Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties, kuria G. T., gim. (duomenys neskelbtini), skundas nepatenkintas, Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-08-23 nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-08-23 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 3 d. buvo nubausta už tai, kad 2011-07-13, apie 19 val., jos šuo išbėgo iš 10-to namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini), įkando K. V., gim. (duomenys neskelbtini)., į koją.

Apeliaciniame skunde G. T. tvirtina, jog teismas šališkai ir netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino, kokios veislės šuo įkando vaikui, kokios veislės šunį laiko ji. G. T. nuomone, ši aplinkybė yra svarbi dėl to, jog įkandimo žymės, pasekmės ir šuns elgesys priklauso nuo veislės. Apeliantė nurodo, jog nukentėjęs asmuo nepateikė jokių įrodymų apie įkandimą, padarytą žalą sveikatai. Paskirta 500 litų bauda, jei apeliantė būtų ir kalta, yra nepagrįstai didelė, neadekvati įvykiui, jei toks išvis buvo. G. T. nurodo, jog ji tiek policijos pareigūnui, tiek savivaldybėje bei teisme paaiškino, jog jos šuo yra mažas, neagresyvus, nuolat pririštas ar uždarytas kieme už aukštos tvoros. Apeliantės aiškinimu, ATPK 110 straipsnis už gyvūnų įsigijimo ir laikymo taisyklių pažeidimą numato baudą iki 200 litų. Tuo atveju, jei veika sukėlė grėsmę asmens turtui ir sveikatai, užtraukia baudą nuo 400 iki 600 litų. G. T. įsitikinimu, jai bauda negalėjo būti paskirta išvis, nes jos šuo gatvėje nebuvo paleistas, teismas rėmėsi mažamečių vaikų, kurie dėl savo amžiaus negali būti tinkami liudytojai, pavėluotai duotais galbūt melagingais paaiškinimais, o jų tėvai suinteresuoti bylos baigtimi, nes priešingu atveju jiems patiems gresia atsakomybė už palaidus šunis. G. T. nurodo, kad šis šuo adresu (duomenys neskelbtini), kurį įvardijo nukentėjusiojo mama V., kviesdama policiją, negyvena. Kodėl vėliau V. pakeitė parodymus, teisme nesiaiškinta, o nutarime net nepaminėta.

Liudytojas policijos pareigūnas G. Š., tyręs administracinės bylos aplinkybes, padarė skubotą ir nepagrįstą išvadą, o teisme stengėsi pagrįsti savo elgesį. G. Š. teisme parodė, jog jis iš vaikų akių matė, kad šie sako tiesą, tačiau, kad jis turi psichologinį bei pedagoginį išsilavinimą, duomenų nepateikė, jo spėjimai yra jo subjektyvi nuomone. Akistata bei ekspertizė atliktos nebuvo, gyvūnai neidentifikuoti, dėl įkandimo žymių nesiaiškinta. Tyrėjui parodytas kojos įbrėžimas įkandimo neįrodo. Tikrinti faktą ir surašyti protokolą jis ėmėsi tik po 15 dienų. G. T. įsitikinimu, žala niekam padaryta nebuvo. Ji su liudijusia kaimyne A. V. konfliktuoja. Apeliantės tvirtinimu, teismas jos parodymus iškraipė, ji prisipažino tai, ko nepadarė. Analogiškose bylose teismo medicinos ekspertas teigė, jog eksperimento metu galima nustatyti, koks šuo įkando. Toks eksperimentas atliktas nebuvo, todėl neįrodyta, jog vaiką apkandžiojo apeliantės šuo. Apeliantė tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į jos charakteristiką, kad ji gyvena tvarkingai, nebausta ir neteista, o kiemas aptvertas nuolat. G. T. įsitikinimu, neginčijamų įrodymų dėl jos kaltės nėra. Teismas nepagrįstai atmetė iškviesto ekipažo tarnybinio pranešimo duomenis. G. T. prašo skundžiamą nutartį panaikinti, grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2011-07-28 paaiškinime G. T. tvirtino, jog jos namo kiemo vartai ir varteliai yra nuolat užrakinti, todėl šuniukas patekti į gatvę neturi jokių galimybių (b. l. 21).

2011-08-23 paaiškinime G. T. taip pat nurodė, jog jos šuo yra laikomas uždarytas, į gatvę nepatenka. Kaltinimai, jog jos šuo sužalojo vaikui koją, turi būti pagrįsti medicininiais dokumentais. G. T. nuomone, remtis vien vaikų fantazijomis ir jų kūryba negalima (b. l. 12).

Teismo posėdyje G. T. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neigė. G. T. parodė, kad ji turi tik mažą šuniuką, kurio vardas K.. Vaikui įkando A. V. šuo, tačiau buvo apkaltinta ji (b. l. 39).

Teismo posėdyje tyrėjas G. Š. parodė, jog jis atliko tyrimą, iš vaikų pasakojimų nustatė įkandusio šuns šeimininkę, apklausė (duomenys neskelbtini) gyventojus. Abejonių, kad vaikai jam meluoja, nekilo. Matė ant vaiko kojos, žemiau blauzdos, virš kelio, įbrėžimą. G. T. su juo bendrauti vengė (b. l. 64–67).

Teismo posėdyje policijos pareigūnas R. S. visų įvykio aplinkybių neprisiminė, teismas perskaitė jo tarnybinį pranešimą.

Iš Klaipėdos AVPK PER 2 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-07-13 19.09 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) šuo apkandžiojo vaiką. Atvykus į įvykio vietą, išlipti iš automobilio jis negalėjo, nes prie automobilio lojo didelis šuo (b. l. 25).

Tai, jog atvažiavus policijai, buvo ir didelis šuo, nepaneigia aplinkybės, jog K. V. įkando G. T. šuo. Tuo metu R. T. savo šunį jau buvo įsivedusį į kiemą.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį pakanka įrodyti, jog veika sukėlė pavojų asmens turtui, sveikatai ir gyvybei, neįrodinėjant realios žalos padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3–607).

2011-07-28 paaiškinime K. V. nurodė, jog 2011-07-13, apie 19 val., prie (duomenys neskelbtini) , su draugais L. K. ir A. žaidžiant kamuoliu, prie jo pribėgo rudas šuo, vardu K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) , ir įkando į koją. Šuns šeimininkai K. V. atsiprašė (b. l. 24).

2011-07-28 paaiškinime L. K. nurodė, jog 2011-07-13, apie 19 val., prie (duomenys neskelbtini), su draugais K. V. ir A. žaidžiant kamuoliu, grįžo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) namo, pro vartus išbėgo jų rudas šuo, vardu K., kuris įkando jo draugui K. į koją (b. l. 23).

Iš K. V. ir L. K. paaiškinimų matyti, kad jie nurodė vienodas įvykio aplinkybes, matė, iš kur išbėgo šuo, jį apibūdino, nurodė jo vardą. K. V. ir L. K. paaiškinimų turinys neprieštarauja vienas kitam, priešingai, vienas kitą papildo.

Teismo posėdyje I. V. parodė, jog 2011-07-13, jai su vyru atvažiavus pasiimti sūnaus, jos sūnus pasakė, kad jam įkando šuo, ant kojos buvo žaizda, tačiau į medikus nesikreipė, nes išsiaiškino, kad šuo paskiepytas. I. V. patvirtino, jog buvo dar ir didelis šuo iš (duomenys neskelbtini) namo, tačiau sūnus parodė mažą šunį, kuris jam įkando, pasakė jo vardą. Liudytoja paaiškino, jog parašė policijai bendro pobūdžio pareiškimą (b. l. 20), nes (duomenys neskelbtini) namo šunys lakstė palaidi nuolat (b. l. 53–54).

Teisėjai parodžius nuotraukas (b. l. 14–15), I. V. įkandusį jos sūnui šunį atpažino.

Teismo posėdyje liudytoja V. K. patvirtino, jog K. V. įkando šuo. Matė žaizdą. Kol ji ieškojo dezinfekavimo skysčio, atvažiavo K. V. tėvai. Vaikai jai pasakojo, kad iš 10-to namo grįžo kaimynai, atidarė vartus ir pro juos išbėgo šuo, kuris įkando K. V.. Šuns vardas K.. Liudytoja matė, kaip I. V. aiškinosi su G. T.. Liudytoja parodė, kad G. T. yra ta pati moteris, su kuria aiškinosi I. V. (b. l. 54–55).

Esant aptartiems įrodymams, netikėti, jog K. V. sveikatai pavojų sukėlė G. T. šuo dėl to, jog G. T. neužtikrino tinkamo šuns laikymo, nėra pagrindo.

Kad G. T. būtų kada nors ant K. V. ar ant L. K. supykusi ir dėl to kerštaudami vaikai pasakė, jog K. V. užpuolė G. T. šuo, bylos duomenimis nenustatyta. G. T. tvirtino, jog ji konfliktuoja su kaimyne A. V., tačiau ji būti įvykio liudytoja atsisakė, nes įvykio nematė.

Kadangi kvalifikuojant veiką pagal ATPK 110 str. 3 d. realios žalos padarymo įrodinėti nereikia, todėl atlikti medicininę ekspertizę, daryti G. T. apeliaciniame skunde nurodytą eksperimentą nebuvo pagrindo.

Iš bylos duomenų matyti, jog buvo atliekamas tyrimas, tam reikėjo laiko, be to, pati G. T. su tyrėju bendrauti vengė. Dėl to, jog tyrėjas G. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ne iškart po įvykio, bet 2011-08-01, administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti nebuvo (ATPK 35 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Pagal ATPK 110 str. 3 d. gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių pažeidimas, agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų konfiskuojant gyvūną arba be konfiskavimo.

Administracinei komisijai prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą G. T. posėdyje nedalyvavo. G. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl ATPK 110 str. 3 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkis (ATPK 30 str., 30² str.) buvo paskirtas pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, G. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.