Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 16 parų areštu;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. ir 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį – laivės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu nustatyta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, A. M. pasiųstas atlikti 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiškai jas sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, 2023 m. lapkričio 15 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilius, o būtent: jis, 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 01.00 val., būdamas ties pastatu (duomenys neskelbtini), išdaužė nukentėjusiajam D. L. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo durelių stiklą, 300 eurų vertės, įsibrovė į transporto priemonės vidų ir iš daiktadėžės pagrobė daugiafunkcinį įrankį, kurio vertė 15 eurų, tokiais veiksmais jis pagrobė 15 eurų vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam D. L. 315 eurų dydžio turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis išdaužė nukentėjusiajam G. S. priklausančio automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių stiklą, 200 eurų vertės, įsibrovė į transporto priemonės vidų ir iš daiktadėžės pagrobė antikvarinį peilį, kurio vertė 30 eurų, taip padarė nukentėjusiajam G. S. 230 eurų dydžio turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis išdaužė nukentėjusiajam V. V. priklausančio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vairuotojo durelių 120 eurų vertės stiklą, įsibrovė į transporto priemonės vidų, tačiau nieko nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis išdaužė nukentėjusiajamV. B. B. priklausančio automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vairuotojo durelių šoninį stiklą, 100 eurų vertės, ir priekinį stiklą, 100 eurų vertės, taip sugadindamas svetimą turtą ir padarydamas nukentėjusiajam V. B. B. 200 eurų dydžio turtinę žalą, įsibrovė į transporto priemonės vidų, atidarė daiktadėžę, tačiau nieko nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis išdaužė tuos automobilių langus, dėl ko išdaužė, neturi kaip paaiškinti. Tuo metu nebuvo nei apsvaigęs, nei išgėręs. Rugpjūčio mėnesį jo sugyventinė prarado vaiką, tai jis gal per daug tai paėmė į galvą. Jis serga (duomenys neskelbtini) ir veikas padarė (duomenys neskelbtini) metu. Jis neatsisako nieko, kas yra padaryta, norėtų atlyginti žalą, bet dabar negali, nes yra suimtas, o jo sugyventinė uždirba 800 eurų, todėl negali atlyginti žalos, jai pačiai gyventi reikia. Jis iš pirmo automobilio daiktadėžės paėmė įrankį, bet automobilis buvo neuždarytas. Vogti automobilio jis nenorėjo, stiklą išdaužė su trinkele, kurią rado netoli automobilio. Įrankį paėmė, bet neatsimena, kur jį padėjo, jį po to galimai išmetė. Kodėl taip padarė, negali paaiškinti. Toje pačioje vietoje išdaužė ir „Volvo“ automobilio stiklą, su ta pačia trinkele. Jis pripažįsta, kad paėmė peilį, jam buvo atlikta krata, paimti daiktai, tas peilis buvo su juo. Po to dar išdaužė automobilio „Škoda“ stiklą. Pareigūnų buvo sulaikytas po ketvirto automobilio. Jis nestebėjo laiko ir nežino, per kiek laiko padarė tuos veiksmus, pirmas įvykis nebuvo 01.00 val., gal paskutinis įvykis buvo 01.00 val. Trečio automobilio stiklą išdaužė tokiu pačiu tikslu kaip ir pirmo, o iš ketvirto automobilio nieko nebuvo paimta. Paskutinių dviejų automobilių stiklą jis išdaužė be jokio tikslo, nenorėjo vogti, tai buvo chuliganizmas, ne vagystės. Jis nežino, kaip paaiškinti, dėl ko jo toks elgesys buvo. Tuo metu gyveno visai kitur, nei stovėjo tie automobiliai. Dėl to, kaip ten atsidūrė, tai jis visą dieną tame rajone buvo, neturėjo tikslo važiuoti ir daužyti, nežino, kas jam užėjo, kad taip padarė. Jis neprisimena savo pirminių parodymų, kad atidarinėjo daiktadėžes automobiliuose. Jis pripažįsta, ką padarė. Dėl civilinio ieškinio prašo, jei yra galimybė, duoti jam du-tris mėnesius, atlygins žalą nukentėjusiesiems. Atsiprašo nukentėjusiųjų, kai galės, sumokės žalą.

Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiem proceso dalyviams pareiškus, kad yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.

Kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad prisipažįsta įsibrovęs į automobilį ir pagrobęs iš daiktadėžės daugiafunkcinį įrankį, taip pat prisipažįsta dėl kitų įtarime pareikštų veikų, kad įsibrovė į kitus du automobilius ir juos apgadino. 2025 m. rugsėjo 23 d., netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, parke, gėrė su nepažįstamais asmenimis, valandos nepamena. Vėliau nuėjo į autobusų stotį, nusipirko alaus, po to su vienu nepažįstamu asmeniu grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. Patikrino svetimą automobilį, šis buvo neužrakintas, į jį įsėdo kartu su tuo asmeniu. Sėdėjo automobilyje. Vėliau priėjo prie kelių automobilių ir trinkele išdaužė jų stiklus. Tą asmenį matė pirmą kartą, šis net nežinojo, kad sėdi svetimame automobilyje, jie jokių vagystės veiksmų neaptarė, jis (A. M.) veikė vienas. Nežino, kas jam užėjo būnant girtam ir kodėl daužė tuos automobilius. Nenorėjo iš jų nieko paimti. Galbūt iš automobilio paėmė daugiafunkcinį įrankį. Ką dar paėmė iš automobilių, nepamena. Gali būti, kad sudaužė tris automobilius. Su savimi turėjo peilį. Atidarinėjo automobilių daiktadėžes, kodėl tai darė, nežino, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Jei reikės atlyginti žalą – bandys ją atlyginti (2 t., b. l. 10-13).

Kaltinamasis A. M., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad įsibrovė į svetimus automobilius, išdaužęs stiklus, kad iš vieno iš automobilio daiktų dėžės pavogė daugiafunkcinį įrankį, dėl antikvarinio peilio tiksliai neprisimena, kad jį vogė, tačiau galėjo būti. Lieka prie savo pirminių parodymų. Dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, kad galėtų pradėti atlyginti žalą nukentėjusiesiems (2 t., b. l. 21-24).

Nukentėjusysis D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugsėjo 22 d., apie 20.30 val. jis paliko jam priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sveikas, neapgadintas. Policijos pareigūnai paskambino į jo butą 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 02.30 val., ir paklausė, ar jam priklauso automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad jam priklauso. Išėjęs į lauką pamatė, kad jo automobilio kairės pusės vairuotojo langas yra išdaužtas, išdaužto lango vertė yra apie 300 eurų. Apžiūrėjęs automobilį atidžiau, pasigedo savo multifunkcinio įrankio, kuris buvo įdėtas į daiktų dėžę. Daiktas buvo juodame dėkle, jo vertė yra 15 eurų. Bendra jam padaryta turtinė žala yra 315 eurų. Tokiai sumai nereikš civilinio ieškinio, nes neturi vilties, kad žala bus išieškota iš nusikaltimą padariusio asmens. Taupydamas savo, teismo ir kitų laiką, civilinio ieškinio nereikš. Automobilį tvarkė, tačiau neteiks automobilio remontą patvirtinančių dokumentų (1 t., b. l. 88-93, 101-105).

Nukentėjusysis G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo apgadintas jo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių stiklas išdaužtas, paimtas antikvarinis peilis iš daiktų dėtuvės. Už automobilio stiklą mokėjo apie 200 eurų. Peilio vertė apie 30 eurų. Peilio vertę patvirtinančio dokumento neturi, jį pirko iš Stoties rajono antikvariato prieš keturis metus. Civilinio ieškinio dėl 200 eurų (išdaužto stiklo) ir peilio nereikš (1 t., b. l. 151-153).

Nukentėjusysis V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugsėjo 22 d., apie 22.20 val. paliko neapgadintą automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 02.17 val., nakties metu gavo skambutį iš policijos pareigūnų, kad jo automobilio langas yra išdaužtas. Apie 02.25 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur paliko savo automobilį ir pamatė, kad jo automobiliui „Škoda“ yra išdaužtas kairės pusės vairuotojo langas. Įvykio vietoje vertino patirtą žalą, langą įvertino 450 Eur, tačiau buvo neinformuotas apie esamą rinkos kainą. Automobilį taisė, tačiau tik iš dalies – pakeitė automobilio stiklą. Neturi dokumentų, patvirtinančių dėl taisymo patirtų išlaidų. Už stiklą ir jo keitimą sumokėjo 120 eurų. Nepageidauja, kad ši žala jam būtų atlyginta, nes nebenori skirti daugiau laiko ir resursų galvojimui apie šią bylą, taip pat nereikš civilinio ieškinio (1 t., b. l. 60-62, 70-72).

Nukentėjusysis V. B. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam priklauso automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį laiko pastatytą stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną ateina jį apžiūrėti. 2025 m. rugsėjo 22 d. vakare, tiksliai laiko nurodyti negali, automobilis stovėjo tvarkingai minėtoje aikštelėje. Tačiau 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 02.30 val. jį pažadino policijos pareigūnai, skambindami į domofoną. Atėjęs prie jam priklausančio automobilio „Škoda“ pamatė, kad išdaužtas kairės pusės vairuotojo durelių šoninis stiklas bei priekinis stiklas, salone atidaryta daiktadėžė. Vertingų daiktų automobilyje neturėjo, nieko pavogta nebuvo. Tačiau buvo pasikėsinta apvogti jam priklausantį automobilį, kadangi kažkas buvo patekęs į saloną ir atidarė daiktų – dėžę. Jam padaryta 320 eurų žala, šiai sumai reiškia civilinį ieškinį. Prie pareiškimo pateikia čekį, patvirtinantį, kad sutaisė priekinį stiklą, vieną šoninį vairuotojo pusės stiklą. Pageidauja, kad jam būtų atlyginta 320 eurų suma, kurią išleido remontui (1 t., b. l. 124-126, 139-141).

Liudytojas N. F., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 00.54 val. išėjo iš namų pavedžioti šunį. Apie 00.58 val. išgirdo kaip prie prekybos centro „IKI“, (duomenys neskelbtini) g., garsiai groja muzika. Iš kur sklido garsas, tiksliai nurodyti negali, galimai iš automobilio ar baro. Eidamas (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo kaip šalia prekybos centro „IKI“ esančio pastato laiptų stovi 2-3 asmenų kompanija, tiksliai negali nurodyti asmenų požymių, nes buvo tamsu. Eidamas kitoje kelio pusėje išgirdo stiklo dūžius. Atkreipė dėmesį į garsą ir pastebėjo, kaip vyras su tamsiais rūbais, tiksliai aprašyti asmens negali dėl tamsos, pakelia nuo žemės plytą ir daužo sidabrinės spalvos automobilio kairės pusės priekinį stiklą. Nuėjęs kelis metrus ir atsistojęs už stotelės, kad asmuo jo nematytų, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir toliau stebėjo asmenį. Taipogi pastebėjo, kad ant važiuojamosios dalies stovi rudos spalvos automobilis, kurį apvažinėjo pravažiuojančios mašinos. Vyras, išdaužęs sidabrinės spalvos automobilio stiklą, atsisėdo į vairuotojo pusės vietą. Kalbant su pagalbos centru skambutis buvo nutrūkęs, todėl skambino dar kartą. Vyras išlipęs iš sidabrinio automobilio, pradėjo daužyti šalia stovinčio juodos spalvos automobilio stiklą ir irgi atsisėdo į vidų vairuotojo pusėje. Vėl nutrūkus ryšiui su pagalbos centru, jis paskambino dar kartą ir jau buvo sujungtas su policija. Bendraudamas su policija pamatė kaip (duomenys neskelbtini) g. juda policijos ekipažas. Ekipažui privažiavus pareigūnai išlipo iš automobilio ir išgirdo, kad pareigūnai garsiai sušuko „policija“ ir pradėjo vytis bėgantį asmenį (1 t., b. l. 166-168).

Liudytojas O. J. – B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 01.00 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo lauke garsiai grojančią muziką. Pažiūrėjo per langą ir pastebėjo kaip du vyrai, vienas su ryškiai oranžine striuke, kitas su tamsios spalvos drabužiais, vaikšto aplinkui automobilius, kurie yra priparkuoti kitoje kelio pusėje, šalia prekybos centro „IKI“. Tamsiai apsirengęs vyras, laikydamas rankoje peilį, vaikščiojo aplink automobilius ir trankė peiliu per automobilių variklio dangčius ir automobilių stiklus. Vienas iš automobilių stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Muzika grojo iš vieno iš aikštelėje stovinčių automobilių, tiksliai iš kurio, nurodyti negali. Iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kol tamsiau apsirengęs vyras daužė per stiklus, vyras su oranžinė striuke stovėjo gretimai. Vyrui su tamsiais drabužiais išdaužus sidabrinės spalvos automobilio priekinį kairės puses stiklą, abu vyrai įsėdo į minėto automobilio priekį, po kelių minučių, išlipę iš automobilio, jie nuėjo prie kito automobilio, kuris stovėjo už automobilio su balionų reklaminiais užrašais. Ką jie darė prie automobilio, nematė ir negirdėjo, tik pastebėjo, kaip vyras su oranžine striuke pasišalino (duomenys neskelbtini) g. kryptimi. Po kelių minučių atvažiavo policijos ekipažas ir pradėjo vytis bėgantį vyrą su tamsios spalvos drabužiais (1 t., b. l. 172-176).

Liudytojas A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) vyko į įvykį. Buvo gautas pranešimas, kad vyras daužo automobilio stiklus, nori apvogti. Su kolega R. S. ir T. B. vyko į iškvietimą. Privažiavo prie įvykio vietos ir matė, kad iš parkavimo vietos buvo nuriedėjęs automobilis, dabar tiksliai modelio negali įvardinti. Aplink buvo daug automobilių su sudaužytais stiklais, šalia automobilio buvo pastebėtas didelis peilis. Vienas asmuo stovėjo prie automobilio, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo įtariamasis A. M.. Pamatęs policijos automobilį, asmuo pradėjo šalintis ir bėgti. Jis (A. T.) buvo prie tarnybinio automobilio vairo. Jo kolegos asmenį nusivijo į kiemą. Jis (A. T.) pastatė automobilį ir pradėjo bėgti link kolegų ir įtariamojo. R. S. per raciją pranešė, kad įtariamąjį sulaikė. Jis užėjo į kiemą, o jo kolegos atvedė sulaikytą asmenį. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad prie automobilio su kolega R. S. įtariamajam uždėjo spec. priemonę – antrankius, atliko asmens dalinę apžiūrą ir pasodino asmenį į laikino sulaikymo kamerą. Informavo OVS budėtoją, į įvykio vietą atvažiavo tyrėjai. Tas asmuo buvo perduotas tyrėjams. Kokie automobiliai buvo apgadinti, keturi ar penki, jų markių įvardinti markių, viskas pateikta tarnybiniame pranešime. Viso įvykio metu buvo įjungtos kūno kameros (1 t., b. l. 179-182).

Liudytojas R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios datos neprisimena, paros laikas buvo naktis. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas mato, jog į automobilį įsibrovė asmuo. Ekipaže dirbo kartu su kolegomis T. B. ir A. T.. Gavę pranešimą, išvyko į nurodytą įvykio vietą. Privažiavę pamatė, kad į automobilį „Škoda“ yra pusiau įlindęs žmogus. Pastebėjęs juos, asmuo išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Iššokęs iš tarnybinio automobilio, jis (R. S.) pradėjo persekioti asmenį kartu su kolega T. B.. Tarnybinį automobilį vairavo kolega A. T.. Prasidėjo asmens gaudynės (duomenys neskelbtini), kur prie gyvenamųjų namų asmenį sulaikė. Sulaikę asmenį, jam uždėjo antrankius. Vėliau prie automobilio atliko dalinę apžiūrą. Asmens kišenėje rado tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nustatė, kad tai A. M.. Asmenį pasodino į tarnybinį automobilį. Šis elgėsi agresyviai, juos įžeidinėjo ir spardėsi sulaikomas. Dėl to buvo ištrauktas iš automobilio ir jam ant kojų uždėti vienkartiniai antrankiai. Iškvietė papildomus ekipažus. Atvykus tyrėjams, jiems perdavė sulaikytą asmenį ir jo asmeninius daiktus. Visas įvykis buvo fiksuotas kūno kameromis, taip pat detaliai aprašytas tarnybiniame pranešime. Įvykio vietoje buvo daug apgadintų automobilių. Tarp dviejų automobilių ant žemės rastas didelis peilis, o dalinės apžiūros metu pas sulaikytąjį taip pat rastas peilis. Kai atvyko, jie matė tik vieną asmenį – A. M., tačiau įvykį matęs liudytojas sakė, kad jie buvo dviese, tas asmuo buvo apsirengęs oranžinę aprangą (1 t., b. l. 185-188).

Vilniaus AVPK VTV SPS specialisto R. S. 2025 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su VTV SPS specialistais T. B. ir A. T., patruliuodami nustatytame maršrute su tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, šaukiniu V1940, 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 01.00 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mato, kaip vyras mėgina apiplėšti 2 automobilius, išdaužė langą. Važiuojant link įvykio vietos iš VPK OVS budėtojo gavo papildymą, kad minėtas asmuo atsisėdo į raudonos spalvos automobilį, po to išlipo ir toliau eina prie automobilių. Važiuodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo galimai nurodytą asmenį, kuris stovėjo tarp automobilių ir buvo įlindęs į automobilį „Škoda“. Privažiavus prie įvykio vietos, asmuo pastebėjo tarnybinį automobilį ir pradėjo bėgti. Garsiai ir aiškiai buvo išreikštas reikalavimas „Stok, policija“, tačiau asmuo, bėgdamas link parduotuvės „IKI“, iš striukės kišenės išmetė kažkokius daiktus, ir toliau bėgo link (duomenys neskelbtini) vidinių kiemų. Bėgant paskui asmenį buvo reikalauta sustoti, tačiau asmuo, žinodamas, kad paskui bėga uniformuotas policijos pareigūnas, toliau nevykdė teisėtų reikalavimų ir bandė pasišalinti kiemais, tačiau, pribėgus tvorą ir asmeniui bandant ją perlipti, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo paguldytas ant žemės. Sulaikant asmenį buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Sulaikius asmenį, vedant link tarnybinio automobilio, kuris stovėjo ties (duomenys neskelbtini) g., asmuo garsiai šūkavo, rėkavo, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, asmuo kelis kartus buvo įspėtas, kad nevartotų necenzūrinių žodžių, tačiau toliau keikėsi, buvo agresyvus. Atlikus asmens dalinę apžiūrą, juodoje striukėje, dešinėje kišenėje rastas vienašmenis peilis mediniu kotu, piniginė, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, išduota A. M. vardu, banko kortelės, 10 Eurų banknotas, kitoje kišenėje buvo rasti automobilio „Ford“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) dokumentai. Asmuo paaiškinti situacijos negalėjo, buvo agresyvus ir vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo. Kolega T. B., priėjęs prie automobilio, pastebėjo stovinčius asmenis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo liudininkai O. J.-B. ir R. J.-B., kurie paaiškino kad pamatė asmenis prie automobilio, vienas su oranžine apranga su šviesą atspindinčiais elementais, kuris, pamatęs policiją, pasišalino link stoties, galimai galėjo nusukti į kokia nors gatve, kitas asmuo buvo su juodos spalvos striuke. Taip pat liudininkai paaiškino, kad automobilyje „Ford“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) sėdėjo dviese. Apžiūrint įvykio vietą, paaiškėjo, kad apgadinti automobiliai „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, šalia automobilio matosi ant žemės stiklo šukės bei juodos spalvos pirštinė, šalia stovėjo kitas automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės vairuotojo stiklas apgadintas, ant žemės gulėjo stiklo šukės, šalia stovėjo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio taip pat priekinis kairės pusės stiklas buvo išdaužtas, ant žemės matėsi stiklo šukės, kitas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapgadintas, tačiau matėsi, kad asmenys sėdėjo viduje, matėsi atidarytos dešinės pusės galinės durys, šalia stovėjo automobilis „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio taip pat kairės pusės priekinis stiklas išdaužtas, ant žemės matėsi stiklo šukės ir tarp automobilio „Škoda“ ir „Ford“ ant žemės matėsi gulintis metalinis su mediniu kotu pailgas vienašmenis peilis. Pasodinus asmenį į tarnybinį automobilį, asmuo kojomis pradėjo gadinti tarnybinį automobilį, ko pasėkoje asmuo buvo įspėtas, kad negadintų transporto priemonės, tačiau asmuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir toliau daužė laikino sulaikymo patalpą, ko pasėkoje asmuo buvo išlaipintas iš tarnybinio automobilio ir paguldytas ant žemės, asmeniui buvo uždėti ant kojų vienkartiniai antrankiai, asmuo pasodintas į automobilį. Į įvykio vietą atvyko kolegos V1734, kuriems perdavė sulaikytą asmenį, bei jo asmeninius daiktus su 10 eurų kupiūra, bei automobilio „Ford“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) dokumentai. Faktinis asmens sulaikymo laikas 01.10 val. (1 t., b. l. 18-20).

2025 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra penki automobiliai „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintys adresu (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimas automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant važiuojamosios kelio dalies, priekinė dalimi link minėto adreso. Apie 2 m atstumu nuo automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies link šaligatvio aptikta juodos spalvos pirštinė. Pirštinė paimta ir supakuota į paketą Nr. 1. Prie pirštinės ant šaligatvio betoninių plytelių yra stiklo šukės. Automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu yra užrakintas, uždarytas. Automobilio vairuotojo durų lango rėme yra ertmė. Iš lango rėmo paimtos stiklo šukės ir supakuotos į voką Nr. 2. Ant automobilio priekinių dešinės ir kairės pusės durų, virš rankenos yra pažeidimas. Automobilio salone yra stiklo šukės. Ant vairuotojo sėdynės yra juodos spalvos pirštinė. Pirštinė paimta ir supakuota į paketą Nr. 3.

Automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje, dešinėje pusėje yra automobilis „Škoda Fabia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio vairuotojo durų ant betoninių plytelių yra stiklo šukės. Automobilio vairuotojo durų lango rėme yra ertmė. Iš lango rėmo paimtos stiklo šukės ir supakuotos į voką Nr. 4. Ant vairuotojo durelių vidinės apdailos viršutinės dalies yra pažeidimai. Automobilio salone yra stiklo šukės. Automobilio priekinio stiklo dešinės pusės viršuje yra įskilimas.

Automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje yra automobilis „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekyje, ant betoninių plytelių yra cigarečių pakelis „LD“ su cigaretėmis. Cigarečių pakelis „LD“ paimtas ir supakuotas į voką Nr. 5. Automobilio vairuotojo durų lango rėme yra ertmė. Iš lango rėmo paimtos stiklo šukės ir supakuotos į voką Nr. 6. Ant vairuotojo durų, virš rankenos yra pažeidimai. Automobilio salone yra stiklo šukės. Ant automobilio bagažinės dangčio yra dokumentai („Gjensidige“ draudimo liudijimas, 2 vnt. techninės apžiūros lapai, priklausantys „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėti dokumentai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 7.

Automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje yra automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra atrakintas. Automobilio dešinės pusės galinės durys yra atidarytos. Prie automobilio kairės pusės šono, ant betoninių plytelių yra 5 m matavimo ruletė. Ruletė paimta ir supakuota į voką Nr. 8. Prie automobilio galinio dešinės pusės rato, ant betoninių plytelių yra stiklo šukės ir peilis. Peilis yra paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžę Nr. 9. Ant vairuotojo kojų kilimėlio yra skardinė „Ventės“ ir kiti buteliai. Skardinė „Ventės“ paimta ir supakuota į kartoninę dėžę Nr. 10. Ant automobilio dešinės pusės priekinės panelės yra plastikinis butelis „Švogeris“. Nuo minėto butelio kaklelio paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 11. Butelis „Švogeris“ su galimais rankų pėdsakais paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžę Nr. 12. Automobilio bagažinės viduje yra kartoninė dėžė, juodos spalvos pirštinės ir kiti įvairūs daiktai.

Automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje yra automobilis „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio kairės pusės šono, ant betoninių plytelių yra betoninės plytos dalis. Automobilio vairuotojo durų lango rėme yra ertmė. Iš lango rėmo paimtos stiklo šukės ir supakuotos į voką Nr. 13. Ant automobilio vairuotojo durų, virš rankenos yra pažeidimas. Automobilio salone yra stiklo šukės, atidalinta betoninės plytos dalis ir kiti daiktai. Ant pastato Nr. 1A įėjimo durų yra vaizdo stebėjimo kamera. Prie gatvės ant stulpo yra vaizdo stebėjimo kamera. Avalynės pėdsakų nenustatyta. Automobilių išorės padengtos dulkiu sluoksniu. Panaudojus daktiloskopinius miltelius rankų pėdsakų nenustatyta. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų neaptikta, nepaimta (1 t., b. l. 21-43).????

2025 m. spalio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus (kūno kameros) įrašų apžiūra, kurioje nurodoma, kad vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno A. T. (toliau – pareigūnas Nr. 1) tarnybinės uniformos. Matoma, kad tamsiu paros metu pareigūnas Nr. 1 stovi ant važiuojamosios kelio dalies, šalia matomas tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais. Pareigūnai stovi prie priparkuotų automobilių. Girdima, kaip pareigūnai tarpusavyje kalbasi, kad du automobiliai liko „sveiki“. Iš jų pokalbio suprantama, kad apgadinti stovintys automobiliai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Sekantis vaizdo įrašas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno T. B. (toliau - pareigūnas Nr. 2) tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu matomi data ir laikas: 2025-09-23 01:11. Matoma ta pati situacija, kuri aprašyta aukščiau. Pareigūnas Nr. 2 vaikšto prie stovinčių automobilių. Girdima, kaip pareigūnas per raciją praneša, kad keturių automobilių langai yra išdaužti, vienas automobilis yra neužrakintas. Pareigūnas Nr. 2 sako, kad tikriausiai tame automobilyje, kuriame „jis“ sėdėjo, langas neišdaužtas. Matomi ateinantys vyras ir moteris. Vyras sako: „Bet jūs sulaikėte du.“ Pareigūnas atsako, kad vieną. Vyras toliau pasakoja: „Vienas buvo su tokia raudona (nesigirdi) kelnėm tokie. Viršuj oranžinė. Vienas čia stovėjo, o kitas čia su peiliu lakstė.“ Pareigūnas Nr. 2 sako, kad peilis yra, ir klausia, ar jis yra liudininkas, į ką jis atsako, kad viską matė per savo balkoną ir kvietė policiją. Vyras prisistato kaip O. J. B. ir nurodo savo duomenis. O. J. B. toliau pasakoja, kad buvo du asmenys. Pareigūnas Nr. 2 klausia pas vyrą ir moterį, kaip buvo apsirengęs antras vyras, į ką moteris atsako, kad jis buvo su ryškia oranžine striuke, tokia, kaip atšvaitinė medžiaga. Vyras rodo automobilius, kuriuose tie vyrai sėdėjo, tačiau vaizde jų nesimato. Moteris prisistato kaip R. J.-B.. Matoma, kad automobiliai pastatyti prie „IKI Express“ parduotuvės, šalia kelio esančioje automobilių aikštelėje. Pareigūnas Nr. 2 vaikšto ir apžiūrinėja kitus automobilius. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Sekantis vaizdo įrašas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno R. S. (toliau - pareigūnas Nr. 3) tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu matomi data ir laikas: 2025-09-23 01:05. Matomi važiuojantys pareigūnai tarnybiniame automobilyje, jie vyksta į iškvietimą. Pareigūnas Nr. 3 išlipa iš tarnybinio automobilio ir pradeda bėgti, šaukia „Stok, policija!“. Matoma, kad pareigūnas Nr. 3 bėga per kiemus ir vis šaukia „Stok, policija!“. Girdima, kad bėgęs nuo policijos asmuo sulaikomas, girdimi pareigūno žodžiai: „Ant žemės, rankas už nugaros“. Pareigūnai sulaiko asmenį, uždeda jam antrankius. Pareigūnai tarpusavyje kalbasi, kad matė, kaip šis asmuo bėgdamas išmetė kažkokį maišelį. Sulaikytas asmuo kalba necenzūriniais žodžiais. Jis šaukia ir pravardžiuoja pareigūnus. Girdima, kad pareigūnas Nr. 3 apžiūri sulaikytą vyrą, randa pas jį peilį. Matoma, kad sulaikytas vyras apsirengęs juodą striukę ir pilkai baltas kelnes, panašias į kareiviško tipo. Jis pasodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Pareigūnas apžiūrinėja sulaikyto asmens daiktus, randa asmens dokumentus, girdima, kad yra „Ford“ markės automobilio dokumentai. Girdima, kad sulaikyto asmens vardas yra A.. Sulaikytasis vis keikiasi, įžeidinėja pareigūnus, tranko tarnybinio automobilio duris. Pareigūnas apžiūrinėja rastus „Ford“ markės automobilio dokumentus, sako, kad tai turi būti „Cmaxas, (duomenys neskelbtini)“. Matoma, kad iš stovinčių automobilių vietos vienas automobilis yra išvažiavęs ant kelio važiuojamosios dalies. Automobilis yra rudos spalvos, markės nesimato, matoma, kad vairuotojo pusės langas yra išdaužtas. Po to pareigūnas Nr. 3 prieina prie kito automobilio, kuris yra sidabrinės spalvos, galimai „Škoda“ markės, taip pat su išdaužtu vairuotojo pusės langu. Tada pareigūnas Nr. 3 prieina prie tamsiai mėlynos spalvos automobilio, kurio markė galimai „Volvo“, kurio taip pat vairuotojo pusės langas išdaužtas. Pareigūnai kalbasi apie rudos spalvos automobilį, kuris stovi ant važiuojamosios kelio dalies. Pareigūnas Nr. 3 sako, kad tikriausiai buvo įjungta laisva pavara, todėl automobilis nuriedėjo. Jis taip pat teigia, kad sulaikytas asmuo paėmė vieno iš automobilių dokumentus. Pareigūnai kalbasi, kad atvykus antro asmens nebuvo, buvo tik šis sulaikytas, kuris bėgo nuo pareigūnų. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Sekantis vaizdo įrašas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 2 tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu matomi data ir laikas: 2025-09-23 01:32. Matoma, kad pareigūnas apžiūrinėja su žibintuvėliu vieno iš automobilių vidų, jis komentuoja „Oho, stipru“. Tiksliai nesimato, kas ten yra, tačiau lyg ir matomos kažkokios dėmės ant automobilio sėdynių. Pareigūnai diskutuoja, kad vienas automobilis nepažeistas, viduje groja radijas ir durelės atidarytos, galimai tai gali būti vieno iš čia buvusių asmenų automobilis. Matoma ir girdima, kad pareigūnas Nr. 2 komentuoja, jog prie automobilio yra daug butelių, galimai jie sėdėjo automobilyje ir gėrė. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Sekantis vaizdo įrašas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 1 tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu matomi data ir laikas: 2025-09-23 01:09. Matoma jau anksčiau aprašyta situacija. Girdima, kaip policijos pareigūnai apžiūrinėja sulaikytą asmenį. Girdima, kaip sulaikytas asmuo grasina ir įžeidinėja pareigūnus. Girdima, kaip sulaikytas asmuo spardo tarnybinio automobilio duris. Vienas iš pareigūnų įspėja sulaikytąjį, kad taip nedarytų, tačiau jis atsikalbinėja, įžeidinėja pareigūnus ir toliau spardo duris. Vienas iš pareigūnų suriša sulaikytajam kojas. Matoma, kad atvyksta dar vienas policijos ekipažas. Sulaikytąjį pasodina į kito tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Pareigūnai apžiūrinėja automobilį, kuris nėra apgadintas. Ant šio automobilio yra užrašai „Kalėdų dekoracijos“. Pareigūnai aptaria, kad spynelės sveikos, galimai automobilis buvo atidarytas su raktu. Matoma, kad šio automobilio valstybiniai numeriai yra „(duomenys neskelbtini) Matomi „Volvo“ tamsiai mėlyno automobilio valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini) „Škoda“ sidabrinės spalvos automobilio valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini) ir dar vieno „Škoda“ sidabrinės spalvos automobilio valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 t., b. l. 45-47).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad jis išdaužė kaltinime nurodytų automobilių langus, tai padarė su trinkele, kurią rado netoli automobilio, iš pirmo automobilio daiktadėžės paėmė įrankį, tačiau neatsimena, kur jį padėjo, po to galimai išmetė. Toje pačioje vietoje išdaužė ir „Volvo“ automobilio stiklą, iš šio automobilio paėmė peilį. Po to dar išdaužė trečio ir ketvirto automobilių stiklus, tačiau iš jų nieko nepaėmė. Jis pripažįsta jam pareikštame kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo, duoto teisiamojo posėdžio metu, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų D. L., G. S., V. V., V. B. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat liudytojų N. F., O. J. – B., A. T. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Remiantis minėtų įrodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. M., 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 01.00 val., būdamas ties pastatu (duomenys neskelbtini), išdaužė nukentėjusiajam D. L. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam G. S. priklausančio automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. V. priklausančio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiajam V. B. B. priklausančio automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langų stiklus, tokiu būdu įsibrovė į minėtų automobilių vidų, ir iš automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžės pagrobė daugiafunkcinį įrankį, kurio vertė 15 Eur, o iš automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė antikvarinį peilį, kurio vertė 30 Eur, tuo tarpu vagystės iš automobilių „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. M. iš pradžių teigė, kad paskutinių dviejų automobilių langų stiklus jis išdaužė jau neturėdamas tikslo vogti, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti tokia kaltinamojo pozicija, kadangi visi jo veiksmai buvo įvykdyti toje pačioje vietoje, neilgai trukus vienas po kito, kaltinamasis pats, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad atidarinėjo automobilių daiktadėžes, tai matyti ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis visuose automobiliuose ieškojo daiktų, kuriuos galėtų pavogti, pirmuose dviejuose automobiliuose rado ir paėmė daugiafunkcinį įrankį bei antikvarinį peilį. Nors tiesa, kad kaltinamasis iš paskutinių dviejų automobilių, kurių langus išdaužė, nieko nepaėmė, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad tai buvo pasekmė to, jog kaltinamasis į minėtus automobilius brovėsi jau neva turėdamas kitokį tikslą, nei į pirmus du automobilius, priešingai, teismo vertinimu, akivaizdu, kad kaltinamasis į paskutinius du automobilius brovėsi su tuo pačiu tikslu, t.y. norėdamas iš jų ką nors pavogti, tačiau nesuspėjo savo tikslo įgyvendinti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų arba paprasčiausiai automobiliuose nerado vertingų daiktų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas visas kaltinime inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte A. M. veiksmai dėl vagysčių iš minėtų automobilių buvo kvalifikuoti kaip keturios atskiros nusikalstamos veikos – dėl vagysčių iš nukentėjusiajam D. L. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajam G. S. priklausančio automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip baigtos nusikalstamos veikos, o dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystes įsibraunant į nukentėjusiajam V. V. priklausantį automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiajam V. B. B. priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – kaip pasikėsinimai padaryti nusikalstamas veikas. Visgi teismas su tokiu A. M. veiksmų kvalifikavimu nesutinka.

Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008).

Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Teismas pažymi, kad sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog jis ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. M. jam inkriminuojamas vagystes įsibraunant į automobilius padarė toje pačioje vietoje ir tą pačią dieną, vieną po kitos, identišku būdu – išdaužiant automobilio langą, taip įsibraunant į jo vidų, su tikslu iš automobilio salono pagrobti turtą. Nors minėti automobiliai ir iš jų pagrobtas turtas priklausė skirtingiems asmenims, tačiau jie buvo pastatyti šalia ir kaltinamasis, apvogęs vieną automobilį, iškart brovėsi į sekantį, iki kol buvo sulaikytas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo kaltinamąjį turėjus vieningą nusikalstamą sumanymą sistemingai pagrobti daiktus iš kelių įvykio vietoje stovėjusių automobilių, todėl, remiantis aukščiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. M. veiksmai pagrobiant svetimą turtą (ar pasikėsinant jį pagrobti) įsibrovus į minėtus automobilius nepagrįstai kvalifikuoti kaip keturios atskiros nusikalstamos veikos. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo A. M. veiksmai dėl visų nurodytų vagysčių įsibraunant į automobilius turi būti vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, jog A. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilius, o būtent: jis, 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 01.00 val., būdamas ties pastatu (duomenys neskelbtini), išdaužė nukentėjusiajam D. L. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo durelių stiklą, 300 eurų vertės, įsibrovė į transporto priemonės vidų ir iš daiktadėžės pagrobė daugiafunkcinį įrankį, kurio vertė 15 eurų, tokiais veiksmais jis pagrobė 15 eurų vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam D. L. 315 eurų dydžio turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis išdaužė nukentėjusiajam G. S. priklausančio automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių stiklą, 200 eurų vertės, įsibrovė į transporto priemonės vidų ir iš daiktadėžės pagrobė antikvarinį peilį, kurio vertė 30 eurų, taip padarė nukentėjusiajam G. S. 230 eurų dydžio turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis išdaužė nukentėjusiajam V. V. priklausančio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vairuotojo durelių 120 eurų vertės stiklą, įsibrovė į transporto priemonės vidų, tačiau nieko nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis išdaužė nukentėjusiajam V. B. B. priklausančio automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vairuotojo durelių šoninį stiklą, 100 eurų vertės, ir priekinį stiklą, 100 eurų vertės, taip sugadindamas svetimą turtą ir padarydamas nukentėjusiajam V. B. B. 200 eurų dydžio turtinę žalą, įsibrovė į transporto priemonės vidų, atidarė daiktadėžę, tačiau nieko nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis A. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, turto savininkams padaryta reali žala, kuri šiai dienai nėra atlyginta. Teismas taip pat atsižvelgia į bendrą pagrobtų daiktų vertę, kuri yra nedidelė, mažesnė už 1 MGL dydį (50 Eur), nors įsibraunant į automobilius sugadinto turto vertė yra didesnė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų šiai aplinkybei konstatuoti. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nusikalto būdamas girtas, tačiau teisiamojo posėdžio metu teigė, kad įvykio metu nebuvo nei apsvaigęs, nei išgėręs. Pažymėtina, kad nors A. M. buvo sulaikytas iškart po nusikalstamos veikos padarymo, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų imtasi priemonių patikrinti jo blaivumui, tokiu būdu konstatuotina, jog byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo girtumą nusikalstamos veikos padarymo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nepripažįsta šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. M. – jis yra gana jauno, darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirbantis (2 t., b. l. 92), teistas iš viso 9 kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 79-86), baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkią vagystę, paskirtos baudos nesumokėtos (sudarytos mokestinės paskolos sutartys) (2 t., b. l. 90-91), paties teigimu nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo epilepsija, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-430/2025 nurodyta, kad nėra duomenų, jog A. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 73).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau dešimtą kartą, anksčiau buvo teistas taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, jam jau buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios tapo vienintele priemone sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas sprendžia, kad ir šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. M. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažintina trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi teismas neturi pagrindo manyti, jog A. M., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina įvertinus A. M. nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, iš jo teistumų ir baustumų istorijos matyti, kad nusikalstamas elgesys kaltinamajam yra būdingas, jam jau ne kartą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat anksčiau taikytas šios bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, taigi, tik realiai suvaržius jo laisvę pavyko užkirsti kelią jam daryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog atidėjus A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamojo atžvilgiu netaikytinas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis A. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2025 m. rugsėjo 23 d., 01.10 val. (1 t., b. l. 189-190). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 1 mėnesiui , tai yra, iki 2025 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 23 d. iki 2026 m. sausio 23 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam A. M. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pratęsimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. nėra saistomas tvirtais socialiniais ar ekonominiais ryšiais su gyvenamąja ar darbine vieta, taip pat praeityje yra ne kartą teistas, kas patvirtina jo neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, leidžia spręsti apie polinkį nusikalsti ateityje bei rodo, kad kaltinamajam yra žinomos teisinės pasekmės, kurios, jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, gali paskatinti jį bėgti (slėptis) nuo bausmės vykdymo, teismas daro išvadą, kad šiuo metu kaltinamajam A. M. paskyrus švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. B. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 320 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro patirta žala dėl 2025 m. rugsėjo 23 d. išdaužtų dviejų automobilio stiklų – priekinio ir šoninio vairuotojo durelių – pakeitimo išlaidos (1 t., b. l. 134). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas 2025 m. rugsėjo 23 d. G. S. P. Į. aptarnavimo sutartis – užsakymas, iš kurio matyti, jog automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninis stiklas kainavo 100 Eur, jo keitimas – 60 Eur, priekinis stiklas – 100 Eur, jo keitimas – 60 Eur, bendra kaina 320 Eur (1 t., b. l. 135), taip pat pateiktas mokėjimo kvitas (1 t., b. l. 136). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. M. 2025 m. rugsėjo 23 d., apie 01.00 val., išdaužė nukentėjusiajam V. B. B. priklausančio automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vairuotojo durelių šoninį stiklą, 100 eurų vertės, ir priekinį stiklą, 100 eurų vertės, įsibraudamas į minėtą automobilį. Pateikti duomenys patvirtina, kad dėl minėtų stiklų pakeitimo nukentėjusysis V. B. B. realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą, tokiu būdu tarp jo patirtos žalos ir kaltinamojo nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. šį civilinį ieškinį pripažino. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo V. B. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo A. M..

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (patikslinta) Nr. ADP-2025-14414, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam A. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 162,50 eurų dydžio išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. M. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas. Kaltinamojo A. M. gynėju teisme buvo paskirta advokatė Anna Grinevič.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant A. M. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas ne vieną kartą, nedirbantis, šiuo metu suimtas ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, patenkinus civilinį ieškinį, iš A. M. yra priteista atlyginti jo padaryta turtinė žala. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. M. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. ADP-2025-14414 nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2 t., b. l. 75-76) perduoti saugoti daiktai – juodos spalvos pirštinė, stiklo šukės, paimtos iš automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos pirštinė iš automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stiklo šukės, paimtos iš automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cigarečių pakelis „LD“ su cigaretėmis, stiklo šukės, paimtos iš automobilio „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 m matavimo ruletė, peilis, skardinė „Ventės“ iš automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuoplova nuo plast. butelio „Švogeris“ kaklelio, butelis „Švogeris“ iš automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo šukės iš automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Tuo pačiu nutarimu perduoti saugoti trys dokumentai nuo automobilio „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintini automobilio „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui nukentėjusiajam G. S..

CD diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam A. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. B. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M. 320 Eur V. B. B. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 17 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (patikslinta) Nr. ADP-2025-14414 nurodytų 162,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., perduotus saugoti daiktus – juodos spalvos pirštinę, stiklo šukes, paimtas iš automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos pirštinę iš automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stiklo šukes, paimtas iš automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cigarečių pakelį „LD“ su cigaretėmis, stiklo šukes, paimtas iš automobilio „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 m matavimo ruletę, peilį, skardinę „Ventės“ iš automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuoplovą nuo plast. butelio „Švogeris“ kaklelio, butelį „Švogeris“ iš automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo šukes iš automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Tuo pačiu nutarimu perduotus saugoti tris dokumentai nuo automobilio „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti automobilio „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui nukentėjusiajam G. S..

CD diską su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.