Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-506/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-16
Bylos Nr.: 2A-506/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00506-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės KAUNO AUDINIŲ PROJEKTAS
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“
Trečiasis asmuo: Rinol International S

Kategorijos

52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-506/2014 (S)Proceso Nr. 2-56-3-00506-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 52.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės KAUNO AUDINIŲ PROJEKTAS ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-839-657/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės KAUNO AUDINIŲ PROJEKTAS ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Irlanda“ dėl įpareigojimo pašalinti defektus; trečiasis asmuo – Rinol International S.A.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti prekybos ir pramogų komplekso „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 ir 3 aukšto betoninių grindų paviršiuje atsiradusių defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškovu ir atlikti defektų šalinimo darbus, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui parengti nurodytą projektą bei atlikti defektų šalinimo darbus atsakovo lėšomis ir išsiieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovui nuosavybės teise priklauso prekybos ir pramogų komplekso „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė). 2006 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos sutartimi Nr. 17-22/06 (toliau – Rangos sutartis) atsakovas įsipareigojo paruošti ir pateikti Aikštelės grindų įrengimo techninį projektą ir pagal Rangos sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti grindų paviršiaus įrengimo darbus Aikštelėje (1.1 p.). Rangovas taip pat įsipareigojo savo sąskaita ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nustatytus darbo metu ir per garantinį terminą (5.6 p.). Ieškovo teigimu, po Aikštelės statybos užbaigimo (Aikštelė pripažinta tinkama naudoti 2007 m. vasario 23 d.) jos 2 ir 3 aukštų betoninių grindų paviršiuje atsirado defektai: visame grindų paviršiuje, įskaitant vietas, kuriose automobiliai nevažinėja ir grindys nėra veikiamos automobilių padangų, susidarė daug mažų gilių duobučių; vietomis grindų paviršiaus betonas yra ištrupėjęs; betoninių grindų paviršiuje kai kuriose vietose matomi atsiradę įtrūkimai. 2011 m. birželio 27 d. ieškovas dėl atsiradusių aikštelės defektų išsiuntė rangovui pareiškimą ir paprašė atlikti šių defektų šalinimo darbus. 2011 m. spalio 14 d. raštu atsakovas atsisakė ištaisyti nurodytus defektus. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti savo įsipareigojimus ir neištaiso garantiniu laikotarpiu Aikštelėje atsiradusių defektų.

Šalies argumentai

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, Aikštelė buvo įrengta pagal projektuotojo Rinol International S.A. projektą. Aikštelės defektus lėmė netinkamas jos eksploatavimas (ledo tirpdančių druskų barstymas). Be to, atsakovas pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti inter alia tuo pagrindu, kad jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nesutikimo motyvai sutampa su atsakovės argumentais, tačiau trečiasis asmuo kitaip vertina pareigas ir prievoles tarp atsakovo ir ieškovo bei atsakovo ir trečiojo asmens. Trečiojo asmens teigimu, jeigu jam (projektuotojui) būtų buvus pateikta informacija apie tai, kad Aikštelė bus atvira, trečiasis asmuo nebūtų projektavęs dangos, nes tai techniškai neįmanoma, nes pastatas dėl temperatūrų pokyčių juda iki 20 cm, o temperatūrų delta vasaros ir žiemos laikotarpiu gali siekti nuo 70oC iki 80oC.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 47 309,62 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui – 5 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 55,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovas 2006 m. rugsėjo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 17-22/06 dėl grindų įrengimo techninio projekto paruošimo ir pateikimo, atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti 65 187 kv.m (projektinis kiekis) grindų paviršiaus įrengimo darbus Aikštelėje šalia statomo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ (duomenys neskelbtini). Visi prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ komplekso pastatai 2007 m. vasario 23 d. aktu pripažinti tinkamais naudoti. Ginčas byloje kilo dėl grindų paviršiaus defektų, atsiradusių, šalių teigimu, po 2010-2011 m. žiemos. Grindų paviršiaus defektų trūkumai matyti iš 2012 m. kovo 9 d. betoninių grindų paviršiaus defektų nustatymo akto, pasirašyto ir atsakovo atstovo, kuriame nurodyta, kad objekto 2 ir 3 aukštuose visame grindų plote, įskaitant vietas, kuriose automobiliai nevažinėja ir grindys nėra veikiamos automobilių padangų, susidarė daug mažų gilių duobučių, vietomis grindų betonas ištrupėjęs, betoninių grindų paviršiuje kai kuriose vietose matomi atsiradę įtrūkimai, 4 aukšto grindų paviršiaus betonas ištrupėjęs, vietomis matoma armatūra. Šie ir kiti Aikštelės defektai taip pat konstatuoti byloje esančiais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, Sancon GmbH ataskaitoje, Statinio priežiūros žurnale.

Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad garantijos laikotarpiu nustačius objekto defektus, užsakovas gali pareikšti rangovui reikalavimą (pretenziją) dėl darbų trūkumų per visą garantijos laikotarpį. Rangovui atsisakius tenkinti užsakovo reikalavimą arba per užsakovo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, - per protingą terminą) neatsakius į užsakovo pretenziją dėl konkrečių garantinio objekto defektų pašalinimo, laikytina, kad užsakovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Teismas nustatė, kad pagal CK 6.698 straipsnį, Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir Rangos sutarties 6.2 punktą atsakovo atliktų darbų garantinis laikotarpis buvo penkeri metai nuo Aikštelės pripažinimo tinkama naudoti dienos. Aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti 2007 m. vasario 23 d., todėl garantinio termino pabaiga buvo 2012 m. vasario 23 d. Byloje ginčo nekilo, kad ieškovas reikalavimą atsakovui dėl darbų rezultatų trūkumo pareiškė per garantinį terminą, tačiau ginčas kilo dėl momento, kada ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas ir atitinkamai kada jis prasidėjo iš naujo, be to, ar iš viso buvo nutrūkęs. Teismas nustatė, kad ieškovas 2011 m. birželio 27 d. pareiškė atsakovui pretenziją Nr. Res-2011-06/204 dėl atsiradusių defektų šalinimo. Atsakovas 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. RS-58/11 atsisakė pašalinti ieškovo nurodytus defektus. Ieškovo atstovai pripažino, kad per įstatymo apibrėžtą pastato kokybės garantijos terminą ieškovas 2011 m. kovo mėnesį žodžiu reiškė pretenzijas atsakovui dėl objekto darbų defektų (ieškovo atstovų M. M., G. K., N. V. parodymai). Kadangi atsakovas, ieškovo atstovų nuomone, sutiko pašalinti darbų trūkumus, ieškinio senaties terminas nutrūko ir iš naujo prasidėjo 2011 m. spalio 14 d., kai atsakovas pranešė ieškovui, kad neketina tenkinti jo reikalavimų. Nors atsakovo atstovai teigė, jog senaties pradžia reikėtų laikyti 2011 m. kovo – balandžio mėnesius, nes atsakovas iš karto nesutiko su ieškovo reiškiamomis pretenzijos, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių leistinų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių tokią aiškiai išreikštą atsakovo valią. Priešingai, ieškovo pateiktos korespondencijos ir ieškovui pateikto atsakovo 2011 m. liepos 20 d. pranešimo (atsakymo į pretenziją) Nr. RS-39/11 turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dar neatsisakė šalinti objekto trūkumus, tai pagrįstai leido ieškovui tikėtis, kad trūkumai, dėl kurių pareikštos pretenzijos per garantinį laikotarpį, bus pašalinti. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pripažino savo prievolę bei nutraukė 2011 m. kovo – balandžio mėnesiais prasidėjusį ieškinio senaties terminą. Iš tolesnės ieškovo ir atsakovo korespondencijos teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. RS-58/11 atsakovas atsisakė pašalinti ieškovo nurodytus defektus, todėl ieškovui tapo žinoma, jog reikalavimų dėl pažeistų teisių atsakovas nevykdys. Ši atsakovo pozicija nebesikeitė. Teismas nurodė, kad nutraukto ieškinio senaties termino pradžia iš naujo prasidėjo 2011 m. spalio 14 d. Aplinkybė, kad atsakovas neigė savo atsakomybę dėl darbų defektų, nepaneigia fakto, kad jis nepripažino ieškovo reiškiamų pretenzijų. Ieškinys teisme gautas 2012 m. birželio 25 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.

Spręsdamas dėl rangovo atsakomybės teismas nurodė, kad ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų užsakovas neprivalo įrodinėti defektų atsiradimo priežasčių. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Byloje ginčo nėra, kad Aikštelės defektai išryškėjo galiojant darbų kokybės garantiniam terminui. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371//2005). Pagal Rangos sutartį atsakovas įsipareigojo paruošti ir pateikti grindų įrengimo techninį projektą. Techninio projekto paruošimas pagal Rangos sutartį apėmė: projektuotojų paiešką ir tarpininkavimą tarp užsakovo ir projektuotojų, ruošiant grindų įrengimo techninį projektą. Atsakovas, vykdydamas Rangos sutartį, savo prievolėms įvykdyti pasitelkė trečiąjį asmenį, nes pats neturėjo teisės atlikti projektavimo darbų. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovas atliko tarpininko vaidmenį atliekant projektavimo darbus, t. y. turėjo surasti projektuotoją ir atlikti grindų betonavimo darbus pagal projektą.

Spręsdamas dėl projektavimo ir betonavimo darbų teismas nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo kaip vieną iš pagrindinių Aikštelės betoninių grindų defektų atsiradimo priežasčių nurodė tai, kad pastatas nebuvo uždengtas struktūriniu stiklu, kaip tai buvo numatyta techniniame projekte, pažymėjo, jog apie techninio ir darbo projekto sprendinių pakeitimus nebuvo tinkamai informuoti. Teismas nustatė, kad Aikštelės projektavimo užduotyje (2006 m. kovo mėn.), kuri buvo pateikta trečiajam asmeniui, nurodyta, kad Aikštelė bus uždara, fasadų apdailai naudojamas struktūrinis stiklas. Byloje nėra įrodymų, kad ši projektavimo užduotis buvo koreguota, betono grindų projekto rengimui buvo parengta nauja projektavimo užduotis, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog ši projektavimo užduotis buvo rengiama UAB „Betonika“, o parengtame darbo projekte jau buvo numatyta, kad Aikštelė nebus dengiama struktūriniu stiklu ir pastatas bus atviras. Nors ieškovas teigė, kad darbo projekte jau buvo atsisakyta Aikštelės uždengimo struktūriniu stiklu, tačiau teismas pažymėjo, kad nei paties darbo projekto, nei statybos žurnalo, nei kitų dokumentų, įrodančių, jog dar iki sudarant Rangos sutartį arba pradedant atlikti betonavimo darbus atsakovas buvo informuotas apie techninio projekto sprendinių pakeitimą. Betoninių grindų paviršiaus darbo projektą trečiasis asmuo rengė uždarai patalpai, tačiau įvertinęs agresyvias aplinkos sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad pastatas nebus šildomas vietoje parkingo konstrukcijos nustatyto XC1 aplinkos sąlygų klasifikavimo, nurodė, kad atliekant grindų betonavimo darbus turėtų būti naudojamas betonas atitinkantis tokias sąlygas – C25/30-XC4-W6-C-0,40-16-S3, t. y. nurodė aukštesnę ir agresyvesnę aplinkos sąlygų klasę. Byloje atlikti ekspertinio pobūdžio tyrimai ir betono tiekėjo AB „Vilijampolės gelžbetonis“ atitikties deklaracija leido teismui padaryti daryti išvadą, kad betoninėms grindims panaudotas betonas atitinka C25/30 (pagal LST EN 206-1:2002/A1:2004, LST EN 206-1:2002/A2:2005, LST EN 13791:2007) klasei gniuždymo stipriui keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad apklausti liudytojai nurodė, jog betono korozijos nebūtų, jei būtų sausa aplinka, t. y. jei pastatas būtų uždaras. Teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas netinkamai vykdė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas (CK 6.691 str.). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad statybos darbai buvo atliekami nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, juose nustatytų reikalavimų. Nors trečiojo asmens parengtas darbo projektas nevisiškai atitiko statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau užsakovas darbus priėmė, statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad ieškovas darbo projektui pritarė, pretenzijų dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo neturėjo. Teismas pažymėjo, kad UAB „Ekspertika“ atliktos dalinės statinio ekspertizės akte Nr. 13-01/20 (2013 m.) konstatuota, jog cikliškas ilgalaikis drėgmės poveikis, betonui naudojant užpildus iš Lietuvos žvyro karjerų, veikiant užšalimo – atšilimo ciklų, patenkant ant paviršiaus druskų, sukelia betono šarminę koroziją. Tačiau teismas nevertino pateiktų išvadų, kadangi ekspertizę atlikęs ekspertas A. R. yra susijęs su ieškovu sutartiniais santykiais – konsultuoja ieškovą, rengia konkursų sąlygas ir kt.

Spręsdamas dėl Aikštelės eksploatavimo teismas nurodė, kad, atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, kita atsiradusių defektų priežasčių grupė yra netinkamas Aikštelės eksploatavimą – druskų naudojimas, temperatūrinių siūlių neprižiūrėjimas, kt. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai prižiūri Aikštelę, neatlieka būtinų remonto ir priežiūros darbų. Nors ieškovas neigė, kad ledo tirpinimui ir Aikštelės priežiūrai žiemos metu naudoja druskas, tačiau, teismo vertinimu, tai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir liudytojų parodymams. Teismas, įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visetą, ekspertinio pobūdžio tyrimus ir išvadas, šalių ir liudytojų parodymus, taip pat įvertinęs šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), sprendė, jog atsakovui įrodžius, kad ieškovas netinkamai prižiūri automobilių stovėjimo aikštelę (nustatytais terminais neatliko deformacinių siūlių remonto, ledo tirpinimui naudoja druskas), padarė išvadą, kad ieškovas taip pat yra kaltas dėl defektų atsiradimo.

Šalies argumentai

Atkreipdamas dėmesį į ieškinio reikalavimus teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti Aikštelės 2 ir 3 aukštų betoninių grindų paviršiuje atsiradusių defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškovu ir atlikti defektų šalinimo darbus, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui atlikti minėtus darbus atsakovo lėšomis. Šalinant ieškovo nurodytus atsakovo atliktų darbų trūkumus, reikia darbus atlikti iš naujo, kurių atlikimas kainuos reikalaujamą sumą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kaminta“ 2012 m. birželio 19 d. buvo pateikusi Pasiūlymą Nr. 1.626 dėl betoninių grindų defektų taisymo, pašalinant pažeistą betoninį paviršių (preliminari darbų kaina 3 933 177,60 Lt), bet vėliau šį pasiūlymą atšaukė, nes pateikdama pasiūlymą neturėjo visos informacijos apie esančią grindų konstrukciją bei objekto technines charakteristikas. Santon GmbH atlikto Aikštelės būklės vizualinio tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad iš esmės nekeičiant viso statinio, būtų beveik neįmanoma įrengti projekte numatytą drenažą ar nuolydį automobilių stovėjimo aikštelės aukštuose, o atsižvelgiant į nusidėvėjimą, šalčio, druskos ir vandens poveikį, aikštelės paviršiai turėtų būti apsaugoti tinkamos kokybės paviršiaus apsaugine sistema (kuri apima ir visų elementų konstrukciją ir betono kokybę). Byloje nustatyta, kad Aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti 2007 m. vasario 23 d. Tai reiškia, kad iki šios dienos buvo pasirašytas atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktas, o ieškovas neįrodinėjo, jog priimant atsakovo atliktus darbus būtų buvę užfiksuoti kokie nors šių darbų trūkumai, todėl, teismo nuomone, teigti, kad darbai buvo atlikti su trūkumais (parinkta netinkama betono klasė ir pan.), neteko teisės (CK 6.662 str. 2 d.). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalies nuostatas užsakovas įrodinėti rangovo atliktų darbų trūkumus po darbų priėmimo gali, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti. Teismas laikėsi nuomonės, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovo atliktų darbų nukrypimų nuo statinio techninio ir darbo projekto (galimai rengiant grindų darbo projektą, nustatant betono klasę ir markę) negalima buvo nustatyti normaliai priimant darbą, arba, kad jie buvo rangovo tyčia paslėpti, nes tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Užsakovas nustatyta tvarka rangovo atliktus darbus priėmė, priėmimo akte trūkumų ar nukrypimų nuo rangos sutarties ir projekto nekonstatavo. Byloje neįrodyta, kad priimant atsakovo atliktus darbus užsakovui nebuvo sudarytos sąlygos juos normaliai priimti, ar, kad kai kurie atlikti darbai rangovo buvo tyčia paslėpti, todėl teismas pagrįsta laikė atsakovo poziciją, jog atliekant darbus visi pakeitimai buvo suderinti su užsakovu. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai išardyti atliktus darbus ir iš naujo suprojektuoti ir perdengti betono dangą yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. vasario 23 d. pripažinus pastatytą Aikštelę tinkama naudoti, esant šiems trūkumams ir jų nepašalinus, t. y. tinkamai nesutvirtinus pastato karkaso, laikančiųjų kolonų, nesutvarkius grindų konstrukcijos, ant perdangos plokščių esančios hidroizoliacijos, neužtaisius temperatūrinių siūlių ir neparengus naujos projektinės dokumentacijos, rangovo atlikti darbai negali būti išardomi ir perdaromi iš naujo. Visos byloje nustatytos aplinkybės aplinkybė rodo ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, todėl ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti teismo ekspertizę, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovas yra atsakingas prieš ieškovą tiek už tinkamą Aikštelės grindų projekto parengimą, tiek už tinkamą darbų atlikimą. Bylos nagrinėjimo metu tarp bylos šalių kilo ginčas, ar atsakovas prisiėmė įsipareigojimą parengti Aikštelės grindų projektą ir yra atsakingas už jo kokybę, ar veikė tik kaip tarpininkas tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Teismas turėjo pareigą kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kas yra atsakingas už Aikštelės grindų projektą – atsakovas ar trečiasis asmuo. Rangos ir Projektavimo sutarčių nuostatų analizė patvirtina, kad ieškovas neturėjo sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu, o tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostė subrangos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo veikė kaip atsakovo subrangovas, už trečiojo asmens projektavimo ir statybos darbus prieš ieškovą atsako atsakovas. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimus trečiajam asmeniui. Teismas šių aplinkybių nevertino.

2. Aikštelės grindų projekte netinkamai specifikuotas betonas. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo Aikštelės grindų projektą turėjo rengti uždarai patalpai, kurios konstrukcijoms taikoma XC1 aplinkos poveikio klasė. Trečiasis asmuo įvertino agresyvias aplinkos sąlygas, aplinkybę, kad pastatas bus nešildomas, ir Aikštelės grindų projekte vietoj numatyto XC1 aplinkos sąlygų klasifikavimo nurodė naudoti betoną, atitinkantį C25/30-x4-w6-C0,40-16-S3.

Pirma, teismas nenustatė, kad trečiojo asmens ir atsakovo patiektas betonas buvo netinkamas. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai pritaikius teisės normas. Aikštelės grindų projekte specifikuojant betoną turėjo būti įvertintas STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetonių konstrukcijų projektavimas“ 1 lentelės 5 dalyje nurodytas šaldymo/šildymo poveikis be druskos arba su ja ir parinktas toks betonas, kad šio neigiamo poveikio būtų išvengta (XF3 arba XF4 klasė). Iš Aikštelės grindų projekto matyti, kad minėtas poveikis nebuvo vertintas ir tai yra projektuotojo (trečiojo asmens) klaida, lėmusi defektų atsiradimą. Teismas šio klausimo visiškai nevertino, o analizuodamas, ar projekte buvo parinktas tinkamas betonas, šį klausimą nagrinėjo vieninteliu aspektu – ar tinkamai buvo įvertintas karbonizacijos ir chloridų poveikis betonui. Teismas neatsižvelgė, kad pastatas yra skirtas naudoti intensyviam automobilių parkavimui, automobiliai į pastato vidų atnešą lietaus vandenį, purvą ir druskas iš gatvių, panaudotame betone vyksta šarmų ir užpildų reakcija, kuri buvo viena iš defektų atsiradimo priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Antra, teismo motyvai, kad Aikštelės grindų projektas turėjo būti rengiamas uždarai patalpai ir byloje nėra įrodymų, jog atsakovas ir trečiasis asmuo buvo informuoti apie šio sprendimo pakeitimą, yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems teismo motyvams ir byloje esantiems įrodymams. Aikštelės uždengimas struktūriniu stiklu buvo numatytas tik pradiniame projektavimo etape – 2005 m. Vėliau šios idėjos buvo atsisakyta ir UAB „Betonika“ rengė projektą jau be stiklo fasadų. Aikštelė buvo statoma vadovaujantis darbo projekto, o ne techninio projekto sprendiniais, todėl visi Aikštelės projektavimo dokumentai, parengti iki UAB „Betonika“ darbo projekto parengimo, byloje neturi jokios reikšmės. Be to, pats trečiasis asmuo rengė projektą remdamasis būtent UAB „Betonika“ brėžiniais. Visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, esą ieškovas turėjo informuoti atsakovą apie techninio projekto sprendinių pakeitimą, kadangi tuo metu, kai ieškovas sudarė su atsakovu Rangos sutartį, jau buvo parengtas UAB „Betonika“ darbo projektas, kuriame atsispindėjo sprendinys dėl atvirų fasadų, ir pagal jį Aikštelė buvo statoma. Tai reiškia, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turėjo žinoti, jog Aikštelė buvo statoma visiškai atvira.

Trečia, teismas turėjo vertinti, kokią įtaką struktūrinio stiklo atsisakymas turėjo šioje byloje nagrinėjamų defektų atsiradimui, o ne vien apsiriboti konstatavimu, kad Aikštelės statybų metu buvo pakeistas fasado sprendinys. UAB „Ekspertika“ 2013 m. sausio 23 d. Dalinės statinio ekspertizės aktas Nr. 13-01/20, UAB „Jurevičiaus studija“ 2013 m. vasario 18 d. raštas ir UAB „YIT Technika“ 2013 m. vasario 19 d. raštas patvirtina, kad struktūrinio stiklo atsisakymas iš esmės Aikštelės eksploatavimo sąlygų nepakeitė, t. y. net ir uždengus Aikštelės fasadus iš trijų pusių struktūriniu stiklu, Aikštelė vis tiek būtų veikiama šaldymo/šildymo ciklų. Nors teismas pripažino, kad Aikštelėje nebuvo projektuojamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, tačiau nevertino, kokią įtaką tai turėjo Aikštelės eksploatavimo sąlygoms ir defektų atsiradimui.

Ketvirta, teismas nepagrįstai rėmėsi 2006 m. kovo mėn. Pastato projektavimo užduotimi, nes ji yra visiškai nesusijusi su ginčo dalyku. Ši Pastato projektavimo užduotis buvo skirta būtent UAB „Betonika“, ji nebuvo ir negalėjo būti skirta atsakovo (trečiojo asmens) ruošiamam projektui. Ieškovas nebuvo pateikęs jos atsakovui ar trečiajam asmeniui. 2013 m. kovo 19 d. teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad ją gavo ne iš ieškovo, o iš atsakovo. Pastato projektavimo užduotis buvo skirta UAB „Betonika“ ir jos projektuotoms surenkamoms gelžbetoninėms konstrukcijoms (kolonoms, rygeliams, perdangos plokštėms), o ne atsakovui ar trečiajam asmeniui ir jų projektuotoms Aikštelės grindims.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tariamai netinkama Aikštelės priežiūra nesusijusi su šioje byloje nagrinėjamais defektais ir nelėmė jų atsiradimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas netinkamai prižiūri savo turtą, neatlieka būtinų remonto ir priežiūros darbų.

Pirma, teismas neanalizavo ir nevertino Aikštelės grindų projekte numatytų sprendinių, susijusių su vandens poveikiu. Trečiojo asmens parengto darbo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad betono paviršiuje gal susilaikyti vanduo, nes nėra galimybės suformuoti reikiamų nuolydžių; betonas turi atitikti XC4 aplinkos sąlygas. Pradėjus eksploatuoti Aikštelę įvyko taip, kaip numatyta projekte. Aikštelėje susilaiko vanduo, kuris didžiąja dalimi patenka su automobiliais. Ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad Aikštelės eksploatavimo sąlygos atitinka numatytąsias projekte. 2012 m. rugsėjo 18 d. VGTU ataskaitoje nurodyta, kad vieną iš Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektų priežasčių yra betono šarminė korozija. G. S. teismo posėdyje patvirtino, kad Aikštelės grindų betonui numatyta aplinkos poveikio klasė XC4 yra palanki betono šarminei korozijai. Tai reiškia, kad rengiant Aikštelės grindų projektą turėjo būti numatytos priemonės betono šarminei korozijai išvengti, tačiau iš projekto matyti, jog jokių priemonių, skirtų betono šarminei korozijai išvengti, nenumatyta. Tai yra trečiojo asmens (projektuotojo) arba atsakovo, pirkusio betoną, klaida, lėmusi defektų atsiradimą. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Ekspertika“ 2013 m. sausio 23 d. Dalinės statinio ekspertizės aktas Nr. 13-01/20.

Antra, konstatuojant ieškovo atsakomybę teismas turėjo analizuoti, kokią įtaką vandens pratekėjimai, siūlių remonto neatlikimas turėjo Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektų atsiradimui. 2012 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0085/12/27 patvirtina, kad didžiausias kiekis vandens į Aikštelę patenka kartu su atvažiuojančiais automobiliais, o ne prilyja iš lauko ar prilaša per nesuremontuotas siūles ar pažeistą hidroizoliaciją. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: A. R. parodymai, ieškovo atstovo M. M. paaiškinimai, kai kurie atsakovo pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Iš UAB „Ramboll Lietuva“ techninių konsultacijų paslaugų ataskaitos matyti, kad pratekėjimai labiausiai veikia ne grindis, o Aikštelės gelžbetonines konstrukcijas (kolonas, rygelius ir perdangos plokštes). Įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Darytina išvada, kad vandens pratekėjimai (įskaitant pratekėjimus per nesandarias siūles), neturėjo esminės įtakos defektų atsiradimui Aikštelės 2-3 aukštų grindyse, nes dėl to ant grindų pateko tik nedidelis vandens kiekis.

Trečia, teismas turėjo įvertinti, kokią įtaką Aikštelės konstrukcijų defektai (deformacijos), kuriuos teismas nepagrįstai įvardijo kaip Aikštelės nepriežiūrą, turėjo šioje byloje analizuojamų defektų atsiradimui. Vienintelis įrodymas, kuriame buvo analizuota ši aplinkybė, yra UAB „Ekspertika“ 2013 m. sausio 23 d. Dalinės statinio ekspertizės aktas Nr. 13-01/20. Šis įrodymas patvirtina, kad Aikštelės gelžbetonių konstrukcijų defektai neturėjo įtakos analizuojamų defektų atsiradimui. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio teismo išvadą, kad gelžbetoninių konstrukcijų deformacijos galėjo lemti Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektus.

Ketvirta, teismas išvadą apie tariamą Aikštelės nepriežiūrą grindė ir 2007 m birželio 19 d. gamybinio susirinkimo protokolu, kuriame aiškiai nurodyta, kad vardijamos galimai pažeistos Aikštelės 4 aukšto perdangos vietos. Tai, kad dėl Aikštelės deformacijų buvo pažeista hidroizoliacija, išsakoma tik kaip įtarimas. Šio susirinkimo metu buvo užfiksuoti tik atsakovo spėjimai dėl galimų vandens pratekėjimo priežasčių. Be to, atsakovo darbuotojo S. M. parodymai, ieškovo ir atsakovo 2008 m. birželio 10 d. sudaryta Statybos darbų rangos sutartis Nr. 17-05/08 dėl betoninės dangos remonto ir metalinių atitvarų permontavimo patvirtina, kad ieškovas rūpinosi Aikštele, ją remontavo.

Žemesnės instancijos teismas

Penkta, teismas rėmėsi UAB „Ramboll Lietuva“ Techninių konsultacijų paslaugų ataskaitos, L. U. ir Č. I. ekspertizės akto nuostatomis, ieškovo atstovų susirašinėjimo su Č. I. duomenimis. Visų nurodytų tyrimų dalykas buvo Aikštelės gelžbetoninių konstrukcijų defektai, taip pat vandens pratekėjimų per Aikštelės 4 aukštą (stogą) priežastys. Teismas neįsigilino į šių dokumentų turinį, todėl minėtų tyrimų metu užfiksuotus Aikštelės surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų defektus nepagrįstai pripažino Aikštelės nepriežiūra. Visi į bylą pateikti ieškovo prašymu atlikti Aikštelės įvertinimai ir ekspertizės, priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad ieškovas rūpinosi savo turtu, siekė, jog kvalifikuoti specialistai įvertintų jo būklę ir nustatytų, kokių priemonių reikia imtis šiai būklei pagerinti.

4. Ieškovas aikštelėje niekada nebarstė druskų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas Aikštelėje barstė druską, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių defektų atsiradimą.

Pirma, priešingai nei nurodė teismas, į bylą pateiktos ieškovo sudarytos sutartys dėl PPC „Akropolis“ teritorijos valymo neįrodo druskų barstymo Aikštelėje fakto. Pagal šias sutartis druskos barstymas buvo numatytas tik PPC „Akropolis“ lauko teritorijoje, o Aikštelę numatyta valyti valymo mašina ir rankiniu būdu, ir joje barstyti granitinę skaldelę. Svarbu pažymėti, kad atsakovas nedavė jokių nurodymų dėl Aikštelės priežiūros. Pats ieškovas Aikštelės eksploatavimo pradžioje kreipėsi į atsakovą su klausimu, kuo galima barstyti Aikštelę. Ieškovas laikėsi atsakovo nurodymų nenaudoti druskos ir barstyti skaldelę. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas Švaros misijos, UAB darbuotojas M. G., ieškovo atstovai G. K. ir M. M.. Teismas atmetė šiuos parodymus, vadovaudamasis atsakovo darbuotojų vienas kitam prieštaraujančiais parodymais, KTU ir VGTU atstovų prielaidomis ir pasvarstymais.

Antra, aplinkybę, kad Aikštelėje nesusidarydavo ledas, todėl apskritai nebuvo poreikio barstyti druską, patvirtina iki kiti byloje esantys įrodymai: 2012 m. spalio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0085/12/26, liudytojo A. Z. parodymai, A. R. patvirtinimas. Teismas nurodytos faktinės aplinkybės apskritai netyrė.

Trečia, atsakovo pateiktuose KTU ir VGTU ekspertinio pobūdžio vertinimuose konstatuotas tik druskų buvimo faktas tirtuose betono bandiniuose. Šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kokiu būdu kelių barstymui naudojamos druskos pateko į Aikštelę. Druskų atsiradimo priežastys minėtuose vertinimuose buvo nagrinėtos. Dėl to 2012 m. spalio 16 d. VGTU Mokslo darbo ataskaitos išvada, kad Aikštelėje druskos galėjo atsirasti naudojant jas dangų apsaugai nuo apledėjimo, yra tik prielaida. Tai teismo posėdyje pripažino ir pats G. S.. Kitose KTU ir VGTU ataskaitose nėra jokių duomenų apie galimus druskos patekimo į Aikštelę būdus, todėl jos neįrodo, kad ieškovas Aikštelėje barstė ledą tirpdinančias druskas.

Ketvirta, S. M. ekspertinio tyrimo akto išvada dėl druskos barstymo Aikštelėje yra nepagrįsta. S. M. tokią išvadą padarė net nenuvykęs apžiūrėti Aikštelės ir ji grindžiama kitose KTU ir VGTU tyrimų ataskaitose padarytomis prielaidomis apie druskos patekimą į aikštelę.

Penkta, nei KTU ir VGTU ataskaitas rengusių specialistų, nei atsakovo kviestų liudytojų parodymai negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovas Aikštelėje barstė druską. Iš esmės visi liudytojai nurodė tik tiek, kad druska Aikštelėje turėjo būti barstoma, nes toks jos kiekis su automobiliais į Aikštelę negalėjo patekti. Tokie liudytojų parodymai yra ne įrodymai, o tik liudytojų nuomonė, prielaidos apie tam tikras faktines bylos aplinkybes.

Šešta, teismas, kaip vienu iš įrodymų, patvirtinančių druskos barstymą, rėmėsi Sancon GmbH ataskaita, tačiau skundžiamame sprendime cituoja ataskaitos išvadą, kad žiemą automobiliai ant padangų prineša daug druskos ir purvo. Cituota išvada patvirtina priešingą faktą nei nurodė teismas. Aplinkybę, kad druska į Aikštelę patenka su automobiliais, patvirtino liudytojai G. S., A. R., M. G., ieškovo atstovai G. K. ir M. M., kuris Aikštelėje būna kiekvieną dieną. Šios aplinkybės neneigė ir kiti atsakovo atstovai.

Septinta, teismas rėmėsi Lietuvos automobilių kelių direkcijos Cheminių medžiagų naudojimo automobilių kelių priežiūrai žiemą rekomendacijomis, kurios šio ginčo atveju negali būti taikomos. Tai yra rekomendacinio pobūdžio įstaigos vidaus dokumentas, o ne norminis teisės aktas. Be to, šios rekomendacijos skirtos automobilių kelių, o ne daugiaaukščių automobilių saugyklų priežiūrai.

5. Defektai atsirado po darbų priėmimo, todėl ieškovas neprarado teisės reikšti atsakovui pretenzijas dėl vėliau atsiradusių defektų. Teismas nurodė, kad remiantis CK 6.662 straipsniu ieškovas neteko teisės remtis darbų trūkumu, kadangi darbus priėmė be išlygų ir nėra aplinkybių, jog jų nebuvo galima nustatyti normaliai priimant darbą. Darydamas tokią išvadą teismas netinkamai aiškino minėtą straipsnį, nesilaikė kasacinio teismo praktikos, neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas užsakovui remtis priimtu darbų trūkumu (defektų) faktu taikomas tik darbų perdavimo-priėmimo metu egzistavusių akivaizdžių trūkumų (defektų) atveju. Jeigu defektai atsirado po darbų priėmimo, CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys apskritai negali būti taikomos. Ginčo atveju taikytina CK 6.662 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti pretenzijų dėl paslėptų trūkumų pareiškimą. Šioje byloje analizuojami Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektai atsirado po 2010-2011 m. žiemos. UAB „Ramboll Lietuva“ parengta 2010 m. rugpjūčio 3 d. Techninių konsultacijų paslaugų ataskaita ir jos prieduose esančios fotonuotraukos patvirtina, kad 2010 m. vasarą ginčo defektų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas negalėjo darbų priėmimo metu 2007 m. užfiksuoti defektų, kurių apskritai nebuvo. To negalėjo užfiksuoti ir komisija, pripažinusi Aikštelę tinkama naudoti. Aplinkybė, kad ieškovas be išlygų priėmė Aikštelės grindų projektą, kurį parengė trečiasis asmuo, taip pat nesudaro pagrindo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies. Tam, kad galima būtų įvertinti, ar Aikštelės grindų projekto sprendiniai yra tinkami, ar jame nepadaryta klaidų, reikalingos specialios techninės žinios, o ieškovas tokių žinių neturėjo ir neturi. Dėl šios priežasties ieškovas, vizualiai peržiūrėjęs Aikštelės grindų projektą, neturėjo objektyvios galimybės nustatyti, kad projekte buvo netinkamai specifikuotas betonas. Klaidos projekte pirmą kartą nustatytos tik UAB „Ekspertika“ 2013 m. sausio 23 d. Dalinės statinio ekspertizės akte Nr. 13-01/20. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pritarė Aikštelės grindų projektui be pastabų ir dėl to prisiėmė atsakomybę dėl šio projekto trūkumų, pažeisdamas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 62 punkto nuostatas, kurios numato, jog projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia Projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę.

6. Ieškovo reikalavimas suformuluotas tinkamai ir yra pagrįstas. Teismas nepagrįstai konstatavo, esą ieškovo reikalavimas yra išardyti atsakovo atliktus darbus, iš naujo suprojektuoti ir perdengti betono dangą, o to padaryti esą yra neįmanoma nesutvirtinus pastato karkaso, laikančių kolonų, nesutvarkius grindų konstrukcijos, hidroizoliacijos, neužtaisius temperatūrinių siūlių, neparengus naujos projektinės dokumentacijos.

Pirma, remdamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi ir Rangos sutarties 6.3 punktu, ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovą savo sąskaita parengti Aikštelės 2-3 aukštų betoninių grindų paviršiuje atsiradusių defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškovu ir atlikti defektų šalinimo dargus, todėl ieškinio reikalavimas visiškai atitinka teisės aktų ir Rangos sutarties nuostatas.

Antra, priešingai nei nurodė teismas, ieškovas nenurodė, kokiu būdu atsakovas turi taisyti defektus. Pagal ieškinio reikalavimą defektų taisymo būdą turi parinkti atsakovas ir suderinti jį su ieškovu. UAB „Kaminta“ 2012 m. birželio 19 d. pasiūlymas, kuriuo rėmėsi teismas, spręsdamas, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, į bylą buvo pateiktas išimtinai procesiniais tikslais, t. y. kad būti galima preliminariai nustatyti ieškinio sumą ir mokėtiną žyminį mokestį.

Trečia, savo išvadą, esą ištaisyti Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektus neįmanoma, teismas grindė Sancon GmbH ataskaita, tačiau šioje ataskaitoje nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamas klausimas, ar ginčo defektai yra ištaisomi, nes ataskaitos surašymo metu defektų apskritai dar nebuvo.

Ketvirta, byloje nėra jokių kitų leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Aikštelės 2-3 aukštuose atsiradę defektai yra neištaisomi arba kad jų ištaisymas yra įmanomas tik prieš tai skundžiamame sprendime išvardytus darbus. Kita vertus, teismas ignoravo tą aplinkybę, kad Aikštelės konstrukcijų defektai jau yra pašalinti, taip pat atliekamas deformacinių, temperatūrinių siūlių ir vandens surinkimo įlajų remontas, kuris buvo sustabdytas dėl žemos oro temperatūros, t. y. iš esmės visi teismo išvardyti darbai yra atlikti (atliekami).

Penkta, klausimas, kaip turėtų būti šalinami defektai, yra vykdymo proceso, o ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalis.

7. Teismas nepagrįstai atmetė UAB „Ekspertika“ ekspertizės aktą, motyvuodamas tuo, kad ekspertizę atlikęs A. R. yra susijęs su ieškovu sutartiniais santykiais.

Pirma, vien ta aplinkybė, kad A. R. dirba UAB „Ribinis būvis“ ir UAB „Ekspertika“, kurios atliko kitų Aikštelės defektų (konstrukcijų defektų) ekspertizę ir parengė jų šalinimo projektą, nepatvirtina A. R. šališkumo, neobjektyvumo ar UAB „Ekspertika“ išvadų nepagrįstumo.

Antra, teisės aktai nedraudžia ekspertui atlikti ekspertizę konkrečiai, aiškiai apibrėžtais atvejais. Nagrinėjamu atveju nei A. R., nei UAB „Ribinis būvis“ ar UAB „Ekspertika“ nerengė Aikštelės grindų projekto ir nedalyvavo atliekant grindų įrengimo darbus 2006-2007 m. Šios įmonės nuo 2010 m. dalyvavo analizuojant Aikštelės konstrukcijų defektus, kurie yra nesusiję su šioje byloje analizuojamais grindų defektais.

Trečia, UAB „Ekspertika“ ekspertizės akto išvados yra pagrįstos asmenine Aikštelės apžiūra ir stebėjimais, byloje atsakovo pateiktais KTU, VGTU ir kitais laboratoriniais tyrimais, trečiojo asmens parengto projekto ekspertiniu vertinimu, kita bylos medžiaga, teisės aktais ir mokslo žiniomis, jos yra nuoseklios ir logiškos.

Ketvirta, kitoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už Aikštelės konstrukcijų defektus, ieškovo pavedinimu buvo parengtas ir pateiktas UAB „Ekspertika“ 2011 m. sausio 25 d. Statinio dalies ekspertizės aktas. Šio akto pagrįstumą pripažino ir vėliau teismo ekspertizę atlikęs ekspertas. Juo taip pat vadovavosi Kauno apygardos teismas, priimtas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-466-259/2013.

Penkta, jeigu vadovautis tuo pačiu teismo motyvu, tai turėtų būti atmesti kaip įrodymai ir KTU bei VGTU laboratoriniai tyrimai, S. M. vertinimai, atsakovo darbuotojų liudijimai, kadangi visi jie buvo atlikti sutartinių santykių su atsakovu pagrindu.

8. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 25 319,62 Lt dydžio išlaidas už antstolio, vertimo, notaro paslaugas, kelionės išlaidas ir išlaidas, susijusias su apmokėjimu už ekspertinio pobūdžio tyrimus. Priteisti tokio dydžio išlaidas nebuvo teisinio pagrindo.

Pirma, atsakovas pateikė net keturias laboratorijose atliktų betono mėginių tyrimų ataskaitas, kai kuriuos tyrimus atsakovas skirtingose laboratorijose atliko kelis kartus, kai kurių tyrimų metu buvo nustatinėjamos aplinkybės, dėl kurių ginčo šioje byloje nebuvo. Kitų tyrimų metu buvo padarytos iš esmės tos pačios išvados, kaip ir prieš tai atliktų tyrimų metu. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo atsakovui priteisti jo sumokėtas sumas už VGTU 2012 m. spalio 16 d. ir 2013 m. sausio 16 d. ataskaitas, kuriose jokios naujos aplinkybės nebuvo tirtos.

Antra, atsakovo pateiktame S. M. akte iš esmės padaryta anksčiau atliktų KTU ir VGTU tyrimų santrauka ir kitais žodžiais perrašytos tos pačios išvados. Jokių savarankiškų tyrimų S. M. ekspertinio tyrimo akte neatlikta, išvados apie faktines aplinkybes padarytos net nenuvykus į Aikštelę. Todėl šis aktas nelaikytinas įrodymu byloje ir priteisti išlaidas už tokio pobūdžio tyrimo atlikimą nėra pagrindo.

Trečia, atsakovas pateikė net penkis antstolio surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės kartojasi. Dėl kai kurių faktinių aplinkybių ginčo tarp bylos šalių nebuvo, todėl jų konstatavimas nebuvo būtinas.

9. Procesiniai klausimai. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nagrinėjamų klausimų specifiką, kuri reikalauja daug techninių detalių, taip pat į tai, kad byloje taikytinos specifinių teisės aktų – statybos techninių reglamentų, teikiamas prašymas bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje reikia aiškinis aplinkybes, susijusias su betoninių grindų projektavimu, betono savybėmis, aplinkos poveikio įtaka betonui. Šių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios technikos žinios, kurių nei šalys, nei teismas neturi. Ieškovas pasirengimo bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme metu pareiškė prašymą skirti ekspertizę. Iki šio klausimo išsprendimo atsakovas pateikė net 5 ekspertinio pobūdžio vertinimus. Nei viename iš jų nebuvo analizuojamos visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, todėl ieškovo užsakymu UAB „Ekspertika“ atliko Aikštelės 2-3 aukštų betoninių grindų ekspertizę. Atsakovas pradėjo ginčyti šios ekspertizės išvadų objektyvumą ir pagrįstumą, motyvuodamas eksperto šališkumu. Siekdamas pašalinti bet kokias abejones, ieškovas palaikė savo prašymą skirti byloje teismo ekspertizę, tačiau teismas jį atmetė, kaip ir atmetė UAB „Ekspertika“ ekspertizę, remdamasis atsakovo prielaidomis apie tariamą A. R. šališkumą ir neobjektyvumą. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę šioje byloje, ieškovas prašo skirti teismo ekspertizę apeliacinėje instancijoje, ją pavedant atlikti teismo ekspertui V. B. E..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovas visus Aikštelės statybos rangos darbus atliko kokybiškai ir tinkamai. Atsakovas tinkamai atliko visus Rangos sutartyje, sudarytoje su Ieškovu dėl Aikštelės įrengimo, numatytus darbus ir juos perdavė Ieškovui. Ieškovas darbus priėmė. Priėmimo metu jokių trūkumų ar defektų nenustatė. 2007 m. vasario 23 d. Aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti. 2007 m. balandžio 20 d. priėmimo-perdavimo aktu Ieškovui buvo perduota visa statybos dokumentacija. Vadinasi, priimant atsakovo atliktus darbus bei pripažįstant Aikštelę tinkama naudoti, buvo konstatuota, kad Aikštelės grindinio įrengimo darbai yra atlikti tinkamai, o ieškovas nepagrįstai reikalauja pašalinti tariamus darbų trūkumus, kuriuos be išlygų priėmė (CK 6.662 str. 2 d.). Maža to, ieškovas nei ieškinyje, nei pateiktose pretenzijose neidentifikavo, kurių konkrečių kokybės reikalavimų neatitinka Aikštelės grindinys. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo įrengtas Aikštelės grindinys yra nekokybiškas ir kad atsakovas pažeidė Rangos sutartį. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai vienareikšmiai patvirtina išvadą, kad atsakovas visus Rangos sutartimi sulygtus darbus atliko tinkamai.

2. Atsakovas neteikė projektavimo paslaugų. Atsakovas, vykdydamas Rangos sutartį, susitarė atlikti ir atliko tik Aikštelės įrengimo statybos darbus, todėl negali būti atsakingas už projektavimo darbus, kuriuos atliko trečiasis asmuo. Elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo dėl Statybos rangos sutarties teksto korekcijų patvirtina, kad atsakovas veikė kaip tarpininkas tarp ieškovo ir Aikštelės projektuotojo (trečiojo asmens). Pirminėje sutarties versijoje trečiasis asmuo buvo įvardijamas kaip savarankiškas projektuotojas, bet ieškovas, siekiu supaprastinti vykdytinus mokėjimus pagal sutartį, paprašė, jog atsakovas atsiskaitinėtų su projektuotoju. Atsakovas šias sąlygas priėmė, todėl atitinkamai galutiniame sutarties projekte liko nurodyta, kad atsakovas veikia kaip tarpininkas, t. y. suranda projektuotoją ir visi mokėjimai projektuotojui atliekami per atsakovą. Todėl pats atsakovas negali būti laikomas projektuotoju sutarties prasme, maža to, atsakovas objektyviai negalėtų būti projektuotoju, nes neturi šiai veiklai vykdyti reikalingų leidimų ir sertifikatų.

3. Aikštelės grindinio defektų priežastys yra nesusijusios su atsakovo atliktais Aikštelės statybos rangos darbais. Teismui pateikti ekspertinio pobūdžio įrodymai vienareikšmiai patvirtino, kad Aikštelės grindinio defektų priežastys nesusijusios su atsakovo pagal Rangos sutartį atliktais statybos rangos darbais.

4. Už Aikštelės grindinio defektų priežastis atsakingas ieškovas ir jo pasitelkti tretieji asmenys. Teismui pateiktos ekspertinio pobūdžio išvados, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai vienareikšmiai patvirtino, kad Aikštelės grindinio defektų priežastys susijusios išskirtinai su ieškovo ir jo pasitelktų trečiųjų asmenų veikla: Aikštelėje susidaro per didelis, projekte nenumatytas, vandens kiekis, nes Ieškovas ir jo pasitelkti tretieji asmenys pažeidė ir netinkamai prižiūri Aikštelės hidroizoliaciją; Aikštelėje susidaro per didelis, projekte nenumatytas, vandens kiekis, nes Aikštelė neuždengta struktūriniu stiklu, dėl to Aikštelės aplinka tapo drėgnesnė nei tai buvo numatyta projekte ir tai sukėlė Aikštelės betono koroziją; ieškovas Aikštelės priežiūrai neleistinai naudojo druskas, kurios esant drėgnoms ir šaltoms sąlygoms sukėlė šarminę Aikštelės betono koroziją.

5. UAB „Ekspertika“ 2013 m. sausio 23 d. išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, ji negali būti laikoma įrodymu byloje. Šią išvadą parengė A. R., kurio valdoma bendrovė UAB „Ribinis būvis“ ieškovą konsultuoja dėl Kauno Akropolio techninės priežiūros, defektų nustatymo, šalinimo, rengia konkursų sąlygas dėl remonto darbų atlikimo. Tai, kad tokios konsultacijos vykdomos nuo 2010 m., liudydamas teisme patvirtino pats A. R.. Tai reiškia, kad pagal STR 1.06.03:2002 nuostatus, A. R. neatitinka nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus asmeniui, atliekančiam statinio projekto ir statinio (viso ar dalies) ekspertinį įvertinimą, todėl neturėjo teisės pateikti minėtos išvados. Atitinkamai, teismas pagrįstai konstatavo, kad minėta išvada yra pateikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl negali būti įrodinėjimo priemonė šioje byloje, nes ji gauta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl ekspertų nešališkumo ir objektyvumo.

6. Dėl teismo ekspertizės skyrimo. Atsakovas nesutinka su ieškovo prašymu apeliacinėje instancijoje skirti ekspertizę. Ekspertizės skyrimas turi būti aiškiai pagrįstas ir tikslingas. Jeigu byloje yra pateikta pakankamai ekspertinio pobūdžio kvalifikuotų specialistų išvadų, ekspertizės atlikimas nėra tikslingas ir būtinas. Be to, ieškovas nenurodė argumentų, kodėl nesutinka su byloje esančiomis ekspertų ir kitų specialistų išvadomis bei tyrimų ataskaitomis. Šioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta daugiau nei 5 ekspertinio pobūdžio aukščiausios kvalifikacijos specialistų išvados, kuriose buvo analizuojamos Aikštelės defektų priežastys. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertizės skyrimas nėra tikslingas, nes byloje pateiktose ekspertinio pobūdžio dokumentuose jau yra nurodyti specialių techninių žinių reikalaujantys atsakymai dėl visų galimų Aikštelės defektų priežasčių ir dėl atsakingų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde ieškovas net neginčija atsakovo pateiktų ekspertinių ataskaitų išvadų, tačiau apeliuoja tik į poreikį atlikti papildomus tyrimus. Tačiau kai byloje pateikta daugiau nei 5 ekspertinio pobūdžio išvados, sunku net įsivaizduoti kokių dar papildomų tyrimų gali objektyviai reikėti. Be to, atsakovas klaidina teismą, kad visos byloje atliktos ekspertinio tyrimo išvados, aktai bei tyrimo ataskaitos yra sudarytos tik atsakovo užsakymu. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, iš jų absoliučiai didžioji dauguma yra ekspertinio pobūdžio aukštos kvalifikacijos specialistų išvados, patvirtinančių, kad Aikštelės defektų priežastys yra nesusijusios su atsakovo pagal Rangos sutartį atliktais Aikštelės statybos rangos darbais, todėl ekspertizės skyrimas yra netikslingas, užvilkintų apeliacinį procesą, būtų gaištamas ne tik ekspertų laikas, bet ir teismo bei ieškovo vertinant netikslingos ekspertizės rezultatus. Be to, ieškovo siūlomo eksperto V. B. E. kandidatūra kelia rimtų abejonių dėl šališkumo ir neobjektyvumo, nes pirmosios instancijos teismui šio eksperto pateikta ekspertizės atlikimo kaina visiškai neatitinka ekspertizės sudėtingumo ir kompleksiškumo.

7. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo sumažinti prašomų priteisti išlaidų už ekspertines išvadas ir konstatavimo protokolus sumą, nes dalis ekspertų išvadų ir konstatavimo protokolų neva neatskleidė jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Su šia argumentacija negalima sutikti. CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta šalies teisė teikti įrodymus. Naudodamasis paminėta teise, atsakovas pateikė teismui ekspertinio pobūdžio išvadas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose buvo analizuojamos Aikštelės grindinio defektų priežastys ir nustatyta, kad šios priežastys yra nesusijusios su atsakovo atliktais Aikštelės statybos rangos darbais. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl pateikti įrodymai galėtų būti laikomi nesusiję su byla ir nereikšmingi bylai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bylos eigoje nuolat teikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, atsakovas į tai atsikirsdavo, teikė naujus įrodymus, kurie papildė jau pateiktus įrodymus, tačiau jokiu būdu jų neatkartojo. Pažymėtina, kad ir ieškovas apeliaciniame skunde neteigia, jog įrodymai visiškai dubliuoja vienas kitą.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiais asmuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes teisinga bylos išnagrinėjimui, įvertino bylos įrodymų visumą ir kiekvieno iš jų įrodomąją reikšmę bei įrodymų patikimumą ir pakankamumą, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo prašymu nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo prašymu skirti byloje ekspertizę, nes mano, jog iš byloje esančių duomenų ir atliktų ekspertizių yra surinka pakankamai duomenų, leidžiančių bylą nagrinėti iš esmės. Trečiojo asmens manymu, naujos ekspertizės paskyrimas vilkins bylos nagrinėjimą, bereikalingai didins šalių bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą, pakeičiant sprendimo motyvuojamojoje nurodytą teisinę išvadą „ieškovės pateiktos korespondencijos turinys (T.8, b.l. 28-40), ieškovei pateikto atsakovės 2011 m. liepos 20 d. pranešimo (atsakymo į pretenziją) Nr. RS39/11 turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė dar neatsisakė dar neatsisakė šalinti objekto trūkumus, kas pagrįstai leido ieškovei tikėtis, kad trūkumai, dėl kurių pareikštos pretenzijos per garantinį laikotarpį bus pašalintos.Vadinasi, tokiais savo veiksmais atsakovė UAB „Irlanda“ pripažino savo prievolę bei nutraukė jos atžvilgiu 2011 m. kovo-balandžio mėnesiais prasidėjusį ieškinio senaties terminą. <...> Ieškinys teisme gautas 2012 m. birželio 25 d., t.y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu“ ir konstatuojant priešingai, t. y. kad ieškinys pateiktas teismui praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas 2011 m. kovo mėn. žodžiu pareiškė pretenzijas atsakovui dėl darbų defektų. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovas, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas turėjo būti taikomas nuo 2011 m. kovo mėn. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas nutrūko ir iš naujo prasidėjo 2011 m. spalio 14 d., o aplinkybė, jog atsakovas neigė savo atsakomybę dėl darbų defektų, nepaneigia fakto, kad jis nepripažino ieškovo pretenzijų. Ši teismo išvada padaryta teismui netinkamai išaiškinus ir taikant ieškinio senaties termino nutraukimo taisykles, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir pažeidus įrodinėjimą reglamentuojančias procesines taisykles.

2. Dėl ieškinio senaties termino nutraukimo taisyklių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 2 d.). Lietuvos teismų praktikoje aiškinant ieškinio senaties termino nutraukimą prievolės pripažinimu nuosekliai laikomasi tokios pozicijos, kad ieškininio senaties terminą nutraukia tik skolininko atlikti tam tikri veiksmai, o tokių pasekmių negali sukelti skolininko neveikimas ar pasižadėjimas išnagrinėti kreditoriaus pateiktą pretenziją. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino nutraukimą prievolės pripažinimu patvirtina atsakovo 2011 m. liepos 20 d. raštas, kuriuo atsakovas neatsisakė šalinti Aikštelės defektų. Atkreiptinas dėmesys, kad nei šiame atsakovo rašte, nei kituose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad atsakovas pripažįsta Aikštelės 2-3 aukštų defektus ir/ar ketina juos ištaisyti ateityje. Priešingai, minėtame rašte atsakovas pasižadėjo tik išnagrinėti pretenzijoje keliamus klausimus. Atsakovas po pretenzijos jam pareiškimo niekada nepripažino prievolės taisyti Aikštelės 2-3 aukštų defektus, nesiėmė jokių veiksmų šiems trūkumams pašalinti pats ar pasitelkdamas savo rangovus, neįsipareigojo jokių taisymo veiksmų imtis ateityje, o viso labo 2011 m. liepos 20 d. raštu pasižadėjo apsvarstyti pretenziją. Šie atsakovo veiksmai gali būti vertinami tik kaip neveikimas, kuris negali būti kvalifikuojamas kaip ieškinio senaties termino nutraukimas prievolės pripažinimu. Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką prievolę pripažinti gali juridinio asmens valdymo organas, o ne juridinio asmens darbuotojas. Net jei atsakovo 2011 m. liepos 20 d. raštas ir galėtų būti vertinamas kaip ieškinio senaties terminą nutraukiantis prievolės pripažinimas, šį raštą pasirašė ne atsakovo vadovas, o technikos direktorius, kuriam jokie įgaliojimai pripažinti tokią prievolę nebuvo ir nėra suteikti.

Šalies argumentai

3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismas aplinkybę, kad atsakovas sutiko pašalinti Aikštelės 2-3 aukštų trūkumus, nusprendė remdamasis vien tik ieškovo pateiktu vidiniu elektoriniu susirašinėjimu, kuriame atsakovas net nedalyvavo, ir ieškovo atstovų paaiškinimais. Atsakovo pateiktus įrodymus teismas vertino kaip nepatikimus. Teismas netinkamai įvertino bylos surinktus įrodymus ir jų įrodomąją vertę, pažeidė tikimybių pusiausvyros principą. Atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai, taip pat atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigia Aikštelės 2-3 aukštų trūkumų tariamą pripažinimą. Ieškovo pateikti įrodymai neatitinka tikrumo ir patikimumo kriterijų. Atsakovo vidinis elektorinis susirašinėjimas yra abejotino tikrumo ir patikimumo įrodymai. Jame nėra nė vieno paties atsakovo teiginio, nes ieškovo pateiktame susirašinėjime atsakovas apskritai nedalyvavo. Atsakovas tuo metu buvo sutikęs šalinti šioje byloje nenagrinėtus Aikštelės 4 aukšto defektus, todėl teismui pateiktoje korespondencijoje sąmoningai apjungiami Aikštelės 4 aukšto ir Aikštelės 2-3 aukštų defektų klausimai, nors jie nėra tapatūs. Kai kurios ieškovo korespondencijos teksto eilutės paties ieškovo užbrūkšniuotos ir yra neįskaitomos. Šis susirašinėjimas galėjo būti koreguotas šios bylos tikslais arba gali būti sąmoningas iškreiptos ir klaidinančios informacijos siuntinėjimas iš konsultantų užsakovui. Ieškovo atstovų parodymai, kad atsakovas sutiko pašalinti Aikštelės 2-3 aukštų trūkumus, yra nenuoseklūs ir nepatikimi. Ieškovas atstovas G. K. 2013 m. vasario 20 d. teismo posėdyje taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl 2011 m. birželio pabaigoje ieškovas pateikė atsakovui rašytinę pretenziją, jeigu, pasak ieškovo, atsakovas jau buvo sutikęs šalinti Aikštelės 2-3 aukštų defektus. Šio teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad G. K. patvirtino, jog oficialiai atsakovas nepripažino savo atsakomybės dėl Aikštelės 2-3 aukštų defektų.

4. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių taisyklių pažeidimo. Nors ieškinio senaties termino eigos nutraukimo klausimą iškėlė ieškovas, teismas ieškinio senaties nutraukimo buvimo ar nebuvimo įrodinėjimo naštą paskyrė ne ieškovui, o atsakovui. Būtent ieškovas šioje byloje turėjo pareigą įrodyt aiškiai išreikštą rangovo sutikimą su pateiktomis pretenzijomis dėl Aikštelės 2-3 aukštų defektų taisymo. Kadangi teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje, vien šiuo pagrindu teismo motyvas dėl ieškinio senaties negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti pakeistas.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad ieškovas ieškinį pareiškė nepraleidęs ieškinio senaties termino, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino nutraukimą, pritaikytos tinkamai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš pradžių atsakovas sutiko ištaisyti Aikštelės 2-3 aukštuose atsiradusius defektus, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais pripažino prievolę. Tik vėliau atsakovo pozicija dėl defektų ištaisymo pasikeitė ir atsakovas pradėjo neigti savo atsakomybę dėl defektų atsiradimo. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. vasario 20 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti M. M. ir G. K., taip pat vėliau vykęs ieškovo atstovų elektroninis susirašinėjimas. Ieškovas 2011 m. birželio 27 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektų, o atsakovas, gavęs pretenziją, neatsisakė šalinti defektų. Priešingai, organizavo betono tyrimus, o 2011 m. liepos 20 d. rašte nurodė, kad atsakymą dėl grindų remonto pateiks gavęs tyrimų rezultatus. Toks atsakovo elgesys leido ieškovui pagrįstai tikėtis, kad defektai bus pašalinti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas atliko aktyvius veiksmus, kuriais iš pradžių pripažino savo prievolę atlikti Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektų šalinimo darbus kaip garantinį remontą. Savo poziciją atsakovas pakeitė tik 2011 m. spalio 14 d. pateikdamas atsakymą į ieškovo pretenziją. Atsakovas apeliaciniame skunde tendencingai mini tik atsakovo 2011 m. liepos 20 d. raštą, taip siekdamas sudaryti įspūdį, kad ieškinio senaties termino nutrūkimą teismas grindė išimtinai vienu įrodymu. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, esą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad prievolę pripažinti gali tik juridinio asmens organas, o ne juridinio asmens darbuotojas. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens darbuotojas veiksmus, liudijančius skolos pripažinimą, atliko neperžengdamas jam suteiktų darbo įgaliojimų ribų ar remdamasis įgaliojimu arba jeigu tokių teisių turėjimas yra suprantamas iš aplinkybių, kuriomis egzistuojant toks asmuo veikė, ieškinio senaties terminas yra nutraukiamas. Nors atsakovas teigia, kad jo darbuotojas S. M. neturėjo įgaliojimų pripažinti prievolę ištaisyti Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektais, tačiau nepagrindžia šio teiginio įrodymais. Tuo tarpu aplinkybės, kuriomis veikė S. M., patvirtina, kad jis turėjo teisę priimti sprendimus dėl defektų taisymo, o ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad jis veikia peržengdamas savo kompetencijos ribas. Nuo pat Aikštelės statybos pradžios ieškovas nuolat bendravo su S. M. ir derino su juo įvairius klausimus. Visą laiką visas susirašinėjimas ir bendravimas tarp ieškovo ir atsakovo iš esmės vyko būtent per S. M.. Kita vertus, net ir pripažinus, kad S. M. neturėjo įgaliojimų priimti sprendimo dėl defektų taisymo, ši aplinkybė turėtų būti vienodai traktuojama abiem bylos šalims. Tokiu atveju defektų parodymas 2011 m. pavasarį S. M. negalėtų būti laikomas pretenzijos pareiškimu atsakovui. Todėl ir šiuo atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011 m. birželio 27 d. rašytinės pretenzijos pareiškimo.

2. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmiau minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo teiginiai, esą jis niekada nesutiko taisyti Aikštelės defektų, prieštarauja jo paties vėliau raštu išreikštai pozicijai ir elgesiui, yra sunkiai suderinami su elementaria verslo logika vengti bereikalingų išlaidų. Ieškovo pozicija visuomet buvo nuosekli ir logiška. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, esą, jei atsakovas iš pat pradžių būtų sutikęs ištaisyti defektus, ieškovo inicijuotas betono tyrimų atlikimas ir 2011 m. birželio 27 d. pretenzijos pateikimas būtų buvęs nereikalingas ir nelogiškas, nepagrįstai remiasi tik pavienėmis aplinkybėmis ir neanalizuoja įrodymų visumos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad po 2010-2011 m. žiemos pastebėjęs naujus defektus, ieškovas bandė savarankiškai išsiaiškinti atsiradusių defektų priežastis. Tik po to įvyko ieškovo ir atsakovo atstovų susitikimas, kuriuo metu atsakovas atsakovai sutiko ištaisyti defektus, tačiau prašė palaukti ieškovo užsakytų betono tyrimų išvadų. Tyrimų ataskaita buvo parengta 2011 m. birželio 17 d., tačiau defektų atsiradimo priežastys joje nebuvo įvardytos. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas 2011 m. birželio 27 d. pareiškė pretenziją atsakovui. Ieškovas elgėsi apdairiai, rūpestingai ir visiškai logiškai. Atsakovo abejonės dėl ieškovo atstovų elektroninio susirašinėjimo tikrumo ir patikimo nesudaro pagrindo atmesti šiuos įrodymus.

3. Teismas laikėsi CPK 185 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotų įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Šioje byloje atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas pareiškė ieškinį pasibaigus ieškinio senaties terminui. Tuo tarpu ieškovas įrodinėjo, kad šis terminas nebuvo praleistas, nes buvo nutrūkęs. Atsakovo cituojamose skundžiamo sprendimo dalyse teismas ne skirstė šalių įrodinėjimo pareigą, o dėstė motyvus dėl į bylą šalių pateiktų įrodymų vertinimo. Atsakovas ieškinio senaties termino praleidimą įrodinėjo iš esmės vieninteliu įrodymu – liudytojų S. M. ir G. B. parodymais, kad pretenzija dėl Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektų buvo pareikšta 2011 m. balandį, kai vyko šalių atstovų susitikimas. Ieškovas aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes atsakovas pripažino savo prievolę ištaisyti defektus, įrodinėjo ne tik savo atstovų paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais. Be to, atsakovo darbuotojų paradymai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir paties atsakovo vėliau raštu išreikštai pozicijai bei atliktiems veiksmams.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo tenkinti skundą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo palaiko atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai ir neteisingai įvertino įrodymus. Trečiojo asmens nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtintina visiškai priešingas aplinkybes nei nustatė teismas. Tai suponavo neteisingą teismo išvadą nagrinėjat ieškinio senaties klausimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso prekybos ir pramogų komplekso „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė) (t. 1, b. l. 10-54). 2006 m. rugsėjo 5 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 17-22/06 (toliau – Rangos sutartis) atsakovas įsipareigojo paruošti ir pateikti Aikštelės grindų įrengimo techninį projektą ir pagal Rangos sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti grindų paviršiaus įrengimo darbus Aikštelėje (t. 1, b. l. 78-87). Visas prekybos ir pramogų kompleksas „Akropolis“ buvo pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. vasario 23 d. aktu (t. 1, b. l. 88-91). Aikštelės betoninių grindų paviršiaus defektų 2012 m. kovo 9 d. aktas patvirtina tokius garantiniu laikotarpiu atsiradusius Aikštelės betoninių grindų paviršiaus defektus: Aikštelės 2 ir 3 aukštuose visame betoninių grindų paviršiuje, įskaitant vietas, kuriose automobiliai nevažinėja ir grindys nėra veikiamos automobilių padangų, susidarė daug mažų gilių duobučių; vietomis grindų paviršiaus betonas yra ištrupėjęs; betoninių grindų paviršiuje kai kuriose vietose matomi atsiradę įtrūkimai (t. 1, b. l. 92-181). Atsakovui atsisakius ištaisyti Aikštelė 2 ir 3 aukštuose atsiradusių defektų, Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu ginti, jo manymu, pažeistas teises.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Byloje ginčo nėra, kad ieškovas apie po 2010-2011 m. žiemos pastebėtus Aikštelės betoninių grindų trūkumus atsakovo atstovams pranešė 2011 m. kovo mėn. Atsakovo teigimu, remiantis CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. kovo mėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2011 m. kovo mėnesio, tačiau padarė išvadą, jog šis terminas buvo nutrūkęs, atsakovui pripažinus prievolę ištaisyti defektus, ir ieškinio senaties termino pradžią iš naujo skaičiavo nuo 2011 m. spalio 14 d. Remdamasis šia išvada pripažino, kad ieškovas 2012 m. birželio 25 d. pateikdamas ieškinį nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Nors atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo grindžiamas prasidėjusio ieškinio senaties termino nutraukimo atsakovo veiksmais faktas, nepagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminas iš tiesų prasidėjo 2011 m. kovo mėnesį, nes nustačius vėlesnę ieškinio senaties termino pradžios datą, šio termino nutraukimo atsakovo veiksmais pripažinus prievolę aplinkybės taptų neaktualios.

Minėta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 str. 1 d.). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą (nagrinėjamu atveju tai būtų penkeri metai) ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio terminio eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010, kt.). Nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovas po ieškovo pretenzijos pateikimo būtų sutikęs pašalinti Aikštelės 2-3 aukštų betoninių grindų defektus, ieškovo teisės nebūtų laikomos pažeistomis. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kai ieškovas faktiškai suvokė, kad atsakovas atsisako taisyti defektus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kada užsakovas suvokia, kad rangovas galutinai atsisako šalinti darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

Minėta, byloje ginčo nėra, kad ieškovas 2011 m. kovo mėnesį sužinojo apie Aikštelės 2-3 aukštų grindų defektus ir žodžiu reiškė pretenzijas atsakovui dėl jų šalinimo. Atsakovo teigimu, jis iš karto nesutiko su ieškovo reiškiamomis pretenzijomis. Kadangi, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių leistinų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių tokią aiškiai išreikštą atsakovo valią, ieškinio senaties pradžia negali būti laikomas 2011 m. kovo mėnuo. Iš ieškovo pateikto vidinio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovo atstovai 2011 m. kovo mėnesį manė, jog atsakovas pripažino defektus (t. 8, b. l. 28-40). Iš dalies sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl šio įrodymo patikimumo (tai yra vidinis ieškovo atstovų susirašinėjimas, be to, nėra aišku apie kurio aukšto defektus kalbama, nes, atsakovo teigimu, atsakovas tuo metu buvo sutikęs šalinti tik ketvirto aukšto defektus), teisėjų kolegija pažymi, kad šis susirašinėjimas negali patvirtinti, jog atsakovas pripažino defektus ir įsipareigojo juos ištaisyti. Tačiau ieškovo pateiktas vidinis susirašinėjimas tikrai paneigia (atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė priešingų įrodymų) atsakovo teiginius, kad jis iš karto 2011 m. kovo mėnesį atsisakė tenkinti ieškovo žodines pretenzijas. Aplinkybę, kad atsakovas dar 2011 m. kovo mėnesį aiškiai išreiškė valią dėl nesutikimo su ieškovo pretenzijomis, paneigia ir vėlesnė atsakovo pozicija, išreikšta 2011 m. liepos 20 d. atsakyme į ieškovo raštu pateiktą 2011 m. birželio 27 d. pretenziją dėl defektų šalinimo (t. 1, b. l. 182, 183). Šiame atsakyme atsakovas nurodė, kad paėmė Aikštelės 2-3 betoninių grindų betono bandinius tyrimui dėl betoninio paviršiaus pažeidimų atsiradimo priežasčių nustatymo, įsipareigojo atsakymą dėl grindų remonto pateikti iki 2011 m. spalio 15 d. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nei po žodinių pretenzijų pareiškimo 2011 m. kovo mėnesį, nei po rašytinės pretenzijos pareiškimo 2011 m. birželio mėnesį, iki galo neatsisakė šalinti Aikštelės defektų pagal garantiją. Tai leido ieškovui pagrįstai tikėtis, kad nurodyti defektai bus pašalinti, sudarė ieškovui pagrindą manyti, jog jo teisės nėra ginčijamos ar pažeistos. Galutinį atsakymą dėl atsisakymo šalinti Aikštelės 2-3 aukštų defektus atsakovas pateikė 2011 m. spalio 14 d. raštu (t. 1, b. l. 183), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2011 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėjo prie tos pačios išvados, tik klaidingai nurodydamas, kad šią dieną iš naujo prasidėjo nutrauktas ieškinio senaties terminas, nes, kaip minėta, šis terminas nebuvo nutrūkęs. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodinėjimo pareigos, kai keliamas ieškinio senaties termino nutraukimo klausimas, tinkamu paskirstymu ir su atsakovo veiksmų, kuriais išreiškiamas prievolės pripažinimas, reikšmingas ieškinio senaties termino nutraukimo faktui konstatuoti, vertinimu.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino taikymo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė nepraleisdamas ieškinio senaties termino, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ieškovo reikalavimo

Minėta, kad byloje ginčas kilo dėl per garantinį laikotarpį nustatytų Aikštelės 2 ir 3 aukštų defektų. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti Aikštelės 2 ir 3 aukšto betoninių grindų paviršiuje atsiradusių defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškovu ir atlikti defektų šalinimo darbus, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui parengti nurodytą projektą bei atlikti defektų šalinimo darbus atsakovo lėšomis ir išsiieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

Atsakovas Rangos sutarties 5.6 punktu įsipareigojo savo sąskaita ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nustatytus darbo metu ir per garantinį laikotarpį, o 6.1 punktu garantavo, kad jo atlikti darbai ir jiems panaudotos medžiagos bei įrenginiai per visą garantinį laikotarpį atitiks normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutarties nuostatas. Šalys Rangos sutarties 6.3 punkte atskirai aptarė situaciją, kai per garantinį laikotarpį dėl rangovo kaltės atsiradus defektams, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas juos neatlygintinai pašalintų per užsakovo nurodytą, bet ne trumpesnį negu įmanoma technologiškai, terminą bei atlygintų užsakovui patirtus pagrįstus dėl defektų atsiradimo nuostolius; rangovui nepradėjus šalinti defektų užsakovo nurodytu laiku, užsakovas turi teisę samdyti trečiuosius asmenis defektų pašalinimui, o rangovas privalės visiškai atlyginti užsakovui dėl defektų pašalinimo turėtus nuostolius, tarp jų ir už trečiųjų asmenų darbą. Iš šių Rangos sutarties nuostatų matyti, kad šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu atsakovas (rangovas) atsisakys šalinti per garantinį laikotarpį paaiškėjusius atliktų darbų trūkumus, ieškovas galės naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu savo teisių gynimo būdu, t. y. reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą (rangovą) neatlygintai pašalinti trūkumus situacijoje, atitinkančioje aprašytą Rangos sutarties 6.3 punkte, pagal kurį, kaip minėta, užsakovui nepradėjus šalinti trūkumų, užsakovas gali pats ar per trečiuosius asmenis pašalinti trūkumus ir reikalauti iš rangovo dėl trūkumų pašalinimo turėtus nuostolius. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas šiuo atveju iš dalies pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, neatitinkantį Rangos sutarties nuostatų, kurios numato kitas teisines pasekmes (t. y. galimų ar patirtų nuostolių atlyginimą), o pirmosios instancijos teismas to nevertino.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą parengti Aikštelės 2 ir 3 aukštų betoninių grindų paviršiuje atsiradusių defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškovu, jo patenkinimo atveju būtų sunkiai įgyvendinamas ir sukeliantis naujus teisminius ginčus. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl tokio ieškovo reikalavimo įvykdymo negalimumo.

Taigi, ieškovui pasirinkus iš dalies netinkamą savo teisių gynimo būdą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje jau yra surinkta daug įrodymų, susijusių su Aikštelės 2 ir 3 aukštų nustatytais defektais, ieškovui turėtų būti suteikta teisė patikslinti (pareikšti kitą) ieškinio reikalavimą, atitinkantį Rangos sutarties nuostatas. Kadangi apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tokiu būdu suteikiant galimybę ieškovui patikslinti (pareikšti kitą) ieškinio reikalavimą (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 330 str., CK 6.665 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovas, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, atsisakytų tikslinti ieškinio reikalavimą, nenurodytų konkrečios ieškiniu prašomos priteisti iš atsakovo Aikštelės 2 ir 3 aukštų betoninių grindų defektų šalinimo nuostolių sumos, ieškinys turėtų būti atmestas dėl aukščiau nurodytų priežasčių (ieškovui pasirinkus netinkamą savo teisių gynimo būdą).

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo minėtu pagrindu, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovo apeliacinio skundų argumentų ir neskirsto šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiKazys KailiūnasDanguolė MartinavičienėDalia Višinskienė