Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, kaltinamajam E. L., jo gynėjai advokatei L. D., nukentėjusiajai O. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2012 m. balandžio 6 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; 2014 m. sausio 30 d. Lazdijų rajono apylinkė teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu; 2014 m. balandžio 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 2016 m. gruodžio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų areštu, taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto; 2018 m. sausio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis E. L. 2017 m. lapkričio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodybos esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia spyrė mažiausiai vieną kartą į šoną, mažiausiai vieną kartą smogė kumščiu į pilvą bei mažiausiai vieną kartą smogė kumščiu į kairę akį savo šeimos nariui – sugyventinei O. M., padarydamas jai pilvo sumušimą, blužnies plyšimą viršutinio poliaus srityje, dėl ko nukentėjusiajai gydymo įstaigoje buvo pašalinta blužnis ir ji prarado 30 procentų darbingumo, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo sugyventinės O. M. sveikatą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamąjį E. L. charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad jis jau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kad turi problemų susijusių su alkoholio vartojimu (b. t. 1, b. l. 59-62, 63-65, 66-68, 73-75, 76-79, 94).

Kaltinamąjį E. L. charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad jis ne kartą yra baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 80-89).

Be kaltinamojo E. L. prisipažinimo dėl įvykdyto nusikaltimo, jo kaltę įrodo byloje surinktų ir ištirtų duomenų visetas, kuriais neginčytinai nustatyta, kad ne kas nors kitas, o būtent E. L. panaudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusiąją O. M., tai yra nemažiau kaip vieną kartą kumščių sudavė bei nemažiau kaip vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į pilvo sritį ir tokiais savo veiksmais padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiosios atžvilgiu kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino aplinkybę, kad E. L. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismo vertinimu jis veikė sąmoningai ir aiškiai suvokė, kad jo naudojamas fizinis smurtas prieš sugyventinę, gali ją sužaloti ir nors to nesiekė, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, todėl kaltinamasis, teismo nuomone, veikė netiesiogine tyčia. Be to tai, kad kaltinamasis adekvačiai vertino įvykius, patvirtina ir 2018 m. sausio 24 d. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog E. L. nusikaltimo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje (b. t. 1, b. l. 113). Juo labiau, kad ir pats kaltinamasis nurodė, jog yra lengvai išprovokuojamas, žodinis konfliktas buvo smurto panaudojimo priežastis. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad kaltinamasis iš karto po konflikto pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau sugrįžęs kitą dieną, nukentėjusios atsiprašė ir vengė, kad O. M. dėl patirtų sužalojimų kreiptųsi į gydymo įstaigą. Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą. Įvertinus visus baudžiamosios bylos duomenis yra daroma išvada, kad smurtinis E. L. elgesys nebuvo spontaniškai išprovokuotas tarp sugyventinių įvykusio konflikto, kadangi kaltinamąjį charakterizuojantys bylos duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog jis yra linkęs į smurtinius nusikaltimus. Kaltinamojo savitvardos praradimo epizodas nebuvo spontaniškas, nes nusikaltimo padarymo metu jam buvo draudžiama artintis prie nukentėjusiosios arčiau nei per 50 metrų, tačiau šį įpareigojimą jis pažeidė tyčiniais savo veiksmais. Konflikto metu kaltinamojo suduotus smūgius bei spyrį į pilvą patvirtino ir pati nukentėjusioji O. M.. Ji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai suduotų smūgių neskaičiavo, kad tarp jos ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas.

Tai, kad nuketėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2017 m. gruodžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad O. M. kliniškai nustatytas pilvo sumušimas, blužnies plyšimas viršutinio poliaus srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2017 m. lapkričio pabaigoje ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – E. L. vieną kartą O. M. spyrė į kairį šoną ir vieną kartą kumščiu smogė į pilvą. Uždaras pilvo ertmės organų sužalojimas (blužnies plyšimas), nustatytas chirurginės operacijos metu, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl blužnies pašalinimo nukentėjusioji prarado 30 procentų darbingumo (b. t. 1, b. l. 34-35). Ši specialisto išvada yra nekelianti abejonių, blužnies pašalinimo faktą patvirtino ir pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, todėl akivaizdu, kad neteisėtais E. L. veiksmais nukentėjusiajai O. M. buvo padarytas negrįžtamas vidaus organo sužalojimas, dėl kurio nukentėjusioji ateityje negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, kadangi yra praradusi 30 procentų bendrojo darbingumo.

Kaip aukščiau aptarta, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra svarbu nustatyti, ar pavojingas veikimas buvo nukreiptas į šeimos narį ar artimą giminaitį bei asmenis siejusių socialinių ryšių ilgaamžiškumą. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalis numato, jog artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Šio teisinio reguliavimo plotmėje teismas konstatuoja, nukentėjusiąją O. M. ir kaltinamąjį E. L. siejo artima aplinka, kad jie buvo šeimos nariai, gyvenantys kaip vyras ir žmona, ir tik dėl asmeninių priežasčių neįregistravę santuokos. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio kartu gyveno apie 10 metų, kad turi tris bendrus vaikus, nors pastarieji su jais kartu ir negyvena, o konfliktas buvo išprovokuotas abipusio pavydo. Be to tai, kad E. L. atlikdavo ūkio darbus O. M. paprašytas bei lankydavosi jos namuose, neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo artima aplinka ir santykiai, kurių nustatymas yra reikalingas inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįstumui.

Visų šių duomenų kontekste teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pilnai įrodyta ir pagrįsta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes pats E. L. pripažino, kad blaivus nebūtų taip pasielgęs. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Tesimas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad E. L. padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kuris buvo nukreiptas į šeimos narį ir sukėlė negrįžtamas pasekmes (blužnies pašalinimas), pasireiškusias sunkiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu, o nusikaltimo padarymo motyvas buvo menkavertis ir išprovokuotas alkoholio vartojimo. Skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad kaltinamasis iš esmės charakterizuojamas vien neigiamai: iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis jau buvo teistas net keturis kartus, kad visos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į smurtą kitų asmenų atžvilgiu (b. t. 1, b. l. 59-62, 63-65, 66-68, 73-75), kad administracine tvarka baustas eilę kartų (b. t. 1, b. l. 80-89), kad yra nedirbantis, kad yra brandaus amžiaus ir suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, juo labiau smurto vartojimas jo elgesyje jau buvo susiformavęs, o padaryta nusikalstama veika buvo tik priešingos teisei vertybių orientacijos rezultatas. Visi šie duomenys ir aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu atitinka inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, ją atliekant pataisos namuose. Skiriant bausmę kaltinamajam, taikyti BK 54 str. 3 d., 62 str. ar 75 str. negalima, nes nėra tam būtinų, įstatymo numatytų sąlygų.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 2230,88 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios O. M. gydymą (t. 1, b. l. 43-44). Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 2230,88 eurų žala atsirado kaltinamojo E. L. veiksmų rezultate, todėl civilinis ieškinys kaip objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas tenkintinas pilnai, nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310 str. teismas

nusprendė:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, subendrinti apėmimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. balandžio 27 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš E. L. du tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų 88 centus (2230,88 Eur) žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.