Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. U., L. Ž., A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo V. D. mama, N. D. mirė 2018 m. gegužės 16 d. Mirusioji N. D. buvo sudariusi 4 testamentus. N. D. 1995 m. rugsėjo 8 d. sudarė testamentą, kurį patvirtino notarė Z. B., reg. Nr. TZB-10151, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys mirties dieną paliko dukrai (suinteresuotam asmeniui) L. Ž.. N. D. 1996 m. sausio 12 d. sudarė testamentą, kurį patvirtino notarė Z. B., reg. Nr. TZB-10151, kuriuo jai priklausančius 14,4 ha miško, esančio Patausalės k., Telšių r. ir 12,86 ha žemės, esančios Patausalės k., Telšių r., paliko sūnui V. D.. 2006 m. rugpjūčio 10 d. N. D. sudarė testamentą, reg. Nr. 6703, kuriuo ji 7,2000 ha žemės Patausalės k., Telšių r., lygiomis dalimis paliko vaikams: L. Ž. ir V. D.. N. D. 2011 m. rugsėjo 23 d. parašė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino notarė N. U., reg. Nr. 5444, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 49 su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaičiui A. Ž.. 1996 m. birželio 10 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymu N. D. suteikta naudotis neatlygintinai 6 žemės sklypais, bendras plotas 27,26 ha, esančios Telšių r., Patausalės k. 1996 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartimi N. D. padovanojo V. B. 3 žemės sklypus: 1,2 ha, 7,2 ha ir 5,23 ha ploto, esančius Telšių r., Patausalės k. 2007 m. vasario 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi N. D. Lietuvos Respublikai pardavė 5,23 ha žemės, esančios Telšių r., Patausalės k. 2010 m. rugsėjo 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi N. D. D. V. pardavė 7,2 ha žemės, esančios Telšių r., Patausalės k. 2018 m. rugpjūčio 16 d. V. D. kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarę. 2018 m. rugpjūčio 21 d. Nutarimu Nr. 60, Telšių r. 2-ojo notarų biuro notarė N. U. atsisakė išduoti įpėdiniui V. D. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nurodydama kreiptis į teismą dėl 1996 m. sausio 12 d. testatorės N. D. pasirašyto testamento reg. Nr. TZB-415, turinio išaiškinimo.

Dėl bylos nagrinėjimo teisenos, kai ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl teisės

Byloje pareiškėjas pareiškė kelis reikalavimus: pripažinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą – neteisėtu ir įpareigoti notarę išduoti nuosavybės teisės ir (ar) paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 511 straipsnį skundas dėl notarinių veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK V dalis nustato ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, be kita ko ir bylas dėl notarų veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai nors iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).

Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad skundas ypatingąja teisena priimtas ir teismo procesas pažengęs, teismas nagrinėja šią bylą ypatingąja teisena, nepaisant to, kad joje yra kilęs ginčas dėl teisės.

Dėl notaro veiksmų teisėtumo

Sprendžiant notaro veiksmų teisėtumą būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notarė, gavusi pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal 1996 m. sausio 12 d. testamentą, išanalizavusi šiam klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes dėl palikėjos turto ir jo sudėties bei atlikusi teisinį tyrimą, nustatė, kad palikėjos N. D. 1996 m. sausio 12 d. pasirašytame testamente nurodyto turto 14,4000 ha ir 12,8600 ha žemės sklypų, Telšių r., Patausalės k., nėra įregistruotų palikėjos vardu Nekilnojamojo turto registre. Po palikėjos mirties liko tik 1,2000 ha miško paskirties žemės sklypas ir butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1,2000 ha žemės sklypas Patausalės k., Telšių r., kuris nei viename iš keturių ankščiau nurodytų testamentų nepaminėtas. Palikimą pagal testatorės N. D. 1995 m. rugsėjo 8 d. testamentą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė palikėjos duktė L. Ž., kuri siekia paveldėti minėtą 1,2000 ha žemės sklypą, todėl notarė dėl neaiškaus testamento turinio atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į 1,2000 ha miško paskirties žemės sklypą. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. nurodė, kad jos manymu minėtas žemės sklypas turi atitekti jai. Kadangi notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Dėl šios priežasties, kai paveldint turtą nėra aiški paveldimo pagal testamentą turto dalis, notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679-469/2015). Pažymėtina tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl, turėdama duomenų apie ginčytinas fizinio asmens subjektines teises ar juridinį faktą, notarė neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydamas jai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti notarės 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 60 yra pagrįstas tuo aspektu, kad testamentas yra neaiškus ir notarė neturėjo teisės jį aiškinti.

Dėl testamento turinio aiškinimo ir įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą

Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, būtina aiškinti testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims. Teisę sudaryti testamentą turi kiekvienas veiksnus šioje srityje fizinis asmuo (testatorius). Testatorius taip pat bet kada gali testamentą pakeisti ar panaikinti, o testamentų sudarymo kiekis įstatymo nėra ribojamas (CK 5.35 straipsnis). Sudarydamas naują testamentą testatorius gali tiesiogiai jame nurodyti, kad keičia ar panaikina ankstesnį testamentą (visą ar jo dalį), tačiau jis gali šito ir nenurodyti. Bet kuriuo atveju, jeigu vėlesnio testamento turinys visiškai prieštarauja ankstesnio testamento turiniui, tai vėlesnis testamentas visiškai pakeičia ankstesnį ir jį panaikina. Kai vėlesnis testamentas keičia tik kai kurias ankstesnio testamento sąlygas arba nustato naujas (papildomas) sąlygas, tai galioja abu testamentai, tačiau galioja tik tos ankstesnio testamento sąlygos, kurių nepakeičia vėlesnio testamento sąlygos. Taigi ankstesnio testamento sąlygos laikomos galiojančiomis tiek, kiek jos neprieštarauja vėlesnio testamento sąlygoms. Kai vėlesnis testamentas papildo ankstesnį, tai ankstesnis testamentas taikomas, atsižvelgiant į vėlesnio testamento papildymus.

Iš į bylą pateiktų testamentų matyti, kad palikėja N. D. buvo sudariusi 4 testamentus: 1995 m. rugsėjo 8 d. testamentu ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys mirties dieną paliko dukrai (suinteresuotam asmeniui) L. Ž., 1996 m. sausio 12 d. testamentu ji jai priklausančius 14,4 ha miško, esančio Patausalės k., Telšių r. ir 12,86 ha žemės, esančios Patausalės k., Telšių r. paliko sūnui V. D., 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarytu testamentu ji 7,2000 ha žemės Patausalės k., Telšių r., lygiomis dalimis paliko vaikams: L. Ž. ir V. D. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. testamentu palikėja jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 49 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) paliko vaikaičiui A. Ž.. Visi testamentai yra galiojantys. 2011 m. rugsėjo 23 d. testamentu paliktas konkrečiai įvardintas turtas, todėl jokių neaiškumų nekyla.

Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) netaikytinos visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

Kilo ginčas pagal kurį testamentą turi būti paveldėtas likęs 1,200 ha žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog testatorė sudarė keturis testamentus, kuriais jai priklausantį skirtingą turtą paliko trims skirtingiems asmenims, testamentų turinio nekeitė, jų nepanaikino. Tai rodo, jog testatorė žinojo kam kokį turtą nori palikti, savo valią suvokė ir išreiškė labai aiškiai. 1995 m. rugsėjo 8 d. testamentu testatorė visą jai priklausantį turtą, kuris priklausys mirties dieną, paliko dukrai L. Ž.. Vėlesniu testamentu testatorė jai priklausantį konkretų turtą 14,4 ha miško, esančio Patausalės k., Telšių r. ir 12,86 ha žemės, esančios Patausalės k., Telšių r., paliko pareiškėjui. Taigi 1996 m. testamentu testatorė iš dalies pakeitė 1995 m. testamentą, todėl ankstesnio testamento sąlygos laikomos galiojančiomis tiek, kiek jos neprieštarauja vėlesnio testamento sąlygoms. 1996 m. sausio 12 d. testamento sudarymo metu testatorė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ateity jai atiteksiančios žemės sklypų padalinimus bei jų unikalius numerius, todėl testamente jų nurodyti ir negalėjo. Tačiau iš testamentų turinio darytina išvada, jog testatorė apdairiai ir rūpestingai testamentus sudarė dėl viso jai priklausančio turto. Todėl, teismo vertinimu, testatorės tikroji valia jai nuosavybės teise priklausančią žemę, esančią Patausalės k., Telšių r., palikti būtent pareiškėjui. Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Kaip matyti, palikėja 1996 m. sausio 12 d. testamentu nusprendė, savo sūnui V. D. palikti jai priklausančius 14,4 ha miško, esančio Patausalės k., Telšių r. ir 12,86 ha žemės, esančios Patausalės k., Telšių r. Iš bylos duomenų matyti, kad 1996 m. birželio 10 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymu N. D. suteikta naudotis neatlygintinai 6 žemės sklypais, esančiais Telšių r., Patausalės k., kurių bendras plotas 27,26 ha. 1996 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartimi N. D. padovanojus V. B. 3 žemės sklypus 1,2 ha, 7,2 ha ir 5,23 ha ploto, esančius Telšių r., Patausalės k., jai taip pat lieka 3 žemės sklypai 1,2 ha, 7,2 ha ir 5,23 ha ploto, esantys Telšių r., Patausalės k. 2007 m. vasario 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi N. D. Lietuvos Respublikai pardavė 5,23 ha žemės, esančios Telšių r., Patausalės k. 2010 m. rugsėjo 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi N. D. D. V. pardavė 7,2 ha žemės, esančios Telšių r., Patausalės k. Iš to seka, kad likęs 1,200 ha žemės sklypas yra būtent iš tų 27,26 ha žemės sklypo, kurį palikėja 1996 m. sausio 12 d. testamentu paliko V. D.. Tai, kad 1996 m. sausio 12 d. testamente nebuvo įvardintas konkretus 1,200 ha žemės sklypas, nekeičia testatorės valios visą jos turimą žemę palikti sūnui.

Teismas, atskleidęs testamente išreikštos testatorės valios turinį, sprendžia, jog pareiškėjos skundas dalyje dėl notaro įpareigojimo atlikti veiksmus yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjas neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo L. Ž. prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 500 Eur už atstovavimą. Teismas pareiškėjo skundą tenkina, tačiau nenustatė notarės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 511, 513 straipsniais,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. U. Nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. 60, ir įpareigoti Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarę N. U. išduoti pareiškėjui, V. D., paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mamos N. D. valdytą 1,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Telšių r., Degaičių sen., Patausalės k.

Teismo nutarties patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. U.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.