Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. balandžio 27 d.

Iš E. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 2230,88 Eur žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.E. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodybos esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia spyrė mažiausiai vieną kartą į šoną, mažiausiai vieną kartą smogė kumščiu į pilvą bei mažiausiai vieną kartą smogė kumščiu į kairę akį savo šeimos nariui – sugyventinei O. M., padarydamas jai pilvo sumušimą, blužnies plyšimą viršutinio poliaus srityje, dėl ko nukentėjusiajai gydymo įstaigoje buvo pašalinta blužnis ir ji prarado 30 procentų darbingumo, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo sugyventinės O. M. sveikatą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Kaip matyti iš nuteistojo E. L. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija kaltės sunkiai sutrikdžius savo sugyventinės O. M. sveikatą, sutinka su juridiniu padarytos veikos vertinimu bei kvalifikavimu, E. L. tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. L. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką E. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog E. L. charakterizuojamas iš esmės vien neigiamai – iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo E. L. buvo teistas jau keturis kartus ir visus kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto naudojimu prieš kitus asmenis, nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka. E. L. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Iš byloje esančio VšĮ Respublikinės Kauno psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus rašto matyti, kad E. L. minėtoje įstaigoje gydėsi 2014 metais, jam buvo nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (t. 1, b. l. 103). Priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei paskyrė E. L. bausmę, lygią baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkiui. Nuteistasis E. L. savo apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jo BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis yra šešeri metai laisvės atėmimo. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta bausmė - laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. BK 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Remiantis minėto baudžiamojo įstatymo nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra septyneri metai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausmę, nei BK 61 straipsnio nuostatų, nei kitų baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuteistajam E. L. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. E. L. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

8. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.