- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e1-1083-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46840-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo J. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. R. M. 2020 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., N. T. priklausančio buto, esančioje (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė ranka ant kėdės sėdinčiai N. T. į kaktos dešinę pusę, dėl ko ji nugriuvo nuo kėdės ant grindų ir griūdama galva atsitrenkė į grindis, taip nežymiai sutrikdė N. T. sveikatą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, kairėje blauzdoje ir guzą pakaušio kairėje pusėje.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu J. R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie porą metų negyvena su N. T.. Prieš tai gyveno kartu. Dabar nueina pas N. tik tada, kai ji jam paskambina ir paprašo kažkokios pagalbos. Padeda jai nueiti į polikliniką, į parduotuvę apsipirkti. Prieš pora savaičių, jam būnant pas N. T. bute ir žiūrint televizorių, N. T. pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Jis nepatikėjo ir toliau žiūrėjo televizorių. Atvykę policijos pareigūnai pamatė, kad jis yra blaivas, o N. T. buvo labai girta. Policijos pareigūnams buvo viskas aišku ir jie nieko jam nesakė. Tada jis sudavė rankos delnu N. T. į kaktą, nuo ko ji pargriuvo ir galva atsitrenkė į spintelę. Ant N. T. veido nuolat yra visokių mėlynių, o guzas galėjo atsirasti, kai ji griūdama galva atsitrenkė į spintelę (b. l. 48).
Papildomos apklaustas J. R. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis tik vieną kartą sudavė N. T. į kaktos sritį, nuo ko ji sėdėdama ant kėdės, nugriuvo ant žemės kartu su kėde ir griūdama galvą susitrenkė į spintelę. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 68).
Pranešus kaltinamajam apie galimybę baudžiamąjį procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, J. R. M. sutiko bei sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 85).
Be J. R. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta byloje įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Šalies argumentai
Nukentėjusioji N. T. 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškime be kita ko nurodė, kad turi pretenzijų J. R. M. dėl jo elgesio jos atžvilgiu. Ji yra neįgali, nustatytas (duomenys neskelbtini)% nedarbingumas. J. R. M. yra jos pažįstamas, su kuriuo kartu negyvena, neveda bendro ūkio. 2020 m. lapkričio 20 d. ji įsileido J. R. M. pas save į namus, kartu vartojo alkoholį, sukonfliktavo. J. R. M. pradėjo tyčiotis iš jos, įžeidinėti, priekabiauti, smurtauti, trenkė jai per galvą, dėl ko ji pargriuvo. Aplink akį matosi kraujosruva, yra guzas už dešinio smilkinio. Skambino Nr. 112, greitosios atsisakė. Policijos pareigūnai J. R. M. išsivedė (b. l. 3, 21).
2021 m. vasario 10 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl 2020 m. spalio 24 d. nusikalstamos veikos epizodo (b. l. 60).
Apklausta nukentėjusioji N. T. parodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį su J. R. M., kuris pradėjo su ja konfliktuoti, tyčiotis ir ją įžeidinėti, po to, sudavė jai į galvą smūgį kumščiu. Dėl to po akimi atsirado kraujosruva, nubrozdinimas, guzas ant dešinio smilkinio, jautė fizinį skausmą. Jis atsisakė išeiti, tuomet paskambino 112, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Anksčiau jis buvo teisiamas, lygtinai nuteistas ir už jos ankstesnį sužalojimą (b. l. 18).
Papildomos apklausta nukentėjusioji N. T. parodė, kad J. R. M. yra buvęs draugas, nes maždaug prieš 9-10 metų jis gyveno pas ją apie 6 mėn. J. R. M. užeina pas ją dažnai, būna, kad ateina kelis kartus per dieną, o būna, kad ir visai neateina. J. R. M. ateidavo dažniausiai nekviestas, o pati jį pakviesdavo, kai reikėdavo išnešti tuščius butelius, pažiūrėti televizoriaus, padarydavo kažką skaniai pavalgyti ar reikėdavo ją palydėti į parduotuvę apsipirkti ar į polikliniką pas gydytojus, nes ji labai sunkiai vaikšto. Ji kartu su J. R. M. išgeria dažniausiai alų, bet būna ir degtinės, o tada prasideda konfliktai. Būna, kad J. ateina išgėręs. 2020 m. lapkričio 20 d., apie 17-18 val., pas ją bute esančioje virtuvėje jie gėrė alų ir degtinę kartu su kaimynu V. K.. Po kurio laiko V. K. paprašė J., kad šis nueitų nupirkti dar alaus, o J. atsisakius, ji pasakė J., kad gerti tai nori, o nueiti nupirkti dar, tai nebenori. J. R. M. toks jos pasakymas nepatiko ir jis pradėjo ją vadinti šliundra ir ji tada pasakė J. R. M., kad jis eitų namo. Tada jis pasakė, kad ji jam neaiškintų ir vėl pavadino ją šliundra, sudavė vieną kartą ranka į kaktos dešinę pusę, nuo ko ji sėdėdama ant kėdės, kartu su kėde nugriuvo ant virtuvės grindų ir krisdama susitrenkė galvos viršugalvį, kur atsirado mažesnis guzas negu ant kaktos. Nuo sudavimo į kaktą ranka atsirado guzas ir ant dešinės akies atsirado mėlynė, greičiausiai nuo sudavimo ranka. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo atsiradę guzai ir mėlynė. Į medikus ji nesikreipė, tik nuvyko pas med. ekspertus apžiūrai (b. l. 29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3514/2020 (01) pateikta išvada, kad 1. N. T. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, kairėje blauzdoje ir guzas pakaušio kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir tiriamajai griūnant ir atsitrenkiant (b. l. 23, 25-26).
Apžiūros protokole nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 13-16).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, J. R. M. 2020 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., N. T. priklausančio buto, esančioje (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė ranka ant kėdės sėdinčiai N. T. į kaktos dešinę pusę, dėl ko ji nugriuvo nuo kėdės ant grindų ir griūdama galva atsitrenkė į grindis, taip nežymiai sutrikdė N. T. sveikatą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, kairėje blauzdoje ir guzą pakaušio kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimo motyvai, kiti procesiniai klausimai.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su nežymiu sveikatos sutrikdymu, į tai, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – J. R. M. yra amžiaus artimo pensiniam amžiui, SODROS duomenimis nedirba (b. l. 74), yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (b. l. 73), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. R. M. 2016 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirta galutinė sumažinta (BK 64¹ straipsnis) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje, ją išklausant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnis). Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. T-411-827/2017, J. R. M. buvo pratęstas dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančioje programoje terminas iki programos pabaigos, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams. 2017 m. gruodžio 18 d. J. R. M. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų (b. l. 75-76). Tad, laikytina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2020 m. lapkričio 20 d. nebuvo teistas (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Duomenų, konstatuoti pastarajam teistumą Norvegijos Karalystėje byloje nepakanka, todėl BK 97 straipsnio 1 dalis netaikytina. J. R. M. 2018 metais baustas už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 82).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį J. R. M. apibūdinančias aplinkybes, tai, kad aptartu nuosprendžiu jis jau buvo teistas už nukentėjusiosios sužalojimą praeityje, ir vėl ją sužalojo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei šio bausmės rūšies vidurkis, bet didesnis nei jos minimumas.
Skiriant bausmę, kaltinamajam kartu taikytina intensyvi priežiūra, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi; įpareigoti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl kaltinamajam J. R. M. paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).
Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų.
Kaltinamajam J. R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi; įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę 1/3, paskiriant sumažintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi; įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.