- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- I-2837-402/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00508-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V.Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 14).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį yra nuteistas 3 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nurodė, jog buvo nuteistas pagal 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendį. 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendį pareiškėjas apskundė 2015-01-07 apeliacine tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-05-26. Atsakovas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negalėjo kreiptis į jokias teismų įstaigas dėl skirtos bausmės 2014-12-22 teismo nuosprendžiu. Marijampolės PN administracija, viršydama savo įgaliojimus, bei tarnybinę padėtį, pažeidžiant LR baudžiamą kodeksą ir baudžiamojo proceso kodeksą, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su 2015-01-07 prašymu patikslinti teismo nuosprendį. Nurodė, jog apie tai pareiškėjui nebuvo pranešta. Apie tokį atsakovo prašymą sužinojo tik 2015-06-05 gavęs iš teismo šaukimą. Jam buvo užkirsta galimybė apsiginti ir už akių sugriežtinta bausmė. Dėl atsakovo kaltės buvo pratęsta bausmė 1 m. 15 d. Pareiškėjas nurodė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą, didelė gyvenimo dalis išbraukta iš pilnaverčio gyvenimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 17-19) nurodė, jog pareiškėjas buvo nuteistas 2011-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo 5 m. laisvės atėmimo bausme ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos, t. y. 2010-12-07. 2012-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2012-01-16 ir į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2011-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 145 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta su 2012-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta 6 m. laisvės atėmimo. Gavus šį nuosprendį pataisos namams kilo neaiškumų, nes nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl bausmės pradžios skaičiavimo, todėl buvo neaišku kaip vykdyti minėtą nuosprendį. Vadovaujantis „Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos" 70 p. Įskaitos skyriaus vadovas 2015-01-07 Nr. 9/07-228 raštu ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas nurodyti bausmės pradžią. 2015-06-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patikslintas 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendis ir nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir į bausmės laiką neįskaityti bausmės dalies atliktos pagal 2012-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis šia nutartimi nuteistajam gavosi per didelė galutinė bausmė, todėl 2015-07-14 Nr. 9/07-13831 raštu buvo kreiptasi vėl į Kauno apylinkės teismą dėl galutinės bausmės ir bausmės pradžios patikslinimo. Nuteistasis pats apskundė Kauno apylinkės teismo 2015-06-22 nutartį ir 2015-08-06 Kauno apygardos teismo nutartimi jo skundas buvo tenkintinas iš dalies. Buvo nurodyta nuteistajam bausmę paskirtą pagal 2014-12-22 nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. LR Aukščiausias teismas nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2015-05-26 nutartį ir vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 2 metų laisvės atėmimo, pridėjo dalį neatliktos bausmės paskirtos 2012-01-16 nuosprendžiu ir nustatė galutinę bausmę 3 metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2014-12-22. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, siejamos su Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų neteisėtumu, atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais, t.y., jog atsakovas neteisėtai 2015-01-07 raštu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas nurodyti bausmės pradžią.
Iš LVAT suformuotos teisminės praktikos matyti, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog atsakovas neteisėtai 2015-01-07 raštu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas nurodyti bausmės pradžią ir tokie atsakovo veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011-09-20. Buvo nuteistas 2011-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo 5 metų laisvės atėmimo bausme ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos, t. y. 2010-12-07. 2012-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-01-16 ir į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2011-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 2 d. nuteisė pareiškėją 2 metams laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta su 2012-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta 6 metai laisvės atėmimo (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. I-2465-668/2014).
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog gavus 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendį kilo neaiškumų, nes nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl bausmės pradžios skaičiavimo, todėl buvo neaišku kaip vykdyti nuosprendį (b.l. 17).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-02-28 įsakymu Nr. V-61 patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos". Šių instrukcijų 70 p. numatyta, jog Laisvės atėmimo vietos įskaitos tarnybos vadovas privalo organizuoti rašytinių paklausimų išsiuntimą nuosprendžius (nutartis) priėmusiems teismams šiais atvejais: 70.7. jeigu iškyla kitų neaiškumų vykdant nuosprendį, – prašyti patikslinti neaiškumus.
Marijampolės PN direktorius 2015-01-07 paklausimu Nr. 9/07 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas nurodyti V.Š. bausmės pradžią, nes nuosprendyje nenurodyta nuo kada turėtų būti skaičiuojama bausmės pradžia ir nepasisakyta dėl įskaitymo atliktos bausmės pagal 2012-01-16 nuosprendį (b.l. 24).
Kauno apylinkės teismas 2015-06-22 nutartimi patikslino 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir nurodė, jog bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir į bausmės laiką neįskaityti bausmės dalies atliktos pagal 2012-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį (b.l. 25).
Marijampolės PN direktorius 2015-07-14 paklausimu Nr. 9/07-13831 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas patikslinti galutinę subendrintą bausmę ir bausmės pradžią nuteistajam V.Š. (b.l. 27).
Kauno apygardos teismas nagrinėjo nuteistojo V.Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-06-22 nutarties ir 2015-08-06 nutartimi skundą tenkino iš dalies. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2014-11-22 nuosprendžiu V.Š. paskirtos ir subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l. 28-29). LR Aukščiausias teismas 2015-12-15 nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2015-05-26 nutartį ir vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 2 metų laisvės atėmimo, pridėjo dalį neatliktos bausmės paskirtos Kauno apylinkės teismo 2012-01-16 nuosprendžiu ir nustatė galutinę bausmę 3 metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2014-12-22 (b.l. 30-34).
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Marijampolės PN savo pareigas vykdė tinkamai ir tinkamai vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-02-28 įsakymu Nr. V-61 patvirtintų „Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijų" 70 punktu. Instrukcijoje nurodyta, jog Laisvės atėmimo vietos įskaitos tarnybos vadovas privalo organizuoti rašytinių paklausimų išsiuntimą nuosprendžius (nutartis) priėmusiems teismams ir jeigu iškyla kitų neaiškumų vykdant nuosprendį, – prašyti patikslinti neaiškumus.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. LVAT nutartis Nr. A556 - 95/2009).
Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovas neteisėtai 2015-01-07 raštu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas nurodyti bausmės pradžią ir patirta skriauda, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl atsakovo netinkamo elgesio, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.