakyme aiškiai ir išsamiai nurodė pasiūlymų, kuriuos atmetė, nepriimtinumą. Nurodė, kodėl į pasiūlymus atsižvelgė iš dalies, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis. Šias aplinkybes nustatė ir Inspekcija šioje byloje ginčijamame sprendime.

2019-01-22 atsakyme Administracija pateikė paaiškinimą dėl siūlymo žemės sklypo teritorijai infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficientą pateikti iš 2 į 1 ar 0. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad savivaldybė neturi teisės rengiamame bendrajame plane nustatyti infrastruktūros plėtros ar infrastruktūros eksploatavimo tarifų zonas. Nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr.D1-8, nenumato baigtinio sąrašo reglamentų, kuriuos savivaldybė gali nurodyti bendrajame plane. Poreikis numatyti papildomus sprendinius kita ir priklauso nuo konkrečios planuojamos savivaldybės poreikių bei specifikos. Pažymi, kad rengiamas bendrasis planas nenustato nei mokesčių, nei rinkliavų.

Administracijos 2019-01-22 atsakyme aiškiai ir išsamiai paaiškinta dėl Lazdynų rajono vertingųjų savybių, t.y. planinės struktūros tipas, tūrinės erdvinės struktūros sandara, panoramos ir kt., taip pat paaiškinta dėl konkrečių reglamentų taikymo pareiškėjo sklypams. Iš pareiškėjo skundo spręstina, kad jis pageidautų, kad rengiamu bendruoju planu būtų didinamas užstatymo intensyvumas ir tankumas, nors pagal esamą Lazdynų rajono urbanizaciją, nenumatoma kvartalo plėtra, siekiant Lazdynų rajono kaip urbanistikos paveldo objekto, kuriam yra nustatytos vertingosios savybės, išsaugojimą, saugant susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, tokiu būdu rengiamo bendrojo plano sprendiniais sudaromos sąlygos paveldo objekto apsaugos užtikrinimui.

Paaiškina, kad Administracijos direktoriaus 2013-05-03 įsakymu Nr.30-1069 Miesto plėtros departamentui buvo pavesta organizuoti apie 1,27 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą, planavimo užduotyje nurodytas planavimo terminas 2013 m. kovo – 2016 m. kovo mėn. Tačiau detalusis planas nebuvo parengtas ir patvirtintas, pasikeitus teisės aktams. Galiojančio detaliojo plano teritorijoje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašė tenkinti palaikydami jame išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu iš esmės nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta teisė aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019-04-11 rašto Nr. (23.24E)-2D-4938, kuriuo Inspekcija pripažino, jog Administracija atsakė į visus pareiškėjo 2018-05-31 ir 2018-07-24 pasiūlymus ir įvykdė 2018-09-06 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1097. Taip pat Inspekcijos įpareigojimo pakartotinai apsvarstyti 2018-09-06 privalomojo nurodymo įvykdymą.

Byloje nustatyta, kad 2018-05-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas pareiškėjo pasiūlymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo. Pakeisti Žemės sklypo teritorijos (LAZ-4-2) Bendrojo plano rodiklius numatant, kad: didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas – 2,5; didžiausias leistinas užstatymo tankis - 90%; Sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį Žemės sklypo teritorijoje (LAZ-4-2) nustatyti 90%; Žemės sklypo teritorijai infrastruktūros plėtros įmokos tarifo koeficientą pakeisti iš 3 į 0; Žemės sklypo teritorijai infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficientą pakeisti iš 2 į 0; Netaikyti funkcinei zonai LAZ-4-2 rodiklio „minimalus sklypo dydis naujai statybai“; Panaikinti Apribojimą numatantį, kad nauja statyba kvartale galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma – 100 Eur/kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius; Nustatyti kitus rodiklius ne prastesnius, nei yra numatyta Projektiniuose pasiūlymuose“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2018-07-24 buvo gautas pareiškėjo pasiūlymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, kuriuo prašoma: „nustatyti Žemės sklypo teritorijai taikomus Patikslinto bendrojo plano sprendinius ir: Žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių sklypų teritoriją (apie 1,27 ha) išskirti į atskirą funkcinę zoną, kuriai būtų taikomi ne mažesni, nei šiame prašyme nurodyti rodikliai; Pakeisti Žemės sklypo teritorijos funkcinės zonos Patikslinto bendrojo plano rodiklius nustatant, kad: didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas – 2,5; didžiausias leistinas užstatymo tankis 90%; Panaikinti Žemės sklypo funkcinei zonai LAZ-4-2 taikomą vyraujantį („foninį“) aukštį arba pakelti iki 8 arba patvirtinti, kad turėtų Žemės sklypo teritorijoje, nepaisant Patikslintu bendruoju planu nustatyto 5 aukštų dydžio vyraujančio pastatų aukščio, yra ir bus leistina 8 aukštų statyba, atsižvelgiant į Projektinių pasiūlymų sprendinius; Sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį Žemės sklypo teritorijos funkcinėje zonoje nustatyti 90%; Žemės sklypo teritorijai infrastruktūros plėtros įmokos tarifo koeficientą pakeisti iš 3 į 0, o jeigu būtų įrodytas tarifo teisėtumas – į 1; Netaikyti Žemės sklypo funkcinei zonai rodiklio „minimalus sklypo dydis naujai statybai“ arba patvirtinti, kad šis rodiklis Žemės sklypui nebus taikomas; Panaikinti Apribojimą numatantį, kad nauja statyba kvartale galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą sumą – 100 Eur/kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius; Nustatyti kitus rodiklius ne prastesnius nei yra numatyta Projektiniuose pasiūlymuose; Nekeisti ir patvirtinti, kad Žemės sklypo teritorijai bus taikomi šie ir ne mažesni nei Patikslintu bendruoju planu nustatyti rodikliai: didžiausias leistinas aukštų skaičius – 9; didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais – 35; Pratęsti Patikslinto bendrojo plano viešinimo laikotarpį 30 (trisdešimt) dienų“.

Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo pasiūlymus dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, parengė 2018-08-16 atsakymą Nr. A51-69907/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo nurodė, jog konkretizuojant bendrojo plano sprendinius į pareiškėjo pasiūlymus neatsižvelgta.

Nesutikdamas su Administracijos atsakymu, pareiškėjas šį atsakymą apskundė Inspekcijai. Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nustatė, kad Administracija, nurodžiusi, jog į pasiūlymus neatsižvelgta, nepateikė motyvų ir argumentų, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgta, neįvardino teisės aktų, kuriais vadovaujantis pasiūlymai atmesti, todėl planavimo organizatorius pažeidė Teritorijų planavimo įstatymas 37 straipsnio 2 dalį, Nuostatų 6.4.2. papunktį ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties Inspekcija 2018-09-06 privalomuoju nurodymu Nr. PN-1097 (toliau – Privalomasis nurodymas), be kita ko, įpareigojo Administraciją per vieną mėnesį pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018-05-31 ir 2018-07-24 pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjui, priimant sprendimą panaikinti ar papildyti 2018-08-16 raštą Nr. A51- 69907/18(2.15.1.1-MP3).

Administracija, vykdydama Inspekcijos 2018-09-06 privalomąjį nurodymą, 2018-10-19 raštu Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) pateikė atsakymus į 2018-05-31 ir 2018-07-24 raštais pateiktus pareiškėjo pasiūlymus.

Inspekcija, išnagrinėjusi minėtu 2018-10-19 raštu pareiškėjui pateiktus Administracijos atsakymus, nustatė, kad Inspekcijos nurodymas laikytinas neįvykdytu toje dalyje, kurioje Administracija 2018-10-19 raštu nepateikė atsakymų į pareiškėjo 2018-05-31 pasiūlymą „Žemės sklypo teritorijai infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficientą pakeisti iš 2 į 0“ ir 2018-07-24 pasiūlymą „Nekeisti ir patvirtinti, kad Žemės sklypo teritorijai bus taikomi šie ir ne mažesni nei Patikslintu bendruoju planu nustatyti rodikliai: didžiausias leistinas aukštų skaičius – 9, didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais – 35“, o į 2018-07-24 pasiūlymą „Žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių sklypų teritoriją (apie 1,27 ha) išskirti į atskirą funkcinę zoną, kuriai būtų taikomi ne mažesni, nei šiame prašyme nurodyti rodikliai“ pateikė nemotyvuotą atsakymą.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi ir 6 straipsniu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl įpareigojimo vykdyti 2018-09-06 privalomąjį nurodymą. Administracinės bylos Nr.eI-1983-816/2019 nagrinėjimo metu Administracija 2019-01-22 raštu Nr.A51-6846/19(2.15.1.1-MP3) papildė 2018-10-19 raštą ir pateikė atsakymus į Inspekcijos nurodytus pareiškėjo 2018-05-31 ir 2018-07-24 pasiūlymus.

Įvertinusi, kad 2019-01-22 raštu Administracija pateikė atsakymus į pareiškėjo 2018-05-31 pasiūlymą dėl infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficiento pakeitimo ir 2018-07-24 pasiūlymą dėl bendruoju planu sklypui nustatytų rodiklių, taip pat papildė 2018-10-19 raštu pateiktą atsakymą į 2018-07-24 pasiūlymą dėl žemės sklypų teritorijos (apie 1,27 ha) išskyrimo į atskirą funkcinę zoną, įvertinusi Administracijos atmestų pasiūlymų motyvų išsamumą, nurodytus motyvus, kodėl į pasiūlymus buvo atsižvelgta iš dalies, Inspekcija 2019-04-11 raštu Nr. (23.24E)-2D-4938 pripažino, jog 2018-09-06 privalomasis nurodymas įvykdytas. Šio raštas yra bylos nagrinėjimo šioje byloje dalykas.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2016-06-30 akto redakcija) 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją, be kita ko, tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento.

Ginčui aktualios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 37 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Analogiškas nuostatas įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2 papunktis.

Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytų patikrinimų metu nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus veiksmus. Jeigu teisės aktų pažeidimų nenustatoma, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija apie tai per 5 darbo dienas nuo patikrinimo pabaigos informuoja skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir patikrintus subjektus.

Pagal Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą nevykdyti teritorijų planavimo proceso, iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kitų teritorijų planavimo procese dalyvaujančių (dalyvavusių) viešojo administravimo subjektų padaryti pažeidimai (panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai). Pagal to paties straipsnio 4 dalies 2 punktą, pateikia viešojo administravimo subjektams, kurių priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti šiuos administracinius sprendimus.

Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasibaigus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui arba iki šio termino pabaigos gavusi subjekto, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, raštą, kad šis nurodymas yra įvykdytas, ir tai patvirtinančius dokumentus, privalomąjį nurodymą pateikusi teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija patikrina, ar šis nurodymas yra įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, jį pateikusi teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreipiasi į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima jį pateikusios teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies normą, yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

Skunde pareiškėjas teigia, jog Inspekcija nevertino, kad Administracijos 2019-01-22 atsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, nes nebuvo įvertinta, kad 2019-01-22 rašte klaidingai nurodoma, kad bendrasis planas nenustato konkrečių infrastruktūros įmokų. Taip pat nebuvo įvertinta, kad 2019-01-22 raštu nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypo teritorijai užstatymo reglamentai buvo nustatyti tam, kad būtų užtikrintos nustatytos Lazdynų vertingosios savybės, nėra nurodoma, kokioms konkrečioms vertingosioms savybėms pareiškėjo pasiūlymai prieštarauja. Inspekcija neįvertino, kad 2019-01-22 atsakymu Administracija ignoruoja savo pačios sprendimus dėl žemės sklypo teritorijos vystymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Administracijos 2019-01-22 atsakyme nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakymuose nurodytais motyvais, nereiškia, kad atsakymai nėra motyvuoti.

Iš skundžiamų raštų turinio matyti, jog į pareiškėjo skunde nurodytus pasiūlymus dėl infrastruktūros plėtros ir eksploatavimo koeficientų, dėl žemės sklypo teritorijai nustatytų užstatymo reglamentų, taip pat dėl individualių reglamentų taikymo pareiškėjo žemės sklypui ir siūlymo išskirti žemės sklypus į atskirą funkcinę zoną ir juose išdėstytus teiginius Administracija atsakė, nurodydama ne tik faktines aplinkybes, tačiau atsakymus grindė teisės aktų nuostatomis (Vietos savivaldos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Teritorijų planavimo normų, patvirtintų 2014-01-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8, nuostatomis, taip pat Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registro duomenimis), todėl pareiškėjo argumentai, jog Inspekcija nenustatė, kad Administracijos 2019-01-22 raštas nepagrįstais teisės aktų normomis ir faktiniais duomenimis, yra nepagrįsti.

Pirma, dėl 2018-05-31 pasiūlymo dėl infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficiento pakeitimo (pareiškėjas siūlė žemės sklypo teritorijai infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficientą pakeisti iš 2 į 1 arba 0), Administracija 2019-01-22 rašte paaiškino, kad miesto teritorija suskirstyta į infrastruktūros plėtros ar infrastruktūros eksploatavimo tarifų zonas vadovaujantis šiais kriterijais: funkcinis teritorijos panaudojimas, užstatymo charakteristikos ir tipologija, infrastruktūros išvystymo lygis teritorijoje, bendro plano sprendiniuose numatytos plėtros galimybės, lokacija mieste), taip pat pažymėjo, jog bendrojo plano sprendiniuose nustatytos infrastruktūros eksploatavimo tarifų zonos tik teoriškai suskirto miestą, bet jokių konkrečių apribojimų ar įmokų nenustato, patvirtinus bendrojo plano sprendinius, savivaldybė pagal numatyta tarifų zonas galės nustatyti konkrečius įmokų koeficientus atskiru Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, todėl LAZ-4-2 funkcinėje zonoje infrastruktūros eksploatavimo įmokos tarifo koeficientas nebuvo pakeistas iš 2 į 1 ar 0. Taigi Administracija išdėstė atsisakymo atsižvelgti faktinius motyvus (miesto teritorijos suskirstymas į tarifų zonas atsižvelgiant į funkcinį teritorijos panaudojimą, užstatymo charakteristikas ir tipologiją, infrastruktūros išvystymo lygį ir kt.), taip pat nurodė, jog konkretūs įmokų koeficientai bus nustatyti atskiru teisės aktu, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

Antra, dėl 2018-07-24 pasiūlymo nekeisti ir patvirtinti, kad žemės sklypo teritorijai bus taikomi šie ir ne mažesni bendruoju planu nustatyti rodikliai (didžiausias leistinas aukštų skaičius – 9, didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais – 35 m) Administracija 2019-01-22 rašte nurodė, kad galiojančio bendrojo plano sprendiniai negalėjo būti taikomi konkrečiam sklypui tiesiogiai, galiojančio bendrojo plano sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri sklypai, nefiksuojamos jų ribos. Taip pat paaiškinta, jog nuo 2014 m. įsigaliojusiame Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad pastatų statyba galima pagal bendrojo plano sprendinius, neparengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, rengiant bendrojo plano keitimą buvo numatytos detalesnės funkcinių zonų ribos bei patikslinti jų reglamentai. Administracija pažymėjo, kad Lazdynai yra urbanistikos paveldo objektas ir patenka į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą (unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini)) kaip vietinės reikšmės nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ir kuriam yra nustatytos vertingosios savybės (planinės struktūros tipas, tūrinės erdvinės struktūros sandara, panoramos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, bendrojo plano sprendiniuose, įvertinus susiklosčiusią saugomą urbanistinę struktūrą, pasiūlyti tokie užstatymo reglamentai, kurie neprieštarautų šioms nustatytoms vertingosioms savybėms. Rašte paaiškinta, kad rengiant bendrojo plano esamos būklės analizę nustatyta, kad visame Lazdynų rajone dominuojantis esamas užstatymo tankis neviršija 20 proc., kitos užstatytos teritorijos užstatymo tankis – nuo 20 iki 40 proc., ir tik keleto pavienių sklypų užstatymo tankis viršija 40 proc., o dominuojantis esamas užstatymo intensyvumas – iki 1,2. Pažymima, jog atsižvelgiant į nurodytus motyvus, į pareiškėjo siūlymą nekeisti galiojančiame bendrajame plane nustatytų rodiklių iš dalies atsižvelgta ir konkrečiai funkcinei zonai LAZ-4-2 nustatyti rodikliai: didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius – 9 (galiojančiame bendrajame plane – 9 a.), didžiausias leistinas pastatų aukštis metais – 35 (galiojančiame – 35 m), užstatymo intensyvumas – 1,2 (galiojančiame bendrajame plane gyvenamosios paskirties sklypams – iki 1,2 (kai aukštingumas nedidesnis nei 9 aukštai – iki 1,6), o negyvenamosios paskirties sklypams – iki 2,5), užstatymo tankis – 40 proc. (galiojančiame bendrajame plane užstatymo tankis nebuvo reglamentuotas).

Įvertinus minėto Administracijos rašto dėl žemės sklypo teritorijai taikytinų rodiklių turinį ir apimtį, darytina išvada, jog atsakymas yra pakankamai motyvuotas ir išsamus. Pareiškėjas bendrojo plano organizatoriui pateikė pasiūlymą (patvirtinti, kad žemės sklypo teritorijai bus taikomi šie nustatyti rodikliai (didžiausias leistinas aukštų skaičius – 9, didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais – 35 m) į kurį gavo atsakymą, jog į pasiūlymą iš dalies atsižvelgiama. Savivaldybė taip pat išdėstė pasiūlytų užstatymo reglamentų pasikeitimo faktinius motyvus (saugomos urbanistinės struktūros įvertinimą, esamos būklės analizę, kurią atlikus nustatytas dominuojantis Lazdynų rajono užstatymo tankis, intesyvumas ir kt.) ir teisinius motyvus (Teritorijų planavimo įstatymo pasikeitimus). Pareiškėjas skunde kelia ir formuluoja argumentus, nesutikdamas su nurodytais reglamentais ir siekia, kad rengiamu bendruoju planu būtų didinamas teritorijos užstatymo intensyvumas ir tankumas, tačiau ši pareiškėjo pateikiama pozicija nereiškia, kad pateiktas atsakymas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas skunde kelia ir formuluoja argumentus, nesutikdamas su atsakymo motyvais, o ne tuo, kad jų nėra.

Trečia, dėl 2018-07-24 pasiūlymo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei apie 1,27 ha teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į atskirą funkcinę zoną. Administracija 2019-01-22 rašte nurodė, jog į pareiškėjo pasiūlymą nurodytus žemės sklypus išskirti į atskirą funkcinę zoną neatsižvelgta. Paaiškino, kad įvertinus susiklosčiusią urbanistinę struktūrą bei nustatytus užstatymo rodiklius bendrojo plano sprendiniuose numatyta intensyvaus užstatymo funkcinė zona LAZ-4-2, kuri pagal Teritorijų planavimo normų, patvirtintų 2014-01-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-7, IV skyrių apibrėžiama kaip visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, tai pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskirais želdynais. Šioje funkcinėje zonoje numatyti šie žemės naudojimo būdai: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2), komercinės paskirties objektų teritorijos (K), visuomeninės paskirties teritorijos (V), rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (B), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) ir atskirųjų želdynų teritorijos (E). Todėl nurodytus sklypus išskirti į atskirą funkcinę zoną nėra pagrindo, nes nustatyta intensyvaus užstatymo funkcinė zona skirta ne tik gyvenamajai paskirčiai bet ir kitoms nurodytoms paskirtims. Teismas įvertinęs minėto atsakymo turinį laiko, kad Inspekcija pagrįstai sprendė, jog 2019-01-22 raštu pateiktu atsakymu papildydama 2018-10-19 raštą, Administracija jį pagrindė teisės aktų nuostatomis (Teritorijų planavimo normomis), faktiniais argumentais ir urbanistinėmis analizėmis (paaiškino, kad minimi sklypai patenka į gyvenamųjų rajonų pocentrių zoną, kuriose skirtingų naudojimo būdų žemės sklypai neišskiriami; nurodytus sklypus išskirti į atskirą funkcinę zoną nėra pagrindo, nes nustatyta funkcinė zona skirta ne tik gyvenamajai paskirčiai, bet ir kitoms nurodytoms paskirtims). Pareiškėjas skunde nesutinka su pasiūlymo atmetimu nurodydamas, kad Administracija, pateikdama nuorodas į Teritorijų planavimo normas, akivaizdžiai suklaidino Inspekciją, nes normos nedraudžia žemės sklypą ir aplinkinę teritoriją išskirti į atskirą funkcinę zoną. Pažymėtina, kad minėti pareiškėjo argumentai leidžia spręsti, jog Administracijos atsakymas pareiškėjui yra aiškus ir motyvuotas, o jis nesutinka su motyvų turiniu, t.y. tuo, jog Administracija nurodė, kad savivaldybė konkrečius sprendinius nustato vadovaudamasi turima diskrecija teritorijų planavimo srityje.

Įvertinus pareiškėjo skundo argumentus matyti, jog skunde keliamas ne motyvų nebuvimo, bet jų pakankamo ir išsamumo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, jog nesutikimo su motyvais argumentų nei Inspekcija nei teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Administracija 2019-01-22 raštu papildydama 2018-10-19 raštą, pateikė atsakymus į pareiškėjo 2018-05-31 ir 2018-07-24 raštuose suformuluotus pasiūlymus. Minėtuose Administracijos raštuose pareiškėjo pateikti pasiūlymai buvo išanalizuoti, į juos pateikti faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuoti paaiškinimai, kodėl pasiūlymai atmetami ar priimami tik iš dalies. Įvertinusi 2018-10-19 ir 2019-01-22 raštuose Administracijos pateiktus atsakymus, Inspekcija ginčijamu raštu pagrįstai nusprendė, jog Administracija pateikė atsakymus į siūlymą dėl infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficiento pakeitimo ir bendruoju planu sklypui nustatytų rodiklių, taip pat papildė motyvus dėl pateikto pasiūlymo išskirti žemės sklypus į atskirą funkcinę zoną. Todėl pagrįstai pripažino, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Pareiškėjo ginčijamas Inspekcijos sprendimas negali būti panaikintas skunde išdėstytais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas dėl 2019-04-11 Inspekcijos rašto panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus skundžiamo raštų teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl Inspekcijos įpareigojimo pakartotinai apsvarstyti 2018-09-06 privalomojo nurodymo įvykdymą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis