Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-1306-943/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2-1306-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00395-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
M. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1306-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00395-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams antstoliui D. K., V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Projektavimo ir restauravimo institutas“, B. V., A. S. (A. S.) dėl pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, vienintelio akcininko ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. T., L. T., A. S., S. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio D. K. 2019 m. kovo 1 d. surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 2-DK-T-3323, kuriuo atsakovui V. M. parduota 57 920 vnt. UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų, sudarančių 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, už 75 000 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vienintelio akcininko V. M. 2019 m. kovo 1 d. priimtą sprendimą dėl bendrovės valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių paskyrimo; 3) pripažinti negaliojančiu UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos 2019 m. kovo 1 d. priimtą sprendimą dėl A. S. atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų ir B. V. paskyrimo bendrovės naujuoju vadovu; 4) taikyti restituciją natūra ir šalis grąžinti į buvusią padėtį: įpareigoti atsakovą V. M. grąžinti 57 920 vienetų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų ieškovui ir tretiesiems asmenims S. M., A. S., o antstolį D. K. grąžinti atsakovui V. M. pastarojo sumokėtas lėšas už šias akcijas; 5) priteisti solidariai iš atsakovų antstolio D. K., V. M., UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, B. V. ir A. S. ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Taip pat ieškovui skirta 2000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

3. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde ieškovas teismo prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinio skundo pateikimą, nes šiuo metu jis neturi objektyvios galimybės jį sumokėti. Atsakovas V. M. ieškovo atžvilgiu šiuo metu yra iniciavęs kitus teisminius procesus, kuriuose V. M. prašymu ieškovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas visas ieškovui priklausantis kilnojamasis/nekilnojamasis turtas, taip pat turimos turtinės teisės, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi prašymą atmetė ir nustatė ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 1 350 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5. Teismas konstatavo, kad siekiant, jog žyminio mokesčio mokėjimas būtų atidėtas turi būti įrodyta, jog turtinės padėties pablogėjimas yra trumpalaikis ir ateityje apelianto padėtis pasikeis, kas lems jo pajėgumą sumokėti nustatytą žyminio mokesčio sumą, esant nepalankiam apeliantui procesiniam sprendimui. Tokių duomenų ieškovas teismui nepateikė, tik nurodė, kad jo turtui taikomi areštai, tačiau kada jo finansinė būklė pagerės, kokia apimtimi, kokia dalis lėšų šiuo metu jam lieka pragyvenimui ieškovas nenurodė.

6. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kas, teismo nuomone, kitų įrodymų kontekste patvirtina faktą, jog ieškovo finansinė padėtis nėra tokia sunki, jog sąlygotų ieškovo negalimumą sumokėti mokėtiną žyminio mokesčio sumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde apeliantas M. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti, o apelianto pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo laikyti priimtu ir pateiktu be trūkumų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pagal šiuo metu galiojančius ieškovo turto apribojimus jam kas mėnesį leidžiama disponuoti ne didesne nei 555 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovas objektyviai neturi galimybės iš karto sumokėti visą mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio atidėjimas iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas byloje, suteiktų ieškovui galimybę per žymiai ilgesnį laikotarpį iš leidžiamų disponuoti lėšų surinkti (sutaupyti) žyminiam mokesčiui sumokėti skirtą sumą ir tokiu būdu įgyvendinti visas tinkamo kreipimosi į teismą sąlygas. Be to, byloje pateiktas turto arešto registro išrašas patvirtina, kad ieškovas turi turto, kuris ateityje gali būti panaudojamas žyminio mokesčio sumokėjimui.

7.2. Pirmosios instancijos teismas byloje jau kartą tenkino ieškovo kartu su ieškiniu pateiktą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo bei pripažino ieškovo nurodytas priežastis pakankamomis pagrįsti negalėjimą sumokėti šį mokestį, tačiau dabar tas pačias aplinkybes vertina skirtingai.

7.3. Vien teisinio atstovo pasitelkimas teisminiame procese jokiu būdu negali būti vertinamas kaip aplinkybė, tariamai patvirtinanti atstovaujamojo asmens finansinę padėtį ir/ar galimybes sumokėti valstybės nustatyto dydžio rinkliavas. Ieškovas yra atstovaujamas advokato, nes neturi teisinio išsilavinimo, tačiau tai negali lemti fakto dėl ieškovo turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje F?lie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).

10. Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau siekiant užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įstatymų leidėjas proceso įstatyme įtvirtino žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas.

11. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

12. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą motyvavo tuo, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų savo sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti šiuo metu ir neįrodė jos pagerėjimo ateityje.

13. Sutiktina, kad apeliantas, teikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo nepateikė iš esmės naujų duomenų apie jo turtinę padėtį, tačiau byloje yra duomenys apie apelianto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-577/2018 (aktualus bylos Nr. e2-1870-852/2019) ir teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2704-603/2019) – turto areštą, paliekant apeliantui teisę disponuoti pajamomis, neviršijančiomis vienos minimalios mėnesinės algos. Tai patvirtina ir apelianto byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ Turto areštų aktų registro išrašas. Iš tokių duomenų galima spręsti tiek apie apeliantui priklausantį turtą, tiek apie tokiam turtui taikomus ribojimus (jų apimtį). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu vis dar galioja (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, akivaizdu, kad dėl taikomų apribojimų apeliantas laikinai neturi galimybės disponuoti jam priklausančiu turtu.

14. Tačiau byloje nėra ir duomenų, jog apelianto turtinė ir finansinė padėtis lyginant su ta, kuri buvo pirmosios instancijos teismui 2019 m. kovo 19 d. nutartimi patenkinus ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, būtų pagerėjusi. Įvertinus apelianto prašymo motyvus, kurie buvo nurodyti teikiant ieškinį, ir motyvus, kuriais buvo grindžiamas apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo už apeliacinį skundą, matyti, kad prašymai buvo grindžiami iš esmės tais pačiais motyvais – šiuo metu apelianto atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, dėl ko apeliantas negali laisvai disponuoti visu savo turimu turtu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, 2019 m. kovo 19 d. nutartimi atidėjęs žyminio mokesčio mokėjimą, įvertinęs duomenis apie asmens turtinę padėtį, sudarė galimybę apeliantui pradėti procesą, tačiau apeliantui siekiant įgyvendinti teisę į apeliaciją, jam tokia galimybė nėra sudaroma, nors apelianto turtinė ir finansinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi taip, jog jis turėtų galimybę sumokėti už apeliacinio skundo pateikimą mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais teismo civiliniame procese nustatytas žyminis mokestis gali lemti asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą (2019 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Wesolek prieš Lenkiją, peticijos Nr. 65860/12). Teismo nuomone, šioje byloje neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo apeliantui jam gali būti užrikta galimybė pasinaudoti teise į apeliaciją, kas būtų nesuderinama Konvencijos 6 straipsniu.

15. Taip pat sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog aplinkybė, kad asmenį atstovauja advokatas, nepatvirtina to asmens turtinės padėties. Teisė naudotis profesionalių atstovų (advokatų) teisinėmis paslaugomis negali būti suvaržyta, juolab kad įstatymas nedraudžia advokato paslaugomis besinaudojantį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl vien toks faktas pats savaime negalėtų tapti kliūtimi spręsti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą. Teismai, vertindami byloje dalyvaujančio asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, t. y. jo turtinę padėtį, neturėtų vadovautis prielaidomis apie galimai sumokėtą pagal susitarimą už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, vertinti, kad susitarimo su advokatu dėl teisinės pagalbos teikimo sudarymas įrodo, kad asmuo turi galimybę sumokėti žyminį mokestį.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, siekiant neapriboti ieškovo teisės į teisminę gynybą (teise į teismo sprendimo peržiūrą bent vienos instancijos teisme), reikia atidėti nesumokėto 1 350 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – atidedant ieškovui 1 350 Eur žyminio mokesčio sumos mokėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovui M. T. 1 350 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė